Efektyvus siuntinių atvežimas į Angliją: mikroautobusų logistikos realybė

Jei svarstai, kaip nusiųsti siuntinius į Angliją, turbūt pastebėjai, kad variantų – net per daug. Aš jau dvidešimt ketvirtus metus sukuosi tarptautinių perkraustymų rinkoje, važinėju marsrutu Lietuva – Anglija – Lietuva, ir galiu pasakyti, kad efektyvus siuntinių atvežimas į Angliją mikroautobusu dažnai būna praktiškiausias būdas, ypač kai reikia asmeninių daiktų, o ne fabriko konteinerio. Mikroautobusų logistika čia kitokia nei didelių krovinių bendrovių sistema: ne visada viskas kaip laikrodis, bet žmonės gauna daiktus gyvai, be tarpininkų, kur vieną kartą paklausia kito. Papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų, be cukraus ant viršaus.

Apie kainą, laiką ir kodėl ne visada pigiau

Kiek maždžiai kainuoja nusiųsti dėžę su drabužiais į Londoną mikroautobusu?

Žiūrėk, kaina svyruoja, nes nėra fiksuoto tarifo ant sienos. Jei tai standartinė kelioninė dėžė, apie trisdešimt–keturiasdešimt kilogramų, iš Vilniaus į Londoną, skaičiuok maždaug šešiasdešimt – devyniasdešimt eurų. Kartais mažiau, jei vežu į tą patį rajoną dar vieną daiktą ir galiu sukombinuoti. Bet praėjusį mėnesį ponia turėjo tris didžiules dėžes su knygomis, ten jau išėjo šimtas dvidešimt, nes svoris... svoris mikroautobuse yra brangus (o gal ne brangus, bet problematiškas), nes vietos mažai. Ne visada pigiau nei paštas, bet greičiau tikrai. Su popieriais irgi mažiau galvos skausmo, nors ne, čia jau apie muitinę pasakoju, atleisk.

Ar kaina priklauso nuo to, ar mikroautobusas pilnas, ar dar yra vietos?

Viskas priklauso nuo užimtumo. Kai vyksta pilnas perkraustymas, paprastai asmeniniai siuntiniai vežami už simbolinę kainą, nes vietos beveik nebeliko. O jei tai specialus reisas tik siuntiniams, kaina skirstoma pagal kubus arba svorį. Prisimenu rugsėjų, vežiau studento daiktus į Birmingamą, o šalia dar keturios dėžės. Kiekvienas mokėjo pagal užimamą erdvę. Taip, kaina priklauso ir nuo to, ar pilnas, bet net jei pilnas, aš stengiuosi neprikrauti daugiau nei leidžia padangos. Saugumas visada svarbiau nei dar viena dėžė gale, nes jei kas, atsakinėsiu aš, o ne avansas.

Per kiek laiko nuo Vilniaus atvyksta siuntinys į Mančesterį ir ar galima tiksliau nuspėti valandą?

Mančesteris... hmm, iš Vilniaus paprastai per dvi–tris dienas, bet jei važiuojame per Nyderlandus (per Olandiją sakydavau seniau, bet pataisau save – Nyderlandai dabar), visas reisas užtrunka apie trisdešimt šešias valandas vairavimo. Realiai pristatymas trečiadienį ar ketvirtadienį, jei išvažiuojame pirmadienį. Tikslaus laiko negaliu pasakyti, nes pasienyje eilės, kartais Doveryje viskas stringa. Kartą buvome užstrigę šešias valandas. Ne, ne Doveryje, o Calais, susimaišiau. Žodžiu, trys–keturios dienos yra realiausias terminas, o tiksli valanda – laimingas atsitiktinumas, kurį garantuoja tik lėktuvai.

Ar galiu mokėt grynais vairuotojui, ar tik per banką?

Grynais? Žinoma, galima, tik pasakyk iš anksto, nes aš ne visada turiu grąžos. Kartą klientas Portsmute atsiskaitė penkiasdešimties svarų banknotu už mažą siuntinį, tai ten buvo spektaklis ieškoti. Pervedimas irgi tinka, ypač jei užsakymas didesnis. Aš asmeniškai mieliau pervedimą, nes po to nereikia galvoti, kur dėti svarus sterlingus, kai grįžtu į Lietuvą, o jų nepriimu. Bet vaikai, kurie siunčia daiktus tėvams, dažnai tiesiog įduoda vokelį vairuotojui. Kiekvienas kaip jam patogiau, tik ne vienu centu, gerai?

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą vietoj DPD ar kitų kurjerių, kai siunčiu į Angliją?

DPD yra gerai, jei turi mažą paketą ir niekur neskubi. Bet kai vežame daiktus mikroautobusu, mes dažnai paimame iš durų ir atvežame iki durų, o ne iki kažkokio surinkimo punkto. Be to, didelės dėžės oro uosto terminaluose kažkodėl visada apmėtomos lipnia juosta, nors aš jas ir taip gerai supakavau. Su mikroautobusų logistika yra tiesioginė – mačiau, kaip didelės kompanijos meta krovinius iš aukščio, mūsų taip nėra, nes patys kraunam. Verta rinktis, jei siuntinyje asmeniška vertė, o ne tik skaičiai popieriuje. Jei tik popierius – siųsk paštu ir nesuk galvos.

Kas dedasi važiuojant ir kaip kraunama

Kur dedamos dėžės važiuojant, ar jos tikrai neužgrius viena ant kitos?

Žiūrėk, mes turime metalines juostas viduje, prie kurių tvirtinama. Bet iš tiesų, jei kas netrumpa, dėžės stato iki lubų, ypač kai vežame pigiai. Aš stengiuosi, kad sunkiausios būtų apačioje, bet būna dienų, kai skubam ir kraunam, kaip išeina. Tavo dėžė neturėtų vartoti, jei gerai sukrauta, bet jei tu ten sudesi stiklines vazas be pakavimo, tada nebe mano kaltė. Kartą vežiau šaldytuvą, o ant viršaus kažkas uždėjo dėžę su drabužiais. Drabužiai išgyveno, bet situacija buvo netvarkinga. Sori, bet turi galvoti pats.

Ar vairuotojai padeda nešt daiktus, ar aš pats turiu kelti?

Aš pats dažniausiai padedu, nes per dvidešimt ketverius metus nugara atspindi darbo istoriją. Bet tai nėra taisyklė – jaunesnis kolega gali paprašyti pagalbos. Jei siuntinys sveria daugiau nei trisdešimt kilogramų, jėgas turiu skirti vairavimui, beje, Anglijoje daug žiedinių sankryžų, todėl nesitikėk, kad aš vienas nunešiu šaldytuvą į antrą aukštą. Durų pridarymas ar pagalba į liftą – taip, bet pilnas iškraustymas iš buto – jau ne. Buk mandagus ir viskas bus gerai, net jei vairuotojas atrodo pavargęs. Mes dažnai tokie būname.

Ką daryti, jei aš galiu priimti siuntinį tik šeštadienį ryta, nes kitu laiku dirbu?

Šeštadienis ryta... na, tai sudėtinga. Mes dažnai važiuojame savaitės viduryje, nes savaitgaliais keltai brangesni, o klientai Anglijoj priima darbo dienomis. Bet jei kitaip negaliu, bandau derintis, ypač jei bendras reisas ilgesnis. Kartais paliekam siuntinį kaimynui, jei sutariam. Buvo toks atvejis Braitone, klientas dirbo pamaininį darbą ligoninėje, mes palikom daiktus su kaimyne antrame aukšte, tik ji paskui skambino, kad dėžės per didelės pro duris. Reikia visko nekurti paskutinę minutę, o tiesiog iš anksto pasakyti man – mes kažkaip susitarsim, kad ir koks keistas laikas.

Ar galima sekti savo siuntinį realiu laiku, kaip pas DPD ar UPS?

Realiu laiku? Ne, nebent skambini man tiesiogiai ir klausi, kur esu. Aš ne DPD, neturiu programėlės su žemėlapiu, nors galbūt jau reikėtų po visų šių metų. Paprastai duodu savo telefono numerį ir rašau žinute, kai būna prie Dunkerko, paskui prie Doverio. Jei nori, galiu atsiųsti nuotrauką iš degalinės. Bet GPS stebėjimo mūsų mikroautobusuose nėra, tiesiog nespėjau įsirengti. Kitąmet galbūt, bet nieko nežadu. Žodžiu, komunikacija senamadiška – skambutis ar SMS. Kai kuriems tai net patogiau, nors jaunesni klientai žiūri kreivai, ypač kai pamato, kad aš tikras žmogus.

Kas nutinka jei kelyje sugeda pats mikroautobusas, kaip tada su mano daiktais?

Na, tai buvo praėjusią žiemą, kolegai sugedo sankaba Vokietijoje. Mes turime techninę pagalbą Europoje, bet siuntiniai vėlavo dviem dienom. Aš pats tokių dramų turiu mažiau, nes prižiūriu seną, bet patikimą Sprinterį. Tačiau jei rimtas gedimas, daiktai gali vėluoti. Blogiausia, kai mikroautobuso logistikos įmonė neturi pakaitinės mašinos ir viskas stringa. Tuomet siuntiniai gali savaitę pagyventi sandėlyje, apie kurį net nežinojai. Reikia klausti iš anksto – ar turi jie planą B, ar tik viltis ir lipni juosta. Nenoriu gąsdinti, bet taip būna labiau nei norėtumeisi.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, ar dar kažkur stabteli?

Retai kada tiesiai. Paprastai surenkam siuntinius Vilniuje, Kaune, neretai ir Klaipėdoje, paskui per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, uostas arba tunelis, Anglija. Kartais nuvažiuojame net iki Rygos, jei ten kas palikta pamiršta. Ne, tiesiogiai iš taško A į tašką B važiuojame tik perkraustymo metu. Kai vežame efektyvų siuntinių atvežimą į Angliją bendru reisu, logistikos tikslu privalome sustoti. Tai prideda laiko, bet sumažina kainą tau kaip klientui, nes kuras irgi skirstomas. Čia kaip autobusas, tik be keleivių, tik daiktai, ir dažniausiai naktimis.

Muitinė, popieriai ir Brexito palikimas

Po Brexito ar vis dar reikia pilnos krūvos popierių siunčiant siuntinius į UK?

Brexitas... aš tikrai nebežinau visų tų taisyklių, kurios keičiasi kas pusmetį. Reikia inventoriaus sąrašo. Kiekvienoje dėžėje turi būti aprašyta, kas viduje, vertė eurais. Jei daiktas naujas – reiks sąskaitos kopijos. Maisto produktai... ten viskas sudėtingiau, nerekomenduoju. Rimtos mikroautobusų logistikos įmonės formularius pildo savo reikiam, jei vežėjas ramus ir patyręs. Aš pats padedu klientams užpildyti, nes daugelis, švelniai tariant, pasiklysta tuose koduose ir prekių aprašymuose. Ir taip, muitinė tikrina daugiau nei anksčiau, tai popierinis darbas dabar svarbus kaip niekad. Nenuobodu, bet reikia kantrybės.

Kas jei aš neturiu įmonės ir negaliu parašyti sąskaitos faktūros, aš tiesiog žmogus?

Tu žmogus, aš irgi žmogus, nors ir su mikroautobusu. Sąskaitos faktūros reikia ne tau, o muitinei, kad matytų, jog tai asmeniniai daiktai, ne prekyba. Gali parašyti paprastą sąrašą ant popieriaus lapo, pasirašyti ir data. Kartais aš pats padedu tokį sąrašą suformuluoti, jei matau, kad žmogus rašo ranka kaip gydytojas. Svarbu nurodyti gavėją Anglijoje ir siuntėją Lietuvoje. Vertės nereikia išpūsti, bet nereikia ir slapiai slėpti. Buvę atvejų, kai nenurodė dovanų turinio, muitinė atidarė ir patikrino. Sąžiningumas atsiperka, patikėk, aš tai patikrinęs ne kartą.

Ar tikrina kiekvieną mikroautobusą pasienyje, ar tik kai pasiseka blogai?

Pasienyje tikrina ne kiekvieną, bet kai tikrina – kruopščiai. Yra X-ray skenavimas Doverio uoste, jei dėžė atrodo įtartinai, atidarys be klausimų. Mačiau atvejį, kai kolegos mašinoje rado cigarečių dėžę, kurią klientas įsimetė "be reikalo žinant". Verslininkas liko be siuntinių ir be geros reputacijos. Aš tokios rizikos neimu. Sakau iš karto – jei viduje kažkas neaišku, geriau nepaimsiu. Yra blogų įmonių, kurios liepia vairuotojams tempti viską, ką pataikai, bet aš tokių nestoju į gretas. Nekenčiu tos neatsakingos praktikos.

Kokia vertės riba siunčiamam kroviniui, ar turiu mokėt muitus?

Hmm, tikslios ribos aš nebeįsimenu, nes keitėsi ne kartą. Man atrodo, kad asmeniniams daiktams riba yra, bet jei veši elektrinius dviračius ar tris naujus televizorius, muitinė gali įžiūrėti komerciją. Aš patariu – jei siuntinio vertė didesnė nei keturi šimtai eurų, jau reikia atsargiau. Geriau turėti pirkimo kvitą. Kartą vežiau antikvarinį veidrodį, vertė didelė, bet senas, tai muitininkai tik pasukiojo galvas ir paleido. Kiekvienas atvejis skirtingas, nebūna dviejų vienodų. Aš ne muitininkas, tai klauskis oficialiai, bet šiaip taip, atsargiai visada yra geriau.

Ar galiu vežt maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą tėveliams Anglijoj?

Dešros... aš ir pats mėgstu lietuvišką skonį, bet taisyklės po Brexit tapo griežtos. Gyvūniniai produktai, pienas, kiaušiniai – didelis ne-ne. Kartais sausą duoną praleidžia, bet aš nenoriu rizikuoti dėl savo reiso, nes jei sustabdys, vėluos visi kiti klientai. Buvo atvejis, kai kažkas įpakavo šaltibarščius termose – nepraėjo. Atsiprašau, termosas praejo, bet ne barščiai. Aš pats Anglijoj jau prisipratęs prie jų vietinės mėsos, nežinau kodėl jūs vis dar vežate dešras. Gal tiesiog skonis vaikystės. Bet logistikos požiūriu – geriau ne, palik namie ir nesusirask bėdos.

Pakavimas ir svorio ribos, kurias žmonės pamiršta

Kaip supakuot dėžę, kad neiškentų skersai per važiavimą iki Anglijos?

Kartonas turi būti dvigubas. Ne pirmo atšaukimo bananų dėžė iš parduotuvės. Mačiau, kaip žmonės krauna į tokią dėžę dvidešimt kilogramų knygų – nu baisu. Kampus gerai suvyniok tankia lipnia juosta, ne tik viršų. Viduje – burbulinę plėvelę, rankšluosčius, drabužius, kad daiktai neslidinėtų. Kai mikroautobusas stabdo tiesiai į žiedą, jėga meta daiktus pirmyn. Jei dėžė tuščia viduje ar prastai užklijuota, dangtis atsiveria greitai. Aš savo mašinoje turiu kilimėlius ir diržus, bet protingas pakavimas yra tavo atsakomybė, ne mano. Sori, bet taip yra.

Kiek gali sverti viena dėžė, ar yra kažkokių griežtų apribojimų?

Trisdešimt kilogramų – neoficiali riba, kurią aš sau nusistačiau. Techniškai gali ir daugiau, bet aš vienas pats turiu ją kelti. Jeigu dėžė sveria penkiasdešimt kilogramų, kas atsitiks mano nugarai? Ne, padėsiu nesti į mašiną, bet tada kaina kinta, nes didelis svoris reiškia mažiau vietos kitiems siuntiniams, o kurui sąnaudos vienodos. Yra buvęs atvejis, kai klientas patikino, kad dvidešimt kilogramų, o realybėje buvo keturiasdešimt penki. Aš beveik negalėjau jos pakelti. Svarstyklės yra tam, kad pasvertum pirmiau. Neprašyk manęs stebuklų, geriau pasakyk tiesą.

Ar gali vežti baldus, pavyzdžiui, komodą, ar tik siuntines dėžėse?

Baldai? Taip, jei komoda išardoma arba telpa pro duris. Aš vežiau sofų dalių, skalbimo mašinų. Bet svarbu suprasti, kad mikroautobusų logistika nėra visagalė. Jei komoda senovinė, tamsaus ąžuolo ir sveria daug, tada jau reikia sunkvežimio. Dažniausiai surenkam į detales, apkraunam antklodėmis ir vežam. Kaina priklauso nuo kubinių metrų. Kartą vežiau seną komodą į Bristolį, klientas sakė, kad nedidelė, o ji buvo beveik metro penkiasdešimt pločio. Tilpo, bet vos vos. Reikia matuoti, o ne spėlioti akimis. Aš nemoku magijos ir neįtalpinu begalybės.

Ar reikia rašyti adresą markeriu ant dėžių, ar pakanka etikečių?

Markeriu ant dėžės – privaloma. Etiketės atsiklijuoja, ypač jei lyja ir daiktai perkeliami tarp mašinų. Aš ir pats naudoju lipdukus, bet visada prašau užrašyti telefoną šone. Kartą numeris nukrito, ir aš parvažiavau su dėže be jokių ženklų, teko skambinti aplinkiniams klausti. Anglijoje lietus yra normali būklė, todėl rašalas turi būti atsparus vandeniui, ne tušinukas iš banko. Juodu markeriu, didelėmis raidėmis. Žinau, atrodo kaip per kraustymąsi, bet tikslus adresas ant kiekvienos dėžės padeda ir man, ir tavo daiktams rasti kelią namo greičiau nei per mėnesį.

Ar turiu dėti savo vardą ant siuntinio, ar tik gavėjo adresas Anglijoje užtenka?

Abiejų reikia. Siuntėjo vardas reikalingas muitinei, o gavėjo – mano navigacijai. Aš paprastai dar prašau nurodyti vietovę, pavyzdžiui, "netoli Oksfordo", nes gatvių pavadinimai ten kartojasi kaip lietuviškos kaimo pavardės. Buvo toks atvejis su High Street – jų tūkstančiai. Atsidariau žemėlapius ir be konteksto neįsivaizdavau kur važiuoti. Tai taip, tavo vardas, tavo telefonas, nurodyk ir Lietuvos miestą. Aš ir taip turbūt žinau, iš kur skambini, bet popieriuje viskas aiškiau. Geriau dviem kalbom rašyti nereikia, angliškai ar lietuviškai pakanka.

Apie blogas kompanijas ir realias problemas

Ar mano siuntinys tikrai neatsidurs apgadintas, jei važiuos su kitais daiktais?

Aš norėčiau pasakyti, kad visada saugu, bet realybėje logistika mikroautobusu į Angliją kartais grubi. Mačiau kolegas, kurie krauna taip, lyg artilerija vežtų. Jei pats supakuoji prastai, niekas šventai nelaimės. Mes stengiamės dėti tvarkingai, bet kelias ilgas, vibracija didelė. Kartą vežiau veidrodį, klientas sakė, kad stiklas tvirtai suvyniotas, o viduje buvo tik laikraštis. Du gabalai. Tai jei turi vertingų daiktų – apdrausk. Rimtai. Pigiausios įmonės dažnai neturi draudimo, čia turiu būt sąžiningas. Atsargiau su pasirinkimu.

Ką daryti, jei siunta vėluoja ir aš dėl to prarandu klientą arba svarbų sandorį?

Tai skaudžiausia dalis. Aš negaliu valdyti Eurotunelio eilių ar gedimų, bet galiu pasakyti atvirai – jei tau siunta gyvybiškai svarbi iki datos, mikroautobusas gali būti rizikingas. Siūlau visada turėti planą B. Buvo epizodas, kai reikėjo dokumentus į Londono teismą, mes vėlavome dėl audros. Teismas nelaukė. Aš praradau ne pinigus bet miegas tąnakt buvo blogas. Dabar visada perspėju: terminas yra orientyrinis, ne sutartis. Yra kompanijų, kurios žada stebuklus, bet realus siuntinių atvežimas į Angliją remiasi ne greičiu, o patikimumu. Skirk tai mintyse.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčių arba tiesiog aferistų?

Jei skambini, o ten tik automatinis balsas ir niekas neatsiliepia – pabėk. Normalus mikroautobusų logistikos atstovas turi turėti realų numerį, galbūt svetainę, bet svarbiausia – realų pokalbį. Aš duodu savo telefoną, klientai skambina vakarais, kartais ir aš pavargęs atsakau, bet atsakau. Sukčiai žada kainas, kurios per mažos, paima avansą ir dingsta. Mačiau brokerių, kurie neturi nei vieno automobilio, tik skelbimą internete. Jie parduoda tavo siuntinį trečiam asmeniui. Paklausk, ar jie patys vairuoja. Jei tik tarpininkauja ir slepiasi, rizika didelė. Pasitikėk instinktu, o ne tik baneriu ekrane.

Ar galima vežti gyvūną, pavyzdžiui, katę ar šunį, mikroautobusu drauge su daiktais?

Katės... ne, tai ne gyvūnų pervežimo paslauga, nors teoriškai mašinoje gali būti narvas. Bet tam reikia veterinaro pasų, skiepų, ypatingai Anglijai, ten jie griežti dėl pasiutligės. Aš nesu veterinarijos specialistas, neturiu leidimų, todėl atsakau – ne. Buvo atvejis, kai klientė norėjo gabenti triusį. Triusį! Sakė, kad jis ramus. Aš iš karto atsisakiau, nes pasienyje toks reikalas gali baigtis baudom. Gyvūnai turi keliauti specializuotu transportu. Čia jau nebe siuntinių logistika. Kalbant apie augalus – irgi problema, bet apie tai jau ne šiandien, nebent mažas vazonas.

Kaip galiausiai suprasti, ar mikroautobusas mano situacijai tinkamiausias pasirinkimas?

Galų gale, jei turi vieną kuprinę – ne, mikroautobusas perteklinis. Bet jei kraustaisi, siunti tėvams daiktus arba dideles dėžes į studento bendrabutį Liverpulyje – tada taip. Mikroautobusų logistika gyvuoja todėl, kad žmonėms reikia žmogiško kontakto, o ne call centro. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad efektyvus siuntinių atvežimas į Angliją nėra tik apie greitį, bet ir apie tai, kad daiktai pasiekia tuos, kurių lauki. Jei paskambinsi, galiu pasakyti realią situaciją per penkias minutes. Kartais atsakymas bus – siųsk kitaip, ir aš taip pasakysiu. Nesvarbu, kad prarasiu užsakymą, svarbu, kad neiškiltum kojų.

Tai va, daugmaž taip ir atrodo efektyvus siuntinių atvežimas į Angliją mikroautobusu iš vidaus. Nėra čia stebuklų mechanizmo, bet yra žmonės, kurie jau dvidešimt ketverius metus vežioja daiktus ten ir atgal, žino kelius, muitininkų charakterius ir kur geriausia kava pakeliui. Jei renkiesi šią logistikos rūšį, rinkis tuos, kurie kalba atvirai, net jei tiesa ne visada maloni. Patikimumas visada nugali greitį, o mano durys atviros tam, kas nori tiesaus pokalbio be pūstų pažadų. Aš nežinau visko, bet ką žinau – pasakysiu tiesiai.