Efektyvus krovinių transportas į Jungtinę Karalystę kasdien – ką būtina žinoti klientui

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais ir krovinių gabenimu jau nuo dvidešimt ketvirtųjų, o gal trūksta vienerių – metai nesusiskaičiavau, bet esmė ta, kad į Angliją važinėjome dar tada, kai nebuvo jokių Brexitų. Efektyvus krovinių transportas į Jungtinę Karalystę kasdien šiandien atrodo visiškai kitaip nei anksčiau. Dabar vien CMR neužtenka, reikia kantrybės pasieniuose ir žinojimo, kad JK – jau nebe ES. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta realybėje, be filtro, kaip kalbėtumėm prie kavos aparato – su tais niekada nesibaigiančiais klausimais apie dokumentus, kainas ir tai, kodėl kartais viskas stringa lyg senas ZIL sankryžoje.

Pradžia ir kasdieniai reisai

Ar tikrai važiuoja kasdien?

Taip, važiuoja, bet su niuansu. Kasdieninis krovinių transportas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę iš tikrųjų egzistuoja – mes turime mašinas, kurios keliauja kelis kartus per savaitę, kartais net dvigubus reisus. Tačiau „kasdien“ nereiškia, kad tavo prekės iškeliaus tik tą pačią dieną, kai užsakei. Reikia surinkti krovinį, suplanuoti maršrutą, patikrinti dokumentus. Praktiškai tai veikia taip: mašina išvažiuoja, pavyzdžiui, antradienį ir penktadienį, o tarp jų – dar vienas reisas trečiadienį. Jei skambinsi ryte ir tikėsi, kad vakare jau bus Londone, nelabai pavyks. Toks express variantas kainuoja visai kitus pinigus.

Kiek laiko trunka krovinių transportas į Londoną?

Paprastai – nuo trijų iki penkių darbo dienų. Kelionė per Europą nėra magija, nors klientai kartais galvoja, kad mes turime slaptą tunelį po Lamanšu. Iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją – tai jau pora tūkstančių kilometrų. Dar pasienis. Po Brexit viskas šiek tiek lėčiau, nei anksčiau. Būna dienų, kai keltai iš Calais vėluoja dėl audros, arba Doverio pusėje eilės. Prisimenu, buvo toks atvejis, kai vairuotojas Prancūzijoje praleido bene aštuoniolika valandų. Nepatogu, bet realu. Skaičiuok ne mažiau kaip keturias dienas, o jei skubu – rašyk, derinsim.

Kas atsakingas, jei krovinys pavėluoja dėl keltų?

Atsakomybė – mūsų, bet su išlygomis. Mes parenkame maršrutą ir keltų bilietus, tačiau gamtos jėgų ar uosto darbo sutrikimų neįmanoma kontroliuoti. Sutartyje paprastai yra force majeure punktas būtent dėl to. Jeigu vėluojame dėl to, kad patys pavėlavome į keltą – mūsų kaltė. Jei keltas atšauktas dėl audros – ten jau nieko nepadarysi. Svarbiausia nepatikėti tiems brokeriams, kurie žada konkrečią valandą pristatymo – taip nebūna. Kartais pasiunčiame žinutę klientui: „Vairuotojas sėdi uoste, kava brangi, kantrybės daugiau nei kavos.“ Taip jau yra.

Ar mano prekės važiuos tiesiai iš mūsų sandėlio į JK, ar bus perkraunamos?

Čia priklauso nuo to, ką veži ir kur. Jei tai pilnas krovinys, FTL – važiuoji tiesiai iš taško A į tašką B. Bet jei dalinis krovinys, dažniausiai perkeliame per surinkimo platformę arba sandėlį. Tai normalu, nors kai kurie klientai mano, kad perkrovimas = vagystė. Ne, taip efektyviau. Surenkame penkis nedidelius krovinius į vieną mašiną. Aišku, kiekvienas perkrovimas didina riziką, kad kas nors subraižys dėžutę, todėl pakuotė turi būti kaip iš tanko. Kai perkrauname, darome aktus, foto – viską fiksuojam, kad nebūtų pretenzijų. Taip dirbame kasdien.

Galima stebėti, kur yra mašina?

Dalis mūsų parko turi GPS, dalis – dar senesnius įrenginius. Jei klausi apie realaus laiko stebėjimą, tai taip, bet ne visada iki metro tikslumu. Kartais signalas dingsta kur nors Belgijos kaime. Praktiškai mes žinome, kad mašina kirto sieną, arba kad yra Lilio apylinkėse. Jeigu klientas skambina kas dvi valandas klausdamas „o dabar kur?“, tai trukdo vairuotojui vairuoti. Prisižiūrime mes patys, o jums duodame atnaujinimus du tris kartus per dieną. Yra tokių vežėjų, kurie žada aplikaciją su žemėlapiu, bet realiai ten rodoma paskutinė stovėjimo vieta prie autostrados.

Dokumentai – ypač po Brexit

Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant į Angliją?

Taip, ir tai didžiausias pokytis po Brexit. Anksčiau siuntėm į UK kaip į Europą – paprasta. Dabar reikia eksporto deklaracijos, o importo pusėje – atitinkama įforminimo tvarka. Jeigu siunti komercinę siuntą be deklaracijos, ji tiesiog sustos. Praeitais metais buvo atvejų, kai žmonės bandė siųsti asmeninius daiktus kaip „dovanas“, bet muitininkai ne kvaili. Vertė viršija ribą – mokesčiai. O jei komercinis krovinys – be EORI ir normalių sąskaitų niekur nenuvažiuosi. Kartais pats nebesu tikras, kaip ten tiksliai su tuo naujuoju importo PVMu, veikia fiskalinis atstovas... Reikia tikrinti kaskart.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia, jei aš tik siunčiu dovaną sesei?

Jei siunti dovaną sesei su tarnybos paštu – ne. Jei per mus, komerciniu transportu – tada taip, jei vertė viršija tam tikrą sumą arba tai komercinė siunta. EORI – tai identifikacinis numeris, kurį turi įmonės. Asmeniškai fizinis asmuo jį gali gauti, bet retai kam reikia. Mes kartais turime klientų, kurie bando išsisukti: „o gal be EORI?“ Ne. Ypač jei krovinys vertesnis nei keletas šimtų eurų. Be to, JK pusėje irgi reikia, kad gavėjas turėtų savo EORI arba bent jau galėtų naudotis muitinės tarpininku. Kitaip siunta atsiremia į Doverio sandėlį ir ten tupi savaitę.

Kiek kartų tikrinate dokumentus prieš išvažiuojant?

Aš asmeniškai peržiūriu minimum du kartus: kai klientas atsiunčia, ir likus dienai iki išvažiavimo. Būna, kad vairuotojas dar išvažiavimo dieną ryte patikrina trečią kartą. Nes jei CMR neteisingai užpildytas, arba sąskaita neatitinka realaus turinio – gali grįžti iš pasienio. Prasidėjo taip kartą: klientas parašė prekės kodą 1234, o realus buvo 1235. Atrodė smulkmena. Muitininkai pastebėjo. Dvi valandos aiškinimosi, vėlavimas. Todėl mes tikriname, o ne tik skenuojame. Yra tokių firmų, kurios meta viską į kelionę nepaskaičiusios – jų kroviniai dažniausiai ir stringa ant sienų.

Ar CN22 pakanka, ar jau nieko nebegalioja?

Ne, jau nebegalioja taip, kaip anksčiau. CN22 buvo skirta pašto siuntoms (o ne krovininiams automobiliams, čia aš pataisau save – nedidelėms pašto siuntoms), bet vis tiek JK muitinei to per maža. Dabar siunčiant į JK reikia normalių prekybinių dokumentų. Yra klientų, kurie atspausdina CN22 ir galvoja, kad užteks. Neužtenka. Muitinė nori matyti, kas yra viduje, kokia vertė, kodėl siunčia, kas siuntėjas, kas gavėjas. Ir dar – ar yra ko baimintis muitinėje. Kartais žmonės rašo „used personal belongings“, bet jei viduje yra naujas belaidis įkroviklis – jau kyla klausimų. Geriau iš karto daryti tvarkingai, o ne po to aiškintis Doverio sandėlyje.

O jei muitininkai atidaro dėžę ir randa kažką neįrašyto?

Tuomet prasideda detektyvas, kurio niekas nenori. Jei randasi kas nors neįrašyto – papildomi mokesčiai, baudų rizika, o blogiausiu atveju – konfiskavimas. Prisimenu situaciją prieš porą metų: klientas siuntė baldus, o viduje – slaptai įdėtas šaldytuvas, elektrinis. Nei deklaruota, nei ženklinta. Muitininkai atidarė dėl kitos priežasties, bet pamatė. Vėlavo visa mašina pusdienį, klientas pyko ant mūsų, nors pats taip supakavo. Todėl mes visada sakome: deklaruokite viską. Geriau permokėkite muitą sąžiningai, nei aiškinkitės teisiniuose liūnuose. Tai aplamai taisyklė visam gyvenimui.

Kas stringa realybėje

Kodėl kartais krovinių transportas į Jungtinę Karalystę kasdien užtrunka savaitę vietoj trijų dienų?

Nes realybė nėra ideali. Gali būti kompleksas priežasčių: pasienio eilės, blogas oras, prastai paruošti dokumentai, arba vairuotojas susirgo pakeliui. Mes planuojame krovinių transportas į Jungtinę Karalystę kasdien taip, kad būtų efektyvu, bet neplanuojame absoliutaus chaoso. Kartais Doverio uoste būna dvigubai daugiau mašinų nei įprasta. Būna, kad mūsų mašinai tenka laukti vilkiko, kuris strigo vakar. Neseniai kolega pasakojo – važiuoja normaliai, o Belgijoje per kelias minutes magistralė virta kamščiu dėl avarijos. Neprajudinamas. Tokiais atvejais savaitė – realybė. Tris dienas galima tik tada, kai viskas slysta kaip per sviestą.

Ar pasitaiko, kad vežėjai paprasčiausiai pameta dalį krovinio?

Pasitaiko, bet ne ta prasme, kad kažkas pavagi. Dažniausiai tai – apskaitos klaida perkraunant. Tarkim, iš didžiosios mašinos į mažesnę Jungtinėje Karalystėje perskirstant krovinius, dėžė pasimeta tarp sandėlio stelažų. Arba vežėjas per neapdairumą paliko vieną Europalette restorane, per kurį sustojo. Tai skamba juokingai, bet buvo taip. Rimti vežėjai to nedaro, tačiau rinkoje pilna tarpininkų, kurie neturi savo parko – jie parduoda paslaugą, o tada ieško kas nuveš. Jei tas kas nors – neatsakingas, dalis siuntos gali likti Kauno terminale. Mūsų atveju – tokios istorijos retos, bet atviriai – pasitaiko.

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartu metu?

Skambinti ir keisti planus. Rimtas patarimas: jei vežėjas vėluoja daugiau nei pusdienį be žinios, nebebandyk jo gelbėti. Kartais pasitaiko tokių „vežėjų“, kurie paima avansą ir tada dingsta į orą, kaip buvo su vienu mūsų pažįstamu – paėmė 800 eurų už dalinį krovinį į Manchesterį, įsuko ratus aplink Krokuvą ir savaitę melavo telefonu. O Manchesteryje klientas laukė. Patikrink, ar firma tikrai egzistuoja, ar turi savo mašinas. Mes visada informuojame, jei vėluojame, net jei tai tik pusvalandis. Nes abejingumas – pirmas ženklas, kad kažkas ne taip su partneriu. Geriau kreiptis į tuos, kurie dirba kasdieniškai.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per 24 valandas, bet tai neįmanoma?

Nes jos nori parduoti. Punktas. Nuo Lietuvos iki Britanijos salos neįmanoma nuvažiuoti per 24 valandas, net jei važiuoji be sustojimų ir turi sraigtasparnį vietoj vilkiko. Kelias per žemyną – maždaug 18–20 valandų vien vairavimo, dar keltas 1–2 valandos plius eilės, dar pasienis. Iš viso gaunasi 30+ valandų idealiomis sąlygomis. Kai kas rašo „express krovinių transportas į JK per 24 val.“, bet tai reiškia, kad jie pradės vežti per 24 valandas nuo užsakymo. Skaitykite smulkųjį šriftą. O jei kas rimtai žada pristatyti Londone per parą – tiesiog meluoja. Mes nepuikuojamės, kad vairuotojai nemiega, nes tai kvailystė.

Ar tikrai visi vežėjai turi licencijas vežti į JK?

Ne. Ir tai baisu. ES licencija – viena, JK tarptautinė licencija – kita. Yra privačių asmenų, kurie nusiperka seną sprinterį, pasidaro Facebook skelbimą ir vežioja. Jokių CMR draudimų, jokių tachografų. Jei toks pagaunamas – krovinis sugrįžta į problemą. Mes turime pilną paketą: licencijas, leidimus, draudimus. O tas „vienišas vilkas“ dažnai neturi net ADR, jei veža pavojingas prekes. Kaip atskirti? Paprasta: jei kaina žemiau rinkos vidurkio trigubai – versk abejoti. Tvarkingas vežėjas niekada nesielgia dūmų uždanga. Nors kartais, būk atsargus – net didelės įmonės turi po kelis pašlapes.

Kainos ir draudimas

Kiek kainuoja transportuoti standartinį krovinį į Birminghamą?

Standartinis paletizuotas krovinys, tarkim eurą dydžio, maždaug 200–400 kg – kainuoja nuo 120 iki 220 eurų. Jei tai pilnas vilkiko krovinys – tūkstantis ir daugiau, priklauso nuo kilometro. Birminghamas – jau nebe pietų Anglija, bet ir ne Škotija. Kaina priklauso nuo to, ar reikia HGV mašinos, ar užtenka 3,5 tonos sprinterio. Taip pat nuo to, ar reikia liftu, ar naktinis pristatymas. Klientai kartais pyksta: „kodėl taip brangu, gi tik pervežimas?“ Bet čia kaip su taksi – ne tik kilometras, o darbo laikas, mokesčiai, kuras. Šiuo metu dyzelis žemyn – kainos irgi šiek tiek juda. Ne į viršų, ačiū dievui.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

Taip, CMR draudimas paprastai yra įskaičiuotas. BET – jis dengia tik atsakingumo limitus pagal tarptautines sutartis. Jei vežk labai brangų krovinį – reikia papildomo krovinio draudimo, all-risk tipo. CMR nedengia visų force majeure atvejų, o kartais limitas yra 8 eurai už kilogramą. Skamba juokingai, bet taip yra. Mes visada klausiame kliento apie prekės vertę. Nes jei vežame, tarkim, prabangias dviračių dalis, kurių vertė 8000 eurų, o draudimo nėra – aš asmeniškai nemiegočiau visą kelią. Geriau sumokėti papildomus penkiasdešimt eurų ir turėti pilną ramybę. Draudimas yra ta vieta, kur taupyti pavojinga.

Kodėl vieni prašo 800 eurų, o kiti 2500 už tą patį?

Dėl sandaros. Pigus pasiūlymas dažnai reiškia, kad mašina bus surinkta iš kelių šaltinių, vairuotojas mokamas mažai, o dokumentai pagaminti... na, abejotini. 2500 gali būti pilnas vilkikas su temperatūros režimu, liftu, garantuotu laiku ir vairuotoju, kuris kalba angliškai. Ar verta taupyti ant saugumo? Aš sakyčiau, kad 800 variantas gali pasiteisinti tik tada, kai krovinys nesudėtingas ir laikas nerūpi. Bet būna atvirkščiai – maži tarpininkai duoda gerą kainą, nes tiesiog nori užimti nišą. Aš čia nepatarsiu 100 procentų, kas geriau. Reikia žiūrėti ne į kainą, o į sutarties sąlygas ir įmonės istoriją.

Ar galiu taupyti rinkdamasis tik dalinį krovinių transportą į JK?

Žinoma, dalinis krovinių transportas į JK – pigiausias būdas. Vežame tavo dėžes su kito kliento prekėmis. Tu sumoki tik už savo plotą, o ne už visą mašiną. Trūkumas aiškus: nežinai tikslaus išvykimo laiko, nes reikia surinkti dar krovinių. Gali būti, kad tavo prekės iškeliaus tik po dviejų dienų, nors mašina stovi jau dabar. Bet jei neskubu – kodėl ne. Yra klientų, kurie veža asmeninius daiktus emigracijai. Jiems dalinis variantas – išsigelbėjimas. Tiesa, reikia gerai supakuoti, nes jie važiuos su svetimais daiktais. Kartais leidžiame patiems atvažiuoti į sandėlį ir sudėti paskutinę sekundę. Tai labai operatyvu.

Kas jei prekė verta 50 tūkstančių eurų?

Tada mes tariamės atskirai. Tokiai vertei reikia specialaus draudimo, galbūt lydinčio automobilio daliai kelio, tikslaus maršruto be papildomų sustojimų ir vairuotojo, patikrinto kaip NATO objekto sargybinis. Mes tokiais atvejais neskaičiuojame pagal standartinį kilometrą. Einame į banką, į draudimo brokerius, deriname visą grandinę. Būna, kad naudojame dvigubą ekipažą, kad nereiktų stabdyti nakvynėms. Žodžiu, tampa jau nebe kasdieniu kroviniu, o projektu. Tokios vertės niekas nesiunčia vienoje euro paletėje su neaiškia etikete. Rimtos prekės – rimtas požiūris. Ir kaina, aišku, visai kitokia nei standartinė. Bet ramybė be kainos.

Situacijos, kurių nesitiki

O jei pasienyje vežėjui sugedo šaldymo agregatas?

Tuomet mes ieškome pagalbos. Buvo atvejis, kai vairuotojas su šaldytuvu strigo ties Lamanšu – termometras krito, klientas vežė šviežią žuvų produkciją. Skambinome vietiniams meistrams, muitinė buvo supratinga, leido pripilti ledo, bet aišku – vėlavimas. Atsakingas vežėjas turi turėti kontaktus pasienyje. Jei agregatas mirė – kartais tenka perpilti į kitą mašiną, o tai brangu kaip šventa karvė. Todėl mes prieš kiekvieną reisą tikriname agregatus, ypač žiemą, kai jie dirba sunkiausiai. Bet kaip ten bebūtų – technika gali sugesti. Svarbu, kaip operatyviai sureaguoji. Blogiausia – jei vairuotojas pats nutaria tylėti iki tol, kol krovinys baigia gendti.

Ar galiu vežti maisto produktus į JK kasdieniniais reisais?

Gali, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktai į JK – sudėtingas reikalas, reikia veterinarinių sertifikatų. Daržovės ir vaisiai – lengviau, bet irgi turi atitikti fitosanitarinius reikalavimus. Kasdieniai reisai nereiškia, kad gali vežti ką panorėjęs. Muitininkai ypač griežtai žiūri į maistą. Prisimenu, klientas bandė siųsti dešras „tik sau“, bet dešros – komercinis kiekis. Atėmė. Tai jei kalbi apie maisto produktus, pirmiausia klausk ne vežėjo, o veterinarijos tarnybos. Mes galime vežti tik tai, kas legalu. Nors, būkime biedni, bet teisingi – maisto siuntų į JK sumažėjo kokiais 60 procentų po Brexit. Realybė tokia.

Kas jei gavėjas nėra namie ir negali priimti?

Būna. Labai dažnai. Jei nėra namie ir nieko nepasiruošęs – sekasi blogai. Mes skambiname prieš pristatymą, bet JK teritorijoje kartais ryšys prastas, arba gavėjas pamiršo. Tada vairuotojas palieka pranešimą, grįžta į terminalą ir laukia naujo laiko. Tai kainuos papildomą eurą ar du šimtus, priklauso nuo to, kur esame. Kai kurie vežėjai palieka sandėlyje ir viskas, bet mes stengiamės tartis. Yra tokių adresų – viduryje Londono centro, kur negali stovėti ilgiau nei krovai skirtas laikas. Penkias minutes tikrai nepakrausi. Todėl visada sakome: būkite prieinami arba suraskite atstovą, kas priims, antraip bus sunku.

Ar galiu pakuoti pats ar better palikti jums?

Better palikti mums, jei tai nestandartinė prekė. Žinau, skamba keistai su ta anglų kalbos žodeliu, bet esmė ta – mes žinome, kaip atrodo dėžė po trijų tūkstančių kilometrų. Jei pats pakuoji – naudok dvigubas dėžes, putas, vokus. Popierinis celofanas – nežinau, kam jis apskritai egzistuoja, bet žmonės juo apvynioja ir tikisi stebuklo. Mūsų sandėlyje pakavimas kainuoja, bet dažnai sutaupo brangesnio draudimo ar pretenzijų išlaidų. Yra buvęs atvejis – klientas supakavo taip, kad krovinys atrodė kaip tetris, atsidarė Anglijoje ir viskas buvo sveika. O kitas apėjo lipnia juosta ir sudužo. Skirtumas akivaizdus. Nepiniginis, bet lyginant – investicija į pakuotę atsiperka.

Ką reiškia „express“ kasdienis transportas – ar tikrai greičiau?

Tai rinkodaros terminas. Express kasdienis variantas reiškia, kad mes pradedame tvarkyti tuoj pat ir sumeta į artimiausią mašiną, kuri dar turi laisvo ploto. Greičiau nei standartinis LTL. Bet ne per 24 valandas į butą Londone. Eilės pasienyje neišvengsi, greičio limitų nepasversi. Kai kurie klientai supranta express kaip paskutinės minutės sprendimą – ir tai teisybė. Skubu mums reiškia, kad stengiamės sutalpinti į šiandien renkamą krovinį, o ne kad sugalvojam teleportaciją. Mūsų kasdieninis maršrutas leidžia lanksčiai derinti, bet nepažeisti fizikos dėsnių. Jei kas žada kitaip – greičiausiai brokeris iš kito žemyno.

Išvada

Efektyvus krovinių transportas į Jungtinę Karalystę kasdien įmanomas, bet reikalauja supratingumo iš abiejų pusių. Svarbiausia – netikėti stebuklais, rinktis patikimą vežėją su realiu parku ir klausti apie dokumentus dar prieš kraunant prekes. Ir nepamiršk: žema kaina kartais kainuoja labiau nei vidutinė. Jei turi dar klausimų – rašyk, mes čia kasdien ir matėm, kas veikia, o kas – apgaulė. Sėkmingo gabenimo – tegu viskas slysta kaip per sviestą, o jei ne – mes padėsime išsiaiškinti.