Efektyvus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – greitas būdas, bet ne visiems

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau gal dvidešimt treji metai – skaičiuoti tiksliai nenoriu, nes pradėjau jaunystėj ir dabar jau krenta plaukai. Per tuos metus supratau vieną dalyką: efektyvus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais ir greitas pristatymas įmanomi tik tada, kai abi pusės – ir vežėjas, ir klientas – žino, ko nori. Mačiau, kaip tobula teorija subyra pasienyje Calais dėl vienos netinkamos deklaracijos. Mačiau, kaip daigtai atkeliauja per 36 valandas, nes vairuotojas žino visas stoteles kaip savo penkis pirštus. Tad pasakosiu, kaip viskas vyksta išties, be filtrų, kaip pasakyčiau draugui prie kavos.

Greitis ir kaip jis skaičiuojamas

Ar krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais visada būna toks greitas, kaip žadama?

Ne, ne visada. Kai klientas sako „vakar reikėjo“, o mes sėdim Vilniuje – tada jau greitis dependina (atsiprašau, priklauso) ne tik nuo mūsų, bet ir nuo to, ar yra laisvas automobilis. Realiai, jei viskas suplanuota, mikroautobusas juda žymiai lanksčiau už fūrą. Nereikia stovėti ilgose eilėse prie traukinio, gali apvažiuoti kamščius per Prancūzijos kaimelius. Bet jei užsakymas paskutinę minutę – gali tekti palaukti, kol sukomplektuojama. Aš asmeniškai mėgstu sakyti, kad greitai galima, bet ne stebuklingai.

Kiek realiai užtrunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Oi, čia mylimas klausimas. Teorija sako apie 26–28 valandas vairavimo. Praktika? Nuo trijų dienų iki paros. Viskas priklauso nuo to, ar kelyje Dakaras (Doveris–Calais) nėra eilės, ar vairuotojas turi laiką vairuoti pagal tachografą, ir ar pasieniečiai šiandien gerai nusiteikę. Kartais prireikia apeiti Belgiją dėl avarijos – tada automatiškai +pusdienis. Geri vežėjai visada palieka saugų tarpą laike, o ne žada beatodairiškai. 36 valandos yra realus vidurkis durų prie durų.

Kuo skiriasi express pervežimas nuo standartinio mikroautobusu?

Express tai lyg taksi – automobilis važiuoja tiesiai pas tave, susikrauna ir be sustojimų lekia į gatvę Birmingeme ar kur ten reikia. Standartas – komplektuotas krovinys, renkamas iš kelių klientų. Tada gali būti, kad tavo dėžės pavažiuoja į Kauną pirma, paskui į Panevėžį, ir galiausiai – į Londoną. Express kainuoja daug brangiau, kartais dvigubai, bet jei veži firmos dokumentus ar trapią įrangą – verta. Paprastai žmonės renkasi auksinę vidurį: dalinis krovinys, bet su fiksuotu datumu.

Ar fūra kartais gali būti greitesnė už mikroautobusą?

Tik teoriškai, jei fūra jau stovi pilna ir išvažiuoja šią sekundę. Bet fūros turi eiti per terminalus, o pasienio patikrų tvarka yra lėtesnė. Mikroautobusas – kaip asmeninis automobilis. Gali užsukti pas klientą devintą vakarą, kai fūra seniai stovi nakvynėj. Pernai vežėme biuro archyvą iš Klaipėdos į Bristolį – fūra būtų ėjus tik po trijų dienų, o mes išvažiavome tą pačią naktį. Aišku, kiekis ribotas, bet čia jau kita tema.

Kainos – apie ką retai kalbama atvirai

Kiek maždaug kainuoja pilnas mikroautobuso krovinys į Jungtinę Karalystę?

Pilnas metalas, t.y. visas automobilis iki lubų – nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų, priklausomai nuo to, ar į Londoną, ar į šiaurę iki Škotijos. Jei kalbam apie dalinį krovinį – tada skaičiuojam apie 1,20–1,50 euro už kilometrą arba pagal vietą automobilyje. Yra tokių veikėjų, kurie nuleis iki 250, bet tada klauskit, ar nebus jūsų daiktų kaip kamščio spektaklyje. Nes pigiai gaunasi tik tada, kai vežėjas jau važiuoja tuščias atgal ir nori bent kąsnį uždirbti. Tokios akcijos pasitaiko, bet ne kasdien.

Kodėl vieni vežėjai siūlo kainą tris kartus mažesnę už kitus?

Čia tas pats, kas klausinėti, kodėl vienas šampanas kainuoja 8 eurus, o kitas 80. Yra formalūs pervežėjai su draudimais, licencijomis, tachografais ir savo parku. Yra pažįstamas iš pažįstamo, kuris šiandien neturi darbo, pasiėmė dėdės Crafterį ir pasiūlė pervežti pigiai. Kurioj vietoj sugrius padangų protektorius – niekas nežino. Aš nesu prieš pigius variantus, bet esu prieš tai, kai klientas apie riziką sužino tik tada, kai skambina suręs balso, kodėl jo dėžės guli Belgijoje nežinia kur.

Ar yra slaptų mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba iš pradžių?

Ne slaptų, bet pamirštų. Kartais prireikia mokėti už antrą vairuotoją, jei skubu ir vienas pavargtų. Arba už nakvynę, jei krovinys neišduotas laiku ir reikia laukti rytojaus. Pasienyje Calais kartais reikia papildomų popierių, ir jei vairuotojas turi bėgti pas brokerį – tai irgi laikas, o laikas yra pinigai. Aišku, sąžiningos įmonės viską įtraukia iš anksto, tik retas klientas klausia.

Ruošiant daiktus kelionei

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrėtų iki Birmingemo?

Pirma taisyklė – dėžės neturi būti pusiau tuščios, kitaip daiktai laksto kaip ledainėje. Antra – turi turėti rankenas. Trečia – naudokit burbuliukų plėvelę. Turėjom atvejį, kai klientas supakavo krištolines taures į 1997-ųjų laikraščius. Trečdalis atlūžo. Naudokite kartoną, lipduką „viršus į viršų" ir medinius karkasus. Vairuotojai stengsis, bet kelias ankštų važiuoja ilgai.

Ar tinka senos dėžės iš turgavietės?

Žinokit, būna ir tinka, būna ir ne. Jei tai stiprus dvigubas kartonas – dar pateks. Jei dėžės nuo bananų, kurios jau porą kartų merktos lietų – geriau ne. Esu matęs, kaip toks taupymas baigėsi tuo, kad Lubline turėjom pirkti naujas dėžes ir perkrauti pusę automobilio. Dėžės nematomos, bet jos turi išgyventi 2000 kilometrų. Už kelis eurus naujų dėžių nepagailekit, ypač jei viduje elektronika ar vaikų žaislai, kuriuos mamai gaila.

Ar privaloma daryti paletes, jei pervežu daiktus mikroautobusu?

Ne, mikroautobusas ne fūra – europalečių standarto ten nereikia. Bet jei daug mažų dėžių, faneros lakštas su kojomis palengvina darbą. Jei daugiau nei penkios dėžės – verta suformuoti bent blokus. Aišku, jei vežate baldus, geriau išardyti. Aš nesiūlyčiau vežti surinktos spintos be tvirto pagrindo, nes durys neatlaiko. Čia toks patarimas iš asmeninės patirties.

Ar galiu vežtis asmeninius daiktus kartu su komerciniu kroviniu?

Taip, ypač perkraustymų metu. Tik reikia žinoti, kad muitinėje asmeniniai daiktai gali kelti klausimų, jei jų per daug arba jei atrodo kaip prekės. Buvo situacija – klientas vežė savo darbo įrankius (geras, brangus Sirtakis) kartu su baldais. Muitininkas pasakė, kad tai atrodo kaip importas. Teko aiškintis. Tai jei asmeniniai – gerai, bet neverskit į komercinę siuntą. Ir atminkit, kad svoris vis tiek turi atitikti techninę charakteristiką automobilio.

Dokumentai, pasienis ir Brexit

Kokie popieriai dabar reikalingi siunčiant krovinį į Angliją?

Dabar jau nebe Europos Sąjunga, tai taisyklės pasikeitė. Reikia eksporto deklaracijos, invoice, kartais packing list. Jei transporto paslauga – reikalingas CMR konveicijos lapas. Kai kuriais atvejais reikia importo deklaracijos Anglijos pusėje. Daugelis galvoja, kad mikroautobusas – kaip mašina į turgų, bet ne, tai vis tiek tarptautinis krovininis gabenimas. Popieriai turi būti tvarkingi, ypač jei krovinys vertinamas didesnėje nei tūkstančio eurų sumoje. Kitaip gali užtrukt pasienyje valandų valandas.

Kam reikalingas EORI kodas mažiems kroviniams?

EORI – tai unikalus numeris, kuriuo jus identifikuoja muitinė. Siunčiant komercinį krovinį, jis privalomas. Asmeninių daiktų atveju taisyklės lankstesnės, bet aš visada patariu pasitikrinti, nes muitinė turi savo nuomonę. Be EORI, krovinys gali stovėti sandėlyje, o tai kainuoja pinigus. Kai kurie brokeriai palengvina procesą, bet geriau turėti savo. Buvęs klientas turėjo grįžti iš Doverio dėl tos priežasties – negeras jausmas.

Ar vairuotojas pats tvarko muitinės formalumus?

Jeigu vežate per normalią įmonę, jie dažniausiai turi susitarimus su brokeriais arba tvarko dokumentus patys. Bet atsakomybė krinta ant siuntėjo, jei duomenys netiklūs. Aš galiu padėti su CMR ir eksporto deklaracijomis, bet jei krovinys specifinis – be muitinės brokerio neapsieisite. Vairuotojas vairuoja. Kai kurie universalūs vežėjai moka viską, bet retai. Aš pats kai kuriuos klausimus perduodu ofisui – ten žmonės gaudo taisykles geriau nei aš.

Kas, jei muitininkas prašo atidaryti dėžę ir patikrinti turinį?

Tai muitininko teisė, tenka paklusti. Gerai, kad dėžes galima atidaryti ir uždaryti be žalos – lipnia juosta, ne vinimis. Buvo toks atvejis Doverio poste: klientas vežė drabužius pardavimui be packing listo. Muitininkas išpylė dėžes ant grindų. Valanda dingo, vairuotojas vėlavo. Tvarkingos dėžės tikrinasi greičiau. Ir neslėpkite maisto tarp rūbų – kvapas išduoda.

Problemos, kurios nutinka, kai labiausiai nereikia

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją, prieš atiduodant daiktus?

Jei telefonu viskas skamba per gerai – kelkit įtarimą. Rimtas vežėjas pasakys, kad gali kilti problemų. Jei žmogus žada auksą ant mėlyno dangaus – raudonos vėliavos. Pažiūrėkit, ar yra raštiška sutartis, ar aiški kaina. Yra firmų, registruotų kur nors toli, su vienadieniais vežėjais. Kai bėda – niekam nebeįdomu. Esu matęs, kaip žmonės likdavo be baldų ir be avanso. Todėl aš dirbu tik su bent minimaliu dokumentu.

Ar pasitaiko, kad daiktai paprasčiausiai dingsta kelyje į Angliją?

Tikros vagystės – retai, nors girdėjau istorijų, kai automobilis buvo nuvarytas Lenkijos aikštelėje. Dažniau pametama maža dėžė perkeliant iš vienos mašinos į kitą. Arba nukrenta sandėlyje. Dėl to svarbu fotografuoti daiktus prieš pakavimą, turėti sąrašą. Ir geriausias patarimas – brangius daiktus vežkit expressu, vienu kroviniu. Kai dalijama vieta automobilyje su kitu klientu, visada yra rizika, kad kas nors bus paimta per klaidą. Ne dėl blogų kėslų, o dėl skubos.

Ką daryti, jei mikroautobusas neprivažiuoja prie namų Londone dėl siauros gatvės?

Londono ypatybė. Noting Hilas, Kroučio Endas – gatvės siauros. Buvo atvejis: sofą vežėm netoli Portobello Road. Mikroautobusas tilpo iki kampo. Paskutinius metrus dėžes nešėm ant rankų. Vairuotojas ne vikšrinis transporteris – kur neprisprigs, ten neprisprigs. Pasirūpinkit vežimėliu arba pagalbininkais iš anksto. Jei trečias aukštas be lifto – vis tiek rankų reikės. Apie tai verta pagalvot dar prieš užsakant.

Kas jei gavėjas neatvažiuoja atsiimti krovinio laiku?

Tada vairuotojas turi pasirinkimą: laukti, palikti pas kaimyną arba vežti į sandėlį. Deja, tai kainuoja papildomai. Aš visada prašau, kad gavėjas būtų pasiekiamas. Buvo atvejis, kai klientas skubėjo į lėktuvą, o mūsų žmogus Mančesteryje pralaukė tris valandas. Tokiu atveju skaičiuojam valandinį įkainį. Nepasitikėkit žinute „busiu netrukus“, geriau tikslus laikas.

Dalykai, apie kuriuos retai kas paklausia

Ar galima pervežti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą?

Nuo Brexit situacija pasikeitė radikaliai. Į Angliją negalima vežti be specialaus leidimo nei gyvulinių produktų, nei daug pieno produktų. Asmeniniai kiekiai – mamos pyragas – kartais praleidžiami, bet jei šaldyta mėsa pardavimui – ne. Mūsų mikroautobusai nėra šaldytuvai. Be to, jei muitinis šuo užuos maistą – atidarys dėžes. Aš nešimta procentų tikras dėl visų pieno niuanų, todėl verslui geriau kreiptis į specializuotus vežėjus.

Ar galiu pats važiuoti keleiviu su savo kroviniu?

Teoriškai taip, jei yra keleivinių vietų. Praktikoj klientai dažnai sėda šalia vairuotojo. Kelionė ilga, sėdimos vietos ne visada business class lygio. Jei krovinio zonoje per daug, gali nebūt kur padėt kojas. Mes leidžiame, jei telpa, bet kaina skaičiuojasi kaip perkraustymui. Kitaip neišeina, nes reikia draudimo keleiviui. O jei vairuotojas tylenis – būna įtampa. Šiaip daugiausia kalbam, kartais net per daug.

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldais?

Augintiniui reikia veterinarinių pasų ir skiepų įrašų. Tai nesusiję su kroviniu, bet perkraustymo metu šuo ar katė dažnai vyksta kartu. Narvas turi būti saugiai pritvirtintas, kad gyvūnas nesibraidytų per baldus po kiekvieno stabdymo. Mes nuvežame ne kartą. Anglijoje gyvūnams reikalingas mikročipas ir vakcina nuo pasiutligės – tai jūsų atsakomybė. Ir dar – jei gyvūnas vemia, gerai nebus nei narvo, nei daiktų aplinkui.

Ar reikia kokių nors adapterių elektros prietaisams, vežamiems į Angliją?

Anglijoje kištukai kitokie – trys stačios kojelės, tipas G. Jei vežate buitinę techniką, reikės adapterių arba naujų laidų. Prietaisai paprastai palaiko 230V, kuris Europoj ir JK standartas. Seni kompiuteriai kartais stebina, bet dažniausiai įsijungia tik su adapteriu. Geriau nusipirkti jį čia, nei ieškoti Londone po dešimt svarų. Smulkmena, bet gyvenimą palengvina.

Ar galima gabenti pavojingas medžiagas, pavyzdžiui, dažus ar lakus?

Ne, nevalia. Dažai, lakai, aerozoliai – visa tai pavojingos medžiagos, kurioms reikia ADR licencijos ir specialaus ženklinimo. Mikroautobusas paprastai tokios įrangos neturi. Jei įkišite butelį denatureto tarp rūbų – muitinė gali užuosti ir konfiskuoti net visą siuntą. Yra specializuotos tarnybos, kurios vežioja cheminius produktus. Mes higienos dėlei tokių dalykų paprastai neimame. Geriau paklauskite prieš, nei aiškinsitės po.

Ar galima mokėti grynaisiais svarais gavus prekes?

Galima, jei taip susitarta. Bet stambūs vežėjai dirba pavedimu eurais. Grynieji svarai – jau nepatogu, nes kursai ir be kvito neaišku. Aš priimu mažesnėms sumoms, bet visada rašau popierėlį. Buvo istorijų, kai vairuotojas pamiršo gautą avansą, o klientas pamiršo likutį. Pasirašytas lapelis viską išsprendžia. Pinigai – jautri tema, tiesiog būkit tikri abu.

Ar mano krovinys apdraustas, jei kas nors nutinka kelyje?

Sąžiningos įmonės turi vežėjo civilinį ir krovinio draudimą. Bet limitai skirtingi – kas sutartyje, tas galioja. Jei krovinys vertas 15 000 eurų, o draudimas iki 5 000 – skirtumą prarandat. Skaitykit smulkųjį šriftą. Draudimas nepadengia netinkamo pakavimo: jei supakavot į šiukšlių maišus ir subyrėjo – vaidensimės beveik be šansų. Standartiškai draudimas galioja avarijai, gaisrui, vagystei, bet ne visada slūgiui ar prakiurusiam stogui.

Išvada

Na ką, tikiuosi, kad dabar aiškiau, kas yra efektyvus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais ir kodėl greitas rezultatas priklauso nuo daugybės smulkmenų. Aš tikrai nežinau visko – muitinės taisyklės kinta, o Londone nuolat kas nors remontuoja gatves. Bet jei prisiminsit bent pusę to, ką čia išdėsčiau, išvengsit daugiausiai galvosūkių. Jei kils klausimų – rašykit, skambinkit, bet geriausia pirmą kartą tiesiog apgalvokit, kas bus, jei planas pasikeis. Sėkmės kraustantis – ar tai būtų pirmas, ar dešimtas kartas.