Durys-durys paslauga į Londoną: ar tikrai taip paprasta, kaip atrodo?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau, hm, trylika–keturiolika metų – tiksliai nebepasakysiu, metai bėga kaip į panieką. Kiekvieną savaitę skambina žmonės, kurie nori išsivežti baldus ir daiktus į Angliją, dažniausiai į tą patį Londoną, ir klausia, ar durys-durys paslauga į Londoną iš tiesų reiškia visą tą patogumą ir ar tikrai be rūpesčių. Atsakau taip: gali būti labai patogu, bet tik tada, jei žinai, kas vyksta už kulisų, klausi teisingų klausimų ir nesitoki stebuklo už du šimtus eurų. Štai ką aš papasakosiu iš savo praktikos, be saldžių frazių, be tuščių pažadų ir be to, kad „viskas bus tobula“.

Kainos – kodėl vieniems 400, kitiems 1400

Kiek dabar kainuoja durys-durys paslauga į Londoną iš Vilniaus standartiniam 1–2 kambarių butui?

Na, realiai, jei turi sofą, lovą, spintą, kelias dėžes ir gal šaldytuvą, tikėkis kainos tarp 700–1200 eurų. Žodžiu, nėra fiksuoto meniu, kaip restorane. Vasarą kainos šokteli, nes visi kraustosi tuo pačiu metu. Kartais klientai lygina su skrydžio bilietu Ryanair – nu, čia visai kitas svorio kategorija. Man atrodo, kad žemiau 600 eurų už pilną standartinį butą ir pristatymą iki durų Londone reikia žiūrėti įtariai. Arba kažkas ne taip, arba bus nematyti mokesčiai.

Ar galiu sutaupyti, jei pats iki Kauno sandėlio atvežu daiktus, o ten jau imate duris-durys į Londoną?

Ai, tikrai taip. Sutaupysi kokią šimtinę, nes nebereikia mūsų važiuoti iki tavęs į Uteną ar kur kitur toliau. Nors jei daiktų mažai, gal net neapsimoka vargti. Buvęs atvejis: klientas iš Panevėžio vežėsi pats, bet kelyje išsibarstė dėžės, nes mašina buvo per maža. Nebedaug sutaupė. Durys-durys paslauga patogiau, kai paima iš namų. Bet jei turi mikroautobusą – vežk iki sandėlio. Tik nepamiršk, kad Londone irgi gali reikėti kelti patiems, jei mašina per maža.

Kas labiau apsimoka – išvežti viską vienu ypu, ar siųstis dalimis per kelis mėnesius?

Vienareikšmiškai – vienu ypu. Nežinau, kodėl žmonės kartais gabena tris kartus, mokėdami po 400 eurų, kai galėjo sumokėti 900 vieną kartą. Bent jau matematiškai taip atrodo. Aišku, jei Londone dar neturi namų – tada situacija kita. Bet jei galvoji apie efektyvumą – imk draugą, sujunkit krovinį, dalysit kainą. Tokiu būdu durys-durys paslauga į Londoną labai padeda sutaupyti, bet reikia sutarti iš anksto ir apgalvotai.

Ar kaina skiriasi, jei gyvenu centre prie Big Ben, o ne Wembley stadiono pašonėj?

Taip, Londonas gi ne Mažeikiai. Centre – košmaras su parkavimu. Vairuotojui tenka statyti tris kvartalus toliau ir nešti rankomis, o tai užtrunka. Už tai prideda 50–100 svarų. Be to, ULEZ, Congestion Charge... Kartais mašinos net negali įvažiuoti. Durys-durys paslauga visada įskaičiuoja logistiką iki taško, bet žinok: toliau nuo centro = lengviau ir pigiau. Kartais mūsų vyrai tik atsidūsta pamatę Westminsterį tvarkaraštyje.

Techninė dalis – nuo pakrovimo iki raktų atidavimo

Iš kur paimate ir kur būtent atiduodate – iki buto viduje ar tik iki laiptinės durų?

Standartiškai – durys-durys reiškia, kad paimam iš tavo buto koridoriaus ir atiduodam į naujo buto koridorių Londone. Bet jei ten trys laiptai be lifto – tada jau reikia kalbėtis. Kai kurios įmonės sako „iki durų“ ir turi omeny iki laiptinės, o tavo daiktai bamblys ant laiptų. Mes stengiamės nešti į vidų. Kartais Londono senamiesčio namai tokie siauri, kad baldų net į laiptines neįkiši. Tada tenka per langą. Buvę taip. Nemalonu, bet realu.

Ar tikrai nereikia manęs Londone laukti, kai atvykstate su mašina?

Teoriškai – ne, jei yra kas atidaro duris. Praktiškai – būk pasiekiamas telefonu, nes jei vairuotojas suka ratus po Camden Town’ą ir tavęs nėra, jis vėluoja kitiems. Buvęs atvejis: klientas pasakė „raktai po kilimėliu“, o ten buvo dešimt kilimėlių. Ieškom valandą. Nejuokinga. Jei gali – atsistok, pasitik. Bent jau būk online, kad galėtum atsiliepti. Aišku, jei daiktus priima žmona – viskas ok. Svarbu, kad bute žinotų, jog atvažiuojam.

Aš neturiu tų visų pakavimo medžiagų – kaip supakuoti seną porcelianą ir knygas?

Pačiam nereikia visko pirkti. Mes paprastai vežam savo dėžes, burbulinę plėvelę, kartoną. Bet jei pakuoji pats – knygos gerai į plastikines pirkinių krepšes, porcelianas į megztinius. Nesiūlyčiau tik laikraščių – dažnai nuteka rašalas. Buvęs atvejis: moteris supakavo viską į skanėstus kvepiančias popierines servetėles – atvažiavus į Londoną daiktai kvepėjo vanile. Na, geriau nei benzinu. Bet jei baiminiesi, paprašyk pervežėjų atvežti medžiagų prieš savaitę. Kainuoja simboliškai.

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną duris-durys paslauga?

Mašinai – kokios dvi paras, priklausomai nuo to, ar vairuotojas stabdo Vokietijoje pailsėt. Bet tavo daiktai nebūtinai važiuoja tuoj pat. Kartais surenkam krovinį keletą dienų. Realus laikas nuo paėmimo iki atidavimo – nuo 4 iki 10 dienų. Skubus pervežimas per 48 valandas? Galima, bet kaina dviguba. Buvo klientas, skubėjo dėl darbo pradžios Londone – mokėjo daugiau, važiavo tiesiai. O jei pilna mašina – palauksi, kol subrinks. Taip veikia logistika, nors norėtųsi greičiau visada.

Ar galiu į tą pačią mašiną sudėti sofą, motociklą, dviratį ir dar 20 dėžių?

Jei pakankamai erdvės – kodėl gi ne. Tik motociklas turi būti sutvirtintas rėme, ne kaip bagažas numestas. Sofą apviniojam, dviratį taip pat. 20 dėžių tilps, jei vidutinės. Standartinis 20m3 furgonas priglaudžia maždaug 60–80 vidutinių dėžių arba sofa + lova + virtuvė. Motociklas atima gerus 3–4 kubus. Tada jau reikia skaičiuoti. Geriau iš anksto nufotografuoti ir atsiųsti – tada pasakysiu tiksliau, kad durys-durys paslauga nevirstų galvos skausmu.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai, ar bus perkraunami kur nors kelyje?

Dažniausiai bus perkraunami. Nes važiuoja ne tavo asmeninis furgonas, o bendras reisas. Paima iš tavęs Vilniuje, parvažiuoja į Kauno sandėlį, ten perkeliama, prisideda kito kliento daiktai, tada važiuoja per Europą. Londone gali dar kartą persikraipyti į mažesnį sunkvežimį, jei didysis netelpa gatvėje. Tai normalu. Jei nori be perkrovimų – „dedicated load“, bet kaina gali dvigubėti. Seniau tiesioginių reisų būta pigiau, bet dabar su degalų kainomis... sunku. Aišku, brangus pianinas – tada tikrai tiesiai. Nes mums irgi neramu.

Popieriai, muitai ir dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Ar reikia kažkokių popierių, jei vežu tik savo asmeninius daiktus į Londoną po Brexit?

Reikia. Brexit viską apsunkino. Būtinas daiktų sąrašas anglų kalba. Turi parašyti, kad tai naudoti asmeniniai daiktai, ne prekybai. Buvęs atvejis: klientas neparašė sąrašo, muitai atidarė dėžę, ten – naujas dulkių siurblys. Jie įtarė, kad parduoda. Reikėjo daryti paaiškinimus. Tikrai nepatogu. Ir dar – jei esi EU pilietis su kažkokiu UK statusu... hm, čia sudėtinga. Sakyčiau, pasitikrink su HMRC, nes taisyklės keičiasi. Aš nesu muitininkas, tai 100 proc. tikrumo čia dabar neturiu.

Ką daryti, jei muitinėje Londone atidaro dėžes ir nieko nesupranta, kas viduje?

Pirmiausia – sąrašas turi būti aiškus. Ne tik „dėžė 12, daiktai“. Nurodyk, kas viduje konkrečiai. Jei klausia – gerai, jei esi šalia. Bet jei esi pakeliui, o mes vairuotojai – mes negalim žinoti, kodėl tavo senelės vazoje yra adapteriai ir trys kabeliai. Tada tenka skambinti tau ketvirtą ryto. Geriausias patarimas: daiktas vienoje dėžėje, popieriai prie jos. Ir nepakuok alkoholio – muitinė labai nepatenkinta būna. Būta įvairių nutikimų... bet geriau jau ne apie tai dabar.

Ar tikrai reikia rašyti sąrašą kiekvienai dėžei atskirai, ar užtenka bendro sąrašo ant lapo?

Bendras sąrašas ant lapo užtenka, jei dėžės sunumeruotos. „1 – indai. 2 – batai.“ Tokiu principu. Nebent pervežimas labai didelis, čia nebūtina Excel lentelė. Bet jei dėžių 47 – gal iš proto nenukrisi, jei kiekvieną pakabinsi lipduką. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientai būna supakavę tvarkingai, nes randu greičiau. Londone, ypač jei lyja, stovėti tarpduryje ir atidarinėti krūvas – nekaip. Kuo detaliau sąrašas, tuo ramiau visiems, ypač kai skubame priduoti daiktus.

Mama įmetė tris sūrius ir dešrą – ar galima vežti maistą į JK per duris-durys paslaugą?

Techniškai ne, ir mes oficialiai to nedirbam. Tačiau realybėje, jei tai asmeniniai produktai sau, ne komerciniai – kartais praslysta. BET. Mėsos produktai – dešros, kumpiai – griežtai draudžiami, ypač jau po Brexit dar griežčiau. Sūriai... gal, jei ne pieno produktų tonos. Aš nepatariu, nes jei tikrins, išmes. Buvo toks nutikimas: klientė supakavo žemaitiškas bandas į foliją. Puikiai kvepėjo. Bet Doverio uoste atidaryta, pažiūrėta, išimta. (Čia pataisau – ne pasienyje, o muitinėje Doverio, pamečiau mintį.) Nuostolinga mamybė. Geriau suvalgyk prieš išvažiuodamas arba pirk Londone. Ten irgi parduotuvių yra.

Būgnai, apie kuriuos niekas neparašo gražiose svetainėse

Kas nutinka, jei Londone furgonas negali prisistatyti prie namų dėl ULEZ zonos ar aukščio ribojimų?

Tada būna linksma. Londone pilna gatvių, kur mašinos negali įvažiuoti, arba reikalingas ULEZ mokėjimas, o jei mūsų sunkvežimis senesnis – bauda. Mes stengiamės naudoti Euro 6 standarto mašinas, bet jei klientas užsisako paskutinę minutę...