Dokumentų siuntimas į Angliją per kurjerį – kiek kainuoja ir ko neverta tikėtis?

Per daugiau nei dvidešimt metų šiame darbe esu išsiuntęs tūkstančius dokumentų – nuo notaro pažymų iki stambių verslo kontraktų. Anglija po Brexit tapo kitokia rinka. Kainos nebe tokios, kaip į Vokietiją, o taisyklės – dar sudėtingesnės. Klientai visada pirmiausia klausia, kiek kainuoja dokumentų siuntimas į Angliją per kurjerį. Atsakymas paprastas: paprastai nuo 30 iki 80 eur, bet... tai priklauso nuo daugybės dalykų. Ne tik nuo svorio, bet ir nuo to, ar siunčiate į Londono centrą, ar į Škotijos kaimą. Čia viskas surašyta ne iš reklaminio bukleto, o iš realios patirties, kad žinotumėte, į ką ruoštis.

Kainos ir tai, ko niekas iš anksto neparašo

Kiek kainuoja siųsti paprastą dokumentų paketą į Londoną su kurjeriu?

Na, jei kalbam apie normalų express voką su DHL ar UPS, į Londono centrą dažnai gaunasi apie 35–50 eur. Bet tai – tik bazinė kaina. Jeigu siunčiate iš provincijos, pavyzdžiui, iš Rokiškio, gali prisidėti kuro mokestis arba jus nuvežti iki jų padalinio. Realiai mačiau ir 28 eurus, ir 65 eurus už identišką voką. Skirtumas? Vienas klientas užsakė iš anksto internetu, kitas skambino paskutinę minutę. Aš pats kartais stebiuosi, kaip čia ta kaina taip šokinėja, bet sistema tokia – kuo skubiau, tuo brangiau.

O kokia kaina, jei reikia, kad būtų pristatyta rytoj?

Rytoj? Tuomet žiūrėkite į 80–120 eurų zoną. Ypač jei reikia prieš 10 valandą ryto. Turėjom situaciją, kai klientas siuntė notaro patvirtintą įgaliojimą į Birmingamą. Jam reikėjo tiksliai iki ketvirtadienio ryto. Užsakė trečiadienį 15 valandos. Kaina buvo 98 eurai. Jei būtų užsakęs antradienį – galėjo kainuot ir 55. Ir dar vienas dalykas: "rytoj" dažnai reiškia darbo dieną. Jei siunčiate penktadienį, rytoj šeštadienį gali nepristatyti, nebent mokėsite už šeštadienio pristatymą, o tai jau prabanga.

Ar Lietuvoje yra pigesnis būdas nei DHL ar FedEx?

Yra. Lietuvos paštas, arba registruota siunta per brokerių firmas. Kaina gali kristi iki 15–25 eurų. Bet... ir čia yra toks "bet". Aš vieną kartą siunčiau per brokerį, viskas rodėsi puiku, bet siunta ėjo 11 dienų. Anglijoje muitinė ją laikė 4 dienas, nes nebuvo aiškiai pažymėta "documents". Tai jei neskuba, galima taupyti. Jei skuba – nelabai. Aš asmeniškai kartais rekomenduoju paštą nebent tokiems dokumentams, kuriems terminas ne šventas.

Ką slepia tos gražios "nuo 14,99 €" reklamos kurjerių interneto puslapiuose?

Oi, čia mano nemėgstamiausia tema. Tos kainos dažnai yra vietiniams siuntiniams arba specialiems pasiūlymams, kurie galioja tik jei siunčiate 200 vokų per mėnesį. Paskui, kai suvedate tikruosius duomenis – miestą Anglijoje, svorį 0,3 kg, draudimą – kaina šoka. Dar prisideda kuro antkainis, kuris svyruoja kaip akcijos biržoje. Buvo toks atvejis, kai klientas pats užsisakė internete, paskui paskambino į mane piktas: "Kodėl 14,99 tapo 67?" Aš jo nenustebinau. Toks jau šitas verslas.

Ar į kainą įskaičiuojama viskas, ar gausiu sąskaitą su priedais?

Retai kada "viskas įskaičiuota" reiškia absoliučiai viską. Aš visada įspėju: stebėkitės galutinę sumą. Gali prisidėti atsiskyrimo teritorijos mokestis, jei ne centras. Vienas klientas siuntė į salą prie Anglijos krantų – priedas buvo 22 eurai. Pridėkime draudimą, jei dokumentai verti tūkstančių. Nors popierius sveria mažai, anglai mėgsta priskaičiuoti už "priežiūrą". Aš pats užsisakydamas visada klausiu: "Kokia galutinė, galutinė suma?" Nes mačiau, kaip iš 35 eurų išauga 68.

Kaip tai vyksta praktiškai (ir kur stringa)

Ar kurjeris atvažiuoja pasiimti į namus, ar turiu ką nors vežti į terminalą?

Dauguma didžiųjų kompanijų siūlo paėmimą iš namų – bet ne visada nemokamai. Iš sostinės gatvių paima lengvai, bet jei gyvenate užmiestyje arba aplinkinėse savivaldybėse, gali tekti atvežti iki artimiausio "siuntų taško". Buvęs klientas iš Kaišiadorių kaimo turėjo važiuoti patys į Kauną, nes kurjeris ten nepavažiuoja "dėl nepravažiuojamo kelio" – nors kelias buvo asfaltuotas. Kartais jie tiesiog taupo kurą. Aš linkęs manyti, kad jei užsakote brangų siuntimą, tai ir paėmimas turėtų įeiti, bet geriau pasitikslinti.

Kiek laiko realiai keliauja dokumentai iki Anglijos?

1-2 dienos – tai marketingas. Realiai, jei siunčiate pirmadienio rytą ir viskas gerai, trečiadienį Londonas. Bet iš Lietuvos dokumentai dažnai keliauja per Europos mazgus. Vieną kartą FedEx vežė mano kliento dokumentus per Paryžių (o, atsiprašau, per Amsterdamą – ten jų Europos hub'as), nors tiesiai būtų greičiau. Kodėl? Taip susidėliojo lėktuvai. 1-2 dienos įmanoma, bet skaičiuokite 2-4 darbo dienas. Ypač jei savaitgalis kiša koją.

Ar reikia pildyti muitinės deklaracijas, jei siunčiu tik popierius?

Taip, reikia. Po Brexit čia nebe ES vidaus siunta. Reikia CN22 deklaracijos. Nors rašoma "dokumentai, be vertės", forma privaloma. Buvau beveik įsitikinęs, kad 2023 metais kažkas pasikeitė ir dokumentams nereikia... bet paskui paskambinau pačiam DHL ir supratau, kad klydau. Forma reikalinga. Jei neužpildysite – siunta strigs Kaune arba oro uoste. Mačiau, kaip dėl to vėluoja net 3 dienas. Užpildykit, net jei atrodo absurdiška.

Ar galiu naudoti paprastą voką, ar reikia specialaus pakavimo?

Paprastas kartoninis vokas su burbuline plėvele viduje dažniausiai pakanka. Bet nenaudokite plono biuro voko – jie susilanksto kurjerio maiše. Geriausia – standus A4 formato vokas, lipni juosta. Vienas klientas siuntė originalų gimimo liudijimą ploname voke. Londone vokas sulamdytas kampu. Adresatas beveik atsisakė priimti, manė, kad sulamdytas ir dokumentas. Aš pats mėgstu dar įdėti į plastikinį vokelį viduje, jei lyja. Tai standus vokas, plastikas, lipni juosta – minimalus komplektas.

Ar reikia rašyti adresą angliškai, ar užtenka lietuviško formato?

Angliškai. Taškų nėra. Postcode privalomas, nes anglų kurjeriai pagal jį orientuojasi labiau nei pagal miesto pavadinimą. Jeigu parašysite "Londonas" vietoj "London", nieko baisaus, bet kodas turi būti teisingas. Buvęs atvejis: klientas parašė kodą su lietuviškomis raidėmis. Sistema jo nesuprato, siunta pakibo Olandijos rūšiavimo centre kelioms dienoms. Adresas turi būti aiškus, spausdintas, o viršutiniame kairiajame kampe – jūsų kontaktai. Jei rašote ranka – atspausdintomis raidėmis.

Kai nutinka bėdos (o jos nutinka)

Ar dažnai pasitaiko, kad dokumentai pasimeta kurjerių sistemoje?

Dažnai – ne, bet pasitaiko. Ir kai pasitaiko, tai skauda. Dėl to aš visada sakau: siųskite tik dokumentų kopijas, jei tik įmanoma. Jei originalas – išsaugokite skeną. Buvo atvejis prieš ketverius metus, kai didžiosios kompanijos (vardų neminėsiu, bet jie geltoni) sistema "pražioplino" voką Frankfurte. Rado po 16 dienų. Klientas – advokatas – rengėsi teismui. Teisėjas terminą pratęsė, bet stresas... neapsakomas. Kurjeriai turi draudimą, bet draudimas atlygina komercinę vertę. Dokumentams tokios vertės nėra, gaunate keliasdešimt eurų ir tiek.

Ką daryti, jei kurjeris pavėlavo ir aš dėl to praradau labai svarbų terminą?

Pirma, kvėpuokite. Antra – rašykite oficialų skundą. Bet būkite pasiruošę tam, kad kompensacija bus simbolinė. Aš mačiau, kaip klientas dėl pavėluoto kontrakto prarado 15 tūkstančių eurų vertės sandorį. Kurjerio kompensacija? 80 eurų ir atsiprašymo laiškas. Tai kaip ir nieko. Todėl aš visada patariu: jei terminas kritinis, siųskite dviem skirtingais kanalais. Vienas kurjeris, vienas paštas. Taip, tai kainuoja dvigubai, bet tai yra draudimas nuo streso. Nes jei verslas griūva ant vieno voko – rizika didžiulė. Aš čia gal ir per daug emocingai, bet taip galvoju jau dvidešimt metų.

Kas būna, jei Anglijoje adresato nėra namuose?

Anglijoje kurjeriai turi įprotį palikti siuntą "safe place", kas praktiškai reiškia už šiukšlių dėžės, po kilimėliu ar kaimynui, kurio pavardės nežino niekas. Su dokumentais tai ypač pavojinga. Turėjau klientą, kurio diplomą paliko už durų Londone, o ten lyjo. Vokas permirko, rašalas išteplėjo. Universitetas turėjo išduoti naują. Dabar aš visada rekomenduoju nurodyti darbo adresą – biurą. Arba paštomatą, nors Anglijoje jų tinklas ne toks geras kaip Lietuvoje. Jei renkatės namo adresą – paprašykite, kad pristatytų tik su parašu. Kaina tokia pati, o nervų mažiau.

Ar visi kurjeriai dirba vienodai profesionaliai, ar yra tokių, kurių vertėtų vengti?

Ne, ne vienodi. Yra vadinamieji "budget" brokeriai, kurie imasi užsakymo, paskui parduoda jį didesnei kompanijai. Problema ta, kad kai kyla bėda – nėra kam skambinti. Vieną kartą klientas rado mane per pažįstamus, kad surasti jo siuntą. Jis pats užsisakė "pervežimą" neaiškioje svetainėje už 19 eurų. Siunta dingo. Skambino ten – atsakymas "palaukite savaitę". Savaitė praėjo – nieko. Aš tą kartą negalėjau padėti, nes neturėjau savo tracking numerio. Didieji vardai – DHL, UPS, TNT (dabar FedEx) – brangesni, bet turi ką spausti. Mažieji pigūs, bet rizikingi. Ypač su svarbiais dokumentais.

Ką reiškia "remote area" ir kodėl dėl to man gali papildomai kainuoti?

"Remote area" – atoki vietovė. Didžiosios kompanijos turi žemėlapius, kur nurodyta, kad pristatymas į Škotijos aukštumas, Velso kaimelius ar net kai kuriuos Londono priemiesčius kainuoja daugiau. Kodėl? Nes nuo pagrindinio terminalo iki ten reikia važiuoti ilgiau. Kartą siunčiau dokumentus į vieną ūkį netoli Bristolio. Klientas pyko, kodėl papildomai 18 eurų. Aš pats tada pažiūrėjau į žemėlapį – ten gal ir ne Antarktida, bet pagal UPS taisykles tai "extended area". Tokie mokesčiai dažnai paslepiami smulkiajame šriftu. Aš verčiau iš anksto perspėju: jei ne Londonas, Birmingamas ar Mančesteris – gali būti antkainis.

Svarbiausi dalykai apie turinį

Ar skaičiuojasi svoris siunčiant pora lapų popieriaus?

Teoriškai vokas sveria 20-30 gramų. Bet jei jis per didelis arba pūstas, kurjeriai gali pritaikyti vadinamąjį "volumetric weight". Buvo juokingas atvejis – klientas įdėjo 5 lapus į A2 formato dėžutę nuo kalendoriaus. Svoris – 150 gramų, bet matmenys tokie, kad sistema priskaičiavo 2 kg! Kaina šoko iki 70 eurų. Aš sakau: naudokite voką, ne dėžę. Arba jei jau dėžė – mažiausia įmanoma. DHL ir UPS tikrai žiūri į matmenis, ypač jei siuntinys neatitinka standartinių voko formų. Popierius lengvas, bet formos gali pabranginti siuntą.

Ar galiu siųsti originalų pasą ar sertifikatą – ar tai saugu?

Aš asmeniškai stengiuosi to nerekomenduoti, bet realybė ta, kad kartais kitaip negalima. Viza reikalauja originalų paso, arba universitetas – diplomą. Jei ryžtatės, siųskite tik express, tik su pilnu draudimu ir tik pasirašytinai. Vis tiek nervuojatės? Ir aš nervuočiausi. Turėjau klientę, kuri siuntė vestuvių liudijimą į Londono savivaldybę. Pasirinko pigiausią variantą. Siunta ėjo 2 savaites. Ji kasdien man skambino. Aš jau nebesijaudinu taip, kaip anksčiau, bet prisimenu tą jausmą. Jei siunčiate pasą – geriau naudokitės kurjerių premium tarnyba, net jei kainuoja 60 eurų. Arba nuvažiuokite patys, jei tik įmanoma.

Ar reikia daryti kopijas prieš išsiunčiant?

Dievo vardu, taip. Aš tai kartoju kiekvienam antram klientui. Skenuokite, fotografuokite telefonu, darykite kopijas. Ne todėl, kad kurjeris blogas, o todėl, kad gyvenimas nenuspėjamas. Vienas verslininkas siuntė originalų akcininkų susitarimą – nepasisavo nei skenuotos, nei nuotraukos. Dingo. Teisingai, dingo. Teisininkai turėjo rašyti naują versiją, notarai vėl antspauduot... Nuostoliai – tūkstantai. Aš pats darbe viską skenuoju du kartus: vieną į kompiuterį, antrą į debesiją. Tai užtrunka 10 minučių. Bet jei vokas užstringa Frankfurte ar Birmingame, turėsite planą B.

Ar siunčiant verslo dokumentus kaina skiriasi nuo asmeninių laiškų?

Kaina iš esmės ta pati, bet deklaravimas skiriasi. Verslo dokumentai – pvz., sąskaitos faktūros, sutartys – gali kelti muitinės susidomėjimą, jei atrodo kaip prekės. Aš turėjau situaciją, kai vietoje voko siuntė "įmonės pristatomąją medžiagą", kas buvo 30 puslapių brošiūra. Muitinė Anglijoje nusprendė, kad tai turi komercinę vertę ir pareikalavo patikrinimo. Vėlavo 5 dienas. Asmeninis laiškas ar notaro dokumentas paprastai praeina lengviau. Kaina bazinė ta pati, bet papildomi patikrinimai gali vilkinti ir reikalauti papildomų paaiškinimų. Tai jei verslo dokumentai – nurodykite "promotional material, no commercial value" – nors ir tada kartais prigręžioja.

Ar reikia mokėti muito mokestį Anglijos muitinei už popierinius dokumentus?

Ne, dokumentams muito nėra. Bet... čia aš turiu prisipažinti – po Brexit kai kurie kolegos sakė, kad matė atvejų, kai buvo reikalaujama muito mokesčio už "vertingus popierius". Aš pats asmeniškai tokio atvejo nemačiau, bet girdėjau. Realiai, jei siunčiate pvz., notaro patvirtintą dokumentą be komercinės vertės – jokio muito. Bet jei siunčiate meno kūrinio originalą, vertingą rankraštį – jau gali būti kita kalba. Aš tiksliai nežinau visų specialiųjų atvejų, todėl jei dokumentas unikalus ir brangus – pasitarkite su muitinės tarpininku. Paprastam pažymui – tikrai nemokėsite muito.

Ką daryti, jei dar niekada nesiuntėte

Kaip išsirinkti tarp dviejų panašiai kainuojančių kompanijų?

Žiūrėkite ne kainą, o tracking galimybes ir klientų aptarnavimą lietuvių kalba. Aš pats kartais renkuosi brangesnį DHL vien dėl to, kad Kaune yra lietuviškai kalbanti vadybininkė. Kai siunta svarbi, norisi ne spaudinėti mygtukus internete, o paklausti žmogaus. UPS irgi geras, bet jų Lietuvoje mažiau padalinių. FedEx... na, jie brangūs. Žiūrėkite, kas siūlo tikslų pristatymo langą. "Iki 18 val." yra geriau nei "kitą darbo dieną". Aš sąžiningai sakau, kad pigiausias sprendimas retai būna geriausias, kai ant svarstyklių – jūsų dokumentų likimas.

Kada dokumentų siuntimas į Angliją per kurjerį yra perteklinis, o kada – būtinas?

Perteklinis, jei tai yra atvirukas draugei. Būtinas, jei notaro dokumentas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, jei vizos forma, jei teismo citata. Kartais klientas man skambina ir klausia: "O gal aš galiu tiesiog nuskanuoti ir išsiųsti emailu?" Taip, daug ką galima. Bet britai dievina originalius antspaudus. Jie turi tokį įprotį žiūrėti į antspaudą kaip į šventą dalyką. Todėl jei institucija prašo originalo – neišsisuksite el. paštu. Nors, tiesą sakant, per pamokslauti nenoriu – patys žinote, koks dokumentas svarbus.

Ar brangiau siųsti į centrą Londono, ar į kokią kaimišką vietovę Anglijoje?

Į Londono centrą paprastai pigiau ir greičiau. Lėktuvai leidžiasi netoli, kurjerių maršrutai tankūs. Kaimiškos vietovės – atvirkščiai. Vieną kartą siunčiau į Žemutinę Škotiją. Kaina buvo didesnė 30 procentų, nei į Londoną tos pačios kompanijos. Ir dar pridėjo 2 dienas kelionės. Anglija nėra tik Londonas. Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis – normalu. Bet kad ir kas sako, kad "Anglijoje viskas arti" – ten keliai būna užkimšti, o atokiau – retas kurjeris važinėja. Tai taip, kaimas brangiau. Jei galite pasiūlyti adresatui atvažiuoti į artimiausią miestą – gal sutaupysite.

Ar galiu gauti numerį, kuriuo sekti siuntą, ir ar tai kainuoja papildomai?

Šiais laikais tracking numeris – standartas, o ne prabanga. Bet būna išimčių. Kai kurie labai pigūs brokeriai siūlo "ekonominį" tarifą be sekimo. Aš to nerekomenduočiau net savo priešui. Tracking numeris leidžia matyti, kada siunta palieka Lietuvą, kada yra oro uoste, kada išeina pristatymui. Tai kaipramstis nervams. Be jo jūs sėdite tamsioje patalpoje. Dėl išlaidų – didžiosiose kompanijose tracking įskaičiuotas. Tik kai kurios regioninės kompanijos gali prašyti papildomai eurą kitą. Aš nesuprantu, kodėl kas nors renkasi be sekimo, bet renkasi. Galbūt kaina vilioja.

Koks pats blogiausias variantas, kurį esi matęs per savo karjerą?

Oho... Buvo toks atvejis, kai trys skirtingi klientai patikėjo vienai naujai firmai, kuri žadėjo "ypač greitą pervežimą". Ji surinko pinigus, užsakymus, paskui... dingo. Nei telefonų, nei siuntų, nieko. Vienas klientas neteko verslo pasiūlymo, kitas – projekto dokumentų. Aš tą kartą negalėjau niekuo padėti, nes ne aš buvau pasirinkęs tą kompaniją. Pamoka? Jei firma žada pernelyg gerą kainą ir neturi realaus adreso – bėkite. Su dokumentais nereikia loterijos. Geriau mokėkite 40 eurų daugiau ir žinokite, kad rytoj bus Londone, nei sutaupykite ir neramiait miegoti dvi savaites. Šitas verslas per daug metų mane išmokė: pigu – reiškia brangu po to.

Išvada

Dokumentų siuntimas į Angliją per kurjerį kainuoja nuo 30 iki 80 eurų, bet skaičiuokite ir papildomus mokesčius. Svarbiausia – nesileisti į avantiūras su neaiškiais brokeriais ir visada daryti kopijas. Po Brexit viskas tapo šiek tiek sudėtingiau, bet jei žinote taisykles ir renkatės patikimą kompaniją – siunta pasieks adresatą. Aš per karjerą išsiunčiau tūkstančius. Retai kas nepasiekia. Bet kai nepasiekia... geriau jau sumokėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai. Sėkmės siunčiant.