Didelių daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais: ką verta žinoti prieš pakraunant

Galvojat gabenti didelius daiktus į Angliją mikroautobusu – savo ar samdomu? Aš jau dvidešimt trejus metus tempiu baldus, techniką, dėžes ir kartais net augalus į Londoną, Birmingamą, į vakarus ir šiaurę. Didelių daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais atrodo kaip paprastas išbandymas, bet po Brexit viskas pasikeitė. Nebeskaito kaip važiavimas į Palangą. Reikia muitinės deklaracijų, teisingo svorio skaičiavimo ir realaus supratimo, kad Anglijos keliai nėra tokie platūs kaip mūsų autostrados. Čia surašiau kasdienius klausimus, kuriuos gaunu ir iš draugų, ir iš klientų. Prisėskit patogiai, bus naudinga.

Mašinos ir pakrovimas – ar viską sutalpinsi

Ar standartinis krovininis mikroautobusas pakankamai didelis sofai ir spintai pervežti į Angliją?

Paprastai ilgiausias modelis, pvz., Mercedes Sprinter arba Fiat Ducato Maxi, turi bagažinę apie keturis su puse metro ilgio. Didelių daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais prasideda nuo matavimų, ne nuo pakrovimo. Sofai išrinkti kojas dažnai užtenka, bet ne visada. Vežiau sekciją į Liverpulį – klientas sakė, kad ji standartinė. Atvykus paaiškėjo, kad tai gyvenamojo kampo monstras, kuris neįlindo pro durų angą. Teko grįžti. Pamatuokite ne tik bagažinę, bet ir laiptus, lifto angą, koridorių. Anglijoje daug senų namų su siaurais įėjimais. Gali tekti išrinkti ir sofą, ir jūsų kantrybę.

Kiek maždaug sveria tipinis krūvis mikroautobuse važiuojant į Londoną ir kodėl svoris svarbus?

Dviejų kambarių buto baldai be buitinės technikos sveria maždaug nuo aštuonių šimtų iki tonos. Pridėjus daiktus, dviračius ir maisto dėžes keliui, svartis (taip, svoris, nebandykit tarti svartis) perkopia begėdiškai. Kiekviena mašina turi ribinę pilnąją masę, dažniausiai trys su puse tonos. Viršijus, jau reikia krovininės kategorijos, tachografo, o Anglijos policija mėgsta pasverti. Buvo atvejis, kai kolega Doverio uoste gavo baudą, nes perskaičiavo. Geriau palikti rezervą nei tempti baldais prigrūstą sieną ant lempučių. Kelias yra ilgas, o baudos – nuodingos.

Ar galiu krovininiu mikroautobusiu gabenti didelius daiktus į Angliją pats, be patirties?

Teoriškai taip, jei turite B kategoriją ir mašina neviršija leistinos masės. Praktiškai – pagalvokite dvigubai. Vairuoti naktį per Kalesą ar Olandijos tiltus nėra poilsinė kelionė. Žmonės dažnai pirmą kartą sėda į didelį mikroautobusą ir supranta, kad vėjo gūsis prie Tilburio tilto išgąsdina. Be to, jei vežate kaip verslą, reikia vežėjo licencijos, tarptautinių reisuotojo pažymėjimų ir CMR. Jei savo daiktai – kitaip, bet vis tiek reikia muitinės žinių. Nebandyčiau to daryti be pasiruošimo, ypač dabar, kai muitinė tikrinasi smarkiai. Tai mano nuoskauda senų dienų.

Kokių priedų reikia, kad baldai neslidinėtų pervežimo į Angliją metu?

Diržai su terkšle, kilimėliai neslidžiai ir porolonas kampams. Aš dar naudoju medines atbrailas, jei reikia stabilizuoti aukštus daiktus. Mikroautobuse viskas juda – nesvarbu, koks lygus asfaltas, vairo pasukimas ar staigus stabdymas stumia krovinį. Buvo situacija, kai spinta nurito ant šaldytuvo, nes klientas atsisakė pirkti poroloną. Nuostoliai – šaldytuvo durelės. Dabar visada vežu atsarginių medžiagų. Jūsų baldų nereikia palikti likimo valiai, jie subraižys vieni kitus, jei nesuskaitysit. Sakau tai draugiškai, bet kategoriškai.

Ar mikroautobusu galima vežti ir sekcinę spintą, ir stalo plokštę vienu metu?

Galima, bet reikia strategijos. Stalo plokštę padedu apačioje kaip pagrindą, ant viršaus – dėžes, o sekciją vertikaliai prie šonų. Bet atsargiai: stiklinės durelės turi būti atskirai. Didelių daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais dažnai primena tetrisą, ypač kai klientas priduria "o dar čia turiu dvidešimt dėžių su knygom". Knygos – sunkios. Aš kartais atvirai pasakau, kad viskas netelpa, nors klientas įsitikinęs, kad telpa. Pasitikėjimas savimi gerai, bet centimetrai nemeluoja. Kartą turėjau palikti krėslą kieme Vilniuje, nes nebetilpo. Nieko, pargabenau kitą kartą. Nemokamai.

Popieriai ir muitinė, ten kur viskas stringa

Kokių dokumentų reikia gabenant baldus į Angliją mikroautobusu po Brexit?

Na, čia karšta vieta. Reikia eksporto deklaracijos, packing listo ir sąskaitos jei perkate. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, galima taikyti importo muito lengvatą – relief. Bet reikia įrodyti, kad daiktai naudoti, o jūs tikrai kraustotės. Tiksliai nepasakyčiau, ar šį mėnesį dar reikia papildomo gyvenamosios vietos patvirtinimo – taisyklės šokinėja. Užpildoma C88 forma, kartais reikia EORI numerio. Daugelis žmonių tai pamiršta ir stringa Doveryje valandomis. Muitinės brokeris gali padėti, bet tai kainuoja. Geriau pasirūpinti nei gailėtis vidurnaktį Calais uoste. Tikrai taip.

Ar muitininkai tikrina kiekvieną mikroautobusą kelyje į Angliją?

Ne kiekvieną, bet tikrina dažnai, ypač jei atrodo komerciškai. Yra raudona ir žalia juosta. Jei pažymėjote "asmeniniai daiktai", bet viduje naujos dėžės iš parduotuvės – atidarys. Vežiau fortepijoną į Sautamptoną, muitininkas paklausė arkinio akto. Parodžiau sutartį, paleido. O kitas mikroautobusas, pilnas prekinių dėžių, buvo nunestas į patikrą. Išvada – nesusukiokite daiktų į parduotuvių pakuotes, jei tai naudoti baldai. Atrodo kaip prekių siunta, iškils klausimų. Muitininkai nėra kvaili, jie mato viską.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, jei jau yra transporto draudimas?

Transporto draudimas dengia ne daiktus, o žalą kitiems. KASKO kartais dengia krovinį, bet ribotai – dažnai tik iki kelių tūkstančių eurų ir su išimtimis. Jei vežate kompiuterį ar antikvarinę komodą, apsidrauskite atskirai. Yra krovinių draudimas pervežimo metu. Tiksliai nepamenu visų punktų, bet žinau: jei patys supakuojate blogai, draudimas gali atsisakyti mokėti. Todėl verta ne tik draustis, bet ir fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Buvęs atvejis – klientas neapdraudė veidrodžio. Sudužo. Mokėjo iš savo kišenės. Skaudi pamoka, o jos galima išvengti.

Ką daryti, jei pasienyje prireikia papildomų leidimų, kurių neturiu?

Sėdi ir lauki. Arba grįžti atgal, kas brangu. Daug kas galvoja, kad Anglijos muitinėje galima "sutvarkyti" vėliau, bet taip nėra. Jei trūksta eksporto dokumento, vairuotojas laukia brokerio. Tai gali kainuoti nuo šimto iki kelių šimtų svarų. Buvęs klientas taupė ir nepasirūpino deklaracija – prastovėjo Calais aštuoniolika valandų. Galų gale sumokėjo dvigubai. Popieriai nėra biurokratijos plėšimaisi – tai sienos realybė dabar. Susiduriate su nepriklausoma valstybe. Taisyklės griežtos ir jų laikytis privalu, jei norit sėkmingai nuvežti savo daiktus.

Ar galima per Kalę gabent maistą, alkoholį kartu su baldais mikroautobusu?

Alkoholis ir maistas – problemiška. Jei tai asmeniniai baldai, maisto produktai griežtai ribojami. Mėsa, pienas, kiaušiniai – importo draudimas. Alkoholiui reikia akcizo deklaracijos. Klientas klausdavo, ar gali įsimesti dešrų šaldytuvui. Ne, negali. Geriau palikit ūkininkų rinką Vilniuje ir apsipirkit Tesco Anglijoje. Šiaip apie alkoholį – geriau vežti atvirkščiai... na, ne, ten irgi muitai. Žinote ką? Palikit maistą ir gėrimus namie (taip, namie, ne ūkyje, kaip jau minėjau). Sutaupysit nervų. Muitinė gyvūnus ir maistą tikrina aršiai.

Kainos, kurios dingsta neaiškiai kur

Kiek kainuoja didelių daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusu 2024 metais?

Jei skaičiuoti kurą, keltą ir kelius vienam automobiliui, į vieną pusę gaunasi nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. Bet čia dar be nuomos, draudimo, nakvynių. Samdant įmonę – nuo šešių šimtų iki tūkstančio ar daugiau. Pigiausia dalinis kroviniu, kai jūsų sofa važiuoja su kitų daiktai. Buvo atvejis, kai skambino ir kalbėjo "radau už du šimtus", o tai pasirodė esąs tik kuras be jokių mokesčių. Skaitykit smulkųjį šriftą. Yra tam tikra reali kainų riba – žemiau jos kažkas kvepia blogai. Per dvejus šimtus nepervešite teisėtai ir pilnai. Nebent jūs pats vairuojate ir miegate mašinoj.

Ar verta vežti pats ar samdyti profesionalą, kai reikia pervežti baldus į Angliją?

Žiūrint kaip vertinate savo nervus. Pats – sutaupote, bet praleidžiate dvi tris dienas, vairuojate po naktinių keltų, kraunate bet kokiu oru. Profesionalas – brangiau, bet žino, kaip susegam sofa viduryje mašinos, kad nesubraižytų. Mačiau žmonių, kurie bandė vežti stiklines duris su nailono virvėmis... (taip, pataisau, ne nailono, o plastikiniais dirželiais), o atvykusios durys atrodė kaip mozaika. Jei daiktai sentimentingi ar brangūs – samdykit. Jei tik metalinė spinta iš didžiosios parduotuvės – gal ir patys spėsite. Bet skausmo bus.

Kodėl vienos įmonės siūlo perkraustymą į Angliją pervežimą mikroautobusais dvigubai pigiau nei kitos?

Reikia atsargiai. Yra bendrovės, kurios skelbiasi pigiai, bet neturi licencijos ar draudimo. Kartais tai pavieniai vyrukai, pasiėmę du užsakymus per metus. Jei kas siūlo pilną mikroautobusą į Londoną už du šimtus eurų, klauskite, kas įskaičiuota. Dažnai tai neskaidrus kuras, vairuotojas be licencijos ir nulinė atsakomybė jei sudaužys daiktus. Buvęs "vežėjas" paėmė avansą ir dingo kaip į vandenį. Klientas liko be sofos ir be pinigų. Šis paslaugos reikalauja atsakomybės, todėl žemos kainos turėtų įspėti, o ne džiuginti. Nepirkite katės maiše.

Ar kaina priklauso nuo to, ar daiktus reikia nešti į butą Anglijoje?

Žinoma. Tai vadinu "rankų darbas". Jei reikia įnešt sofą į trečio aukšto butą Londone be lifto – papildomas laikas, papildomos rankos, kartais dviese. Kainuoja nuo septyniasdešimt iki šimto penkiasdešimt svarų. Jei išnešate patys – sutaupote. Bet Anglijoje parkavimas brangus ir ankštas. Kartais net iškrovimas gatvėje trunka dvigubai ilgiau važiavimo iš Doverio. Vieną kartą radau vietą tik po keturiasdešimt minučių – klientas jau galvojo, kad pabegau. Nepabegau, tik sukau ratais ieškodamas kur statyt aštuonis metrus plieno.

Kokių paslėptų mokesčių galima tikėtis gabenant krovinį mikroautobusu į Jungtinę Karalystę?

Kelto bilietai žiemą ir vasarą skiriasi dvigubai. Muitai, jei daiktai nauji – mokate PVM ir importo mokestį. Jei naudoti, bet negalite įrodyti – tas pats. Kai kurie neįskaičiuoja mokamų kelių Prancūzijoje ar mokesčio tuneliui. O baudos svoriui – papildomi šimtai. Buvęs klientas pamiršo pasakyti, kad perka du naujus fotelius. Pridūrė muitą Anglijoje, nes pardavėjas nieko neperspėjo. Paslėpta... (na, gal ne visai paslėpta, bet netikėta) išlaida išsipūtė. Geriau deklaruoti atvirai. Yra tokių surprizų, kurių brolis neprognozuos. Pasiruoškite.

Kas realiai vyksta kelyje ir Anglijoje

Ar lengva vairuoti krovininį mikroautobusą Didžiojoje Britanijoje kairiaja kelio puse?

Pirmą kartą keista. Ne pasakyčiau, kad sunku, bet reikia priprasti, ypač žiedinėse sankryžose. Aš po dvidešimt metų kartais įjungiu valytuvus vietoj posūkio, nes svirtis kitoj pusėj. Mikroautobusas platus, o angliški keliai, ypač kaimuose – siauri. Aukštų gyvatvorių rajonuose jautiesi kaip tunelyje. Kartą vežiau į Kornvalį, privažiavau siaurų tiltą – neturėjau kur trauktis, laukiau dviejų traktorių. Laiko gaišimas, bet toks jau gyvenimas. Saugiau važiuoti dieną ir nepulkite į Londono centrą pirmą kartą – ten galvos skausmas be atostogų.

Kaip elgtis, jei mikroautobusas su baldais gesta kelyje tarp Calais ir Londono?

Būna ir taip. Praeitą žiemą kolegos mašinai sugedo generatorius netoli Maidstone. Nebemokėjo žibintai. Jei tokia situacija – kelių pagalba ir garantija, jei turit Europinę. Jei ne – brangu. Svarbiausia nepamiršt daiktų be priežiūros autostrados pakrašty. Yra paslaugų, kurios velka krovinines mašinas, bet kainuoja nuo dviejų šimtų svarų. Laukiant pagalbos... vėjas, lietus, o tavo baldai vidury niekur. Reikia turėti atsarginių numerių. Aš vežu antrą telefoną su įkrovikliu, nes vairuotojo telefonai išsikrauna blogiausiu metu. Nebūna idealiai. Ypač gruodį.

Ar tikrai visada reikia keltis į keltą ar galima naudotis Eurotuneliu su kroviniu?

Abu variantai veikia. Keltas – pigiau, bet ilgiau, dažnai dešimt dvylika valandų kelionės iš viso. Eurotunas – trigubai greičiau, bet brangiau, ypač jei mikroautobusas aukštesnis nei standartas. Aš mėgstu naktinį keltą iš Dunkerque, nes nuvažiuoji pamiegojęs. Bet jei klientas skuba – tunelis. Nepamirškite, kad abiem atvejais reikia rezervacijos, o pasienyje eilės gali būti baisios. Kartą Doverio uoste praleidau penkias valandas. Kavos automatas sugedo. Aš su visais baldais kentėjau kartu. Nevalgykite stoties kavos, ją galima naudoti dažams maišyti. Rimtai. Nevalgykit.

Ką daryti, jei klientas Anglijoje nurodo blogą adresą ir mikroautobusas netelpa į kiemą?

O, tai klasika. Buvęs atvejis – adresas Naujajame Forste, o namas siauroj gatvelėj su ženklu "no large vehicles". Vairuotojas su aštuonių metrų mašina – aklavietė. Teko viską iškrauti į vietinį vaną, persikraut ir tada vežt iki durų. Klientas klausė "ar galit iki durų?" – bet aš nežinojau, kad jis gyvena istoriniame name su arkiniais vartais. Papildoma diena ir pinigai. Dabar visada klausiu apie parkingą ir apsisukimą. Jei ne – perspėju iš anksto. Klientai kartais patys nepagalvoja, kad mikroautobusas nėra taksi. Tai didelė metalo dėžė su vairuotoju viduje, ne stebuklinga mašina.

Koks realus laikas kelionei nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Optimistiškai – trisdešimt valandų. Realiai – trisdešimt šešios ar keturiasdešimt, priklausomai nuo keltų, muitų eilių ir kaip greitai važiuoji. Nerekomenduoju skubėti per Lenkiją, nes greičio kameros kiaurai mato. Įsiminkite – tai dviejų dienų reikalas. Nekraunam krovinio vienai dienai, nebent labai skubus pervežimas į Angliją ir sutarta individualiai. Miegokite viešbutyje Lenkijoje ar Vokietijoje. Vairuotojas be miego rizikuoja užmigt ant vairo, o daiktai tampa antraeiliai. Atsiminkit – saugumas svarbiau nei greitis. Ir Londono spūtys dar pristato savo valandų kraitį.

Baldai, technika ir kiti keisteni daiktai

Ar galima vežti skalbimo mašiną, šaldytuvą ir indaplovę vienu reisu mikroautobusu?

Galima, jei talpa leidžia. Šaldytuvas – vertikalus, duris prilaikykite juosta viduje. Skalbimo mašina sunki, bet kompaktiška. Indaplovė – lengviausia. Tik nepamirškite, kad šaldytuvai turi būti paruošti – angaliai (taip, angaliai, o ne vožtuvai, geriau taip sakau) uždaryti, kompresoriui leisti atstovėti. Nesu tikras ar dvidešimt keturių valandų taisyklė dar galioja visiems modeliams, bet aš darau taip. Geriau saugiau nei gailėtis parduotuvės Londone. Be to, technika turi būti sausa. Kondensatas viduje – blogiausia, ką galit palikt keliaujant per žemynus.

Kaip supakuoti stiklinę vitriną ar veidrodį, kad nesudužtų važiuojant į Angliją?

Stiklas – velnias. Mačiau veidrodį, suvyniotą į antklodes, o atvykus – šukių krūva. Reikia medinių dėžių, burbulinės plėvelės storomis sluoksniais, o svarbiausia – kad negalėtų slenkti. Mikroautobuse viskas juda, ypač stabdant ar sukantis apie žiedą. Aš naudoju porolonines plokštes kampams. Vitrinas išrenku, jei tik įmanoma. Vežiau krištolinį šviestuvą į Reading – supakavau kariškai, bet vis tiek viena detalė įskilo. Kartais judesys neperprantamas. Stiklas turi savo charakterį. Verta pirkti atskirą draudimą arba vežti su specialistais, o ne taupyti ant pakavimo. Rimtai.

Ar mikroautobusu galima vežti dviračius, motociklą ar keturratį kartu su baldais į Angliją?

Dviračiai – taip, bet atsukite pedalus, nuleiskite orą jei prašo uosto tvarka. Motociklas – sunkiau, fiksacija reikalinga tvirta. Svarbu, kad benzininiai įrenginiai... va, nukrypstu, bet beveik ta pati kategorija... turi būti sutvarkyti. Kai kurie uostai reikalauja, kad bakas būtų beveik tuščias. Keturratis iššūkis, jei nešvarus – Anglijos fitosanitarinė gali tikrinti purvą. Buvęs klientas vežė augalų vazonus su žemėm – muitinėje išmetė. Taip kad technika – taip, bet tvarkingai. Ir dviratį geriau pakabinkit ant sienelės, o ne palikit voliotis prie sofos. Brūžins vienas kitą be jokio gailesčio.

Kaip transportuoti didelį paveikslą ar meno kūrinį, kad nepažeistumėte?

Paveikslai jautrūs temperatūrai ir drėgmei. Mikroautobusas nėra klimatizuotas kaip muziejus. Jei vertingas menas – nepatarciau vežti paprastu krovininiu, nebent metas tinkamas. Reikia medinio rėmo dėžės, putų, oro tarpo. Vežiau abstraktų darbą į Bristoli, klientas tarė "brangus". Supakavau kariškai, bet laikiau pozicijoje, kad saulė nepatektų pro langą. Anglijoje saulė nelabai kaitina, bet pro stiklą galima pašildyti vieną pusę. Atvežiau sveiką, bet nervų praradau daug. Jei kūrinys didelis – nuomokit ratukų stendą įkrovimui. Naudokit švarias medžiagas, o ne šlapias šluostes. Jautru.

Ar galima gabent gyvūnus vienoje mašinoje su baldais į Angliją?

Čia jau ne mano sritis, bet mačiau. Katės, šunys – reikia veterinarinio paso, skiepų. Negalima tiesiog įmest į bagažinę su spinta. Be to, gyvūnai registruojami atskirai. Buvęs atvejis – klientas bandė paslėpti papūgą dėžėje tarp pagalvių. Muitinė Doveri turi gyvūnų kontrolę. Radus paukštį be dokumentų – problemos milžiniškos. Aš asmeniškai vežu tik daiktus. Gyvi padarai per sudėtingi, nenoriu rizikuoti nei jų, nei savo licencijos. Bet teoriniu atveju – galima, tik ne su manim. Raskit specializuotą gyvūnų pervežėją. Taip bus ramiau visiems – jums, gyvūnui ir baldams.

Dar keletas dalykų, kuriuos verta žinoti

Koks paskutinis patarimas žmonėms, pirmą kartą gabenantiems didelius daiktus į Angliją mikroautobusu?

Matavimas, popieriai ir kantrybė. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Skambinkite ne tik dėl kainos, bet paklauskite, kas bus, jei suges mašina ar užtruks muitinė. Tikras profesionalas atsakys be grimo. Ir nepamirškite – didelių daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais yra paslauga žmonėms, ne paieškos sistemoms. Aš šį darbą myliu, bet jis reikalauja abiejų pusių supratimo. Pasiruoškite, paklauskite, ir viskas bus gerai. O jei ne – rašykit man, padėsiu kaip galėdamas. Geros kelionės jūsų daiktams.

Išvada

Per du dešimtmečius mačiau visko – ir sklandžių pervežimų, ir tokių, kur verkdavo ir klientas, ir aš. Didelių daiktų transportavimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja plano, sąžiningumo ir šiek tiek kantrybės. Pasirinkite tinkamą mašiną, nepamirškite popierių ir nedėkite visko ant pigiausio pasiūlymo. Jūsų sofa nusipelno saugaus atvykimo. Skambinkit jei ką – patarsiu ir be įsipareigojimų. Sėkmės.