Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Dalinių krovinių transportavimas į Angliją laiku: ar tai realu?
Dirbu su perkraustymais ir krovinių gabenimu į Angliją jau, sakykim, trylika metų. Gal kiek daugiau, gal truputį mažiau – jau ir pamiršau skaičiuoti. Per tą laiką mačiau visko. Nuo pristatymo lygiai pagal grafiką iki situacijų, kai klientas skambina ašaromis balsu, nes baldai dingo kažkur prie Doverio. Dalinių krovinių transportavimas į Angliją skamba lyg paprastas reikalas, bet realybėje čia tikras galvosūkis: muitinės, kiti klientai fūroje, oras, eilės, popieriai. Čia rasi atsakymus į klausimus, kuriuos man žmonės užduoda vakarais, kai patys nebežino, ko klausti. Ne paskaita – pokalbis kaip su kaimynu prie garažo.
Pradžiai – apie dalinių krovinių esmę
Kas iš viso yra dalinių krovinių transportavimas?
Tai kai tavo siunta neužima visos fūros. Pasiimi, tarkim, du kubus, o likusi vieta kitiems klientams. Mašina važiuoja, surenka po truputį iš visur – iš Vilniaus, Kauno, Varšuvos – ir veža į centralizuotą sandėlį Anglijoje, iš kur skirstoma toliau. Mes tai vadiname groupage, paprastai žmonės sako "dalinis krovinys". Realiai tai labai efektyvus būdas siųstis daiktus, jei nedirbi su DHL. Tik nervina tai, kad reikia palaukti, kol prisikraus likusios vietos kitose siuntos. Bet ką padarysi, taip jau veikia sistema ir nieko čia nepakeisi.
Kodėl žmonės kartais renkasi dalinį krovinį, o ne visą fūrą?
Na, pirma – kaina. Pilnas krovinys į Angliją kainuoja nuo tūkstančio eurų, o kartais ir dviejų. Dalinis – kelis šimtus. Antra, daugumai žmonių paprasčiausiai nereikia penkių tonų. Juk kokiam buto perkraustymui užtenka dalies. Buvęs klientas iš Klaipėdos siuntė tik darbo stalą ir keturias dėžes knygų. Visai fūrai? Būtų absurdas. Žinoma, jei veži namą su baldais, pianinu ir motociklu – tada jau pilnas konteineris ar fūra. Čia logiškai viskas aišku, tik žmonės kartais to nepaskaičiuoja iš karto ir paskui stebisi.
Ar galiu siųsti tik vieną sofą ir tris dėžes į Angliją?
Taip, gali. Vienas dalykas – turi nurodyti matmenis ir svorį. Nes jei ta sofa išskirtinė, didelė, gal nuo trijų kubų, ir tada jau kaina visai kitokia. Mažos siuntos – tai mūsų duona kasdienė. Tik reikia suprasti, kad viena sofa nepaleis fūros anksčiau. Ji palauks, kol atsiras daugiau krovinių. Kartais tas laukimas trunka dieną, kartais tris. Aš pats esu matęs, kaip žmonės perveda pinigus penktadienį ir stebisi, kodėl mašina nevažiuoja šeštadienį. Šeštadieniais niekas nekrauna, galvojau, kad tai aišku visiems nuo vaikystės.
Apie laiką, maršrutus ir stringančius krovinius
Kiek realiai trunka dalinių krovinių transportavimas iš Lietuvos į Angliją?
Kalbant apie terminus (nors nelabai mėgstu žodžio "terminai" – čia tiesiog laikas), dažniausiai skaičiuojam 5–8 dienas. Bet aš tau pasakysiu visiškai atvirai – tai priklauso nuo to, kaip greit surenkama mašina. Jei krovinys iškeliauja pirmadienį ryte ir fūra jau beveik pilna – trečiadienį gali būti jau Londone. O jei paimta antradienį ir mašina dar lankosi Kaune bei Rygoje – savaitė lengvai nutįsta. Kartais orai, kartais eilė Doverio uoste. Buvo atvejis, kai dėl audros keltas nepaplaukė pusantros paros. Grafikas byra ir nepadarysi nieko.
Ar tikrai galima garantuoti, kad dalinis krovinys bus pristatytas laiku?
Garantuoti? Nieko negaliu garantuoti. Aš galiu pažadėti, bet po to atsiranda žodis "force majeure", arba kažkoks vokietis sugedusia mašina pakeliui. Versime: gedimas. Aiškinsi klientui, kuris skambina iš perėjimo, kodėl jo krovinys vėluoja. Aš apskritai vengiu žodžio "garantuoju". Sakau: planuojam penktadieniui, bet realiai – kitos savaitės pradžia. Šitaip sumažinu stresą sau ir klientui. Kai kurios kompanijos rašo "tiksliai per 48 valandas". Neklausykit. Tai melas arba labai brangus express, kurio paprastai žmonės ir nepirks dėl kainos.
Ką daryti, jei mano krovinys stringa muitinėje?
Pirmiausia – nepanikuoti, antra – skambinti vežėjui. Dažniausiai problema paprasta: trūksta vienos sąskaitos faktūros arba EORI numerio suveltas. Kartais muitininkai tiesiog nusprendžia patikrinti. Buvo atvejis – klientas vežė asmeninius daiktus, o dėžėje rado komercinės paskirties daiktų. Ne jo – užsakovo. Muitininkai tai pamatė ir uždarė visą siuntą. Sėdėjo tris dienas, kol išsiaiškinom. Tai reali situacija. Pasiruošk, kad muitinė gali prašyti atidaryti dėžes. Jei nežinai, kas viduj – problemų bus. Būna ir taip, ne visada sklandu kaip filmuose.
Kodėl vienos fūros važiuoja tiesiai, o kitos lanko 5 šalis?
Logistikos planavimas. Jeigu agentūra turi daug klientų Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje – tai ką vežėjas darys? Važiuos tuščias? Ne. Pripildys visur. Tai ir vadinasi dalinis krovinys. Kartais man sakydavo: "o kodėl mano sofa važiuoja per Daniją?!" Aš atsakau – nes taip suplanuota, kad kuras ir kelių mokesčiai apsimokėtų. Kuo daugiau stotelių – tuo ilgiau, bet tuo pigiau kiekvienam. Yra variantų važiuoti tiesiau, bet jie jau vadinasi nebe "dalinis", o "dedicated", bet kainuoja atitinkamai, ir ne visi perkeliami sau leisti tokias sumas.
Kainos, svoris ir keisti daiktai, kuriuos veža žmonės
Kokia kaina būna už dalinių krovinių pervežimą į Angliją?
Čia kaip su automobiliais – kiekvienas atvejis skiriasi. Maža siunta, iki pusės kubo – gal kokius 120–180 eurų. Didesnė, iki dviejų kubų – 300–500. Jei statai visą kambarį jau – gali ir tūkstantį kainuoti arba daugiau. Žodžiu, "nuo-nuo". Aš stengiuosi visada klausti: ką, kiek, iš kur, į kur. Nes be šitų atsakymų cituoti kainą – tas pats, kas spėlioti orą mėnesiui į priekį. Pigūs skelbimai internete po 50 eurų – dažniausiai kabliukai arba be draudimo. Aš pats buvau susidūrės su atveju, kai pigus vežėjas neatvažiavo. Pamoką gavau nemokamai.
Ar mane apgaus su kaina – kaip žinoti, ar pasiūlymas normalus?
Jei kaina per žema – kaltink ne mane, o save. Rimtas vežėjas turi apmokėti kurą, vairuotoją, muitinės formalumus, draudimą. Tai visiškai nemokamai neveikia. Matai neaiškų brokerį, kuris tarpininkauja, bet neturi savo fūrų? Eik kitur. Dar blogiau, kai surenka pinigus ir dingsta. Tikra situacija – prieš keletą metų kažkokį "logistą" radau skelbimuose, klientas sumokėjo avansą, o numeris tapo neegzistuojantis. Sėkmės su tuo. Geriau paklausk draugo ar paieškok atsiliepimų. Kaina turi būti rinkos vidurkis, o ne stebuklas, kuris baigiasi ašarom.
Koks maksimalus svoris gali būti vienai siuntai dalinėje fūroje?
Paprastai vienas siuntėjas gali skirti iki tūkstančio ar kiek daugiau kilogramų, bet čia labai sąlyginis dalykas. Visa fūra turi savo limitą – 24 tonos. Jei tu atsiunti tris tonas, o kiti du klientai irgi po tris – jau viršijame. Tada krovinys netelpa. Ai, tiesa, dideli gabaritai kartais sunkesni už mažus. Buvo atvejis – kažkas siuntė keturių šimtų kilogramų metalinį stendą. Mažas, bet sunkus kaip velnias. Teko skaičiuoti centimetrus. Vežėjas paskui skambino ir keikėsi. Suprantama, erzino visus. Skaičiuokite protingai ir klauskite iš anksto, ar telpa.
Ar galiu vežti dviratį, vejapjovę ir kartoną su drabužiais vienu metu?
Gali, bet turiu perspėti – vejapjovė su degalu arba alyva yra pavojingas krovinys. Bent jau muitinės akimis. Būna, kad žmonės "užmiršta" išleisti benzino arba suvynioja žoliapjovę su likučiais. Muitinėje Vokietijoje tai radę kartą – bauda, prarastos valandos, o dar ir kiti klientai pyksta, nes fūra strigo. Drabužiai – nieko blogo. Dviratis – irgi OK. Tik išrink priekinį ratą ar jį apsaugok, nes kartais sutraiško viduje. Nors aš tikiuosi, kad ne. Geriau pranešk iš anksto, ką veši – nebūk slaptas agentas. Atvirumas sutaupo pinigų.
Dokumentai po Brexit ir kiti biurokratiniai skausmai
Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai į Angliją po Brexit?
Čia biurokratijos rojus. Reikia sąskaitos faktūros, pakavimo sąrašo, o jei prekės – ir dar specifikacijų. Po Brexit Anglija tapo kaip trečioji šalis. Reikia muitinės deklaracijų, o kartais – ir sertifikatų. Jei asmeniniai daiktai – reikia rašyti laišką, kad tai ne pardavimui. Sąžiningai pasakysiu – su naujausiais prekybos tarifais aš pats nebespėju visko įsigilinti kas du mėnesius, nes jie pasikeičia. Ypač su maisto produktais visai sunku. Ten jau konsultuojuosi su muitinės agentu. Geriau paklausk specialisto, nei suklysk ir paliksi siuntą pasienyje supykinęs.
Ar reikia EORI numerio, jei siunčiu asmeninius daiktus į Angliją?
Techniškai asmeniniams daiktams EORI ne visada privalomas, jei vertė maža. BET. Anglijos muitinė kartais prašo bet kokiu atveju. Aš esu matęs, kaip dėl trijų dėžių su knygomis jie stabdo siuntą savaitę, nes nėra EORI. Geriau turėti ir nesukti galvos. Pasiimti EORI – penkiolika minučių internete, HMRC svetainėje. Nes jei vežėjas sako "nereikia", o po to paaiškėja, kad reikia – spėk, kas guli fūroje pasienyje. Taip, aš žinau, kad Brexit viską apsunkino. Nuo 2021-ųjų tai tiesiog realybė, prie kurios reikia pratintis kaip prie lietaus.
Kodėl muitinė kartais atidaro dėžes ir verčia viską aukštyn kojomis?
Nes jie tikrina. Atsitiktinai arba pagal rizikos algoritmą. Jei deklaruoji "asmeniniai daiktai", o jie randa dvidešimt nesuplombuotų dėžių su etiketėmis – įtarimas, kad prekiauji. Buvęs atvejis – klientas sukrovė dėžes, o ant viršaus dėjo komposto dėžę (tuščią, ačiū dievui). Muitininkai pamatė neatitikimų sąrašuose, ir išpylė viską ant žemės. Grįžo ne taip gražiai atgal supakuota. Tai realybė. Nori – vežk, nenori – eik į paštą. Nėra kito kelio. Kartais jie tik praveria, o kartais išverčia viską. Tai jų darbas ir mes prie to pripratę.
Ar teko matyti, kad dalinis krovinys išvis dingo?
Tiesiogiai dingo – ne mano akivaizdoje, bet kolega pasakojo. Firmutė surinko krovinius, neišrašė normalių krovinių lapų, fūra kur nors sustojo pasienyje, o po to dingo signalas. Keli mėnesiai ieškojimo. Policija, draudimas... Dauguma daiktų buvo rasti, bet vienas klientas prarado šeimos baldus. Žiauru. Todėl aš visada sakau: jei renkiesi nežinomą vežėją su feisbuko skelbimu – rizikuoji. Rimtos įmonės turi sekimo sistemas, CMR draudimą. Ne pigu, bet saugu. Kartais, žinok, taupymas ant logistikos yra brangiausias sprendimas gyvenime, ypač kai dingsta viskas.
Kai reikia greitai, bet logistika turi savą valią
Ar galima priversti vežėją važiuoti tiesiai be sustojimų iki Anglijos?
Gali pabandyti, bet jei tai dalinis krovinys, nebent sumokėsi už visą fūrą. Tada taip, vairuotojas važiuoja tik pas tave. O jei dalinis – tai lyg autobusas. Jis stoja. Negali autobuse rėkti "nestokit kitose stotelėse!" – vairuotojas turi planą. Kartais galima derėtis dėl "greitesnio" varianto, kai tavo krovinys pakuojamas į fūrą, kuri važiuoja paskutinė ir tiesiausiai. Bet tai jau nebe standartinis dalinių krovinių transportavimas. Tai artimesnė express paslaugai. Brangiau. Bet kartais verta, jei labai skubu ir pinigų nesigaili. Šiaip aš tokius reikalus mėgstu spręsti telefonu, o ne laiškais.
Ką reiškia groupage service ir ar tai tas pats, kas daliniai kroviniai?
Taip, groupage – angliškas terminas, mes jį naudojam kasdien. Tai kai surenki mažas siuntas į vieną didelę. Paprasta. Skiriasi nuo pilno konteinerio arba pilnos fūros. Groupage'as dažniausiai važiuoja per hub'us – didelius logistikos centrus. Pavyzdžiui, paėmė tavo daiktus Vilniuje, nuvežė į sandėlį Vokietijoje, ten sukrovė su kitomis siustomis, ir tik tada į UK. Angliškai vadinama "consolidation". Aš kartais painioju šiuos terminus su klientais (žinot, kartais vartoju žodį "konsolidacija" kai noriu pasirodyti protingesnis), bet esmė – viena mašina, daug šeimininkų. Ir visi skuba, visi nervinasi.
Kaip elgtis, jei vežėjas paėmė krovinį, bet po savaitės vis dar nepristato?
Skambini. Rašai. Spaudi. Bet realiai – pirmas žingsnis yra CMR lapas. Jei turi jo kopiją, žinai, kas atsakingas. Jei vežėjas ignoruoja – grasinimai policija arba vartotojų teisių tarnyba retai padeda greitai. Geriausiai veikia vieša nuomonė: atsiliepimas Google arba feisbuko grupėje. Buvęs atvejis – vežėjas pasiėmė krovinį, paskui dingo tris savaites. Paaiškėjo, kad jo vairuotojas susirgo, o jis neturėjo atsarginio. Ne savo malonumui taip daro, bet klientas turi teisę pykti. Visada rašykite sutartis. Net ir su "pažįstamu", kuriam "patikėsiu, jis geras vaikis". Netikėk.
Ar sekmadieniais ir per šventes fūros važiuoja į Angliją?
Vairuotojai irgi žmonės. Sekmadienį jie taip pat nori pavalgyti su šeima arba bent pamiegoti. Taip, fūros keliauja ir savaitgaliais, bet pakrovimo punktai dažniausiai nedirba. Šeštadienį galima iškrauti kai kur, o sekmadienį – beveik niekur. Anglijoje sekmadienis ypač ramus. Kiti ėjimai – pavyzdžiui, didieji logistikos hub'ai Vokietijoje dirba ir šeštadienį, bet retai sekmadienį. Tai jei galvoji, kad tavo baldas atvažiuos sekmadienio rytą į Londoną – na, tikiuosi, kad turi laiko laukti iki pirmadienio. Ir neužmirškite, kad vairuotojai turi privalomą poilsio laiką. Nuo to niekas nepabėgs, neturtingiausias brokeris tai žino.
Apsaugok save – draudimai, blogi kvapai ir vežėjų pasirinkimas
Ar vertima drausti dalinį krovinį atskirai, ar užtenka vežėjo draudimo?
CMR draudimas dengia pagal tarptautines konvencijas, bet jis ribotas – kilogramo vertei yra lubos. Jei veži senovinę komodą vertą keturių tūkstančių, o kilogramas vertinamas keliais eurais – gausi apgailėtiną sumą. Geriau drausti papildomai. Aš patarčiau bent jau vertingus daiktus apdrausti per savo brokerį. Buvęs atvejis – gaisras fūroje. Ne mūsų klientas kaltas, bet dega viskas. Dėl to turiu omenyje – fūroje guli dvidešimt skirtingų siuntų. Kartais nutinka. Draudimas kainuoja, bet miegi ramiau. Pasiskaičiuok pats, ar verta rizikuoti dėl keliasdešimt eurų.
Kodėl kai kurie vežėjai nepaima krovinių iš butų penktame aukšte be lifto?
Fūros vairuotojas ne Samsonas. Jis nepasikels sofos nuo penkto aukšto. Vežėjai turi teisę atsisakyti arba paprašyti, kad krovinys būtų nuneštas iki mašinos. Kai kurios įmonės siūlo perkraustytojus už papildomą mokestį, bet standartinis dalinis krovinys – tai ne "white glove" paslauga. Tu turi išnešti iki šaligatvio arba sandėlio. Buvęs klientas supyko ant manęs, kad vairuotojas neįnešė skalbimo mašinos į naują butą Londone. Atleiskit, bet tas žmogus vairuoja, o nedirba fizinį darbą. Ne jo darbas. Aš irgi nemėgstu laiptų, jei atvirai.
Koks skirtumas tarp hub'o Vokietijoje ir tiesaus važiavimo į Angliją?
Hubas – tai sandėlis, kur perskirstoma. Tiesus važiavimas – fūra važiuoja tiesiai iš Lietuvos iki UK. Hubas paprastai lėtesnis: iškrauti, sukrauti, palaukti, vėl iškrauti. Tiesus greitesnis, bet brangesnis, nes mašina važiuoja beveik tuščia, kol renka. Vieni klientai manęs klausia: "kodėl per Vokietiją lėčiau?" Todėl, kad ten eilės. Buvęs atvejis – per Kalėdas Vokietijos hube siunta pragulėjo keturias dienas, nes nebuvo vietos ir žmonių. Realybė. Kalėdų laikas logistikoje – košmaras. Tiesiog planuokis anksčiau, jei gali. Aš irgi tada negaunu atsako iš ten esančių kolegų.
Ar teko matyti, kad vienos blogos siuntos dvokas sugadino visas kitas fūroje?
Taip. Fūros nėra hermetiškos. Kartais žmonės veža šaldytuvą, iš kurio varva skysčiai. Kartais užsukti daiktai prakaituoja per saulėtus stopus. Buvęs atvejis – vienas siuntėjas sukomplektavo dėžes su maisto produktais (džemas, sūris – negalima, beje), kurie supleškėjo per saulę. Visas fūros kvapas tapo... na, specifinis. Kiti klientai pyko. Vežėjas turėjo valyti, vėdinti, o man – aiškinti. Tai yra viena blogiausių situacijų. Rimti vežėjai tikrina, bet daliniame krovinyje ne visada suspėji peržiūrėti kiekvieną dėžę. Pasitikėk, bet patikrink.
Ką rinktis – mažą lietuvišką įmonę ar didelę tarptautinę kompaniją?
Maža įmonė – lankstesnė, galės paskambinti vairuotojui tiesiogiai, gal ir padarys išimčių. Didelė – stabiliau, turi daugiau fūrų, jei vienai kas atsitiks, gali perkrauti kitai. Bet didelė dažnai brangesnė ir šaltesnė. Buvęs atvejis – maža firma iš Telšių mano krovinį pristatė per keturias dienas, nes jos fūra važiavo būtent tą savaitę. O didelė korporacija sandėliavo mano daiktus savaitę, nes "nepatekai į išvykimo langą". Aš pats dirbu mažoje firmoje, tai gal ir šališkas, bet nuoširdžiai – žiūrėk ne į dydį, o į komunikaciją. Jei tau atsako – jie rūpinasi. O jei ne – bėk kuo toliau.
Išvada
Nežinau, ar čia padėjau, bet tikiuosi, kad dabar tavo galvoje mažiau sumaišties. Dalinių krovinių transportavimas į Angliją laiku įmanomas, bet reikia žinoti taisykles, nepersistengti su lūkesčiais ir rinktis vežėjus, kurie atsako į skambučius. Jei ką – rašyk, skambink. Kartais aš pats irgi visko nežinau, bet surandu atsakymą per savo kontaktus. Svarbiausia – nepulk ant pigiausio pasiūlymo ir pasiruošk popieriams bei kantrybės atsargas. Tada viskas dažniausiai baigiasi gerai, jei tik nesusidursi su kokia nors audra pakeliui. Iki.