Dalinių krovinių surinkimas ir pervežimas Anglijon: 24 metai bandau tai paaiškinti žmonėms

Žinai, kai kas nors pirmą kartą skambina ir klausia, kaip nuvežti dalinį krovinį į Angliją, aš dažnai pagalvoju – o jei paprasčiausiai pasakyčiau, kad "užsakai ir atvažiuoja"? Bet taip neveikia. Per daugiau nei dvidešimt ketverius tarptautinių perkraustymų metus mačiau visko: nuo idealiai supakuotų dėžių Vilniaus senamiestyje iki chaoso Klaipėdos garaže, kai klientas staiga prisimena šaldytuvą rūsyje. Dalinių krovinių surinkimas į Angliją nėra tik "įmeti ir varyk". Tai daugybė detalių, kurias bandysiu išdėstyti lyg sėdėtume prie kavos. Na, ar bent jau prie termoso, nes dažnai skambinate vakare, kai aš jau namie.

Apie pradžią ir tą visą painiavą su kaina

Kiek iš viso kainuoja perkraustyti dalinį krovinį į Londoną?

Sakyčiau, kad nuo maždaug kelių šimtų iki tūkstančio eurų, gal daugiau. Aš žinau, kad visi nori tikslesnės kainos, bet čia kaip su remontu – be vietos apžiūros sunku. Kilometrai, aukštas be lifto, ar reikia tempti sofą iš buto Alytuje. Vieną kartą vežėm spintą, kurią teko ardyti dėl sovietinių durų angų. Į Londoną važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją arba keltu. Dalinių krovinių pervežimas Anglijon skiriasi tuo, kad moki tik už savo dalį vietos. Jeigu turi tik dvi kėdes – sumokėsi mažiau. Bet nepamiršk, mašinoje keliauja ir kitų žmonių daiktai.

Ar tikrai pigiau siųsti dalinį krovinį negu samdyti atskirą mikroautobusą?

Na taip, dažniausiai pigiau, bet ne visada. Čia kaip važiuoti taksi ar autobusu vienas. Jeigu perveži visas virtuvės spinteles, tris spintas ir dviratį, gal pagalvok apie atskirą transportą. Nes dalinių krovinių surinkimas veikia bendradarbiavimo principu: dalijiesi vietą su kitais. Kartais atsitinka, kad tavo daiktai yra didelėje dėžėje, bet jai reikia specialaus kampo, o kampas kainuoja. Aš asmeniškai sakau – jei turite daugiau nei 8–10 kubinių metrų, paskaičiuokite abu variantus. Skirtumas gali būti nedidelis, o nervų sutaupysi, kad nereikės derintis su kitų žmonių grafiku.

Kada verta rinktis dalinį krovinį, o kada jau fūra?

Čia turbūt dažniausias klausimas. Jeigu turi iki 15 kubų – tikrai dalinis. O jei 20–25 ir daugiau, galvok apie atskirą mašiną. Nors žinai, matęs klientą, kuris sutalpino 18 kubų taip sumaniai, kad aš sutriko. Bet tai reta. Paprasčiausias būdas – paskaičiuok daiktų tūrį. Jei neužpildytum garažo – dalinis krovinys Anglijon tinka. Pilna fūra dabar brangiai kainuoja, o jei esi studentas su nedaug daiktų – tai lyg pirkti limuziną apsipirkimui Maximoj.

Kaip žinoti, ar mano daiktai jau suplanuoti į tą konkrečią reisą?

Mes, šio darbo žmonės, darom sąrašus. Tu gauni datą – "savaitė nuo spalio 15-os". Tai reiškia, kad turi būti paruošti iki to laiko. Tiksliau dieną sužinai 1–2 dienos prieš. Ne dėl to, kad tyčia slepiam, o nes maršrutai gyvi. Vakar Lenkijoje gali būti eilė, ir viskas pasistumia. Aš skambinu klientams – "trečiadienį, ryte, gal apie dešimtą". Kartais pataisau save, nes vairuotojas jau pavargęs, tai gal po pietų. Toks mūsų darbas – derintis iki paskutinės minutės. Tai kantrybės reikia iš abiejų pusių.

Surinkimas Lietuvoje – ten viskas prasideda

Kiek laiko prieš reikia užsakyti vietą mašinai?

Minimum savaitė-du, o jei vasara ar gruodis – geriau ir trys. Ypač jei veži baldus. Tuomet visi nori. Turėjau situaciją, kai klientė skambino trečiadienį, o norėjo išvykti sekmadienį. Na... nelabai. Turim grafikus, kitus klientus. Kartais pasitaiko laisva vieta, bet tai sėkmės dalykas. Planuok bent dvi savaites į priekį. Tada gali rinktis dieną ir nesijausti kaip paskutinė minutė. Nors, tiesą sakant, lig šiol dar neteko atsisakyti tikrai skubančio žmogaus – radom sprendimą, bet jis kainavo daugiau.

Kas jeigu manęs nebus namie, kai atvažiuos pasiimti baldų?

Tai problema. Vairuotojai nestovi. Jie turi grafiką – dažnai per dieną aplankyti 3–4 adresus. Jei tavęs nėra, o niekas neatidaro, mes prarandam pusdienį. Geriausiai – įgaliojimas kaimynui arba seseriai. Rašytinis, kad žmogus gali pasirašyti už tave. Arba tiesiog būk namie tą dieną. Kartais suderinam, kad daiktai bus prie durų kiemelyje, bet rizikinga – lietus ar dings krepšys. Neprofesionalu manyti, kad vairuotojas paskambins iš kampo ir palauks valandą kol grįši iš darbo. Deja, neturim tokios prabangos.

Ar pervežėjas padės supakuoti, ar tik pakraus?

Žiūrėk, supakuoti – tavo darbas. Mes ne vežame dovanas Kalėdoms. Kai kurios kompanijos siūlo pakavimą už papildomą mokestį, bet jei tai dalinis krovinys į Angliją, vairuotojas turi 20 minučių pasiimti, ne pakuoti tavo porcelianą. Aš visada sakau: jeigu neišsitepei burbuline plėvele, daiktai bus kraunami taip, kaip yra. Kartais pagelbėjam, kai matome, kad lempa be nieko – įmetam į dėžę. Bet tai išimtis. Bet kuriuo atveju, jei supakuota prastai, kaltė ne vairuotojo, kai atkeliauja sudaužyta.

O jeigu durys per siauros sofa? Ji apskritai tilps?

Čia klasika. Sofos nemėgsta durų angų. Mačiau, kaip vyrukai tempia trijų vietų sofą iš penkiaukščio Vilniuje. Kartais tenka išsukti kojas, kartais – langas. Ne, ne pro langą, bet jei turi balkoną – galima nuleisti. Tai jau nebe dalinių krovinių pervežimas, o akrobatika. Jeigu netelpa – paliekame. Arba ieškome meistro. Geriau pasimatuok prieš tai. Aš daug kartų sakiau "tilps" – ir paskui atsiprašinėjau (nors tada dar buvo devyniasdešimtieji, visko būdavo).

Ką daryti jeigu mano daiktai nebetelpa į suplanuotą vietą?

Taip, taip, taip. Būna. Tu sakei – "man tik keturios dėžės", o kai atvažiuojam, išlenda maišų krūvos, dviratis ir katilas. Tada skaičiuojam. Ar telpa? Jei mašinoje lieka vietos ir primoki – problema išsisprendžia. Bet jei laisvos vietos nėra, turime bėdą. Nes tavo papildomi daiktai gali užimti vietą, pažadėtą kitam. Aš pats mačiau, kai vairuotojas skambino: "Jis turi dar šaldytuvą, o aš neturiu kur dėti". Teisingas atsakymas – dalį palikti arba kitas reisas. Todėl visada perskaičiuokite tūrį prieš atvykstant, net jei manote, kad tiksliai žinote.

Kelionė per Europą ir tos neįsivaizduojamai ilgos paros

Kaip ilgai važiuoja dalinių krovinių mašina iki Anglijos?

Kol surinks viską Lietuvoje, praeis diena ar dvi. O paskui į Londoną – maždaug 2–4 dienos, priklauso nuo maršruto. Kartais per Lenkiją greitai, o kartais Vokietijoje kamštis arba Doverio uostas... o ten eilės. Prieš keletą metų Doveryje stovėjom šešias valandas. Beprotiška. Tai jei tau sako "trečiadienį pristatys", reiškia "trečiadienį ar ketvirtadienį, jei viskas gerai". Savaitgaliai maišo, nes vairuotojai turi poilsio laiką. Negali vairuoti be sustojimo. Realiai – 5–7 dienos nuo surinkimo iki durų Anglijoje (na, tiksliau penkios–aštuonios, priklauso nuo muitinės nuotaikų).

Ar mano daiktai bus saugūs, jeigu jie keliauja su svetimais?

Teoriškai taip. Praktiškai – beveik visada. Mes tvirtiname, skiriame, sandariname. Bet jei kažkas įmetė neprikaustytą grandinę, kuri perbraukia tavo krėslą – gali likti įbrėžimas. Stengiamės to nedaryti, atskirti apklotais, bet kelionė ilga. Pakuotė turi būti gera. Viduje temperatūros skirtumai, drėgmė. Aš niekada nerekomenduoju vežti labai jautrių meno kūrinių daliniu kroviniu. O jei tai drabužiai, indai, knygos – ramiausia. Per 24 metus mačiau mažai rimtų gedimų, bet nulis – ne stebuklingas skaičius.

Ar pervežimas vyksta kas savaitę, ar tik kai susirenka pakankamai?

Mes stengiamės vežti kas savaitę, kartais dukart. Bet yra sezonai. Sausį – mažiau, liepos vidury – daugiau. Kartais pripildom fūrą per tris dienas, kartais reikia penkių. Jeigu esi lankstus dėl datos, viskas gerai. O jei turi griežtą datą – gali tekti palaukti kitos savaitės arba mokėti daugiau. Turėjau atvejį, kai žmogus skubėjo į darbą Mančesteryje. Suradom vietą, bet teko vežti iki Birmingemo, tada perduoti vietiniam kurjeriui. Kiek sudėtingiau, bet įmanoma. Tai reguliariai, bet nepulk į paniką, jei pasakys "kitą savaitę, antradienį".

Ar vairuotojas skambina prieš atvažiuodamas Anglijoje?

Anglijoje – taip. Lietuvoje irgi, bet kartais ryšys stringa, ypač kai jau Prancūzijoje. Paprastai skambina 30 minučių – valandą prieš. Bet žinai, būna dienų, kai jis vairuoja dvylika valandų, pavargęs, ir pamiršta paskambinti. Tada stovi prie vartų ir pyksta, kad neatidarai. Rekomenduoju turėti biuro numerį, o ne tik vairuotojo, nes aš galiu perduoti žinutę. Kartais vairuotojai yra puikūs specialistai, bet ne administratoriai. Telefonas gali būti išsikrovęs. Būk pasiruošęs tiesiog būti nurodytame intervale, ne tiksliai pagal valandą.

Dokumentai, muitinė ir Brexit (na, šitas dabar)

Kokie popieriai reikalingi siunčiant krovinį į Angliją dabar?

Oi. Brexit viską pakeitė. Dabar reikia Packing List – ką veži, kiek, vertė. Ir CMR arba vežimo sutartis. Jei asmeniniai daiktai – pareiškimas, kad tai jūsų naudoti daiktai. Jei kažkas nauja – muitas gali kibti. Nežiūriu į tave kaip į nusikaltėlį dėl naujo televizoriaus, bet jei jis neaktyvuotas – gali tekti paaiškinti. Muitinės brokeriai dirba daugiau. Popieriai turi būti tvarkingi. Nes jei Doverio muitininkui kils įtarimas, laikas gais, o laikas – pinigai. Ypač jei fūroje aštuonių skirtingų klientų daiktai bendroje erdvėje.

Ar man reikia EORI numerio siunčiant asmeninius daiktus?

EORI... žinai, čia aš ne visada tikras šimtu procentų. Kaip suprantu, jei tai komercinis krovinys – taip, privaloma. Jei asmeniniai daiktai perkraustymui, tai lyg ir ne visada, bet... na, geriau jį turėti. Arba bent pasitikrink su britų muitine. Aš pervežinėju daiktus, o ne teisininkas. Galiu pasakyti, kad mes turime savo EORI. O klientui reikia gero sąrašo ir paso kopijos. Kartais pareikalauja, kartais ne. Nelabai mėgstu pilkų zonų, bet taip jau yra po 2020-ųjų. Saugiausia – pasikonsultuoti prieš siunčiant, o ne spėlioti paskutinę dieną.

Ar galiu siųsti maistą, alkoholį ar augalus į UK?

Alkoholio ir maisto – geriau ne. Augalai irgi sudėtingi, reikia fitosanitarinių. Vieną kartą mūsų mašinoje važiavo kliento augalas. Nelegaliai, be popierių, kaip asmeninis daiktas. Praslydo, bet galėjo ir ne. Risk. Maistas – jei atidarytas, savo pakuotėje – dar nieko, bet mes nenorime aiškinti muitininkui, kodėl vežame dešimt kilogramų kumpio. Jis pagalvos, kad prekyba. Alkoholis – akcizas, muitas. Ne. Tavo butelis vyno tikriausiai praslys, o dėžė vyno – ne. Augalai – paprasčiau rasti naujus namus Lietuvoje. Nors dukra prašė paimti jos fikusą – teko atsisakyti, atsiprašau, Migle, jei skaitai.

Kas jeigu muitinėje suveliama – kieno tai bėda?

Čia priklauso, kas suveli. Jei mūsų vairuotojas – mūsų. Jei tu pasakei, kad veikiantis kompiuteris yra "senas neveikiantis daiktas", o muitininkas jį įjungia – tada tavo. Stengiamės, kad taip nebūtų. Turim patikrinti, ar neužmiršai paminėti pinigų, juvelyrinių dirbinių, ginklų (taip, buvo atvejis – airsoft šautuvas spintoje), nes tada muitinė atidaro viską. Tada vėluoja, kiti klientai pyksta. Atvirumas yra aukso vertės. Blogiausia, kai slepi, nes "gal praslys". Anglijos muitinė dabar griežta. Nebe tie laikai, kai pro Doverį pravažiuodavai beveik nestodamas.

Pristatymas Anglijoje ir realybė ten

Ar pristatomi iki durų Londone ar tik iškraunama kažkur sandėlyje?

Dauguma – iki durų. Bet Londone, ypač centre, su fūra sustoti... geriau pasižiūrėk pro langą. Kartais susitinkame specifiniame taške – didelėje aikštelėje, iš kur mažesnis vanas veža toliau. Nes dalinių krovinių surinkimas Anglijon baigiasi ne tavo sofos pozicijoj svetainėje, o logistiškai prieinamiausiame taške. Bet jei turi namą Essex'e – su aštuoniolikos metrų mašina galim prie vartų. Tik pirmiau pasitikrink, ar gatvėje galima statyti. Londonas didelis, bet jo gatvės kartais žiauriai mažos tokiai technikai.

Kas jeigu Londono centre nėra kur sustoti fūrai?

Tada gerai, kad kava yra raminanti. Šiaip arba randame aikštelę už kilometro, arba klientas samdo vietinį porterį. Mes galime pristatyti į saugią zoną, pavyzdžiui, jei yra didelis Tesco parkingas, o toliau – jau nebe mūsų kompetencija. Kartais pykstate "aš mokėjau iki durų". Suprantu, bet jei tavo butas Soho gatvėje, kur autobusai vos prasilenkia, fūra nepateks. Ir jei bandys – bauda. Tada nežinau kas blogiau – bauda ar nepatogumas. Kartais realybė tokia, kad turi ateiti pas mus, ne mes pas tave į kiemą vidury miesto.

Ar privalau būt namie, ar galiu atsiųsti draugą?

Gali atsiųsti draugą – bet jis turi žinoti, ką priima. Geriausia, kad tu būtum telefonu, nes jei dėžėse trūksta ko nors – reikia pasirašyti CMR. O pasirašius, viskas. Tu patvirtinai. Draugas turi turėti sąrašą. Turėjau atvejį: kaimynas priėmė daiktus, o po savaitės klientė klausia, kur dvi dėžės. Paaiškėjo, kad jas paliko laiptinėje. Tai taip, bet patikimas. Geriausia – tu pats, ar žmogus, kuris supranta, kad pasirašymas yra rimtas dalykas.

Kiek dienų turiu iškrauti, jeigu atveža į mano kiemą?

Į tavo kiemą vežame, o jeigu turi privažiavimą – krauname. Vairuotojas nestovi pusdienio. Turi apie trisdešimt–šešiasdešimt minučių, priklauso nuo apimties. Jeigu tai pilna fūra – gali būti ilgiau. Bet dalinis krovinys dažnai būna keletas dėžių, baldai. Tai valanda. Jeigu pradedi galvoti, kur dėti sofą, kol ji stovi kieme, vairuotojas pradeda nervintis. Jis turi kitą adresą. Rekomenduoju: pasiruošk kambarius. Atidaryk duris. Žinok, kur kas stovės. Kitaip vėluoji ir kiti kenčia. O jei negali iškart priimti – sakyk iš anksto. Yra variantas palikti sandėlyje Londone, bet papildomai kainuoja.

Kai viskas eina ne pagal planą (o taip būna)

Ar buvote kažkada labai stipriai suklydę dėl pristatymo laiko?

Taip. Buvo. Prieš gal ketverius metus mes pažadėjome pristatyti sekmadienį vakare, o mašina dar buvo Prancūzijoi. Beje, tada dar ir Velykos buvo Londone, kai kai kuriuose rajonuose draudžiama sunkiasvorėms mašinoms važiuoti. Tai... neišėjo. Klientas laukė oro uoste su lagaminu. Aš prisiskambinęs atsiprašinėjau kaip paauglis. Nuo to laiko niekam nebesakau tikslios valandos. Savaitė, intervalas, diena – taip. O valanda? Ne. Pervežimas Anglijon per tiek kilometrų niekada nebus chirurgiškai tikslus. Dabar sakau: "tam tikra diena, rytas ar vakaras, paskambinsiu prieš". Tai saugiau. Ir sąžiningiau.

Ką daryti, jeigu transporto įmonė paprasčiausiai neatsiliepia savaitę prieš pristatymą?

Aha. Šarlatanai. Yra tokių, kurios surenka užsakymus, o paskui dingo. Gal jos turi problemų, gal per daug prisiėmė, gal apskritai ne vežėjai, o tarpininkai, neturėję mašinos. Jeigu savaitė iki pristatymo – tyla, tai blogas ženklas. Skambink kasdien. Rašyk. Jei visiška tyla – pradėk ieškoti plano B ir reikalauk avanso atgal. Normali perkraustymų įmonė Anglijos kryptimi visada turi su kuo susisiekti. Net jei vairuotojas kur kalnuose, biure kas nors atsilieps. Jei neatsiliepia nei biuras – tai ne įmonė. Per tuos metus mačiau tokių "įmonių" – jos kaip grybai po lietaus išlenda pavasarį.

Kaip atpažinti, kad dalinių krovinių pervežėjas – šarlatanas?

Labai pigiai. Be adreso. Be sutarties. Be aiškios datos. Tik "taip, taip, viską sutvarkysim". Jei nesiunčia sąskaitos ar CMR – bėda. Jei reikalauja visos sumos grynais iš anksto – dviguba bėda. Jei tinklalapis tobulas, bet nėra nei vieno žmogaus vardo – įtartina. Tikri vairuotojai ir perkraustytojai kartais atrodo netvarkingai, atsako vėlai vakare. Bet jie turi istoriją. Aš, pavyzdžiui, atsakau ir šeštadieniais kartais, nenorėdamas. Nes klientas nerimauja. O šarlatanai per daug raminančiai žada. Jeigu dalinis krovinys Anglijon kainuoja tris kartus mažiau nei rinkos vidurkis – kažkas ne taip. Gali būti, kad tavo baldai nepasieks kranto.

Ką daryti, jeigu gavus daiktus Anglijoje randu pažeidimą?

Rašyk faktą CMR arba priėmimo akte. Skambink iš karto. Fotografuok. Jei pasirašei be išlygų – vėliau bus sunku įrodyti. Mes turime draudimą, bet draudimui reikia įrodymų. Jei dėžė nepažeista, o viduje kažkas broken – tai pakavimo problema. Aš visada sakau: dėžės vidų fotografuokite prieš užkraudami. Ne man. Sau. Nes jei po mėnesio skambinsi, kad lemputės dūžta, nežinosiu, ar jos tokios jau buvo. Smulkmenos. Bet jei aiškus smūgis, įbrėžimas – tai jau mūsų erdvė. Nors dažniausiai viskas atkeliauja sveika. Bet vienas iš šimto atvejų nutinka. Būkit pasiruošę dokumentuoti.

Išvada

Žodžiu, dalinių krovinių surinkimas ir pervežimas Anglijon nėraketos (oi, nėra raketos, turbūt taip). Tai daugybė smulkmenų, kurioms reikia laiko ir kantrybės. Per tuos metus supratau, kad geriausi klientai yra ne tie, kurie sumoka daugiausiai, o tie, kurie klausia nebijodysi. Jei ruošiesi siųsti dalinį krovinį į Angliją – žinok, kad svarbiausia yra sąžiningumas abiejose pusėse. Pasiruošk, pakuok tvirtai, klausk iš anksto. O tada – sėkmingos kelionės tavo baldams. Ir tau, žinoma.