Dalinio krovinio pervežimas į Angliją mikroautobusu pigiau – ar tikrai taip paprasta?

Jau trylika metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Kiekvieną savaitę kas nors paskambina ir klausia, ar galima pigiau nugabenti dalinį krovinį. Atsakymas – taip, mikroautobusu dažnai išeina gerokai pigiau nei fūra. Bet tiksliai žinau, kad „pigiau“ ne visada reiškia „be galvos skausmo“. Kaina priklauso nuo vietos, sverto ir to, kiek vairuotojas turi užsukti į kiemus. Žemiau – tiesmukas paaiškinimas vienišam žmogui, kuriam reikalingas dalinio krovinio pervežimas į Angliją mikroautobusu pigiau, bet kuris nenori apsišvilpti.

Į kiek tai kainuos ir kodėl vieni ima daugiau

Kiek maždaug kainuoja dalinis krovinys į Angliją mikroautobusu?

Kainos – kaip orai. Jeigu pilnas mikroautobusas iš Lietuvos į Londoną kainuoja apie 800–1200 eurų, tai tavo dalinis krovinys gali kainuoti nuo 120 iki 350 eurų. Žinoma, jei veži tik dvi dėžes ir veidrodį, bus pigiau. O jei tenka šaldytuvas ir sofa – brangiau. Aš asmeniškai mėgstu skaičiuoti pagal užimamus kubinius metrus. Kartais klientas sako: „bet juk jūs važiuojate pro šalį“. Taip, bet kuras ir mano miegas Anglijoje kainuoja vienodai.

Ar mikroautobusu visada pigiau nei didelė fūra?

Ne. Kartais fūra atsiperka, jei išveži visą dviejų kambarių butą. Tada dalinio krovinio pervežimas į Angliją mikroautobusu pigiau tampa tiesiog nebeaktualus, nes kam dalintis vietą? Bet jei turi penkias–šešias dėžes, stalinį kompiuterį ir augalą (nors augalų verčiau nevežk), mikroautobusas yra auksinis vidurys. Vieną kartą vežiau klientui pianiną. Sumokėjo beveik tiek pat, kiek fūra, nes svoris. Nežinau, ar apsidžiaugė.

Kaip sužinoti tikslią kainą be ilgų skambučių?

Daugelis dabar rašo WhatsApp. Aš prašau nuotraukos arba sąrašo. Kartais žmonės pamiršta paminėti, kad gyvena trečiame aukšte be lifto. Tada kaina šokteli, nes reikia nešti. Štai kodėl aš vis sakau – atsiųsk daiktų sąrašą, adresus ir aukštus. Net jei atrodo, kad tai nebus pigiau, bent jau žinosi išlaidas iš anksto. Kartais pats nustembu, kaip greitai susidėlioja kaina, kai viskas aišku. Ai, ir dar – savaitgaliais brangiau. Kodėl? Nes aš irgi noriu pamatyti šeimą.

Kodėl vieni pervežikai ima 80 eurų, o kiti 300?

Čia ir slypi didžiausia bėda rinkoje. Yra vaikinų, kurie vakare sėda į Fordą Tranzitą ir rytoj jau klausia, ar kas neturi krovinio į Angliją. Jie pasiima pigiai, bet jei kas atsitinka – dingo kaip į vandenį. O normali įmonė turi draudimą, muitinės žiniomis ir licencijas. Aš pats esu matęs, kaip klientas sumokėjo 90 eurų, o daiktai liko Kaune, nes vairuotojas suprato, kad neužsidirbo. Nepatogu tai pasakyti, bet rinkoje pilna tokių istorijų.

Ar mokėdamas grynais gausiu nuolaidą?

Kartais taip, kartai ne. Aš asmeniškai nepasiūlau, nes tai ne visai švaru mokesčių prasme, nors klientai prašo. Buvę atvejų, kai vairuotojai sutinka dėl grynųjų, nes gauna iš karto. Manau (ir čia gal truputį abejoju žiūrint į naujus mokesčius), kad grynieji slenka iš rinkos. Geriau pavedimas – turi įrodymą. Ai, jei vairuotojai ryžtasi tik dėl grynųjų, tai kartais ženklas, kad dirba visai be įmonės.

Ruošimasis ir kaip daiktai keliauja realybėje

Ar turiu pats supakuoti, ar jūs atvažiuojate?

Paprastai – pats. Kodėl? Nes jei aš siunčiu žmogų pakuoti, tai nebedalies perkraustymai į Angliją pigiau, o prabangus servisas. Bet galiu atvežti dėžių prieš savaitę. Darau tai už simbolinę kainą arba nemokamai, jei krovinys didesnis. Kartais atvažiuoju ir matau, kad žmogus supakavo į maišelius iš „Maximos“. Tada į vidų pusė daiktų sulaužyta. Pakuotė – tai saugumas. Netaupyk čia.

Kokios dėžės tinka tarptautiniams perkraustymams?

Paprastai naudoju dvigubo sluoksnio kartonines – 5 sluoksnių arba banguotojo kartono. Prastesnės dėžės suploja kaip blynai, kai ant viršaus užkrauna svorio. Viena klientė kartą supakavo indus į senų batų dėžes. Nu žinot, tos plonosios. Rezultatas – dvi lekštės liko Vilniuje, tiksliau, kelionėje tapo šukėmis. Turiu taisyklę: jei ant dėžės pats negali atsistoti (atsargiai), joje ir daiktai neatsilaikys. Kartoną galima rasti pas mus arba statybų parduotuvėse.

Ar galiu į tą patį krovinį sumesti padangas, dviratį ir tuščią lagaminą?

Gali. Bet turi žinoti, kad padangos yra keistas daiktas – jada tik sau. Jos sunkios, užima vietą, o jų negalima krauti ant nieko kito, nes palieka žymes. Aš vairuotojams vis sakau: padangos apačion, šalia sienos. Tuščias lagaminas? Galima, bet kvaila – vietą užima. Užpildyk jį dėžėmis. Dviratį gali vežti, bet nukišk rankas. Žodžiu, dalinio krovinio pervežimas į Angliją mikroautobusu pigiau veikia tada, kai išnaudoji kiekvieną spragą logiškai.

Kaip pažymėti daiktus, kai kelyje bus ir svetimų krovinių?

Labai svarbus klausimas. Aš duodu lipdukus su pavardėmis. Kartais žmonės rašo ant dėžių markeriu. Svarbiausia – ant kiekvienos šono. Nes dėžės važiuoja mikroautobuse, bus sukrautos nebūtinai taip, kaip atrodė ant grindų. Buvo nemalonus atsitikimas: vienos poros dėžė atsidūrė pas kitą klientą Birmingame, nes abi pažymėjo „Milda“. Trys skirtingos Mildos viename reise – košmariška. Nuo to laiko reikalauju pavardžių ir telefono.

Ar reikia specialių pakavimo medžiagų buitinei technikai?

Šaldytuvui ar skalbyklei – taip. Originali pakuotė geriausia, bet kas ją saugo? Aš turim putų lapų, kartono kampuočių ir tempimo plėvelės. Kartais prisukame daiktą prie paletės, jei jis didelis. Nesvarbu, kad mikroautobusas mažesnis – vibracija kelyje į Angliją yra tokia pati kaip ir fūroje. Vienas vairuotojas (nepaminėsime jo vardo) vežė monitorių be putų. Ekranas atvyko kaip mozaika. Klientas verkė. Aš irgi beveik.

Dokumentai, muitinė ir tiesa apie draudimą

Ar po Brexit reikia dokumentų daliniam kroviniui?

Reikia. Vis dar. Buvau tikras, kad po kelerių metų viskas nusiramins, bet muitinėje Anglijoje vis dar nori žinoti, kas vežama. Jei tai asmeniniai daiktai, reikia dokumentų, kuriuos kartais vadina C-3 forma (arba dabar kitaip – tikslaus pavadinimo nepamenu, pasitikrinkite). Svarbiausia – sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis. Aš turiu šablonus, duodu klientams. Jei veži naujus daiktus pardavimui, ten jau visai kitokia istorija. Tada tai nėra perkraustymas, o prekyba.

Kas vyksta pasienyje – ar tikrai tikrina kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną, bet tikrina. Yra tikimybė, kad sustabdys. Tada atidarinėji, pasakoji, rodai sąrašą. Kartais vairuotojas sėdi kabinoje valandą. Kartais – penkias minutes. Čia jau loterija. Aš pats vengiu vežti maisto produktus (ypač mėsos, pieno), nes tai garantuotas galvos skausmas. Bulvytes palikite mamai. Muitininkai gali būti draugiški, o gali būti tokie, kad net vairuotojas suprakaituoja. Tokia jau to krovinio kelia į Angliją dalis.

Ar mano daiktai apdrausti pervežimo metu?

Turėtų būti. Bet (šitas svarbu) ne visų įmonių CMR draudimas padengia tavo sofos subraižymą. Jie dengia totalią žlugimą, jei mašina apsivertus (tais atvejais nesinori net galvoti). Kasdieniai įbrėžimai, sulaužytos kojelės – čia dažnai spragos. Aš patariu brangiems daiktams daryti papildomą draudimą. Kaina nedidelė, o ramybė – milžiniška. Kartais klientas pyksta: „bet juk jūs profesionalai“. Taip, bet kelias į Angliją ilgas, o keliai – ne visada šilti ir minkšti.

Ką daryti jei muitininkai prašo atidaryti dėžę?

Tada stovi ir atidarinėji. Aš visada sakau klientams – pakuok taip, kad galėtum per 5 minutes parodyti turinį. Jei dėžė apvyniota dešimt sluoksnių juostos, muitininkai nervinsis, tu nervinsies. Kartais prašo ištraukti tik vieną daiktą, kartais – viską parodyti. Jeigu ten tavo asmeniniai daiktai, nėra ko slėpti. Buvo atvejis, kai dėžėje radome paliktą pasą. Klientas neteko 300 eurų, nes reisas sustojo dėl papildomų tyrimų. Tikrinkite dėžių turinį prieš pakavimą!

Ar reikia pirkimo čekių buities technikai?

Jei tai naudoti asmeniniai daiktai – ne. Jei veši naują televizorių be pakuotės, muitininkai gali pagalvoti, kad prekiauji. Čekiai padeda įrodyti, kad daiktas senas. Aš patariu fotografuoti buitinę techniką prieš pakavimą – su laiku ant etiketės. Jei ten 2018 metų skalbimo mašina, nuotrauka įrodys, kad ne iš parduotuvės. Kartais žmonės veža dovanas giminaičiams. Tada vertė neturėtų viršyti nustatytos sumos. Tikslią ribą dabar nepamenu – pasitikrinkite muitinės svetainėje.

Kas iš tikrųjų vyksta kelyje – realybė, ne reklama

Ką daryti jei mikroautobusas vėluoja dvi dienas?

Palaukti. Ir nervintis. Tai normalu. Anglijoje eismas, orai, kartais gedimai. Kartais vairuotojas turi surinkti dar du krovinius kelyje, ir vienas klientas nepasirodo. Tada viskas slenka. Aš pats skambinu ir atsiprašau. Jei nurodymas buvo „būtinai penktadienį“, o atvažiavo sekmadienį – atleiskite. Šiaip aš paskaninu tokius dalykus. Kita vertus, jei vėluoja savaitę ir niekas nekelia ragelio – skambinkite bankui, ne man. Nekenksminga patarla, bet jūs supratot.

Ar daiktai keliauja tiesiai iš mano durų į Angliją be sustojimų?

Ne. Dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai dalinasi mikroautobusą su kitais. Vairuotojas gali sustoti Kaune, vėliau Kalais, tada Ličalde (ar kaip ten lietuviškai rašosi, anyway). Kelionė turi logistiką, maršrutą. Kartais kroviniai persikrauna Vilniuje į kitą mašiną. Tai nėra greičiausias būdas, bet yra pigiausias variantas tiems, kam nereikia skubiai. Jei reikia skubiai – yra skrydžiai. Ten irgi daiktai vėluoja, beje.

Ką reiškia „perkraustymas į Angliją mikroautobusu“ realybėje?

Tai reiškia, kad vyras atvažiuoja, neklausia filosofinių klausimų, krauna daiktus, užrašo numerį ir važiuoja. Nėra ten jokio magiško aptarnavimo. Kartais vairuotojas pavargęs, nes vakar grįžo iš Londono. Kartais mikroautobusas kvepia kitais kroviniais – pavyzdžiui, jei prieš tai vežė baldus iš fabriko. Aš nesakau, kad tai blogai, bet yra smulkmenų. Tikrasis perkraustymas į Angliją vyksta tada, kai daiktai atsiduria naujame bute, o ne kai išvažiuoja iš kiemo. Visa kita – tiesiog transportavimas.

Ar vairuotojas man padės nešti baldus į trečią aukštą Londone?

Jei sumokei už papildomą paslaugą – taip. Jei mokėjai už paprastą pervežimą – teoriškai iki durų. Praktiškai daugelis vairuotojų padeda, jei mato, kad žmogus vienas ir beviltiškas. Bet tai neprivaloma. Aš pats Londono centre su liftu padedu visada. O be lifto... na, kai klausia, ar aš asmeniškai nešiu sofą į 4 aukštą, aš atsakau: turiu nugarą ir sąskaitas, bet ne herojų skraistę. Pasisamdyk pagalbininką ar draugą. Rimtai.

Ar buitinę techniką galima vežti kaip paprastas dėžes?

Gali, bet rizikuoji. Šaldytuvą reikia transportuoti stovint, skalbimo mašiną – surištą, kad būgnas nesikraipytų. Aš matau, kad žmonės kartais vaizduoja, kad tai eilinis daiktas. Tai nėra eilinis daiktas – tai šimtai eurų vertės prietaisas. Jei dedi į mikroautobusą, įsitikink, kad jis pritvirtintas. Vieną kartą klientas padėjo šaldytuvą ant ratukų. Po kelių valandų važiavimo jis tapo mikrobangų krosnele. Ne, juokauju, bet durų vyriai atsilaisvino. Fiksuok daiktus.

Ką turi žinoti apie piktavalius ir rinkos duobes

Kodėl vieni pervežikai prašo perpus mažiau?

Nes neturi ką prarasti. Rimtai. Arba važiuoja su sugedusiu stabdžių cilindru, arba neturi licencijos, arba pasiims tavo krovinį ir parduos kaip savo. Buvo toks atvejis... ne, geriau nepasakosiu, bet žinok, kad buvo. Pigiausia kaina dalinio krovinio pervežimui į Angliją dažnai baigiasi brangiausiai. Aš nesakau, kad brangiausia yra garantija. Sakau, kad jei vidurkis 250, o kažkas ima 90 – klausk kodėl. Variklis neturės stebuklingų kuro sąnaudų.

Ar egzistuoja „nepakankamai pripildytas reisas“ ir tada atšaukiamas?

Taip, ir tai kartais skaudžiausia dalis. Yra įmonių, kurios surenka užsakymus, o tada supranta, kad trys dėžės neužmokės benzino. Ir atšaukia. Tu stovi su savo daiktais kieme, o jums – atsiprašome, kitą savaitę. Aš stengiuosi taip nedaryti, net jei važiuoju su puse krovinio. Bet čia kiekvieno verslo pasirinkimas. Patarimas: rinkis tokį vežėją, kuris turi tvirtą grafiką, o ne laukia kol prisidės žmonių. Kitaip gali laukti ilgai.

Ką daryti, jei bendrovė pradingo po avanso?

Skambinti, rašyti, grasinti policija. Deja, dažniausiai avansai prieš tarptautinius perkraustymus į Angliją yra rizikingi, jei nežinai vežėjo. Aš pats imu avansą tik nuo nuolatinių klientų arba jei krovinys didelis. Mažesniam daliniam kroviniui – atsiskaitymas pristatymo metu arba per išankstinį pavedimą. Žinau, kad kiti kolegos dirba kitaip, bet aš paprasčiausiai nemėgstu scenarijaus, kai žmogus jaudinasi, kad aš dingsiu. Jaudinamės mes abu pakankamai be to.

Kaip atpažinti žemos kokybės pervežimą?

Jei viskas per telefoną, be sutarties, be sąrašo, ir kaina pasakyta per 10 sekundžių – bėk. Normalus pervežėjas klausia: kas, kur, kiek, kada. Jei atsakymas: „numesiu pinigus ir priimsiu krovinį“ – tai ne rimtas dalinio krovinio pervežimas į Angliją mikroautobusu pigiau. Tai loterija. Aš pats esu daręs klaidų, ypač pradžioje (neišsiaiškinau aukštų, paskui nešiau pats), bet niekada nepradingau su daiktais. Sutartis, sąskaita, numeris – minimumas.

Ar verta pirkti pigiausią pasiūlymą dėl tarptautinių perkraustymų?

Atsakymas trumpas – ne. Štai kodėl: jei parduoda pigią avalynę, gali nepasiteisinti. Bet jei parduoda pigų pervežimą, tavo daiktai gali atsidurti sąvartyne. Gal perdedu, bet esmė teisinga. Rinkis ne pagal kainą, o pagal jausmą: ar bendrauja aiškiai, ar atsako į neramius klausimus, ar turi adresą. Aš verčiau prarasiu klientą dėl kainos, nei dėl to, kad jis liko be sofos. Tiesą pasakius, kartais pats pasiūlau pigesnį variantą negu galėčiau, nes žmogus tiesiog neturi pinigų.

Išvada

Tarptautiniai perkraustymai nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivažinėjimas. Dalinio krovinio pervežimas į Angliją mikroautobusu pigiau puikus pasirinkimas, jei renkiesi atsakingai ir supakuoji protingai. Aš per trylika metų išmokau, kad sąžiningumas svarbiau už gražų marketingą. Jei ką desperatiškai vežiesi – skambink. Jei ne – pagalvok dukart ir pasitikrink. Tavo daiktai to verti.