Daliniai kroviniai mikroautobusais į Angliją – efektyvu ir greita

Per dvidešimt ketverius metus tarptautinių perkraustymų versle mačiau visko – nuo idealiai supakuotų butų Vilniuje iki studento lagaminų su čia pat ištrauktomis elektrinėmis viryklėmis Panevėžyje. Žmonės dažnai galvoja, kad keliauti į Angliją su daiktais reiškia automatiškai ieškoti didelės fūros. Bet ne – daliniai kroviniai mikroautobusais į Angliją tapo tokiu populiariu sprendimu, kad beveik pusė mano užsakymų vyksta mažesne mašina, mažesnėmis sąskaitomis, bet pasiekiant tuos pačius Londonus ar Birmingemus. Čia surašiau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas antras klientas, kartais net kelis kartus, nes pats suskumba ir paskui pamiršta, ką klausė.

Kainos ir užsakymo niuansai

Kiek maždaug kainuoja dalinis krovinys mikroautobusu į Angliją?

Kai žmonės klausia apie kainą, atsakau tiesiai – nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklauso nuo visko. Jeigu vežate kelias dėžes ir kėdę iš Vilniaus į Londoną, gali užtekti ir keturių šimtų. O jei iš Mažeikių į Birmingemą su pilnu kambariu – jau kita kalba. Kaina diktuojama atstumo, kiekio ir svarbiausia – nuo to, ar vairuotojui tuo metu yra laisva vieta. Daliniai kroviniai mikroautobusais į Angliją dažnai gaunasi pigiau negu atskira fūra, bet tai nereiškia, kad kaina juokinga. Reikia lyginti ir derėtis, kartais pavyksta, kartais – ne.

Ar mokėsiu pigiau, jei užsakysiu tik dalį mikroautobuso vietos?

Teoriškai taip, bet yra vienas bet. Jeigu jūsų daiktai užima pusę mikroauto, o likusią dalį užpildo kitas klientas, tada daliname kaštus. Bet jei reikia dviejų trečdalių vietos, o likusi tūra netelpa niekam, vairuotojas imtis gali kaip už beveik pilną reisą. Kartais tenka palaukti, kol surinks dar vieną krovinį į tą patį maršrutą. Aš mėgstu būti atviras – jei matote, kad tilpsite ir kaina jūsų netenkina, griebkite kitą pasiūlymą. Per daug nesitikėkite stebuklų iš dalinio užsakymo.

Kodėl vieni pervežimai į Londoną kainuoja daugiau nei kiti?

Čia paprastas dalykas, klientai stebisi. Pirmiausia – sezonas. Rugpjūtį visi kraustosi, kainos šokteli. Antra, degalų kaina, skaičiuokite patys, ką reiškia nuvažiuoti per visą Europą. Trečia, nuo kurios Lietuvos vietos. Jei rinktis dalinį krovinį mikroautobusu iš Klaipėdos, reikia papildomo šliaužimo iki centro. Be to, žinokit, yra vežėjų, kurie dirba už rinkos kainą, ir tokių, kurie pasiūlo du šimtus eurų, o paskui prapuola. Ne visada brangiau reiškia geriau, bet pigiau irgi ne visada verta rizikuoti. Kaip ten bebūtų.

Ar galiu mokėti dalimis – prieš išvykstant ir gavęs daiktus Anglijoje?

Dažniausiai taip ir būna – avansas užsakymui, likutis kai daiktus nuleidi naujuose namuose Londone ar kur ten. Aš pvz. dirbu taip: pusė prieš, pusė paskui. Buvo klientų, kurie norėjo tik gavę. Na, atleiskite, rimtas vežėjas taip nedirba, nes pasitaiko tokių, kur pradingsta. (žinote, kaip būna – skambini, o numeris neegzistuoja). Yra ir tokių, kurie ima viską iš anksto. Jūsų pasirinkimas, bet man atrodo, kad penkiasdešimt ant penkiasdešimt – sąžiningas balansas. Tik grynaisiais be kvito nepilkite – bus problemų jei kils ginčas.

Ar man reikės mokėti atskirai už keltą ar tunelį?

Ne, jei viskas įskaičiuota, bet būtinai klauskite prieš pasirašydami. Yra vežėjų, kurie prideda keltą kaip eilutę sąskaitoje, ir staiga prisideda šimtas penkiasdešimt eurų. Kai gabena dalinius krovinius mikroautobusais į Angliją, dažnai važiuojama Eurotuneliu, ne keltu, nes greičiau. Kartais tunelio kaina buna įskaičiuota, kartais ne – priklauso nuo kompanijos. Pats mėgstu viską suvesti į vieną sumą, kad klientas žinotų, kiek mokėti. Aišku, jei vairuotojas dėl jūsų suks į šoną – tada jau kito reikalas.

Ruošiantis ir pakuojant

Kiek laiko iki išvykimo turiu sutvarkyti daiktus?

Idealiu atveju – savaitę, dvi. Realybėje man paskambina antradienį, kad ketvirtadienį reikia. Kartais spėju, kartais tenka skubėti, kartais sakau – ne, negalėsiu, nes jei daiktai neparengti, vairuotojas negaisės. Skubant visada būna bėdų. Kartą klientas paleido vairuotoją be pakavimo, tai kilimų teko skubiai vynioti su plėvele salone. Ne pats maloniausias vaizdas. Susiplanuokite bent kelias dienas į priekį, jei nenorite to paties. Arba pasamdikite mus ir su pakavimu.

Kaip turėčiau supakuoti daiktus, jei niekada nesikrausčiau tarptautiniu mastu?

Dėžės. Ne maišai, ne krepšiai, o dėžės. Lipni juosta turi būti normali, ne iš parduotuvės su reklama. Rašykite ant dėžių, kas viduje, nes Anglijoje atplėšinėsite nežinodami, kur virtuvė, o kur žaislai. Stiklui reikia dvigubo sluoksnio ir tarpinių. Daliniai kroviniai mikroautobusu važiuoja su kitais daiktais ir gali pasistumdyti kelyje. Minkšti daiktai puikiai tampa buferiais tarp dėžių. Aš paprastai darau taip: minkštą kraunu prie sienelių. Tai elementaru, bet daugelis nepagalvoja.

Ar vairuotojas padės krauti daiktus, ar tai mano atsakomybė?

Na, čia riba... Daugelis padeda, bet jie nėra samdyti krautuvais. Jei turite sofą iš penkto aukšto be lifto, nepykite, jei pasakys, kad be pagalbininko į viršų neis. Už krovimą paprastai nedirbame, bet jei matome moterį vieną su vaiku – paliksim jos ne taip. Buvo atvejis Kaune, kai vairuotojas pats pakėlė keturiasdešimties kilogramų dėžę (nerekomenduoju) ir paskui skundėsi nugara tris dienas. Geriau samdykitės pagalbą arba klauskite iš anksto. Arba mokėkite už papildomą paslaugą, jei siūlo.

Ar galiu vežti augalus ir maistą daliniu kroviniu į Jungtinę Karalystę?

Augalus – taip, bet rizikinga. Kelios dienos tamsoje, be vandens – kas trečias augalas atvyksta merdamas. Maistas po Brexito – visai kita kalba. Šviežias maistas be sertifikatų – ne. Džiovinti makaronai, konservai dar prasmunka kaip asmeniniai daiktai, bet čia pilka zona. Aš nesu muitininkas ir nežinau visų taisyklių šimtu procentų (ten pasikeičia kas kelis mėnesius), todėl savo klientams sakau – asmeninius reikmenis gabenkite, o verslui skirtą partiją pirma pasitikrinkite. Neprikrautkite mikroauto pilno dešrų – teks išmesti pasienyje.

Ką daryti, jei visi daigtai netilps į dalinį krovinį?

Tai būna dažniau, nei pagalvojate. Žmonės galvoja, kad turi mažai, o išeina du kambariai. Tokiu atveju arba užsisakote visą mikroautobusą, arba paliekate perteklių. Dar vienas kelias – skambinti antram vairuotojui. Karta Panevėžyje klientas nesitikėjo, kad spinta išardyta vis tiek užims tiek. Teko tartis dėl antro reiso. Geriausias patarimas – atsiųsti nuotraukas arba vaizdo įrašą. Kai žmonės atsiunčia trisdešimt sekundžių vaizdo iš buto, aš suprantu. O jei sako "ten tik trys dėžės", o jos šaldytuvo dydžio – jau kita istorija.

Kelyje: kas vyksta realiai

Kiek dienų daigtai važiuoja iš Lietuvos iki Anglijos mikroautobusu?

Tiesiai – porą dienų, bet daliniai kroviniai mikroautobusais į Angliją važiuoja ne tiesiai pas jus. Surenka dar kelis taškus. Realiai trys–penkios dienos. Buvo ir savaitė, kai Prancūzijoje vilkikai streikavo, ir mūsiškis strigo. Klientas galvojo, kad jį apgavom, o tiesiog tokia eismo situacija. Aš savo klientams visada sakau – jei žadu keturias dienas, pasiruoškite ir penkiom. Taip ramiau. Nenorėčiau žadėti per mažai, o paskui kentėti nervų sąskaitą.

Ar galiu gauti tikslų atvykmo laiką?

Norėčiau pasakyti taip, bet negaliu. Tikslų valandos laiką numatyti pavyksta tik paskutinę dieną, kai vairuotojas jau arti. Jei klausiate prieš savaitę – galiu pasakyti "trečiadienio popietė", bet plius minus keturios valandos. Eilės pasienyje, orai, net avarija keičia planą. Kartą klientė niršo, kad vairuotojas ne 14:00, o 18:45 atvyko. Jis buvo sustojęs kitam vaikinui kelyje (na, pataisau – keitė jam padangą, ne tiesiog pakeleivis) ir dar užtruko prie sienos. Toks jau gyvenimas. Sėdėkit prie telefono ir su kava.

Ar galiu sekti, kur yra mikroautobusas su mano daiktais?

Kartais taip, kartais ne. Brangesnės kompanijos turi GPS, daliniai pas verslininkus individualius – ne visada. Aš pats siunčiu vairuotojo telefono numerį ir apytikslę lokaciją kas kelias valandas, jei prašo. Bet tai nėra Uber, kur matai tašką žemėlapyje. Dažnai vairuotojas vairuoja, o ne atsakinėja į žinutes. Buvo klientas, kuris skambino kas pusvalandį. Atsakau suprantantis jaudulį, bet patikėkit, trisdešimt skambučių per dieną vairuotojui nedaro geresnio vairuotojo. Pasitikėkite bent truputį. Jei nei siunčia numerio, nei atsako – tada jau nerimkit.

Kur vairuotojas per nakvynę palieka mano daigtus?

Normalus vežėjas nakvoja saugioje aikštelėje su kameromis arba prie serviso, kur pilna vilkikų. Daiktai užrakinti. Bet kai krovinys dalinis, dėžės gali persisumbruoti, jei netvirtai stovi. Aš reikalauju, kad viskas būtų surišta diržais, bet praėjusiais metais vienas staliukas įgavo kampą gilesnį, nei turėjo. Nes kito kliento šaldytuvas pasistūmė. Būna. Rakinam, žiūrim, bet tobula... Sakykim, tobula būna retai. Nepakuokite taip, kad dėžė griūtų nuo menkiausio stumtelėjimo, ir bus geriau.

Ar mikroautobusas važiuoja per tunelį po Lamanšu ar keltu?

Dažniausiai per Eurotunelį, nes greičiau. Keltu važiuojama, jei sutaupyti arba turi laiko. Kelias valandas tunelis sutaupo. Kalbant apie dalinių krovinių gabenimą į Angliją, kiekviena valanda lemia, ar spėsi pas kitą klientą. Aš pats renkuosi tunelį, nes nereikia išlipti, mikroautobusas įvažiuoja traukinyje ir išvažiuoja Prancūzijoje. Nors vieną kartą tunelis buvo uždarytas, teko sukti į uostą. Klientui paskambinau iš karto. Jis nustebo, kad skambinau. Na, o kaip? Tai jo daiktai.

Popieriai ir draudimas

Ar reikia kažkokių specialių popierių siuntoms į Angliją po Brexit?

Taip, bet tai ne panika. Reikia sąrašo – packing list. Tai paprastas popierius, kur aprašote, kas vežate. Jei asmeniniai daiktai, viskas paprasčiau. Bet jei verslo siuntos – EORI numeriai, muitinės deklaracijos. Aš siunčiu klientams šabloną: užpildo, patikina. O jei kas kliūna – biuro kolegė padeda. Ne viską žinau galvoje be galo, nes kas mėnesį kažkas pasikeičia. Svarbiausia – nepamiršti to sąrašo. Be jo tiesiog nepraėjus nei Prancūzijos, nei Anglijos muitinėje. Bet ir neverta dėl to galvoti galvą.

Kas atsakingas už muitinės formalumus – aš ar vežėjas?

Dviejų rankų darbas. Jūs turite pasakyti, KAS vežama, o vežėjas – KAIP teisingai suformuluoti. Jei samdote mane, aš tą packing listą surenku ir pateikiu. Bet jei viduje kažkas keisto – pavyzdžiui, medžioklės šautuvas (buvo toks atvejis) – jūs turite įspėti. Mes galim padėti su forma, bet netikriname kiekvienos dėžės dugno, jei neatrodo įtartinai. Draudžiu vežti nelegalius daiktus, o jei klientas nutyli – atsakomybė ant jo. Šiaip dauguma gabena virykles ir knygas. Čia lengviausia.

Ar privalomas draudimas vežant daigtus mikroautobusu į Angliją?

Būtų puiku, jei visi turėtų CMR draudimą, bet realybėje daliniai kroviniai mažesnėmis mašinomis kartais keliauja su minimaliomis sąlygomis. Aš pats viską draudžiu, nes per 24 metus mačiau nemalonių siurprizų. Bet yra tokių pervežėjų, kurie taupo dėl jūsų, o paskui kai kas plyšta, sako "oho, per vėlai". CMR ne viską dengia pilnai, ypač jei pats supakavote blogai. Todėl nufotografuokite vertingiausius daiktus prieš pakrovimą. Aš ta siūlau. Nepasikliaukite verbaliniais pažadais, kai kalba eina apie seną vitražinę lempą.

Ar tikrai reikia rašyti inventorių kiekvienai dėžei atskirai?

Labai rekomenduoju. Suprantu, kad nuobodu, bet kai atplėšiate dėžę Anglijoje ir randate vieną puodelį vietoj dešimt, be rašto neįrodysite nieko. Aš neprašau rašyti "trys porceliano lėkštės, dvylikos centimetrų". Tiesiog "virtuvė – lėkštės". Pakankamai. Vienas klientas buvo taip susistemines, kad atspausdino lipdukus su QR. Prajuokino, bet pripažįstu – profesionalu. Dauguma rašo markeriu. Ir dėžę su chalatais pažymi "svarbu". Na... svarbu tik jai. Bet geriau taip, negu nieko.

Kai kas nors eina kitaip

Ką daryti, jei mano daiktai vėluoja daugiau nei žadėta?

Pirmas žingsnis – nepykti ant telefono. Skambinate vežėjui, klausiate, kur vairuotojas. Kartais jis užstrigęs eilėje prie Folkestone. Kartais – gedimas. Buvo, kad generatorius nusprogo Vokietijoje, vairuotojas laukė pagalbos šešias valandas. Mes informavome, bet viena klientė vis tiek parašė skandalingą atsiliepimą internete. Suprantu emocijas, bet transportas yra transportas. Jei vėluoja dieną ar dvi – normalu. Jei savaitę – problemos rimtos. Skambinkite, rašykite, bet jei pervežėjas atrodo sąžiningas, pasitikėkite. Ne visada vėlavimas reiškia apgavystę.

Kas atsakingas, jei daigtai atvyko aplaminti ar suplėšyti?

Aš nenoriu būti teisininkas, bet jei dėžės suplotos, o viduje stiklas – pirmiausia fiksuokite. Nuotraukos, vaizdas, vežėjo parašas. Jei dėl prasto pakavimo – kaltas jūs pats. Jei dėl važiavimo, bet vežėjas neturėjo surištą – kiltų klausimų. Sunkiausia, kai daliniai kroviniai susimaišo su kitais ir neaišku, kas perspaudė. Aš stengiuosi to neleisti, bet praėjusiais metais vienas staliukas įgavo kampą, nes kito kliento šaldytuvas pasistūmė. Sumokėjome. Kartais taip yra. Svarbiausia – nepasirašykite be patikrinimo. Pasirašius – viskas, padėtis bejėgiška.

Ar galima keisti pristatymo adresą jau kai mikroautobusas išvažiavo?

Galima, bet brangu, nervina, ir ne visada įmanoma. Jei vairuotojas dar netoli Liubliano, o jūs persikraustote iš Birmingemo į Mančesterį – dar suksimės. Bet jei jau Kalais, ir norite į Škotiją – laukite kito reiso arba mokėkite papildomai. Buvo, kad klientas pardavė butą Londone, kol daiktai važiavo, ir reikėjo mesti į Redingą. Vairuotojas sutiko, bet paprašė dar šimto dvidešimt svarų. Aš suprantu abu – pateko į situaciją, vairuotojas degina degalus. Sutartis yra sutartis, bet gyvenimas neklauso grafikų. Geriau nepasikeiskite adreso. Jei jau taip – skambinkite kuo anksčiau.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris gali apgauti?

Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti – instinktas, bet jūs jo dar neturite. Todėl žiūrėkite: ar duoda sutartį, ar turi svetainę ne iš 2003, ar atsiskaitymas per įmonės sąskaitą. Jeigu vyras skelbia "pigiai vežu į Angliją", o jo numeris tris dienas aktyvus – pagalvokite. Yra daug pradedančių šaunių vaikinų, bet yra ir tokių, kurie paima avansą ir dingsta. Kartą teko gelbėti klientą, kuriam kitas "vežėjas" paliko daiktus Lenkijos sandėlyje. Atvažiavom paimti po dviejų savaičių. Nemalonus reikalas. Tikrinkite bent jau registrą, o ne tik gražias akis.

Ką reiškia "dalinis krovinys" realiai – kaip tai atrodo iš vidaus?

Įsivaizduokite Sprinterį. Priekyje vairuotojas. Tada eilė su svetimomis sofomis, dėžėmis, dviračiais. Jūsų daigtai stovi šalia svetimų. Viskas sustatyti kaip TETRIS. Kartais viršuje dar krovinys, jei aukštis leidžia. Kiekvienas turi savo teritoriją, bet ribos sąlyginės. Nebus atskiros kameros su spynele. Ne, daliniai kroviniai mikroautobusais į Angliją vyksta draugiškai susispaudę. Ir jauku? Na ne visai. Bet efektyvu. Aš mėgstu parodyti nuotraukas, kaip sukrauta. Kartais surašau, kurioj vietoj stovi kas. Tiesiog taip ramiau.

Išvada

Daliniai kroviniai mikroautobusais į Angliją – tai ne stebuklas ir ne magija. Tai darbas, reikalaujantis gero maršruto, sąžiningo vairuotojo ir šiek tiek kantrybės iš jūsų pusės. Jei tikitės, kad viskas bus kaip laikrodis – geriau samdykite privačią lėktuvą. O jei ieškote efektyvaus būdo pervežti daiktus be didelės fūros – mikroautobusas, sukrautas drauge su kitais, dažnai yra pats geriausias pasirinkimas. Aš pats taip dirbu jau virš dvidešimt metų ir dar neišsižadėjau. Skambinkite, jei ką nors – papasakosiu tiesiai, kaip yra.