Daliniai kroviniai į Angliją vežami mikroautobusais operatyviai – ar tikrai taip greitai, kaip sakoma?

Žinai, prieš gera dešimtį metų, gal kiek daugiau, pradėjau vežioti daiktus į Angliją. Tada viskas atrodė paprasčiau – sėdi į mikroautobusą, užkrauni ir pirmyn per Kaletą. Dabar... dabar yra kiek sudėtingiau, bet dalinis krovinys į Angliją vežamas mikroautobusu vis dar vienas operatyviausių būdų, jei nesi prisirišęs prie fūros. Daugelis klientų manęs klausia – o kiek tai trunka, o kaip ten su muitais? Aš štai papasakosiu atvirai, kaip yra iš tikrųjų, be tos saldžios reklaminės kalbos. Jei planuoji siųsti daiktus, baldus ar kasdienes smulkmenas į Londoną, Birmingamą ar kur ten į šiaurę – skaityk. Bus naudinga.

Pradžiai – apie kainą ir tą operatyvumą

Kiek dabar kainuoja dalinis krovinys į Londoną mikroautobusu?

Na, žiūrėk, jei kalbam apie standartinę sofą su dviem spintelėm ir keletu dėžių – dažnai išeina tarp 350 ir 550 eurų. Aišku, viskas priklauso nuo to, ar mikriukas važiuoja pilnas, ar ten dar kažką reikės prikrauti. Kartais, jei tau pasiseka ir yra laisvų vietų kitam klientui į tą patį reisą, gali išeiti ir pigiau. Bet neprisirink tokių istorijų, kur žmonės sako „už šimtą eurų viską nuvešiu“ – ten tikriausiai kažkas ne taip. Teisinga kaina susidaro iš degalų, kelių mokesčių ir vairuotojo dienpinigių. O dar Prancūzijoje brangūs tiltai.

Ar mano daiktai tikrai nuvyks per kelias dienas, jei skubu?

Teorijoj – taip. Praktikoj – na, pažiūrėkim. Jei mikroautobusas išvyksta antradienio ryte iš Vilniaus, dažnai jau ketvirtadienio vakarą jis būna Londone. Kartais penktadienį, jei pasienyje eilės arba vairuotojas užtrunka Kalais dėl dokumentų patikrinimo. Buvo atvejis, kai klientė skambino man beveik verkdama – jos daiktai dvi dienas stovėjo, nes vairuotojas pasimetė Banbery žiede. Nutiko taip, kad... na, nukrypstu. Trumpai – operatyviai, bet ne šventadienį greičiau nei Dievas leido. Savaitgaliai ir šventės viską stabdo.

Kaip vyksta pervežimas realiai – ne pagal brošiūrą

Ar paimsite daiktus iš mano namų Panevėžio rajone ir nuvešite į Mančesterio butą?

Taip, būtent tai ir vadiname „nuo durų iki durų“. Nors turiu pasakyti – jei tavo sodyba pasibaigia trista metrų žvyrkeliu, mikroautobusas gali ten neprivažiuoti. Tada jau reikės pačiam išnešti iki normalaus kelio arba mokėti papildomai. Vairuotojai paprastai padeda krauti, bet ne visi nešioja į šeštą aukštą be lifto. Aš pats mačiau, kaip kolega atsisakė nešti senovinę spintą, nes buvo per didelė laiptinė. Situacija ne iš lengvųjų. Realiai – aptariam iš anksto, nesusimaunam. as pats rekomenduoju geriau pasakyti tiesą nei vėliau keiktis.

Kas yra „dalinis krovinys“? Ar mano sofa važiuos su svetima skalbinių mašina?

Hmm, tai toks dalykas, kai mikriuke važiuoja kelių žmonių daiktai vienu metu. Tavo sofa gali stovėti šalia svetimo dviračio ir trijų IKEA dėžių iš kito užsakymo. Skirtingai nei pilnas ekspedicinis pervežimas, kur tu užsakai visą mašiną sau. Daliniai kroviniai į Angliją vežami mikroautobusais būtent todėl ir apsimoka – daliniesi kuro sąskaita su kitais. Kartais keista matyti, kaip vienoje vietoje guli medicinos knygos, o šalia – vaikiškas žaislas ir dešimt plastikinių butelių. Toks jau gyvenimas. Svarbu, kad viskas būtų tvarkingai sutvirtinta, ypač jei mikriukas spiria.

Koks mikroautobusas ten važiuoja – didelis ar toks jaukus mažylis?

Dažniausiai tai būna baltas Mercedes Sprinter ar panašus – ne mažas šeimyninis, o jau pilno dydžio krovininis. Talpina apie 10–14 kubinių metrų. Kartais renkamės Luton tipo – su aukštu tentu. Kartais, jei kroviniai labai dideli, tenka skirti atskirą mašiną, bet tada jau nebe dalinis krovinys, supranti. Aš asmeniškai mieliau renkuosi mašinas jaunesnes nei dešimties metų, nes senesni mikriukai... na, jiem Anglijos keliai ir nuolatiniai važiavimai atsako. Buvo atvejis, kai kolonėlė sugedo netoli Birmingemo. Tada visi užsakymai vėlavo parą. Realybė.

Ruošiant daiktus – čia daug kas patys susimauna

Ar privaloma viską supakuoti į kartonines dėžes?

Idealu – taip. Realybė – kartais žmonės sudeda daiktus į maišus, o tada stebisi, kodėl puodeliai atvažiavo šukeles. Aš sakau – jei jau nenori dėžių, bent suvyniok į antklodes. Nors... (na, geriau ne į antklodes, jei jos pačios vertos). Tie, kas veža elektroniką, kartais įdeda tiesiog į originalias dėžutes ir galvoja, kad užteks. Mikriukas po tiltais truputį siūbuoja. Kartais stabteli staigiai. Kartais net ne dėl vairuotojo kaltės – ožys išbėgo, sorry, nukrypstu. Supakuok normaliai – sutaupysi nervų.

Turiu gal tris šimtus kilogramų baldų. Ar mikroautobusas nepersikraus?

Paskaičiuokim – trys šimtai kilogramų yra visai nieko. Normalus krovininis mikroautobusas gali vesti tona, toną ir šiek tiek daugiau. Bet čia jei kalbam apie mūsų naudojamus. Kartais žmonės atsineša akmens stalą – tada jau kita kalba. Buvo toks atvejis, kai klientas pasakė „maždaug du šimtai kilogramų“, o realiai ten buvo keturi su trupučiu. Vairuotojas vos ne ant žolės atsisėdo – nežinau tiksliai, kur jis tuo metu važiavo, bet gerai, kad pasvėrėm pakeliui. Svarbu pasverti. Arba atvirai pasakyti, kas per daiktai. Nes vėliau bėdos su technine apžiūra ne mums reikalingos.

Ar mano lagaminai ir dviratis skaitosi kaip vienas dalinis krovinys?

Taip, jei telpa į tą pačią mašiną ir nereikia antro reiso. Dviratis kartais kelia galvos skausmą, nes jis keistos formos – neužpildo kampų, užima aukštį. Bet mes turim specialius laikiklius... arba turėjom, neatsimenu, gal vienas vairuotojas paliko senąjį Londone. Dažnai tiesiog išardom pedalus, uždedam apsaugas ir padedam šalia. Lagaminai geresni – sugula kaip tetris. Tik be čekių, prašau. Kartais žmonės nori vežti tuščius lagaminus kaip talpyklas daiktams – tada svarbu, kad užtrauktukai laikytų. Buvo atvejis, kai lagaminas atsidarė pakeliui ir batų pora atsirado... nežinau kur.

Kas kelyje – nes viskas ne visada tobula

Ar jūsų mikroautobusai nestovi pasienyje dienomis kaip kokios apleistos raketos?

Domina atsakymas? Kartais pastovi. Ne dienomis, bet keliomis valandomis – tikrai. Ypač Doverio uoste arba prie Eurotunelio, kai eilės susidaro. Po Brexit viskas pasikeitė – anksčiau pralekdavom kaip vėjas, dabar dokumentus žiūri atidžiau. Buvo toks pirmadienis, kai stovėjom beveik šešias valandas. Vairuotojas rašė man žinutę: „Kavos nebėra, nervų irgi“. Realybė tokia – operatyviai nereiškia „per stebuklą“. Reiškia „taip greit, kaip leidžia aplinkybės“. Blogos įmonės tau pažada penkias minutes, bet aš nežadu – sakau tiesą.

Kas jei mikroautobusas suges? Ar mano daiktai nukeliaus į sąvartyną?

Ne, į sąvartyną nepateks, nebent ten veši šiukšles – tada visai kita paslauga. Jei mašina suges, bandom remontuoti vietoje. Jei rimčiau – perkeliam į kitą reisą arba ant atsarginio mikriuko. Pirma mintis vairuotojui – ne pats variklis, o krovinys. Aišku, tos blogiausios įmonės, kurios vežioja be draudimo ir su vienu seniu rūdijusiu automobiliu – ten gali būti problemų. Aš ne su tokiem dirbu, bet teko matyti, kaip toks krovinys liko mašinos viduj tris dienas Kolne, nes mechanikas buvo uždaręs. Ne mūsų kompanija, ačiū Dievui. Bet taip būna.

Ar pasitaiko, kad kroviniai pakenkiami važiuojant mikroautobusu?

Pasitaiko. Neneigsiu. Jei daiktai blogai sutvirtinti ir vairuotoją ištinka staigus stabdymas – na, iššoka dėžė. Kartais žmonės patys supakuoja kaip megėjiškai, o tada pyksta ant mūsų. Buvo atvejis, kai Kaune pakrautas monitorius atvažiavo į Angliją... na, tą dalį, kur ekranas. Likusi dalė liko Kaune. Ne, nevisai taip – išsidegino viduje. Nes dėžėje buvo per daug vietos. Turiu galvoje, kad turi būti užpildyti tarpai. Putplasčio, burbulų. Jei mikriukas operatyviai lekia ir turi staigiai manevruoti, nepakankamai sutvirtintas krovinys gauna ąžuolą. Saugok.

Dokumentai, muitai ir kiti angliški reikalai

Ar man pačiam reikia pildyti muitinę deklaraciją daliniam kroviniui?

Čia jau nebe mano sritis, bet žinau tiek – kad jei siunti asmeninius daiktus, reikia sąrašo anglų kalba. Ne pats diplomatiškiausias darbas, tiesa? Mūsų biuras paprastai padeda, bet tiksliai visas muitinės taisykles aš... na, tikriausiai neteisingai pasakyčiau. Geriau pasitikrink GOV.UK arba paklausk brokerio. Aš galiu paruošti preliminarų sąrašą, bet atsakomybė galutinai – tavo. Kartais klientai pribruka dalykų, kurių negalima vežti – nelegalūs priedai, ta prasme, ne narkotikai, o pvz. tam tikri augalai ar gyvūnų produktai. Tada muitinė tikrai nejuokauja.

Ar galiu įsiųsti maisto produktų į Angliją kartu su baldais?

Oi, čia jautru. Po Brexit maistas – tai beveik taip pat kaip gyvūnai. Na, ne visai, bet stringai. Jei tai fabrikiniai sausainiai, dvidešimt pakelių makaronų – dar gali įtilpti į asmeninius daiktus. Bet šviežia dešra, kiaušiniai, pienas – pamiršk. Buvo atvejis, kai moteris norėjo vežti šaldytą kotletą sūnui studentui. Vairuotojas turėjo išmesti pakeliui, nes pasienyje pakėlė šnervę. Realiai – nepatariu. Anglijos maisto standartai griežti. Geriau nusipirks ten. Neisgyvens be močiutės kotleto, nors ir gaila. Atleiskit, švelniai tariant, neverta rizikuoti.

Kas atsakingas, jei muitinė sulaiko krovinį?

Nuomojatės pervežimo paslaugą – atsakingas siuntėjas, tai tu. Nebuvo taip, kad vairuotojas atsakingas už tai, kad tu įdėjai ką nereikia. Mes galim tik padėti bendrauti, paprastai žinom tuos muitinės inspektorius Doverie... na, dalį jų veidų. Bet jei sulaiko – tu turi mokėti saugojimo mokestį arba baudą. Blogos įmonės sakys „mes pasidarysim“, bet realiai tik slepia, kad nieko nepadarys be tavo parašo. Aš mieliau pasakau iš karto – tvarkykis pats arba samdyk brokerį. Pigiau nei vėliau aiškintis teisme, jei rimčiau pažeidėta.

Apie įmones – kas yra kas, o kas afera

Kaip atpažinti normalų pervežėją, o ne tuos, kur pakeliui vežioja atsitiktinius siuntinius?

Patikrink, ar turi įmonės kodą, draudimą, ar bendrauja normalia lietuvių kalba, o ne vien tik „ok bro“. Rimti pervežimai į Angliją mikroautobusais vyksta su sutartimis, su sąskaitom faktūrom, ne tik per Messengerį. Jei žmogus rašo „galiu paimt rytoj, bet pinigus grynais“ – aš sakyčiau pagalvok. Buvo toks atvejis su klientu, kuris patikėjo vaikinu iš Facebook grupės – mikriukas neišvažiavo, ir du tūkstančiai dingo. Realybė. Patikimas vežėjas atsako į klausimus, nebijo pokalbio telefonu, turi normalią svetainę, ne puslapį su vieninteliu klaustuku. Atsargiai su per pigiais pasiūlymais.

Ar legalu vežti kelių klientų daiktus vienu reisu?

Taip, visiškai legalu, jei tai registruota transporto įmonė ir turi visus leidimus. problema tik tada, kai kas nors aplenkia mokesčių inspekciją arba veža ne tos paskirties mašina. Mūsų mikroautobusai registruoti krovininiam naudojimui, turim CMR draudimus arba jų ekvivalentus. Žinai, kas nemalonu? Kai kas nors iš požeminio verslo pasiima dalinį krovinį, neapsidraudžia, o tada avarijos atveju krovinys be jokios apsaugos. Aš asmeniškai tokių konkurentų bijau, nes jie griauna rinką. Bet klientai kartais renkasi pigiau. Savo rizika.

Kodėl vieni mikriukai važiuoja kaip vėžlys, o kiti – kaip basas nuo ausų?

Nes skirtingi vairuotojai, skirtingi maršrutai. Kiti važiuoja per Olandiją, kiti per Prancūziją. Vieni sustoja kas trys valandos pailsėt, kiti bando pravaryt naktį per rotacija. Dar kartais greitį lemia krovinio pobūdis – jei veži grandininius pjūklus ir daiktadėžes su stiklu, nesiinks greitai. O jei minkšti daiktai – gali spausti. Aš pats mėgstu važiuoti pro Lutychą, nors ten painiau, bet greičiau nei Paryžiaus apylinkės. (Nors paskutinį kartą problema buvo remontas – ne, ne Paryžiuje, netoli Lillės, sorry). Kiekvienas vairuotojas turi savo maršrutą, kurį išmano kaip penkis pirštus.

Kiti keblumai, kuriuos žmonės slepia iki paskutinės minutės

Ar galiu pats važiuoti kaip keleivis kartu su kroviniu?

Teorijoj taip, praktikoj – retai kada sutinku. Darbo laiko reikalavimai, draudimai, atsakomybės. Be to, mikriuke dažnai nėra vietos – visas salonas prigrūstas, tai bent jau mūsų mašinose. Buvo vienas atvejis, kai senjorė labai prašėsi, nes bijojo skristi viena. Susėdo šalia vairuotojo, bet turėjo pasirašyti popierių, kad keleivis. Kelionė praėjo sklandžiai, bet aš pripažinsiu – tai daugiau išimtis nei taisyklė. Jei nori keliauti pigiai, geriau FlixBus. O jei turi augintinį – tada jau visai kita kalba. Ir ne visuomet maloni.

Ar mano močiutės fikusas gali vykti į Angliją kartu su daiktais?

Augalai... ne, turbūt negali. Arba gali, bet su fitosanitariniais pažymais, kurių eiliniam žmogui neišeis gauti per savaitę. Aš draugui taip ir nesugebėjau paaiškinti, kodėl jo paprika negali vykti į Birmingamą. Jis pyko. Realybė – Anglija griežtai kontroliuoja augalus dėl kenkėjų. Tavo fikusas gali būti uždarytas arba sunaikintas pasienyje. Buvo atvejis, kai kažkas bandė vežt pomidorų daigus – visi konfiskuoti. Gaila. Bet ne manęs kaltė. Verčiau padovanok kaimynei ir nusipirk kitą ten.

Jei paskambinsiu vėlai vakare – ar galėsiu susitarti dėl rytojaus?

Na, pabandyk. Aš dirbu keistu grafiku – kartais atsakau iki dešimtos vakaro, kartais jau aštuntą esu atjungęs. Bet jei logistikos krizė – visai gali būti, kad atsiliepiu ir vidurnaktį. Nors operatyviai vežti dalinius krovinius mikroautobusu reiškia ir operatyviai komunikuoti. Kartais žmonės, kurie skambina penktadienio vakarą ir nori išvykti sekmadienio naktį – na, tikėkis, kad ne visada įmanoma suorganizuoti. Reikia mašinos paruošimo, maršruto. Bet paskambinti verta. Blogiausiu atveju – pakalbėsim pirmadienį. Ne visi dievai miega.

Ar mano senelio laikrodis bus saugus? Reikia papildomo draudimo?

Mes turim CMR draudimą, bet jis turi limitus. Jei laikrodis vertas dešimt tūkstančių eurų – pagalvok apie atskirą draudimą. Standartiniai kroviniai į Angliją apdrausti pagal tarptautinius susitarimus, bet retai kada individualūs daiktai viršija tą vertę. Aš pats rekomenduoju klientams brangius daiktus vežti atskirai, o jei jau reikia – fiksuoti serialus, fotografuoti. Buvo, kad kažkas vežė kolekcines monetas. Moneta atsirado sveika, bet dėžė viduje paslydo ir atsitrenkė. Laimei, nieko. Bet geriau apsidrausti nei po to virti kavą ir nervintis be jokio galo.

Kada jau verta rinktis fūrą vietoj mikroautobuso?

Jei turi pilną trijų kambarių butą – mikriukas neužteks. Ten jau reikia fūros, juolab kad didesni baldai – spintos, sofos, pianinai – mikroautobuse tampa galvos skausmu. Daliniai kroviniai vežami mikroautobusais operatyviai tada, kai krovinys mažesnis nei pilnas butas. Kur nors santykis toks – iki 15-20 kubų mikriukas, daugiau – fūra. Nors fūra kelyje į Angliją kartais lėtesnė, ypač jei vairuotojas privalės ilsėtis ilgiau. Aš vienu metu (prieš trejus metus, gal ketverius) pervertinau mikriuko vietą ir pasiūliau fūrą trims dėžėm. Klientas pažiūrėjo į mane tylėdamas. Supratau savo kaltę.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui tiesiog kelyje?

Grynieji... na, kai kurie vairuotojai sutinka, bet aš pats vengiu. Pirma, nepatogu skaičiuoti svetima valiuta kelyje. Antra, jei kas nors atsitiks – pinigai prapuls, įrodymo nulis. Buvo klientas, kuris atidavė du šimtus svarų grynais vairuotojui tiesiog Doverio degalinėje. Viskas gerai baigėsi, bet jei vairuotojas būtų pamestęs... nors kaip jis pinigus pamestų, neįsivaizduoju. Vis tiek. Banko pavedimas – saugiau. Nors suprantu, kartais žmonės turi tik grynuosius. Tada bent pasirašom kvitą ant popieriaus gabaliuko. Netvarkinga? Taip. Bet realu.

Ką daryti, jei aš nebūsiu Anglijoje tuo metu, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Tada reikia pasirūpinti, kad kažkas priimtų. Gali suteikti laisvą prieigą prie buto – nors aš to nerekomenduočiau, nebent turi kamerų. Geriau – kaimynas, draugas, nuomininkas. Vairuotojams nepatinka palikti daiktų ant laiptų, nes Anglijoj daugiabučiuose tai dažnai draudžiama. Buvo atvejis, kai palikom dėžes prie durų, o jau kitą rytą jų nebebuvo. Vagys greiti. Geriau suderinti laiką arba pasirūpinti atsakingu asmeniu. Operatyvus pervežimas mikroautobusu reikalauja ir operatyvios gavėjo pusės. Kitaip vairuotojas stovi ir rūko, o tai kainuoja papildomą valandą.

Išvada

Žodžiu, daliniai kroviniai į Angliją vežami mikroautobusais operatyviai – taip, tai veikia ir veikia gerai, jei žinai, ko tikėtis. Ne viskas bus tobula, pasitaikys vėlavimų, kartais reiks papildomai paklausti dėl dokumentų. Bet jei nori nusiųsti daiktus be didelio vargo ir nenori mokėti už tuščią fūros vietą – mikriukas yra taurus pasirinkimas. Renkiesi protingai, pakuoji kruopščiai ir randi žmogų, kuris dirba ne pirmus metus. Dėlto viskas bus gerai. Jei lieka klausimų – rašyk. Atsakysiu, kai galėsiu.