Daliniai kroviniai į Angliją: dažni išvykimai garantuoti

Sako, kad daliniai kroviniai į Angliją su dažniais išvykimais – tai ramybė. Garantuoti reisai, fiksuotos dienos, nieko nesukti galvos. Na, aš šitą darą dirbu jau ketvirtą dešimtį ir galiu pasakyti: tai nėra visiška tiesa, bet ir ne melas. Jeigu norite nusiųsti sofą, tris dėžes ar pusės buto turinį į Londoną, Birmingamą ar Glazgą, verta žinoti, kas dedasi už sąskaitos-faktūros. Neišduosiu jokios magijos, tik papasakosiu, kokia ta kelionė iš tikrųjų, kai mašinoje vietą dalijasi penkiolika skirtingų šeimų.

Pirmas kartas – kai dar nežinai, nuo ko pradėti

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno, jei aš tik vienas noriu kažką pasiųsti į Londoną?

Įsivaizduokite autobusą. Pilnas krovinys – kai jūs užimate visą 40 tonų mašiną vien sau. Dalinis krovinys į Angliją yra tas pats autobusas, tik keliauja keli keleiviai vienu metu. Jūsų sofa važiuoja šalia kažkieno šaldytuvo, o viršuje – dar kažkieno dviračiai. Jūs mokate tik už erdvę, kurią užimate. Kartais tai du kubiniai metrai, kartais – pusė sunkvežimio. Vis dar matau klientus, kurie galvoja, kad dalinis krovinys kaip paštomatas. Ne. Tai realus furgonas, kuriame dalijamasi krovinine vieta, o dažni išvykimai garantuoti tik tai, kad kas savaitę išrieda reisas.

Ar tikrai galiu rinktis datą, kai dažni išvykimai garantuoti, ar čia tik gražus šūkis?

Garantuoti išvykimai egzistuoja, bet nepažadėsiu, kad furgonas palauks jūsų gimtadienio. Turime fiksuotas savaitines kryptis: Vilnius–Londonas, Kaunas–Birmingamas. Jei užsisakote kitam antradieniui – šansų yra. Bet jei skambinsite penktadienį vakarą ir norėsite jau pirmadienį, na, būna dienų, kai jau viskas pilna. (nors tiksliau būtų sakyti, kad "garantuoti" reiškia – mašina išvažiuoja, bet vietos joje baigiasi). Žmonės kartais supyksta: "o kodėl garantuota, o vietos nėra?" Na taip, reikia rezervuotis iš anksto, kaip į teatrą.

Kiek iš anksto reikia užsakyti, kad spėčiau į artimiausią reisą į Angliją?

Idealiu atveju – savaitė ar dvi. Realybėje – dažnai spėjame ir per keturiasdešimt aštuonias valandas. Buvo toks atvejis prieš mėnesį Kaune: moteris skambino, butą reikėjo ištuštinti per tris dienas. Radome vietą. Bet taip būna ne visada. Vasarą ir rugsėjį visi emigrantai, studentai, visi važiuoja. Tada net ir su dažniausiais reisais į Angliją galima nepataikyti. Kuo anksčiau, tuo ramiau. Aš asmeniškai rekomenduoju nedelsti, nes paskui skambinasi pakeltu tonu, o aš tuo metu bandau atsigerti kavos ir rinktis, kam pirma pagalbos teikti.

Kainos, svoriai ir smulkios raidės, kurių niekas neperskaito

Kokia reali kaina siųsti dalinį krovinį į Birmingamą, jei turiu sofą, dviratį ir tris dėžes?

Šiai dienai – nuo keturių iki šešių šimtų eurų. Taip, platynas. Birmingamas ne Londonas, o jei reiks važiuoti į Solihalį, degalai brangsta. Kai kurios įmonės duos įkainį 250 eurų. Pasakysiu atvirai – už tokią kainą nebus pelno. Kas tada? Arba jus augins kaip viščiuką, arba pridės paslėptų mokesčių. Mačiau atvejų, kai paskui paprašė dar šimto penkiasdešimt už "sunkios prekės pakrovimą". Dalinis krovinys į Angliją turi kainuoti tiek, kad vežėjas neuždirbtų minuso. Kitaip tai neilgai truks, ir jūs liksite ant ledo.

Ar turiu mokėti papildomai, jei mano siuntą reikia pakrauti iš antro aukšto be lifto?

Taip. Ir čia nėra apgavystė. Du vyrai neša šaldytuvą – tai laikas, jėgos, diržai. Papildomai kainuoja ne tik laiptai, bet ir jei reikia tempti per kiemą, nes mašina negali prisistatyti. Svarbiausia – pasakykite tai iš anksto. Buvo situacija Klaipėdoje: klientas sakė "laiptai platūs". Atvažiavome – spiraliniai, senos statybos, šešiasdešimties laipsnių kampu. Valandą vargome. Kitas klientas laukė. Vairuotojas vėlavo. Sakau jums – viskas natūraliai supinta. Už laiptus mokama ne todėl, kad godūs, o todėl, kad tiesiog daugiau darbo. Darbo valandos brangsta, ypač kai reisai dažnūs.

Kodėl viena įmonė siūlo 300 eurų, o kita – 800 už dalinį krovinį į tą pačią Angliją?

Nes furgonai skirtingi, draudimai skirtingi, o popieriai – irgi. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad mašina važiuoja pusiau tuščia ir jie tiesiog prisikrauna ko bet. Brangesnis – rimčiau: pakuoja spintą į antkainį (čia turėjau galvoje antčias), naudoja apsauginius kilimėlius, turi normalų CMR draudimą. Aš nežinau 100%, kaip visi ten skaičiuoja tuos 300 eurų, bet įtartina. Londone gauti leidimą stovėti centre kainuoja daugiau nei Šiauliuose. Jeigu kažkas taupo ant važiuoklės ar draudimo, galų gale taupote jūsų daiktų sąskaita. Nėra stebuklų šitame versle.

Kas slepiasi po fraze "konsoliduojame krovinius" ir kodėl kartais ten labai ankšta?

Konsolidacija – kai suverčiam viską į sandėlį ir tada pakraunam protingai. Teoriškai. Praktiškai tai reiškia, kad jūsų kartoninė dėžė stovi po kažkieno metaliniu stalu. Jei pakuotė silpna – gali būti žalos. Geras vežėjas sudėlioja taip, kad neslystų. Blogas – kad tik sutalpintų. Aš matęs visko. Anglijos reisai dažni, bet jeigu krovinys subraižytas dėl to, kad kažkas prisiuntė neįtvirtintą dviratį – blogai. Konsolidacija padeda sutaupyti, bet jūsų daiktai turi būti supakuoti taip, lyg keliautų vieni – nes jie keliauja ne vieni.

Popieriai, muitinė ir ta nesibaigianti Brexit baimė

Ar reikia kažkokių popierių, jei siunčiu asmeninius daiktus į Angliją po tų visų Brexit pokyčių?

Reikia. Vežimo sąskaita-faktūra, inventorinis sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis, kartais T2L dokumentas. Dabar jau 2024-ieji ir taisyklių dalis švelnesnė, bet aš nebežinau 100%, ar visi punktai galioja taip pat kaip pernai, nes keičiasi nuolat. Skambinkite – pasakysiu naujausią variantą. Jeigu siunčiate naujus baldus, gali reikėti muito. O asmeniniai daiktai – kitokia kategorija. Svarbu: neaprašykite dovanų. Muitininkai nėra naivūs. Jeigu mato naują skalbimo mašiną, jie žino. Vienas klientas taip bandė prieš metus – prarado savaitę Doverio sandėlyje.

Kas bus, jei muitinėje sustos visas krovinys, nes vienas klientas iš penkiolikos neteisingai užpildė deklaraciją?

Sustoja visi. Taip veikia dalinis krovinys. Jūsų daiktai, kaimyno daiktai, visi tupi muitinėje, kadangi dalijatės ta pačia mašina. Buvo atvejis sausį: vyrukas iš Panevėžio nurodė neteisingą prekės kodą. Aštuonias valandas stovėjome Kale. Visi piktinosi. Tai yra rizika. Geros įmonės tikrina dokumentus prieš išvažiuodamos. Blogos – meta į dėžę ir pirmyn. Jei renkatės pigią alternatyvą, klausimas ne "ar tai nutiks", o "kada". Mes tapat per daugelį metų auginome įprotį būti itin atsargiems su popieriais, nes Kalet veriantis vėjas nemalonus.

Ar mano daiktai bus kaip nors apdrausti, jei su jais važiuoja dar keturių šeimų mantos?

Teoriškai taip. CMR konvencija draudžia pagal svorį. Realybėje – jei elektronika sugedo, o jūs ją pakišote po sofa be pakavimo, draudimas gali nepadengti. Aš rekomenduoju viskam dėti dvigubą kartoną. Vienas klientas vežėsi senelės porcelianą – supakavo į laikraščius. Pamatė trupinius tik prie Birmingamo. Kaltino mus, bet nuotraukos rodė, kaip buvo pakrauta. Daliniuose kroviniuose į Angliją erdvė dalijama, o atsakomybė – irgi. Galiu pasakyti tiesiai: jei deklaruotas daiktas nevertas daug, gausite centus, o ne kompensaciją. Tai bloga tiesa, bet tiesa.

Ar galiu siųsti augalų, maisto produktų ar degtukų su tuo pačiu daliniu kroviniu į Angliją?

Augalus – galite, bet su fitosanitariniu. Maistą – tik tam tikrą ir su dokumentais. Dėl degtukų – ne, ir nėr čia juokinga. Buvo prieš keletą metų... nėra svarbu kada, svarbu, kad klijentas įsimetė benzininį pjūklą be tuščio bako. Kvapą pajuto vairuotojas jau prie Krokuvos. Laimei, nieko nenutiko. Anglijos muitinė ypač blogai žiūri į gyvą maistą, mėsą, pieną. Augalai irgi jautrūs. Geriau palikite pomidorus mamai, o mes vešime baldus – bus mažiau galvos skausmo visiems trims pusėms.

Kai mašina jau kelyje – realybė, ne Instagram

Kaip man žinoti, kur šiuo metu mano dalinis krovinys važiuoja į Angliją?

Klauskite tiesiai. Ne visada yra tobula aplikacija su GPS taškeliais. Kartais yra. Kartais vairuotojas parašo žinutę "Kale, eilė prie keltų". Kartais jis pamiršta pakrauti telefoną, nes vakar vėlavo, o šiandien važiuoja pirmas klubas. Aš siunčiu lokacijas, jei žinau. Bet jei nežinau, tai ir nesakau, kad žinau. Taip, daliniai kroviniai į Angliją su dažniais reisais dažnai turi sekimo sistemas, bet realus tiekėjas pasakys: "mašina juda, tiksliau pasakysiu prie Calais". Tie, kur žada minutinį sekimą, dažnai vynioja. O melas atsibosta greičiau nei M25 spūstis ketvirtadienio pavakare.

Ar vairuotojas tikrai paskambins prieš atvažiuodamas, ar gali tiesiog stuktelėti į duris vidurnaktį?

Turėtų paskambinti per trisdešimt–šešiasdešimt minučių. Bet būna visko. Ypač Londone, kur kamščiai keičia maršrutus. Kartais paskambina jau atvažiavęs. Kartais – iš viso nepaskambina, nes telefonas liko kabinoje ant kito daikto. Buvo situacija Glazge: vairuotojas atvyko septintą ryto, klientas miegojo. Pastarasis apsivertė iš pykčio. Supraskite – žmogus važiavo tris dienas iš Lietuvos, pervažiavo tris šalis, o jūs norite idealaus žadintuvo. Dairomės kompromiso. Geriau praneškite kaimynams, kad gali būt triukšminga. Arba tiesiog atsikelkite anksčiau penktadienį.

Ką daryti, jei atvykus paaiškėja, kad furgonas netelpa į mūsų kiemą Naujamiestyje, o tuo pačiu reisu dar ir kito kliento pianinas?

Tada vežėjas turi du galus. Ne, ne jūsų ir kaimyno, o jūsų ir pianino. Jei negalima prisistatyti, krauname ilgesnėmis rankomis arba ieškome mažesnio transporto. Kainuoja papildomai. Pianinas užima vietą, kur galėjo būti jūsų sofa. Jei pianino savininkas užsisakė pirmas – jūsų dėžės atsidurs prie pat durų. Būna sudėtingų situacijų. Kartais pasiunčiame du vyrus tempti toliau, kartais persiplanuojame. Realybė: senamiesčio kiemai nepritaikyti dvylikos metrų mašinai. Kartais reikia tempimo technikos. O kartais – kantrių kaimynų, kurie atidarys vartus po dešimtos vakare.

Ar vežėjas privalo iškrauti ir antrą aukštą Mančesteryje, ar gali viską palikti prie durų?

Sutartyje turi būti parašyta. Jei ten "iki durų" – jis teisus, net jei skamba šiurkščiai. Mes dažnai einame ir aukščiau, bet jei ten aštuoniasdešimt kilogramų spinta ir vientisi laiptai, gali tekti samdytis vietinę pagalbą. Anglijos miestuose, ypač Mančesteryje, vietos automobiliams siauros. Buvome gavę šešiasdešimt svarų baudą už stovėjimą draudžiamoje zonoje – mokėjome iš savo kišenės, nors paskui dalinai įskaičiavome. Nebuvo malonu. Jeigu klientas gyvena dvyliktame aukšte be lifto – reikia rinktis arba krantinę, arba kainą už porą nešikų. Geros naujienos: dažni reisai leidžia suplanuoti, kada tai daryti protingiau.

Išvengti to, ką jau matėme per dvidešimt metų

Kodėl kai kurie klientai lieka be daiktų keliomis savaitėmis ilgiau, nors rinkosi garantuotus dažnius išvykimus?

Nes kai kurios įmonės parduoda ore. Paima penkiolika užsakymų, nors telpa dvylika. Tada trys klientai laukia "kitos savaitės". Taip nutinka su pigiausiais pasiūlymais. Aš tai vadinu perpildymo sindromu. Patikimi vežėjai atmeta, kai pilna. Blogi – priima, nenorėdami prarasti. Jūs tada skambinate piktas, o jie žada "rytoj", "poryt". Pagrindinė taisyklė: jei kaina per žema ir pažadai per gražūs, kažkas meluoja. Mes per daugelį metų matėme, kaip tos įmonės atsiranda rugsėjį ir išnyksta žiemą. Atsargiai su gražiomis svetainėmis ir dar gražesnėmis kainomis.

Ar normalu, jei įmonė prašo visą sumą sumokėti prieš pakrovimą, nors daiktai dar net nepasiekė JK?

Ne. Ne normalu. Standartas – septyniasdešimt procentų prieš, trisdešimt gavus. Jeigu matote "mokėk viskę iš karto" – raudona vėliava. Mačiau atvejų, kai įmonė paėmė 800 eurų, paskui du mėnesius velkosi. Policija dažnai nieko negali, nes civilinis ginčas. Pinigus atgauti beveik neįmanoma, ypač jei firma registruota neaiškiu adresu. Patikrinkite įmonės kodą, paskambinkite į asociaciją. Ai, ir dar vienas dalykas: jei vengia sutarties – bėkit. Tikras vežėjas nebijos rašytinių įsipareigojimų, nes jam nėra ko slėpti. O kam reikia slėptis?

Koks pats kvailiausias dalykas, kurį klientai daro ruošdamiesi daliniam perkraustymui į Angliją?

Siunčia nebaigtai supakuotus daiktus. Tuščius šaldytuvus su pelėsiais. Skysčius be dangčių. Kartais – psichiatrijos knygas į šiukšlių maišus. Nejuokauju: kažkas supakavo porcelianą į senus laikraščius. Laikraščiai sušlamp – viskas žalia. Kita kvailystė – nepamatuoti sofos. Anglijos durys siauresnės nei Kuršėnų. Sofa įrieda nebent pro langą. Tada skundžiasi, kad mes nesugebėjome. Sakau atvirai: dalinis krovinys nepritaikys jūsų baldų angliškai būsto architektūrai. Pamatuokite prieš pakraunant, arba nusiteikite, kad teks kviesti vietinę armatūros kompaniją.

Kaip suprasti, ar vežėjas nėra paskutinis aferistas, kai visi telefonu taip maloniai kalba?

Klausykite, kas nepažadama. Jei iš karto spaudžia "mokėkite dabar", jei vengia pasakyti, kur buriuojasi jų sandėlis, jei nėra realaus adreso – blogai. Pažiūrėkite, ar jie klausia apie turinį. Tikras vežėjas klausia: "Ką vešite? Koks svoris?" Nes jam rūpi, kaip sutalpinti kartu su kitais. Aferistui rūpi tik pavedimas. Dar vienas dalykas – jei skambinate tris kartus, o atsakymas vis kitas... hmm. Šaunumas nereiškia patikimumo. Aš mačiau labai niūrius pavyzdžius, kai gražūs tinklalapiai baigdavis ant apmirkusių daiktų kažkurio angliško sandėlio kampe. Geriau permokėti šimtą eurų, nei prarasti viską.

Ar galiu po savaitės prisiminti paliktą daiktą ir dar pridėti jį prie kitos savaitės krovinio?

Ne. Na, techniškai galite, bet praktiškai tai naujas užsakymas. Jau suformuoti daliniai kroviniai į Angliją nebėra kinetiškai keičiami. Mašina išvažiuoja suplanuota. Tas "paliktas daiktas" jūsų bute tebelieka jūsų bėda. Kai kurie klientai galvoja, kad tai kaip autobusų tvarkaraštis – pridėsiu keletą minučių. Ne. Jei surinkta, supakuota, sukurta lentelė, furgonas juda. Reikia naujos datos. Žinoma, jei daiktas mažas ir mes dar nepakrautas – galima. Bet ne tada, kai sunkvežimis stovi Klaipėdos sandėlyje pilnas. Tai suprantama vieną kartą, bet ne penkis.

Jau Anglijoje – nauji rūpesčiai

Ar dalinių krovinių iškrovimas Anglijoje skiriasi nuo Lietuvos?

Angliški kiemai mažesni. Durys siauresnės. Gatvių eismas – kitoje pusėje. Mūsų vyrai kartais pamiršta. Londone stovėjimas griežtas. Buvome gavę baudą West Midlands teritorijoje – šešiasdešimt svarų sterlingų, nes užtrukome penkiolika minučių per ilgai ant dvigubų geltonų. Vietiniai gyventojai kartais pikti dėl triukšmo. Jei gyvenate daugiabutyje, reikia laiptinės rezervacijos. Lietuvoje elgiamės laisviau. Anglijoje – formiau. Tai nėra blogai, tiesiog kitokia kultūra. Ir dar: JK elektros kištukai kitokie, bet tai jūsų bėda, ne mūsų. Mes vežame, o ne diegsime jums techniką.

Kiek laiko galiu trinti, kurdamas iš dalinės mašinos Londone, jei kiti klientai laukia?

Standartiškai – valanda, dvi. Ne visą dieną. Nes tas pianinas, apie kurį kalbėjau anksčiau, laukia Kembridže. Jei jūs pradedate išpakuoti kiekvieną puodelį ir rodyti vairuotojui, jis nervinasi. Jis vėluoja. Kitas klientas nervinasi. Aš suprantu – tai jūsų mantos. Bet dalinis krovinys reiškia, kad esate grandinės dalis. Geriau krovinius išsikraukite ir tikrinsite ramiai bute. Aš asmeniškai prašau: turėkite pasiruošę vietą. Jei jūsų kieme pilna sniego, o jūs dar ieškote pirštinių – kiti žmonės mokės už jūsų netvarkingumą vėlavimais kitoje Anglijos pusėje.

Kas jei atsidaręs dėžę Braitone randi sugadintą telerą, o vairuotojas sako "važiavo viskas gerai"?

Štai kur nemaloni dalis. CMR draudimas dengia ne viską, o daliniame krovinyje sunku įrodyti, kas sugadino. Gal pakrovėjas? Gal kitas daiktas? Gal duobė? Jei neturite pakrauti nuotraukų, pretenziją atmes. Buvęs klientas vežė telerį be originalios dėžės. Pamatė ekrano įtrūkimą. Reikalavo penkių šimtų. Gavo penkiasdešimt. Pagal sutartį – rimtai, tiek pagal svorį. Tai skamba baisiai, bet taip yra. Supakuokite kaip laukinius. Jei transportuojamas elektroninis daiktas – amortizacija privaloma. Ne dėl mūsų nesąmonių. Dėl kelio. Kelias yra žiaurus, ypač tarp Kalės ir Doverio.

Kodėl taip sunku suplanuoti tikslų pristatymo laiką, jei dažni reisai garantuoti ir važiuojame kiekvieną savaitę?

Nes garantuoti išvykimai neatmuša oro sąlygų, keltų trikdžių ar M25 avarijos. Galiu garantuoti, kad mašina išvažiuos antradienį. Bet kad ji bus Bristolyje penktadienio paryčiais – tai jau aštuoniasdešimt penkių procentų tikimybė, ne šimto. Kartais nutrūksta keltas. Kartais vairuotojas susirgsta pakeliui. Realybė: nusistovėję reisai tikslūs, bet transportas turi inerciją. Jeigu jūs rašote darbdaviui "penktadienį dešimtą ryto tikrai gausiu daiktus" – rizikuojate. Aš siūlau planuoti + dvi dienos. Visada. Tada nenusiviliate. O jei atvažiuoja anksčiau – šventė. Nuostabi šventė be progų.

Ar verta daryti inventorių pačiam, ar palikti tai įmonei, kuri veža dalinius krovinius į Angliją?

Darykite bent jau preliminarų patys. Nes jei transportininkas rašo sąrašą, jis gali užrašyti "dėžės – 5". O jūsų dėžėse – vertingi daiktai. Kai dingsta viena iš penkių, be aprašymo nieko nepadarysite. Aš sakau klientams: lipdukai, numeracija, turinys šone. Jei krovinys dalinis, etiketės gali nušokti. Numeracija padeda surasti. Būna, kad sandėlyje suplaka du skirtingų klientų krovinius. Tada be numeracijos – ieškok adatos šieno kupetoje. Tai amatas. Rimtas amatas, kurio nemoko jokioje mokykloje, išskyrus mūsų klaidas ant grindų.

Koks svarbiausias klausimas, kurio žmonės turėtų užduoti, bet dažniausiai nepaklausia?

Jie per mažai klausia apie draudimo limitus. Visi klausia kainos, datos, ar pakraus. Niekas neklausia: "Kas bus, jei sudegs visa mašina?" Atsakymas retai džiugina. Daugelis vežėjų turi minimalų CMR. Jūsų senelės komoda gali būti vertingesnė nei dvidešimt tūkstančių eurų atsakomybės riba. Paklauskite apie tai. Paklauskite, kas atsitinka, jei įmonė bankrutuoja pakeliui. Rimtai. Tai nutinka. Ne kasdien, bet nutinka. Patikrinkite, ar jie tikrai turi licenciją. Ne tik gražią svetainę. Galų gale, dažni išvykimai į Angliją yra gerai, bet svarbiausia – kad jūsų daiktai pasiektų tikslą ne tik greitai, bet ir sveiki.

Daliniai kroviniai į Angliją su dažniais ir garantuotais išvykimais – patogus dalykas, jei nenorite permokėti už pilną furgoną. Bet pats geriausias patarimas iš dvidešimt ketverių metų praktikos – nepirk katės maiše. Klauskite, tikrinkite, pakuokite tvirtai ir nepasitikėk vien žemos kainos pažadais. Jei viską padarysite teisingai – dažni reisai išties pasitarnaus. Jei ne – teks rašyti piktus laiškus, o aš vėl bandysiu atsakyti tarp dviejų kavų. Sėkmės jūsų daiktams kelyje.