Daiktų transportavimas į Angliją su pilna draudimo apsauga – ką būtina žinoti prieš kelionę

Jau kokių dvidešimt metų važinėju tarptautiniais maršrutais, vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Furgonais, krovininiais, laivais – visais būdais. Ir galiu pasakyti viena: daiktų transportavimas į Angliją su pilna draudimo apsauga skamba kaip savaime suprantamas dalykas, bet realybėje dešimtys klientų net nežino, kad jų baldai techniškai... nedrausti. Nors sumokėjo kaip už visą paslaugą. Šiandien tau papasakosiu, kaip yra iš tiesų – be sausų chartijų ir be to agentūriško blizgesio, su kuriuo parduoda orą internete. Tiesiog paprastai, kaip žmogui žmogų. Nes man jau atsibodo žiūrėti, kaip žmonės lieka be kompensacijų dėl vienos smulkmenos.

Pirma, apie patį draudimą

Ar mano daiktai automatiškai apdrausti, kai sumoku už pervežimą?

Ne. Dauguma galvoja, kad jei sumokėjo už pervežimą, tai kažkas pasirūpino. Klaida. Dažniausiai vežėjas turi tik CMR draudimą, kuris dengia... na, labai sąlygiškai. Kartais tenkinasi keliais eurais už kilogramą. Važiuoji su keturių kambarių buto baldais? Gausi kompensaciją, nuo kurios net naujos sofactorės nenupirksi. Pilna draudimo apsauga – visai kas kita. Tai atskira paslauga, kurią reikia užsakyti specialiai ir sumokėti atskirai. Nepatikėsi, kiek istorijų esu girdėjęs, kai žmonės sužino tai tik tada, kai furgonas jau išvažiavęs ir vairuotojo numeriukas nebeatsiliepia.

Kas yra ta „pilna draudimo apsauga“?

Tai dažniausiai reiškia „All Risk“ tipą. Kitaip nei standartinis CMR, šitas apima ir transporto trikdžius, netgi dažniausius įbrėžimus sandėlyje. Bet reikia skaityti sutartį. Kartais puslapyje šviečia dideli žodžiai „pilnas draudimas“, o mažomis raidėmis apačioje parašyta, kad elektronika drausta tik jei supakuota mūsų žmonių. Mačiau tokių triukų. Jei pats susikloji daiktus į senas dėžes, o ten viduje televizorius, gali verkti jau Lenkijoje. Rimtas tarptautinis perkraustymas turi aiškią atsakomybę. Ji kainuos papildomai, bet aš jau nebeįtikinsi kitaip.

Kiek kainuoja apdrausti visą butą, tarkim, iš Kauno į Bristolį?

Paprastai skaičiuojama nuo paskelbtos vertės – maždaug nuo vieno iki dviejų procentų. Tavo keturių kambarių butui, jei ten normalūs baldai su televizoriumi, gali išeiti kokios šimtas dvidešimt ar du šimtai eurų. Aišku, jei veži pianiną, bus kita kalba. Kartą vežiau antikvarinę komodą – draudimas kainavo beveik tiek pat, kiek pervežimas. Verta? Na, kai pamatai, kaip greitai dėžė gali paslysti nuo diržų... taip, verta. Sumą lemia ir maršrutas, ir daiktų kiekis furgone. Nes jei perpildyta – rizika auga.

O jei aš noriu apdrausti tik kompą ir televizorių, o sofą palikti likimo valiai?

Hmm... techniškai kai kurios įmonės tai leidžia. Bet atvirai – kam to reikia? Moki už dokumentus, o tada palieki pusę turto be apsaugos. (taip, prieš trejus metus viena Mančesterio kompanija teigė, kad negalima drausti atrankiai – bet jie tiesiog nenorėjo vargti) Aš tokių variantų vengiu. Jeigu furgone kils problema, nejaugi gaisras skirs, kas apdrausta? Buvo atvejis: klientas apdraudė tik techniką, o drėgmė sandėlyje sugadino sofą. Nors sutartis aiški. Geriau dengti viską arba bent kambarį po kambario.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą? Aš turiu tikrai daug visko.

Gali be sąrašo, bet nerekomenduoju. Net jei draudikas leidžia bendrą sumą, kai nutinka bėda, jie prašys įrodyti, kad daiktas tikrai buvo furgone. O jei neturi sąrašo? Pradedi spėlioti. Buvo toks vaikinas Londone, vežėsi penkias gitras. Sąrašo nepadarė. Faktas be dėklo, neaišku, kas nutiko. Jis tris mėnesius rašinėjo, kad įrodytų – buvo penkios, o ne keturios. Košmaras. Aš sąrašų nemyliu, atvirai sakau. Bet rimtas pervežimas į Angliją be popierių – tai tarsi važiavimas be kelių žemėlapio. Brangiausius daiktus numeruok. Sutaupysi nervų.

Pakavimas, kur daug kas nusirita

Ar draudimas galioja, jei aš pats supakavau daiktus?

Dažniausiai ne. Pilnas pervežimas su draudimu reiškia, kad pakavimą atlieka specialistai. Žinai, skamba brangiai. Bet jei porcelianą įvyniojai į laikraštį ir jis sudužo, draudikas klausia – kas kaltas? Ne vežėjas. Blogos įmonės apie tai pasako paskutinę minutę. Buvo istorija – moteris pati supakavo krištolines taures. Dėžė nukrito iš rampų. CMR atsakomybė? Minimumas. Pilnas draudimas? Negaliojo, nes pakuotė neprofesionali. Likome abu nesupratę, kaip toliau gyventi. Ji dar bandė aiškintis prie balto ryto.

Vairuotojas atvežė viską sveiką, o aš nepamačiau įskilimo. Kas dabar?

Tai vienas gudravimų pigioje rinkoje. Jie nufilmuoja daiktus prieš pakrovimą, aišku, tik išorę. Tu turi fotografuoti VISKĄ pats. Ir turėti raštišką aktą. Kai atidarai dėžes Londone, jei matai pažeidimą, rašyk ant CMR. Nedelsk. Aš pats vežu jau ketvirtą dešimtmetį, bet jei klientas pasirašo be priekaištų, o paskui po trijų dienų skambina, kad šaldytuvas nebešaldo... na, čia jau kita istorija. Popierius svarbesnis nei draugystė. Deja taip yra. Yra buvę, kad žmonės draugiškai mosuoja rankomis atsisveikdami, o po savaitės grįžta skandalas.

Ką daryti su skalbykle? Ar tiesiog įkeliu į furgoną?

Tikrai ne. Kiekviena buitinė technika, turinti būgną ar kompresorių, turi būti paruošta. Skalbyklė turi transportavimo varžtus, šaldytuvas – būti išleistas ir išdžiovintas. Kartą vežiau porai į Birmingemą šaldytuvą – jie pasakė, kad išleido. Mano kaltė, kad nepasitikrinau. Vanduo išbėgo kelyje, aplankai sulipo. Draudimas nepriteisė, nes tai buvo kliento pareiga. Taip kad prieš transportavimą į Angliją tikrink du kartus. Ir ne, antklodėmis apsivyniojusi skalbyklė nebus pakankama apsauga. Reikia karčių arba bent dvigubų dėžių.

Ar veidrodžiui užtenka chalatų ir kakavos?

Maži paveikslai gali keliauti su burbulo plėvele. Didelis veidrodis reikia sandarios dėžės su medinėmis kampų apsaugomis. Mačiau, kaip žmonės vynioja į chalatus. Atrodo šiltai, bet vibracija per prastus kelius daro savo. Ypač ten, kur remontuoja A1 greitkelį. Kartą klientas pats supakavo didelį veidrodį – aš perspėjau. Jis sakė, darysiu taip. Atvykus ant veidrodžio buvo įtrūkimas viduje. Draudimas nebuvo pilnas, tik CMR. Gavo, berods, devyniasdešimt eurų už daiktą, kurio vertė šeši šimtai. Dabar jis turbūt žiūri į sieną tuščiai.

Ar mano augalas apdraustas? Juk tai irgi daiktas.

Augalai... na, ne. Beveik visi polisai juos išskiria kaip gyvąją krovinį. Nors tavo monšera stovi vazone, ji nėra „daiktas“ to prasme. Buvo atvejis, kad vežiau penkiasdešimt vazonų į Londoną. Perspėjau, kad draudimas nepadengs, jei užšals. Jis pasakė – mano problem. Taip ir buvo. Augalai numarinti. Draudimas čia ne prie ko. Beje, jei veši paparčius, atmink – perkraustymai jiems traumatiškesni nei skyrybos. Geriau palik mamai, o įsikūrus nusipirksi naujų.

Sąlygos, vertės ir smulkūs šriftai

Kaip nustatyti daiktų vertę, jei neišsaugojau čekių?

Žinok, retas kuris saugo sofos čekį dešimt metų. Draudikai priima rinkos vertę. Įsivaizduok, kad baldą parduotum antrinėje rinkoje – kiek gautum? Arba kiek kainuotų panašus naudotas? Kartais skaičiuojama pagal naują daiktą su nusidėvėjimu. Patariu klientams prieš atvykimą nufotografuoti viską. Brangius daiktus – atskirai. Kartą Panevėžyje poniuta kainą pasakė iš galvos, o paaiškėjo, kad komoda antikvarinė. Nuvertino per pusę. Draudimo mokėjimas buvo liūdnas. Rašyk realią, bet sąžiningą vertę. Jei pervertinsi – permokėsi. Jei nuvertinsi – gausi mažiau nei reikia.

Kas yra franšizė ir kodėl ji mane erzina?

Tai suma, kurią padengi pats, prieš draudikui pradedant mokėti. Pavyzdžiui, franšizė trys šimtai eurų. Sugadinta spinta vertės tūkstantis – gauni septynis šimtus. Kai kurie siūlo be franšizės, bet tada polisas brangesnis. Aš siūlau vidurinį kelią. Nes jei franšizė penki šimtai, o veši tik drabužių dėžes – vien subraižymus apmokėsi pats. Pagalvok kaip apie automobilio Kaską. Ai, skirtingų įmonių skaičiavimas... gal jau per daug detalių. Nuobodu. Bet pinigus skaičiuok iš anksto, kad vėliau nebūtų nemaloni staigmena sutartyje.

Ar galiu apdrausti daiktus, kurių vertė tik mano galvoje?

Techniškai taip, bet reikės įrodyti. Būna taip, kad žmonės sako – mano kompiuteris vertas dviejų tūkstančių, nors iš tikrųjui penkeri metai ir rinkoje toks kainuoja tris šimtus. Draudinkas atsižvelgia į realią rinkos vertę, ne tavo sentimentą. Buvo istorija – grafikos planšetė. Klientas pirko už tūkstantį, bet modelis senas. Draudikas pasiūlė du šimtus. Ginčas. Aš patarinėjau abi puses, bet teisybė ant draudiko. Jei turi brangią techniką, pateik garantinį ar pirkimo įrodymą. Kitaip lieki prie suskilusios geldos. Antikvarą ar meną vertink eksperto – daugiau šansų.

Kada draudikai sumoka? Iš karto po nelaimės?

Neiš karto. Reikia dokumentų: CMR su prierašais, sąrašas, nuotraukos, poliso kopija. Jei didelė avarija – kartais policijos pažyma. Po to eina vertinimas. Paprastai nuo paraiškos iki mokėjimo – trijų savaičių iki dviejų mėnesių. Buvo ilgesnių atvejų, kai kaltė neaiški. Vieną kartą ginčijosi, kur pažeistas daiktas – Klaipėdos uoste ar kelyje iki jo. Tyrimas užtruko beveik pusę metų. O žmogus tuo metu gyveno Londone be kavos aparato. Nejuokinga. Taip kad reikia kantrybės. Ir nepaskolink brangių daiktų draugams, jei planuoji reikalauti.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos man nepasakos?

Kartais būna administracinių mokesčių už pretenzijos nagrinėjimą. O jei reikalingas nepriklausomas vertintojas – jo paslauga gali kristi ant tavo pečių, nors ne visada. Aš nuoširdžiai pasakoju – skaityk sutartį iki galo. Yra kompanijų, kurios kabina papildomus eurus už „rizikos priedą Europoje“. Grynai oro pardavimas. Bet tas oras kainuoja. Geriau klausk iš karto: ar kaina, kurią matau, galutinė? Jei dvelkia nenoru atsakyti – bėk. Rimtas daiktų transportavimas į Angliją neturi slėpti išlaidų po devyniais parašais.

Kas vyksta kelyje ir sandėliuose

Ar draudimas galioja, jei daiktai savaitę stovi sandėlyje Kelnėje?

Štai čia aš jau nebe visai tikras. Paprastai, jei sandėlis yra oficialus pervežimų partneris, taip – tam tikrą laiką. Bet jei ten paliekami atsitiktinai, nes vairuotojas pavėlavo? Hmm... reikia žiūrėti sutartį. Buvo atvejis, kad krovinys pragulėjo Hamburge. Radome drėgną dėžę. Draudimas atsisakė mokėti, nes saugojimas virijo keturiasdešimt aštuonias valandas. Aš tuo metu buvau atostogose, negalėjau paaiškinti. Kolega tiesiog paleido daiktus toliau. Klientas paskui skambino man, o aš gulėjau Palangoje. Skaudu, bet taip būna.

Kas jei furgonas sugedo pakeliui ir siunta įkaito saulėje?

Jei gedimas normalus, o vairuotojas prižiūrėjo transportą – force majeure. Jei izoliacija prasta ar krovinys perpildytas – vežėjo aplaidumas. Pilnas draudimas dengia, bet įrodinėti reikės. Vieną vasarą vežėme į Liverpulį baldus. Furgono kondicionierius pakriko, oras pakilo virš keturiasdešimties. Baldų viduje klijai sutirpo. Draudikas apmokėjo, nes techninis gedimas. Bet reikėjo meistro pažymos. Beje, jei pats esi chemikas ir žinai, kad klijai tirpsta – apie tai pranešk. Kartais smulkmenos padeda.

Ar draudimas galioja per keltą iš Klaipėdos?

Taip, jei tai durų iki durų apsauga. Kelionė per jūrą įrašyta į maršrutą. Bet yra niuansų. Jei keltas vėluoja dėl audros ir daiktai ilgiau stovi salone, dauguma polisų tai dengia. Jei krovinys atvirame denyje ir aplijo bangomis – gali būti išimtis. Aš keltus mėgstu. Anksčiau, prieš Brexit, viskas buvo paprasčiau. Dabar dokumentų daugiau, bet draudimas tas pats. Svarbiausia, kad vežėjas apie keltą praneštų draudikui kaip planuojamą dalį. Kartais žmonės mano, kad keitimas transporto rūšies nutraukia apsaugą. Ne, tiesiog reikia teisingo aprašymo.

Ar saugu, kai mano daiktai vežami su svetimais viename furgone?

Būna taip, kad grupinis pervežimas yra realybė. Ne visi turi pinigų pilnam furgonui. Tada tavo daiktai stovi šalia kito. Teoriškai saugu. Praktiškai mačiau, kaip vienas krovinys slenka ant kito, nes blogai pritvirtinta. Vieną kartą Londono rajone atvežėme dėžę į vakarus, nors turėjo į rytus. Pametė etiketę. Moteris atvėrė svetimų žmonių megztinius. Buvo komiškai, bet jos paties dėžė atsirado tik kitą dieną. Jeigu renkiesi pigiausią dalinį krovinį, rizika didesnė. Pilna draudimo apsauga čia ypač verta. Maišomoje aplinkoje atsakomybę įrodyti sunkiau.

Ar apsidraudžiau pats, jei važiuoju kartu su vairuotoju?

Ne. Krovinio draudimas tave kaip žmogų palieka nuošalyje. Jei kas atsitiktų, sveikatai reikalingas kelionių draudimas. Suprantu, norisi sutaupyti ant bilieto. Bet čia tu ne keleivis, o nelegalus pakeleivis. Kai kurie vairuotojai pasiūlo „nemokamą“ kelionę, bet tai ženklas, kad jie vengia kitų taisyklių. Geriau sėsk į autobusą arba lėktuvą. Jei nori stebėti krovinį – prašyk nuotraukų. Arba vaizdo įrašo. Tai saugiau tavo kūnui ir piniginei.

Kai atidarai dėžes Londone

Ką daryti, jei atvykus ratai nuo sofos nulūžę, bet aš nepamačiau iš karto?

Rašyk aktą nedelsdamas. Net jei vairuotojas spaudžia pasirašyti, kad gavai sveiką krovinį – apžiūrėk.