Daiktų transportavimas elektronikai į Angliją – kainos ir kas lemia išlaidas

Įvadas

Jei planuoji perkraustymą į Angliją ir turi daug elektronikos – kompiuterius, televizorius, žaidimų konsoles, buitinę techniką – tikriausiai jau galvoji, kiek tai kainuos. Atsakymas paprastas: priklauso. Priklauso nuo to, kiek daiktų veži, kokiu būdu, ar pats pakuosi, ar reikia papildomų paslaugų. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir mačiau viską – nuo žmonių, kurie susipakuoja viską per dieną, iki tų, kurie net nežino, kiek dėžių turi. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip formuojamos kainos, ko tikėtis ir kaip nepermokėti. Nes kartais tas paprastas atrodantis perkraustymas gali nustebinti.

Kainodara ir kas ją lemia

Kuo skiriasi kainos priklausomai nuo kiekio?

Na, pradėkim nuo to, kas svarbiausia – kiek daiktų veži. Jei turi tik kelis daiktus, pavyzdžiui, nešiojamąjį kompiuterį, planšetę ir kokį seną televizorių, tai greičiausiai tilpsi į mažą paketą arba kelias dėžes. Tada kaina bus nuo 100 iki 300 eurų, priklausomai nuo gabenimo būdo. Bet jei veži visą namų ūkio elektroniką – du didelius televizorius, keturis kompiuterius, žaidimų konsoles, kolonėles, buitinę techniką – čia jau kalbame apie kitokius skaičius. Paprastai nuo 800 iki 2000 eurų, jei tai pilnas krovinys. Vienas klientas prieš porą metų vežė visą savo studijos įrangą – profesionalius monitorius, kompiuterius, šviestuvus – ir sumokėjo apie 1500 eurų. Bet jis pats viską supakavo, o mes tik vežėm. Tai labai svarbu suprasti – kuo daugiau darbo padarai pats, tuo mažiau moki.

Ar verta rinktis pilną krovinį ar dalinį?

Čia jau reikia galvoti pagal save. Pilnas krovinys – kai visa sunkvežimė ar dalis jos skirta tik tau. Dalinis – kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais. Pilnas krovinys brangesnis, bet greitesnis ir saugesnis. Dalinis – pigesnis, bet gali tekti palaukti, kol surinks pakankamai krovinio į tą pačią mašiną. Aš visada sakau klientams: jei turi laiko ir nori sutaupyti – dalinis geras variantas. Bet jei reikia greitai ir saugiai – verčiau mokėti daugiau. Vienas mano klientas rinkosi dalinį krovinį ir laukė tris savaites. Jam buvo nesvarbu, bet jei tau reikia per savaitę – tai blogas variantas.

Kaip veikia svorio ir tūrio apskaičiavimas?

Čia dažnai žmonės susipainioja. Elektronika sveria palyginti nedaug, bet užima daug vietos. Pavyzdžiui, didelis televizorius sveria gal 20 kilogramų, bet dėžėje užima daug vietos. O štai mažas bet sunkus prietaisas – pvz., koks nors senas stacionarus kompiuteris su metaliniu korpusu – svers daug, bet vietos užims mažiau. Perkraustymo įmonės dažniausiai skaičiuoja pagal tūrį, nes sunkvežimio erdvė ribota. Taigi, jei turi daug didelių dėžių su lengvais prietaisais – mokėsi daugiau, nei tikėjaisi. Čia tikrai verta pasitikslinti iš anksto, nes kartais žmonės nustemba, kai gauna sąskaitą.

Ar reikia papildomų mokesčių perkant draudimą?

Taip, ir tai svarbu. Pagrindinė kaina dažnai neapima draudimo. O elektronikos draudimas – brangesnis nei paprastų daiktų, nes vertė didesnė. Paprastai draudimas kainuoja nuo 1% iki 3% nuo deklaruotos vertės. Jei veži kompiuterį už 2000 eurų, draudimas bus apie 20-60 eurų. Bet jei veži profesionalią įrangą už 10000 eurų – jau 100-300 eurų. Vienas mano klientas prieš porą metų nesudraudė savo brangaus fotoaparato ir objektyvų, ir per gabenimą kažkas sugadino. Mums teko aiškintis, kas kaltas, o jam liko nuostolis. Taigi, jei turi brangių daiktų – verta drausti. Aš pats visada taip darau, net jei atrodo, kad nieko nenutiks.

Pasiruošimas ir pakuotė

Ar galima pačiam pakuoti elektroniką?

Žinoma, kad galima. Ir dažnai net geriau, nes tu žinai, kaip jautliai elgtis su savo daiktais. Bet čia yra kelios taisyklės. Pirma, kiekvienas prietaisas turi būti gerai supakuotas – geriausia naudoti orines plėveles, putų polistireną, kartono dėžes su skyriais. Antra, reikia žinoti, kad kai kurie prietaisai jautrūs statici elektrbai – pavyzdžiui, kompiuterių vidiniai komponentai. Čia reikia specialių maišelių. Trečia, jei pakuoji pats, įmonė neatsako už blogą pakuotę. Tai reiškia, jei kas nors suduš – tavo problema. Vienas mano klientas pats pakuodamas savo naują 65 colių televizorių naudojo per mažas dėžes ir per mažai amortizacijos medžiagų. Televizorius atvažiavo su įskilimu. Mes negalėjome padengti žalos, nes pakuotė buvo jo. Taigi, jei pakuoji pats – daryk tai kruopščiai.

Ką daryti su laidais ir smulkiais priedais?

Laidai – tai mažiausiai vertinama dalis, bet dažnai pati svarbiausia. Aš visada patariu visus laidus susukti, suskirstyti pagal prietaisą ir aiškiai pažymėti. Vienas maišelis vienam prietaisui. Priedai – pulteliai, instrukcijos, USB laidai – viskas į vieną vietą. Kartais žmonės viską sumeta į vieną dėžę ir po to ieško valandų. Yra buvęs atvejis, kai klientė ieškojo savo brangaus fotoaparato objektyvo adapterio dvi valandas, o mes jau norėjome išvažiuoti. Taigi, susitvarkyk laidus iš anksto – sau palengvinsi gyvenimą.

Ar reikia išimti baterijas iš prietaisų?

Taip, ir tai svarbu dėl saugumo. Daugelis perkraustymo įmonių reikalauja, kad būtų išimtos baterijos iš nešiojamų prietaisų. Ypač ličio jonų baterijos, kurios naudojamas telefonuose, planšetėse, nešiojamuose kompiuteriuose. Jos gali užsidegti, jei perkaista arba būna pažeistos. Aš pats visada patikrinu, ar išimtos baterijos, prieš kraunant į sunkvežimį. Vieną kartą buvo situacija, kai klientė pamiršo išimti bateriją iš savo drono, ir mes ją radome tik išpakavę. Gerai, kad nieko nenutiko, bet buvo nemalonu. Taigi, prieš pakuodamas – išimk visas baterijas.

Gabenimo būdai ir terminai

Kokie yra pagrindiniai gabenimo būdai į Angliją?

Yra keletas variantų. Pirmas – kelių transportas, tai yra sunkvežimiai. Antras – jūrų transportas, jei nori pigiau, bet lėčiau. Trečias – oro transportas, jei reikia greitai ir turi mažai daiktų. Ketvirtas – mišrus variantas, pavyzdžiui, iki uosto vežama sunkvežimiu, tada laivu. Dažniausiai žmonės renkasi kelių transportą, nes jis greičiausias ir patogiausias – duris iki durų. Jūrų transportas tinka, jei turi labai daug daiktų ir neskubi. Oro transportas – brangus, bet greitas. Vienas mano klientas vežė tik vieną kompiuterį ir kelis smulkius daiktus oro transportu ir sumokėjo beveik tiek pat, kiek būtų kainavęs kelių transportas su visu krovininiu automobiliu. Taigi, rinkis pagal situaciją.

Kiek laiko trunka gabenimas į Angliją?

Keliu transportu – paprastai nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, iš kur Lietuvoje išvyksti ir kur Anglijoje atvyksti. Jei iš Vilniaus į Londoną – apie 3 dienos. Jei iš Kauno į Manchesterį – gali būti 2 dienos. Jūrų transportu – nuo 7 iki 14 dienų, kartais ilgiau, jei yra delsimo uoste. Oro transportas – 1-2 dienos, jei nėra didelių eilių. Bet čia dar reikia pridėti laiką, kol surinks pakankamai krovinio, jei tai dalinis gabenimas. Gali būti ir savaitės laukimo. Vienas mano klientas rinkosi dalinį krovinį ir laukė tris savaites, kol surinko pakankamai. Jam buvo ok, bet jei tau reikia greičiau – rinkis kitą variantą.

Ar yra galimybė ekspreso gabenimo?

Taip, daugelis įmonių siūlo greitesnį gabenimą, bet tai kainuoja. Ekspresas paprastai reiškia, kad tavo daiktai kraunami į sunkvežimį iš karto, o ne laukiam, kol bus pilnas. Kaina gali būti iki 50% brangesnė nei standartinio gabenimo. Bet jei reikia tikrai greitai – verta. Vienas mano klientas turėjo labai skubiai persikelti dėl darbo ir mokėjo dvigubai, bet gavo viską per 2 dienas. Jam buvo verta. Taigi, jei turi laiko – sutaupysi, jei neskubi – gali palaukti.

Dokumentai ir muitinė

Kokie reikalingi dokumentai gabenant elektroniką į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė, bet ne taip drastiškai, kaip daugelis galvojo. Reikės prekių deklaracijos, jei veži daiktus asmeniniam naudojimui – tai paprastai sąrašas, ką veži, su vertėmis. Jei veži komercinę elektroniką – reikės invoicųs, prekių sąskaitų. Taip pat reikės paso arba asmens tapatybės kortelės. Be to, jei veži naudotus prietaisus, gali prireikti įrodymo, kad tai tavo asmeniniai daiktai, o ne prekės pardavimui. Aš visada patariu pasitikslinti su įmone, kokius dokumentus reikia konkrečiu atveju, nes kartais būna niuansų. Vienas mano klientas vežė seną televizorių ir buvo sustabdytas muitinėje, nes neturėjo sąrašo su verte. Po to visada imam sąrašą iš anksto.

Ar po Brexit pasikeitė kažkas dėl elektronikos gabenimo?

Taip, bet ne taip baisiai, kaip rašė žiniasklaida. Dabar reikia muitinės deklaracijos, ir tai trunka šiek tiek ilgiau. Bet jei veži asmeninius daiktus – tai tik formalumas. Jei veži naują elektroniką, kurią pirkai sau – taip pat nieko ypatingo. Sunkiau tik jei veži didelius kiekius, kurie gali atrodyti kaip prekyba. Tada gali prireikti daugiau dokumentų. Vienas mano klientas vežė 10 naujų telefonų ir buvo apklaustas muitinėje, kol įrodė, kad tai asmeniniai daiktai šeimos nariams. Taigi, jei veži daug naujų prietaisų – geriau turėti įrodymus, kad tai tavo.

Ar reikia mokėti muitą?

Jei veži asmeninius naudotus daiktus – paprastai nemoki muito. Bet jei veži naują elektroniką, kurią neseniai pirkai – gali prireikti sumokėti PVM. Anglija turi savo PVM sistemą, ir jei vertė viršija tam tikrą sumą, gali tekti mokėti. Aš tiksliai nežinou, kokia šiuo metu ta riba, nes ji keičiasi, bet maždaug 135 svarai. Geriau pasitikslinti iš anksto, nes kartais žmonės nustemba. Vienas mano klientas sumokėjo papildomai apie 100 svarų PVM už naują nešiojamąjį kompiuterį. Jam niekas nepasakė iš anksto, tai buvo nemalonu.

Dažniausiai problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka su elektronika per gabenimą?

Dažniausios problemos – fiziniai pažeidimai, drėgmės patekimas ir vagystės. Fiziniai pažeidimai įvyksta, jei pakuotė bloga arba jei krovinys netinkamai tvirtinamas. Drėgmės problema aktuali, jei naudojamas jūrų transportas – konteineriai gali būti drėgni, ypač jei kelionė ilga. Vagystės – retesnės, bet pasitaiko, ypač jei naudojami nepatikimi vežėjai. Aš pats mačiau viską. Vieną kartą kliento televizoriaus ekranas buvo įskilęs, nes dėžė buvo per maža. Kitą kartą telefonas buvo pavogtas iš neužrakintos dalies sunkvežimio. Taigi, renkis patikimą įmonę ir gerai pakuok.

Kaip išvengti problemų su elektronika?

Pirma, gerai pakuok. Antra, drausk. Trečia, rinkis patikimą įmonę. Ketvirta, dokumentuok viską – nufotografuok daiktus prieš siųsdamas, užsirašyk serijos numerius. Penkta, jei įmanoma, vežk brangius daiktus pats, jei tai tik keli prietaisai. Vienas mano klientas visada veža savo nešiojamąjį kompiuterį ir kitus svarbius daiktus asmeniniu automobiliu, jei tik įmanoma. Jam taip ramiau. Aš pats taip daryčiau, jei turėčiau brangių daiktų. Bet suprantu, kad ne visi gali taip daryti.

Ką daryti, jei daiktas buvo sugadintas?

Pirmiausia, dokumentuok žalą. Nufotografuok sugadintą daiktą, dėžę, viską. Po to kreipkis į įmonę raštu, reikalaudamas kompensacijos. Jei turi draudimą – kreipkis į draudimo įmonę. Jei neturi draudimo – bus sunkiau, bet vis tiek reikia bandyti. Aš mačiau atvejų, kai žmonės gavo kompensaciją ir be draudimo, jei įmonė pripažino kaltę. Bet jei pakuotė buvo bloga – jie neatsako. Taigi, viskas priklauso nuo situacijos. Vienas mano klientas gavo pilną kompensaciją už sugadintą televizorių, nes mes pripažinome, kad blogai sutvarkėme krovinį. Kitas klientas nieko negavo, nes jo paties pakuotė buvo per silpna.

Kainos pavyzdžiai ir realios situacijos

Kiek kainavo mano klientams?

Duosiu kelis pavyzdžius iš mano patirties. Pirma situacija – jauna šeima persikėlė iš Kauno į Birmingamą. Jie vežė du didelius televizorius, tris kompiuterius, žaidimų konsolę, kelis telefonus, planšetę, buitinę techniką – viso apie 15 dėžių. Sumokėjo 1200 eurų už pilną krovinį su draudimu. Antra situacija – vienas vyras persikėlė iš Vilniaus į Londoną, vežė tik kompiuterį, kelis monitorius ir smulkią techniką – 5 dėžės. Sumokėjo 400 eurų už dalinį krovinį, bet laukė dvi savaites. Trečia situacija – verslo klientas vežė įrangą į naują biurą – 30 dėžių su kompiuteriais, spausdintuvais, serveriais. Sumokėjo 3500 eurų su pilna paslauga – pakavimu, draudimu, viskuo. Taigi, kainos labai skiriasi, priklauso nuo kiekio ir paslaugų.

Ar galima sutaupyti, jei daryti kai ką pačiam?

Taip, ir aš visada patariu taip daryti, jei yra galimybė. Pagrindiniai būdai sutaupyti – pakuoti pačiam, susitvarkyti dokumentus pačiam, palaukti ilgiau ir rinktis dalinį krovinį. Jei pakuoji pats – sutaupai nuo 100 iki 300 eurų, priklausomai nuo kiekio. Jei pats susitvarkai dokumentus – sutaupai dar 50-100 eurų. Jei rinkiesi dalinį krovinį ir lauki – sutaupai 20-30% nuo bendros kainos. Vienas mano klientas viską darė pats – pakuodamas, dokumentuodamas, rinkosi dalinį krovinį. Jo kaina buvo maždaug perpus mažesnė nei būtų buvusi su pilna paslauga. Bet jam prireikė daugiau laiko ir pastangų. Taigi, sprendimas priklauso nuo tavęs.

Kada neverta taupyti?

Neverta taupyti, jei turi labai brangių daiktų, jei reikia greitai, jei pats neturi laiko ar patirties. Brangių daiktų atveju – geriau mokėti už profesionalų pakavimą ir draudimą. Greito gabenimo atveju – ekspresas brangesnis, bet jei reikia, verta. Jei neturi laiko – geriau mokėti daugiau ir viską perkraustymo įmonės atliks. Vienas mano klientas bandė sutaupyti su brangia profesionalia įranga ir pats pakuodamas, bet blogai, ir galų gale sumokėjo dvigubai – už naują įrangą ir už perkraustymą. Taigi, kartais taupymas išeina brangiau.

Pasirinkimas ir įmonės

Kaip išsirinkti patikimą įmonę?

Čia svarbu žiūrėti į kelis dalykus. Pirma – ar įmonė turi licenciją ir draudimą. Antra – kokie atsiliepimai internete, bet čia reikia būti kritiškam, nes atsiliepimus galima nusipirkti. Trečia – ar įmonė turi fizinį biurą, ar tik interneto puslapį. Ketvirta – ar jie aiškiai atsako į klausimus, ar nežada per daug. Penkta – ar sudaro sutartį. Aš visada patariu paskambinti ir paklausti daug klausimų. Jei jie atsako miglotai arba žada per mažai – geriau rinktis kitur. Vienas mano klientas rinkosi įmonę, kuri žadėjo labai mažą kainą, o po to pridėjo daug papildomų mokesčių. Iš viso sumokėjo net daugiau nei būtų buvę su brangesne įmone iš pradžių.

Kokie yra perspėjimo ženklai, kad įmonė bloga?

Per maža kaina lyginant su kitais – jau įtartina. Jei žada per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai melas. Jei nėra aiškių kontaktų, adreso, jei atsiliepia tik el. paštu ir niekada telefonu – taip pat blogas ženklas. Jei nesiūlo sutarties – blogai. Jei verčia skubiai priimti sprendimą – taip pat perspėjimas. Aš pats žinojau atvejų, kai žmonės susigundė labai maža kaina ir po to liko be daiktų arba su labai prasta paslauga. Vienas mano pažįstamas vežėjo įmonės savininkas sakydavo: jei kaina per maža – kažkas negerai. Ir aš sutinku.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai – tai įmonės, kurios suranda vežėją už jus. Jie ima savo komisinį, bet kartais gali gauti geresnę kainą, nes turi susitarimus su vežėjais. Bet kartais jie tiesiog prideda savo antkainį. Aš pats esu tarpininkas, tai yra mano darbas – surasti geriausią variantą klientui. Bet yra ir blogų tarpininkų, kurie tik prideda kainą. Kaip atskirti? Paprašykite parodyti, su kokiu vežėju dirbs, kokios tikrosios kainos. Jei nemato – greičiausiai per daug mokate. Vienas mano klientas naudojosi tarpininku ir sumokėjo 50% daugiau nei būtų tiesiogiai su vežėju. Po to jis sužinojo ir buvo nusivylęs. Taigi, pasidomėkite.

Papildomi patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausia planuoti iš anksto – bent kelios savaitės iki norimos datos. Jei reikia skubiai – kainos bus didesnės, o galimybės mažesnės. Taip pat reikia žinoti, kad vasaros mėnesiai – pats pikas, kainos aukščiausios, sunkvežimiai pilni. Žiemą – šiek tiek pigiau, bet gali būti problemų su keliais, ypač jei sniegas. Vienas mano klientas planavo perkraustymą gruodį ir gavo gerą kainą, bet sunkvežimis vėlavo dvi dienas dėl sniego. Jam buvo negerai, bet galų gale viskas gerai baigėsi. Taigi, planuok iš anksto, bet turėk planą B.

Ar reikia ruoštis prieš perkraustymo dieną?

Taip, ir tai svarbu. Prieš dieną – susitvarkyk visus daiktus, užsirašyk, ką veži, nufotografuok. Jei įmonė pakavo – patikrink, ar viskas gerai. Paruošk dokumentus. Pasiruošk maistą ir vandens kelionei, jei pats važiuosi kartu. Jei ne – pasitark su įmone dėl visko. Vienas mano klientas prieš perkraustymą viską susipakuodavo, bet pamiršo susitvarkyti dokumentus, ir mes vėlavome pusę dienos. Po to jis visada ruošiasi iš anksto. Taigi, geriau padaryti viską iš ankso, nei skubėti paskutinę minutę.

Ką daryti gavus daiktus Anglijoje?

Pirmiausia, patikrink viską iš karto. Ne paskui, o iš karto, kol vežėjas dar ten. Jei kas nors negerai – rašyk pastabas, fotografuok, reikalauk paaiškinimų. Po to tikrai viską išpakuok ir patikrink, ar veikia. Ypač elektroniką – įjunk, patikrink, ar rodo, ar girdėti garsas. Jei kas nors neveikia – kreipkis iš karto. Vienas mano klientas tik po savaitės pastebėjo, kad jo monitorius neveikia, ir buvo per vėlu ką nors daryti. Taigi, tikrink iš karto.

Išvada

Daiktų transportavimas elektronikai į Angliją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti, bet reikia žinoti kelis dalykus. Kaina priklauso nuo kiekio, gabenimo būdo, papildomų paslaugų ir laiko. Gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Svarbiausia – gerai susiplanuoti, tinkamai supakuoti, pasirinkti patikimą įmonę ir nebandyti per daug taupyti ten, kur neverta. Jei turi brangių daiktų – investuok į draudimą ir profesionalų pakavimą. Jei turi laiko – gali sutaupyti rinkdamasis dalinį krovinį. O jei ko nors nežinai – klausk, nes geriau paklausti iš anksto, nei spręsti problemas vėliau. Perkraustymas į naują šalį – tai naujas gyvenimo etapas, ir nėra prasmės jį apsunkinti dėl to, kad nežinojai kažko svarbaus. Sėkmės su perkraustymu!