Daiktų pervežimo paslaugos į Angliją privatiems asmenims – ką būtina žinoti prieš išsikraustant

Man rodos, pusė Lietuvos šiuo metu galvoja apie persikėlimą į Jungtinę Karalystę. Nejuokauju. Skambučiai kiekvieną savaitę: "Sveiki, reikia daiktų pervežimo paslaugos į Angliją privatiems asmenims, bet mes nežinom nuo ko pradėt." Ir tai suprantama. Kraustytis į kitą šalį nėra kaip persikelti iš Panelių į Pašilaičius. Čia reikia galvoti apie muitus, apie pakavimą, apie tai kad tavo sofos gali netilpti į standartinį liftą šeštam aukšte. Neviskas bus idealu, bet taip jau būna. Jei planuoji persikraustyti į Londoną, Birmingemą ar šiaurėn prie Mančesterio – turiu daugybę naudingų minčių. Ne visos bus malonios, bet realios.

Pradžia ir planavimas – kaip sugalvoti nuo ko pradėti

Kiek iš viso daiktų galiu vežtis į Angliją ir ar yra kokių nors apribojimų?

Žiūrėk, ribų kaip tokio nėra, nebent vežiesi kontrabandą, bet čia tuo ir baigtųsi. Kiekis priklauso nuo to, kiek tu nori mokėti. Maža mašina – pigiau, du furgonai – brangiau. Buvo toks klientas iš Kauno, turėjo dirbtuvę garaže, atsisakė pusės daiktų paskutinę minutę. Daiktų kiekis neribojamas jei tai tavo asmeniniai daiktai, bet jei vežiesi penkis šaldytuvus, muitiniai gali paklausti ar tikrai tau jie reikalingi. Paprastai žmonės veža maždaug dviejų kambarių butą.

Ar galiu pasidaryti daiktų sąrašą pats, ar man jį padarys pervežimo kompanija?

Sąrašą gali daryti tu pats, bet dažnai tingi. Aš patarčiau bent jau susirašyti ką turi, nes kai vairuotojas pamatys, kad turi dvigubai daugiau nei sakei... nu, kaina keisis. Kartais aš pats apsiveliu su sąrašais, ypač jei žmonės veža be jokių užrašų ant dėžių. Tada atsidarai dėžę, o ten rankšluosčiai ir puodai kartu. (Oi, ne, tiesa, tai buvo pervežimas į Airiją.) Principas tas pats – žymėk dėžes, rašyk sąrašą, taupyk nervus.

Kiek laiko prieš išvažiavimą reikia ieškoti daiktų pervežimo paslaugos į Angliją privatiems asmenims?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Tai nėra taksi, kur paskambini prieš penkiolika minučių. Jei kraustaisi vasarą – užsakyk bent prieš mėnesį, geriau du. Vasara beprotiška. Žmonės pasiutligėj, visi nori vienu metu. Kartais būna laisvų vietų per savaitę, bet kaina didesnė, nes vairuotojai žino, kad tu panikoj. Blogiausiu atveju teks mokėti už visą furgoną vienam, nors galėtum dalintis kroviniu. Taigi nevilkyk, rezervuok datą ir ramiai pakuok daiktus.

Kainos, sutartys ir kiti nemalonūs dalykai

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Vilniaus į Londoną vidutiniškai įkrautus baldais?

Skaičiai. Maža mašina, pilnai sukrauta, maždaug nuo 800 iki 1200 eurų. Furgonas, pilnas butas, gal nuo 1500 iki 2500. O jei didelis namas Kauno pakrašty su trimis sofomis ir lauko baldais – gali ir 3500+ išeiti. Kuro kainos šokinėja, o po Brexit popierizmo daugiau, bet keliai tie patys. Dalinis krovinys – kitas klausimas, bet ten kaina gali kristi iki 400–700 eurų priklausomai nuo tūrio. Buvo atvejis, kai klientui vežiau vieną spintą ir dešimt dėžių – sumokėjo 650. Bet tai buvo žiemą. Vasarą ta pati paslauga kainuotų gal devynis šimtus.

Ar tikrai man reikia rašyti sutartį, jei firmą radau per draugo rekomendaciją ir vairuotojas atrodo tikras vyras?

Žinok, "atrodantis tikras vyras" nieko nereiškia. Aš matęs tokių, kurie pasiima avansą ir dingsta. Nejuokauju. Buvo Panevėžy: vaikinas sumokėjo 300 eurų, telefonas išjungtas. Daugiau nematėm nei vairuotojo, nei daiktų. Sutartyje turi būti kaina, data, draudimas ir kas atsako jei sofą įskels. Net jei tai draugo pusbrolis – rašykite sutartį. Kitaip liksi ant ledo be jokių svertų.

Kodėl vienos įmonės kainą sako telefonu iš karto, o kitos net nenori maždaug įvardinti?

Tiesą sakant, kartais aš ir pats nežinau iš karto kiek kainuos. Jei klientas sako "nu, turiu daug daiktų", o kiek daug – neaišku. Kai kurios įmonės meta žemą kainą telefonu pritraukti, o paskui priduria "bet matuojant vietoje paaiškėjo kad..." ir kaina šokteli dvigubai. Kitos dirba sąžiningiau: atvažiuoja arba prašo vaizdo įrašo, tada sako tikrą sumą. Aš pats linkęs pažiūrėt į daiktus, nes kartais žmonės sako "dviejų kambarių butas", o ten svetainė kaip sporto salė. Gal aš per daug atsargus, bet geriau nuvilti telefonu nei pakraunant mašiną.

Ar kaina gali pasikeisti kai daiktai jau pakeliui į Angliją?

Gal, jei tu pridėjai daiktų. Jei nepridėjai ir viskas buvo sutarta – neturėtų. Bet yra tokių įmonių, kurios specialiai taip daro. Pasirašo sužemintą kainą, paskui vairuotojas užsimena apie "papildomus mokesčius", kažkokį netikrą svorio limitą. Nelegalu? Taip. Pasitaiko? Deja. Tavo apsauga – sutartis su tiksliu daiktų sąrašu ir kaina. Jei kaina kyla be jokios priežasties – grasink policija. Dažnai padeda. O jei yra priežastis, pavyzdžiui, nebuvo lifto ir reikėjo nešt į šeštą – tada jau kitas reikalas. Skaityk sutartį.

Pakavimas, draudimai ir kambariniai augalai

Ar man pačiam reikia supakuoti visas dėžes, ar tai padarys pervežėjai?

Priklauso ką užsakai. Pilnas perkraustymas dažnai apima ir pakavimą, bet kainuoja brangiau. Jei pakuoji pats – naudok kokybiškas dėžes, ne pieno kartonus iš parduotuvės. Kartą vežėme klientą į Birmingemą, o jo dėžės nuo braškių tiesiog subyrėjo pakeliui. Knygos ant grindų, stiklas... gerai, kad niekas nesužalota. Jei pervežėjai pakuoja – jie turi savo medžiagas, žino kaip suvynioti porcelianą. Bet tu tada turi būti namie, nes jie kartais klausia kur ką dėti, o tu darbe. Tada paskambini ir aiškiniesi telefonu penkiolika minučių.

Ar galiu vežtis maisto produktus, prieskonius ir konservus į Angliją?

Po Brexit... hmm... ten yra taisyklių. Šviežias maistas – tikrai ne. Mėsa, pieno produktai – ne. Konservai, prieskoniai... teoriškai galima, bet su apribojimais. Aš ne muitininkas ir ne visada 100proc žinau kas pasikeitė šį mėnesį, nes jie ten reguliariai keičia taisykles. Buvo klientas, vežėsi lietuviškų uogienių. Viskas praėjo. O kitas vežėsi dešrų – teko palikti. Geriausias patarimas: nevežk maisto. Jei labai reikia – pasitikrink GOV.UK puslapyje. Nes aš nesu tas kuris nori veltis į keblią situaciją.

Kas bus jei bandysiu vežtis kambarinius augalus?

Augalai – tai problema. Anglija labai bijo svetimų kenkėjų. Turi vežtis su fitosanitariniu pažymėjimu, kainuoja, vargas. Turėjau klientę, vežėsi fikusą. Gražus toks, didelis, keturiolika metų augintas. Muitinėje paėmė ir sunaikino. Ji verkė. Aš irgi nesmagu pasidarė. Kita klientė išsivežė tris kaktusus, prisakė kad dekoratyviniai akmenys... bet iš tiesų niekas nepatikrino. Tai va – kartais pralenda, kartais ne. Aš asmeniškai nerekomenduočiau vežtis augalų nebent labai brangūs ir esi pasirengęs biurokratiją ištverti.

Vešiuos dviratį, šaldytuvą ir ar galiu vežtis savo įrankius iš garažo?

Taip, viską gali. Dviratis – paprastas dalykas, tik nuleisk padangas prieš kraunant. Šaldytukas turi būti išdžiovintas, kitaip susidarys pelėsis ir apipils kitus daiktus drėgme. Įrankiai... žiūrėk, jei tai tavo asmeniniai buities įrankiai – ok. Jei atrodo kaip komercinė įranga – muitiniai gali pagalvoti kad verslą veši statyti. Turėjau atvejį kai statybininkas vežėsi gręžtuvą, perforatorių, kampinį. Lyg ir asmeniniai, bet daug. Pradėjo klausinėti. Paskui praleido, bet pabraidė po dokumentus. Tai jei turi profesionalių įrankių daug – pasiruošk paaiškinti kad tai tavo asmeniniai daiktai. Ne verslo pradžiai.

Transporto niuansai ir kaip ten su muitais po Brexit

Ar reikia dabar kažkokių specialių popierių daiktams po to kai išstojome iš Europos Sąjungos?

Brexit, taip. Reikia. Gyvenimo teisės statusas Anglijoje keičia daug ką. Jei persikraustai pirmą kartą, turi užpildyti ToR1 formą – Transfer of Residence. Tai leidžia įvežti asmeninius daiktus be muito. Kaip ir kada tiksliai pateikti... aš kartais painioju terminus, nes anksčiau viskas buvo paprasčiau. Bet forma egzistuoja, siųsk HMRC. Geriausia pasitikrinti su brokeriu, nes aš, kaip pervežėjas, vežiu, bet popierius – tavo reikalas. Ne viską atsimenu atmintinai.

Ar daiktai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, ar bus kažkur perkaudami?

Tiesiogiai galima, bet brangiau. Dalinis krovinys surenkamas per kelias dienas, atvežamas į terminalą Klaipėdoj arba Varšuvos apylinkėj, sukraunamas su kitais kroviniais į didelę mašiną. Tada važiuoja per Europą. Kartais pasienyje patikrinimai, bet ten dažniau tik dokumentai. Trunka ilgiau nei tiesioginis perkraustymas. Tiesioginis – vairuotojas atvažiuoja pas tave, krauna, važiuoja į Angliją. Greičiau, bet moki už visą furgoną. Jei neskubi – dalinis krovinys ok. Jei skubi – tik tiesioginis. Būna, kad dalinis krovinys "pasiklysta" terminale porai savaičių. Retai, bet pasitaiko.

Kas tas dalinis krovinys ir kodėl kai kurie sako kad tai pavojinga daiktams?

Pavojinga? Nu nesąmonė. Dalinis krovinys yra standartinė praktika. Tavo daiktai stovi kitų šalia, bet jei gerai supakuoti – nieko nenutiks. Pavojus atsiranda tik jei vežėjas nesąžiningas ir krauna dėžes po sunkiais baldais. Arba jei tavo daiktai paskutiniai, prikraunami ant viršaus. Tada gali pasitempti. Aš stengiuosi viską tvirtinti diržais. Bet teisybė – terminaluose krauna kita technika, ne tie vairuotojai kuriuos pažįsti. Kartais numeta dėžę. Kartais ne. Rizika kiek didesnė nei tiesioginis, bet jei sutaupai 800 eurų... manyčiau verta.

Ar mano daiktai gali važiuoti su kažkieno kito kroviniu ir kaip tada atskirti kuri mano?

Taip, būtent taip ir vyksta dalinio krovino atveju. Kiekvienas krovinys turi savo CMR arba važtaraštį. Tavo daiktai žymimi lipdukais, numeriais. Terminalo darbuotojai žino kas kur. Bet... prisipažinsiu, kartais pasitaiko nesąmonių. Buvo toks atvejis kai kažkokio kliento dėžė iškeliavo pas žmogų į Belfastą. Kaip? Nežinau. Turbūt supainiojo lipdukus. Radome per savaitę, atsiuntė atgal. Klientas pyko. Aš irgi piktas buvau. Bet tai vienas kartas iš tūkstančių. Dažniausiai viskas tvarkinga. Tiesiog rinkis patikimą vežėją, kuris turi savo terminalą arba dirba su didžiosiomis, patikrintomis kompanijomis.

Bet juk kas nors blogai nutinka – kaip su tuo gyventi

Ar dažnai pasitaiko kad daiktai sulūžta ar tiesiog dingsta?

Retai, bet pasitaiko. Yra įmonių, kurios samdo pirmą pasitaikiusį iš gatvės padėjėją. Neišklauso, pameta. Dingimas... atvirai? Tikrose profesionaliose įmonėse daiktai nedingsta. Bet jei rinkaisi pigiausią variantą iš skelbimo ir be sutarties – rizikuoji. Buvo atvejis kai dingo nešiojamas kompiuteris. Iš dviejų dėžių. Negalvoju, kad vairuotojas vagis, bet kažkas terminale... ar patys pametėm sunkvežimio kampe. Nieko nesupratau. Draudimas padengė, bet nemalonu. Gal todėl šnekam apie blogas įmones – kad žinotum ko vengti.

Kas jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku?

Tai labiausiai erzinantis dalykas pasaulyje. Jis užsiciklinęs pasienyje. Arba sugedo mašina. Arba pervėlai pakraudavo ankstesnį klientą. Aš stengiuosi paskambinti, bet ryšys blogas kelyje tarp Lenkijos ir Vokietijos. Jei neatvažiuoja per valandą – skambink. Jei per dvi – pyk. Jeigu pusdienis – kažkas rimto. Kartą vairuotojas užmigo stovėjimo aikštelėj. Prisipažino. Geriau 20 minučių pavėluoja nei avarija. Bet jei be žinios – neprofesionalu. Rinkis firmą su keletu mašinų.

Ar tikrai žmonės paskutinę minutę atsisako daiktų arba pamiršta kad mes atvažiuojam?

Kartais norisi išeiti iš darbo. Žmonės skambina: "atšaukiam, pardavėm butą nepardavę." Ką? Arba "vykstate? oi, pamiršom kad šiandien." Būna, kad atvažiuoji, o jie dar neišsikrovę. Kartą teko krauti per lietų, o šeimininkai vis dar galvoja ką palikti. Aš jau piktas. Jie pikti. Visi pikti. Geriau atidėti. Nes jei skuba – daiktai lūžta, durys lūžta. Planuok laiką. Nebandyk sutalpinti į paskutinę minutę. Lengviau pasakyti nei padaryt.

Ar buvote turėję klientų, kurie paprasčiausiai apsiverkė kai iškrovė daiktus?

Taip. Pasitaiko. Moteris iš Panevėžio, palikdama tėvų namus, atsisveikindama su mamos spinta. Vyrai kai kada nuleidžia galvą. Tai normalu. Perkraustymai nėra tik dėžės, tai gyvenimo etapai. Aš ne psichologas, bet stengiuosi nespausti, duoti laiko. Kartais pasiūlau arbatos. Kartais tyliu. Jie moka ne tik už pervežimą, bet ir už tai kad kas nors suprastų. Tai viena priežasčių kodėl šitas darbas man patinka. Nors daugelis galvoja kad mes tik sunkiai keliam daiktus.

Ar įmanoma vežtis gyvūną kartu su baldais vienu metu?

Šuo ar katė neturėtų važiuoti furgone kartu su baldais. Temperatūros kaitaluojasi, oro gali neužtekti, stresas gyvūnui žiaurus. Yra specialūs gyvūnų pervežimo paslaugos, kurios skraido arba važiuoja su licencijomis. Tavo šuo nėra daiktas, nors aš ir myliu šunis. Be to, į Angliją gyvūnai turi turėti skiepus, čipus, sveikatos pažymėjimus. Tai atskira istorija. Aš daiktus vežu. Gyvūnams – kreipkis į veterinarus ar specializuotas kompanijas. Nenoriu gyvūno vežti ir paskui kaltinamas būti dėl blogos savijautos. Rimtai. Neversk manęs to daryti. Daiktai vienaip, gyvūnai kitaip.

Kodėl negalima tiesiog išsinuomoti furgono ir viską pavarinėti pačiam?

Gali. Tik ar verta? Nuoma, dyzelis, keltas, mokesčiai be licencijos, draudimas, pats vairuoji, pats krauni. Jei turi du krepšius – ok. Jei turi butą – nudvėsi fiziškai. 2000 km per kelias dienas, miegas mašinoj. Buvo klientas, pavarinėjo pats. Išsinervavo pasienyje, pametė raktus suomių kavinėj. Skambino iš... oi, Hemborgo? Ne, Hamburgo. Paliko furgoną. Aš siunčiau kolegas. Nelengva. Nuomos agentūra pikta. Tai jei esi tikras vairuotojas – varyk. Bet skirtumas ne toks didelis kaip atrodo. Skaičiuok viską.

Išsikraustymas Anglijoje – durys, laiptai ir sofos

Ar pervežėjai padeda iškrauti ir sunešti daiktus į naują butą Anglijoje?

Vėlgi, priklauso nuo sutarties. Yra "iki durų", yra "iki buto". Nežinau kodėl kas renkasi "iki durų" jei gyvena trečiame aukšte be lifto, bet sutaupo. Mes iškrauname ir nešame iki kambario. Bet jei durės siauros... ooo, jau kita tema. Kartais reikia išardyti sofą. Kartais langus matuoti. Aš ne surinkėjas, bet padedu sukti porą varžtų. Jei reikia visko surinkti – kita paslauga, kita kaina. Pasitark prieš. Nenoriu būti nemokamu staliuku.

Ką daryti jei didelis stalas netelpa pro duris arba liftą naujame būste?

Aaa, mano mėgstamiausia istorija. Buvo klientas Birmingeme. Naujas butas, septintas aukštas. Liftas mažas kaip spinta. Stalas – didžiulis ąžuolinis, senelis dar gamintas matyt. Bandėm pro duris – netelpa. Per langą – per aukštai. Aš jau galvojau kad teks palikti kieme. O gal... ne, nesąmonė. Paskui radom meistrą, kuris per pusę perpjovė, įnešė ir vėl suklijavo. Kainavo 150 svarų papildomai. O galėjo tiesiog nepirkti tokio stalo. Bet jis laimingas buvo. Tai jei turi milžiniškų baldų – pasimatuok duris iš anksto. O jei ne – budėk su telefonu meistro. Arba keisk baldus prieš kraustymąsi.

Ar verta drausti daiktus ir ką draudimas padengia?

Verta. Klausimas tik koks draudimas. CMR draudimas yra pagal nutylėjimą, bet ten kompensacijos mažos. Yra papildomas draudimas kroviniui. Kainuos kokius 1-2 procentus daiktų vertės. Aš sakau visiem: drauskite. Buvo klientas, atsivežė senelės indus. Didelė vertė emocinė. Dėžė įskilo. Draudimas padengė pinigais, bet emocijos... ne. Bet bent jau nusipirko naujus. Jei daiktai seni, nudėvėti – gal ir nereikia. Bet jei turi elektronikos, antikvaro – tikrai drausk. Firmos kartais siūlo, kartais pamiršta paklausti. Paklausk pats.

Kada geriausia kraustytis į Angliją – vasarą, rudenį, žiemą?

Vasarą visi nori, nes šilta, dienos ilgos. Todėl kainos aukščiausios. Vairuotojai pavargę, pervargę. Kartais norisi uždrausti jiems dirbti septynias dienas. Aš rudenį mėgstu – ramiau, kainos normalios, orai dar ne tokie blogi. Žiemą pigiausia, bet jei sniegas užklumpa per Europos kelius – gali strigti. Pavasarį daug dirbu. Tai jei klausi manęs – rugsėjis, spalis. Bet daugelis renkasi birželį, liepą. Tuomet užsisakyk labai anksti. Arba sumokėk daugiau. Tavo pasirinkimas.

Tiek jau to. Kraustytis nėra lengva, bet ir ne kosminė inžinerija. Rinkis įmonę su advokato... oi, su sū... su patirtimi. Sutartis, draudimas, sąrašai – nuobodus dalykai, bet gelbėja gyvenimą. Daiktų pervežimo paslaugos į Angliją privatiems asmenims turi būti apie ramybę, o ne galvos skausmą. Skambink anksti, klausk daug, nepasitikėk vien tikra šypsena. Sėkmės naujame būste. Aš eisiu gerti kavos, nes kalbėjau per greitai.