Daiktų perdavimas į Angliją persikraustant – kiek laiko tai užtrunka?

Įvadas

Daiktų perdavimas į Angliją – tai vienas pirmųjų dalykų, kurį žmonės nori sužinoti prieš persikraustydami. Ir suprantu kodėl, nes nuo to priklauso tiek daug kito: kada galėsi gauti savo daiktus, ar reikės jų laukti savaitę ar mėnesį, kaip planuoti atostogas ar darbą naujoje šalyje. Paprastai tariant, viskas priklauso nuo to, kokį būdą renkiesi – ar tai bus jūrų krovinys, oras, ar keletas mažesnių siuntų. Kartais žmonės mano, kad viskas vyks greičiau, nei iš tikrųjų. O kartais lygiai priešingai – pernelyg nusiteikę blogiausiam, nustebsta, kaip greitai viskas atkeliavo. Šiame straipsnyje (na, čia aš turbūt turėjau parašyti kitaip, bet jau pradėjau) paaiškinsiu, kaip viskas veikia, kokios yra realios laiko ribos ir ką verta žinoti prieš pradedant.

Daiktų perdavimo į Angliją terminai

Kiek laiko užtrunka jūrų krovinys į Angliją?

Jūrų krovinys – tai dažniausiai pigiausias variantas, bet ir ilgiausias. Iš Lietuvos iki Anglijos uostų (paprastai Felixstowe, Southampton arba Immingham) krovinys plaukia maždaug 4–7 dienas, priklausomai nuo maršruto ir oro sąlygų. Bet čia yra svarbus dalykas: pats plaukiojimas yra tik dalis laiko. Prieš tai reikia surinkti krovinį, supakuoti, sutvarkyti dokumentus, o po to – iš muitinės išimti. Taigi realiai nuo pirmos dienos iki galutinio pristatymo namuose gali praeiti nuo 2 iki 4 savaičių. Kartais trunka trumpiau, jei viskas einasi sklandžiai ir muitinėje nekyla klausimų. Kartais ilgiau – ypač jei siunta didelė ir reikia daugiau laiko tvarkyti popierius. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės laukė ir 5 savaites, nors vidurkis yra arčiau 3 savaičių. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vasaros sezono metu uostuose būna didesnis užimtumas, tad terminai gali šiek tiek prasilenkti.

Kiek laiko trunka oro siunta į Angliją?

Oro siunta – tai greičiausias variantas, bet ir brangesnis. Jei siunti tik kelis lagaminus ar nedidelę siuntą, ji gali atkeliauti per 2–5 dienas. Didesniam kroviniui (pavyzdžiui, kelioms dėžėms ar net baldams) reikės daugiau laiko sutvarkyti dokumentus ir užtikrinti vietą lėktuve, tad terminus galima vertinti 5–10 dienų. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokį oro krovinių vežėją renkiesi ir koks jų užimtumas konkrečiu metu. Vieną kartą turėjau klientą, kuris norėjo skubiai gauti savo kompiuterį ir kelis asmeninius daiktus – mes sutvarkėme viską per 48 valandas, bet tai buvo išimtis, nes buvo labai gera diena oro uoste. Kitas dalykas – oro siuntų kainos svyruoja labai stipriai, tad jei neskuba, gal geriau palaukti.

Ar galima greičiau – ekspreso siuntos?

Taip, egzistuoja ir greitesnės paslaugos, kurios vadinamos ekspreso arba skubios siuntos. Jos paprastai reiškia, kad krovinys bus kraunamas į pirmą turimą transporto priemonę – ar tai būtų lėktuvas, ar sunkvežimis. Tokio tipo paslaugos gali sutrumpinti laiką iki 1–2 savaičių, palyginti su standartine jūrų siunta. Tačiau čia reikia būti atsargiam: ne visos įmonės siūlo tikrą ekspresą, kartais tai tiesiog gražesnis pavadinimas standartinei paslaugai. Aš visada rekomenduoju aiškiai pasiteirauti, ką konkrečiai jie turi omenyje, ir jei įmanoma, gauti tai parašyta. Nes kartais pasirodo, kad "ekspresas" tiesiog reiškia, kad jie greičiau paims daiktus, bet pristatymo laikas liks toks pats.

Kaip vyksta pats perdavimo procesas

Kokie žingsniai reikalingi prieš siunčiant daiktus į Angliją?

Pirmiausia reikia susitikti su perkraustymo įmone arba susitvarkyti patiems. Jei dirbi su įmone, jie paprastai atvažiuoja, įvertina krovinį, supakuoja daiktus (arba tu pats supakuoji, jei taip sutarta), ir tada pasirašoma sutartis. Po to reikia užpildyti dokumentus – čia svarbu tiksliai nurodyti, kas yra siuntoje, nes muitinė tikrins. Dar reikia nuspręsti, kokiu būdu siunti: FCL (pilnas konteineris) ar LCL (dalijamasis konteineris su kitų žmonių daiktais). FCL paprastai trunka šiek tiek trumpiau, nes nereikia laukti, kol konteineris bus užpildytas kitais kroviniais. Po to seka pats transportavimas, muitinės procedūros Anglijoje, ir galiausiai pristatymas į nurodytą adresą. Vienas mano klientas viską norėjo sutvarkyti per vieną dieną – realiai tai įmanoma tik su labai maža siunta ir jei visos aplinkybės susideda. Bet dažniausiai reikia skirti bent kelias dienas pasiruošimui.

Kiek laiko trunka muitinės procedūros Anglijoje?

Muitinės procedūros Anglijoje paprastai užtrunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo to, ar krovinys kelia klausimų. Jei viskas tvarkinga – dokumentai teisingi, daiktai nekelia įtarimų, mokesčiai sumokėti – tai paprastai per 24–48 valandas viskas būna išspręsta. Bet jei muitinėje kyla klausimų, pavyzdžiui, dėl vertės deklaravimo arba dėl prekių pobūdžio, tai gali užtrukti ir kelias savaites. Čia reikia būti sąžiningam deklaruojant – aš visada sakau klientams: geriau iš karto viską parodyti teisingai, nei vėliau turėti problemų. Vieną kartą buvo atvejis, kai žmogus bandė deklaruoti brangius daiktus kaip naudotus asmeninius – muitinė pastebėjo, ir teko ilgai aiškintis. Taip pat svarbu žinoti, kad po Brexit situacija pasikeitė, tad dabar reikia pildyti daugiau dokumentų nei anksčiau.

Ar galiu pats vežti daiktus į Angliją?

Taip, žinoma, gali. Jei turi savo automobilį ir nori vežtis daiktus pats, tai įmanoma. Tačiau čia yra keletas dalykų: pirma, kiek daiktų telpa į tavo automobilį – jei persikraustai visas šeimas su baldais, tai tikrai nepakaks. Antra, reikia žinoti, ką galima vežtis asmeniškai be muitinės deklaracijos, o ką reikia deklaruoti. Paprastai asmeniniai daiktai, kurie nėra nauji ir skirti pardavimui, gali būti vežami be didelių formalumų, bet vertė žiūrėti atskirai. Trečia, jei veži daugiau nei leidžiama asmeninei siuntai, gali tekti mokėti muito mokesčius. Aš pats kartą padėjau žmogui, kuris norėjo vežtis visą savo dirbtuvės įrangą – teko gerai pasukti galvą dėl dokumentų. Bet jei tai tik kelios dėžės su drabužiais ir namų apyvokos daiktais, tai paprastai nėra didelių problemų.

Ko tikėtis skirtingose situacijose

Kiek laiko užtrunka persikraustant visai šeimai į Angliją?

Visai šeimai persikraustant, ypač jei turite daug baldų, buitinės technikos, vaikų žaislų ir kitų daiktų, laikas paprastai būna ilgesnis nei siunčiant tik kelis lagaminus. Jei tai pilnas namų ūkis, tai dažniausiai naudojamas jūrų konteineris (FCL), o terminai svyruoja nuo 3 iki 6 savaičių nuo pirmos dienos iki galutinio pristatymo. Kartais trunka trumpiau, jei viskas einasi labai gerai, bet aš visada rekomenduoju planuoti bent 4 savaites. Vienas mano klientas su žmona ir dviem vaikais persikraustė iš Kauno į Londoną – jie turėjo pilną 3 kambarių buto inventorių, ir visas procesas nuo supakavimo iki pristatymo užtruko maždaug 5 savaites. Jie buvo maloniai nustebinti, nes tikėjosi ilgiau. Bet buvo ir kita šeima, kuri laukė beveik 7 savaites – matyt, kažkuriuose dokumentuose buvo klaidų.

Kiek laiko trunka, jei siunčiu tik dalį daiktų?

Jei siunti tik dalį daiktų – tarkime, tik drabužius, knygas ir kelis asmeninius daiktus – tai gali būti žymiai greičiau. Mažos siuntos paprastai tvarkomos greičiau tiek dokumentų požiūriu, tiek transportavimo atžvilgiu. Jei tai oro siunta, gali tikėtis 3–7 dienų. Jei jūrų siunta su kitais kroviniais (LCL), tada 2–4 savaičių. Tačiau čia yra vienas niuansas: jei siunti labai mažai, gali būti neapsimokėta finansiškai, nes įmonės turi minimalius mokesčius. Kartais žmonės mano, kad siųs tik kelias dėžes ir bus pigu, o paskui nusteba, kad kaina nėra tokia jau maža. Aš visada patariu iš karto pasitikslinti dėl visų mokesčių, įskaitant minimalius.

Kaip greitai galima gauti daiktus, jei jau esu Anglijoje?

Jei jau esi Anglijoje ir nori, kad daiktai būtų pristatyti kuo greičiau, tai įmanoma sutvarkyti per kelias dienas, jei naudoji oro siuntą ir jei dokumentai jau yra tvarkingi. Bet čia reikia žinoti, kad jei daiktai dar Lietuvoje, o tu jau Anglijoje, tai vis tiek reikia laiko juos surinkti, supakuoti ir išsiųsti. Paprastai nuo to momento, kai įmonė pradeda veikti iki siuntos išvykimo, praeina 2–5 dienos. Po to oro siunta iki 5 dienų, jūrų – iki 2 savaičių. Taigi realiai greičiausias variantas būtų maždaug savaitė, bet tai tikrai priklauso nuo konkrečios situacijos. Vienas mano pažįstamas taip skubėjo, kad netgi pats važiavo atgal į Lietuvą parsivežti dalies daiktų – tai jam buvo greičiau ir galiausiai netgi pigiau, nors ir varginančiau.

Praktiniai patarimai dėl laiko planavimo

Kada geriausia pradėti ruoštis persikraustymui į Angliją?

Geriausia pradėti ruoštis bent 1–2 mėnesius prieš planuojamą persikraustymo datą. Taip turėsi pakankamai laiko surinkti daiktus, supakuoti, sutvarkyti dokumentus ir pasirinkti tinkamą perkraustymo įmonę. Jei turi daug daiktų arba sudėtingesnę situaciją (pavyzdžiui, veži verslo įrangą arba turi tam tikrų apribojimų), tuomet laiko reikėtų skirti dar daugiau. Aš pats visada sakau klientams: geriau pradėti per anksti nei per vėlai. Nes kartais pasirodo, kad kažkuris dokumentas trūksta, arba reikia papildomo laiko kažkam sutvarkyti. Vienas blogiausių scenarijų yra skubėti paskutinę minutę – tada dažnai tenka mokėti brangiau ir rizikuoti, kad kažkas nebus spėta.

Ar galima sutrumpinti laiką papildomai mokant?

Taip, dažniausiai galima. Daugelis perkraustymo įmonių siūlo skubias paslaugas už papildomą mokestį. Tai gali būti greitesnis surinkimas, prioritetinis kraunimas į transportą, arba naudojamas greitesnis transportas (pvz., oro vietoj jūros). Kiek papildomai teks mokėti, priklauso nuo įmonės ir konkrečios situacijos, bet dažniausiai tai būna 20–50% brangiau nei standartinė paslauga. Tačiau čia reikia būti atsargiam: ne visada greitesnis variantas iš tikrųjų yra greitesnis, nes kartais tai tiesiog marketingo triukas. Aš visada rekomenduoju aiškiai pasiteirauti, ką konkrečiai gausi už tą papildomą kainą, ir jei įmanoma, gauti tai parašyta. Nes kartais pasirodo, kad sumokėjai daugiau, o laikas liko toks pats.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Visų pirma, nesijaudink – kartais vėlavimai nutinka dėl priežasčių, kurių niekas negali kontroliuoti, pavyzdžiui, blogo oro, streikų uostuose arba muitinės problemų. Pirmas žingsnis – susisiekti su perkraustymo įmone ir pasiteirauti, kas vyksta. Jie turėtų turėti informaciją apie siuntos statusą ir galėti paaiškinti, kodėl vėluojama. Jei įmonė neatsako arba elgiasi keistai, tuomet verta susisiekti tiesiogiai su vežėju arba patikrinti sekimo sistemą, jei tokia yra. Jei vėlavimas labai didelis ir jau kelia problemų (pvz., likai be būtiniausių daiktų), tuomet gali tekti svarstyti kompensaciją, bet čia jau sudėtingesnis klausimas. Vieną kartą turėjome atvejį, kai siunta vėlavo dvi savaites dėl streiko uoste – mes nuolat informavome klientą ir galiausiai sutvarkėme dalinę kompensaciją už papildomas išlaidas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar reikia mokėti muito mokesčius siunčiant daiktus į Angliją?

Tai priklauso nuo daiktų vertės ir pobūdžio. Jei tai asmeniniai naudoti daiktai, kurie skirti asmeniniam naudojimui ir nėra nauji, paprastai muito mokesčių nereikia mokėti. Bet jei daiktai nauji ir jų vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 135 svarus), tuomet gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius. Čia reikia būti atsargiam, nes taisykles pasikeitė po Brexit, ir dabar viskas yra griežčiau nei anksčiau. Aš visada patariu pasikonsultuoti su specialistu, jei nesi tikras, nes kartais geriau sumokėti nedidelį mokestį nei vėliaau turėti problemų su muitine. Vienas mano klientas bandė išvengti mokesčių deklaruodamas naujus daiktus kaip naudotus – muitinė pastebėjo, ir galiausiai vis tiek teko mokėti, dar ir baudą.

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant daiktus į Angliją?

Reikės keleto dokumentų: pirma, sąrašas daiktų (invoice arba packing list), kuriame nurodyta, kas yra siuntoje, antra, jei tai nauji daiktai – sąskaita faktūra, trečia, jei tai naudoti asmeniniai daiktai – gali prireikti įrodymo, kad tai tikrai tavo daiktai (pavyzdžiui, senos sąskaitos arba nuotraukos). Po Brexit taip pat reikia užpildyti muitinės deklaraciją, kuri nurodo siuntos vertę ir pobūdį. Be to, jei veži tam tikrus daiktus (pavyzdžiui, muzikos instrumentus su retais medžiagimis), gali prireikti papildomų dokumentų. Perkraustymo įmonės paprastai padeda sutvarkyti dokumentus, bet jei darai pats, teks viską išsiaiškinti pačiam. Aš pats visada sakau: geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai.

Ar galima siųsti baldus į Angliją?

Taip, žinoma, galima. Baldai yra vienas dažniausių dalykų, kuriuos žmonės vežasi persikraustydami. Tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus: pirma, baldai užima daug vietos, tad kaina gali būti didesnė nei tikėjaisi. Antra, kai kurie baldai gali būti sunkūs, o tai taip pat įtakoja kainą. Trečia, jei baldai brangūs arba turi ypatingą vertę, verta juos apdrausti. Ketvirta, kai kurie baldai gali turėti medienos ar kitų medžiagų, kurios gali kelti muitinės klausimų (pavyzdžiui, senoviniai baldai su retomis medžiagomis). Aš turėjau klientą, kuris vežėsi seną ąžuolinį stalą – teko pateikti įrodymus, kad tai šeimos paveldas, o ne prekė skirtas pardavimui.

Kiek kainuoja daiktų perdavimas į Angliją?

Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek daiktų veži, kokiu būdu (jūra, oras, keletas), ar tai pilnas konteineris ar dalijamasis, ir kokios įmonės paslaugas naudoji. Apytiksliai galima sakyti, kad jūrų siunta mažam kroviniui (kelios dėžės) gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų, pilnas konteineris – nuo 1500 iki 3000 eurų, oro siunta – žymiai brangiau, priklauso nuo svorio ir tūrio. Bet tai tik apytiksliai skaičiai – geriausia gauti konkrečius pasiūlymus iš keleto įmonių. Aš visada sakau: ne visada pigiausia yra geriausia, bet ir brangiausia nebūtinai geriausia. Pasidairyk, palygink, pasiklausk kitų žmonių patirties.

Ar reikia drausti daiktus siunčiant į Angliją?

Aš asmeniškai visada rekomenduoju drausti, ypač jei daiktai turi vertę. Perkraustymo įmonės dažniausiai siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą, bet galima drausti ir atskirai. Draudimas paprastai kainuoja nedidelę dalį nuo siuntos vertės (paprastai 1–3%), bet gali būti labai naudingas, jei kas nors nutiktų. Vienas mano klientas neapsidraudė, ir jo siunta buvo šiek tiek apgadinta per kraunimą – galiausiai jis pats turėjo mokėti už remontą. Kitas klientas, kuris apsidraudė, gavo kompensaciją be didelių problemų. Taigi čia tikrai verta pagalvoti.

Kokie daiktai negali būti siunčiami į Angliją?

Yra tam tikrų daiktų, kurių negalima siųsti arba reikalingas specialus leidimas: pavyzdžiui, ginklai, amunicija, narkotinės medžiagos, tam tikros rūšys gyvūnų ir augalų, pavojingos medžiagos, ir pan. Be to, yra apribojimų dėl maisto produktų – kai kuriuos maisto produktus (ypač mėsą ir pieno produktus) po Brexit labai sunku arba neįmanoma įvežti į Angliją. Jei neesi tikras dėl kokio nors daikto, geriau pasitikrinti iš anksto. Aš visada sakau: jei kyla abejonių, geriau paklausti nei vėliau turėti problemų. Vienas mano klientas norėjo vežtis seną medinę skulptūrą – pasirodo, kad reikėjo specialaus leidimo dėl galimos retų medžių rūšies.

Ar galima siųsti maistą į Angliją?

Po Brexit maisto produktų siuntimas į Angliją tapo žymiai sudėtingesnis. Iš esmės, dauguma maisto produktų, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, pienas, sūris, kiaušiniai), negali būti siunčiami be specialių leidimų ir dokumentų. Augaliniai produktai (vaisiai, daržovės) taip pat turi apribojimų. Jei nori tikrai mažo kiekio maisto asmeniniam naudojimui, gali būti, kad niekas nekontroliuos, bet čia yra rizika. Aš pats patarčiau vengti siųsti maistą, jei tai nėra būtina – geriau nusipirkti naujoje šalyje. Vienas mano klientas vis tiek norėjo vežtis savo močiutės naminius pyragus – aš jam pasakiau, kad tikriausiai niekas nematys, bet jei matys, gali būti problemų. Jis nusprendė rizikuoti ir viskas buvo gerai, bet tai buvo sėkmės atvejis.

Kaip sužinoti, kur mano daiktai yra?

Gerios perkraustymo įmonės siūlo sekimo sistemą, kurioje gali matyti, kur tavo daiktai šiuo metu yra. Paprastai tai būna internetinė platforma arba programa, kurioje rodomi pagrindiniai etapai: paimta, pakrauta, išvyko, muitinėje, pristatyta. Jei įmonė nesiūlo sekimo, tuomet reikės tiesiogiai su jais bendrauti ir teirautis. Aš visada rekomenduoju rinktis įmones su sekimo galimybe – tai suteikia ramybės. Vienas mano pažįstamas naudojo įmonę, kuri neturėjo jokios sekimo sistemos, ir jis tiesiogiai nežinojo, kur jo daiktai – tai buvo labai nemalonu.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Visų pirma, reikia tai pastebėti ir užfiksuoti pristatymo metu. Jei pastebi sugadinimus, būtinai pažymėk tai pristatymo dokumente ir nufotografuok. Po to reikia kreiptis į perkraustymo įmones ir pranešti apie žalą. Jei daiktai buvo apdrausti, tuomet reikės pateikti draudimo reikalavimą. Jei neapdrausti, tuomet teks tiesiogiai derėtis su įmone dėl kompensacijos – čia gali būti sudėtinga. Aš visada patariu viską filmuoti ir fotografuoti prieš siunčiant, o taip pat pristatymo metu. Vienas mano klientas taip ir padarė, ir tai labai padėjo jam gauti kompensaciją.

Ar galima susitvarkyti patiems be perkraustymo įmonės?

Taip, galima. Jei turi pakankamai laiko, žinių ir noro, gali viską susitvarkyti pats: išsinuomoti konteinerį, supakuoti daiktus, sutvarkyti dokumentus, susitvarkyti su muitine. Tai gali būti pigiau, bet reikia žinoti, ką darai. Aš pats kartais patariu žmonėms, kurie turi mažai daiktų ir nori sutaupyti, kad jie galėtų tiesiog išsinuomoti nedidelį sandėlio konteinerį ir patys viską sutvarkyti. Bet jei daiktų daug, o tu neturi patirties, gali būti verta kreiptis į profesionalus. Vienas mano draugas pats vežėsi visą savo turimą įrangą – jam pavyko sutaupyti nemažai pinigų, bet praleido daug laiko ir nervų.

Kada geriausia siųsti daiktus – prieš ar po persikraustymu?

Tai priklauso nuo tavo situacijos. Jei jau turi naują vietą Anglijoje ir gali priimti siuntą, tuomet galima siųsti prieš pat persikraustymą. Bet jei dar neturi kur gyventi arba naujasis būstas nėra paruoštas, tuomet gali tekti laikyti daiktus sandėlyje Lietuvoje arba Anglijoje. Dažniausiai žmonės siunčia daiktus maždaug savaitę ar dvi prieš patys atvykdami, arba iš karto po atvykimo. Aš visada patariu planuoti taip, kad turėtum bent kelias dienas atsargoje, jei kas nors nepasisektų.

Ar reikia būti namuose, kai pristatomi daiktai?

Paprastai taip, reikia būti namuose arba turėti įgaliotą asmenį, kuris priims siuntą. Perkraustymo įmonės paprastai susitaria dėl konkretaus pristatymo laiko, ir svarbu, kad kas nors būtų namuose priimti. Jei niekas nebus namuose, siunta gali būti grąžinta arba palikta sandėlyje, o tai gali sukelti papildomų išlaidų. Vienas mano klientas negalėjo būti namuose ir paprašė kaimyno priimti – viskas buvo gerai, bet reikėjo išankstinio susitarimo ir įgaliojimo.

Ką dėti į pirmąją siuntą, jei turiu ribotą laiką?

Jei žinai, kad turėsi laukti ilgai arba nori kuo greičiau gauti būtiniausius daiktus, siųsk pirmiausia tai, kas tikrai būtina: drabužius, asmens higienos priemones, vaistus, dokumentus, elektroninius prietaisus, kuriuos naudoji kasdien.