Daiktų gabenimas į Angliją su garantija: kaip tai vyksta iš tikrųjų?

Na, jei jau sėdi ir galvoji apie daiktų gabenimą į Angliją su garantija, turbūt naršai po skelbimus ir matai tuos pačius žodžius: „pigiai“, „greitai“, „100 % garantija“. Aš šitame reikale – tarptautiniuose perkraustymuose – būtent su Anglija dirbu jau gal 24 metus, ar kažkur apie tai. Ir galiu pasakyti vieną: garantija yra labai slidus žodis. Kartais jis reiškia tikrą draudimą, o kartais – tik gražų užrašą ant sąskaitos. Po Brexit viskas pasikeitė, muitai grįžo, o klientai vis dar mano, kad UK yra kaip kita Kauno gatvė. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta gyvenime, o ne brošiūroje. Jokių rinkodarinių pažadų – tik tai, ką pamatau kas savaitę.

Pradžia – kai dar tik ieškai kas veš

Kiek iš viso kainuoja daiktų gabenimas į Angliją su garantija?

Žiūrėk, jei tau dviejų kambarių butas Kaune ir veši į Londoną, grupinis krovinys gali kainuoti nuo 400 iki 700 eurų. Pilnas fūras – gali šauti ir 1200–1800 eurų. Bet garantija, kuri realiai veikia, dažnai kainuoja papildomai arba įtraukta į brangesnį paketą. Nemoki 300 eurų ir negausi stebuklo. Buvo klientas iš Panevėžio, sumokėjo 250 už viską, paskui stebėjosi, kodėl sofa atvyko sulūžusi. Garantija turi savo kainą – taip jau yra. Nereikia tikėtis, kad tave veža už dyką ir dar prisiima visą atsakomybę.

Ar galiu pasitikėti bet kuria įmone, kuri sako, kad turi garantiją?

Ne, ir tai pavojinga galvoti kitaip. Yra tos įmonės, kuri tiesiog spausdina gražius logotipus ir žodį „garantija“ ant vizitinės. Aš mačiau situacijų, kai klientui Vilniuje pasakė, kad „viskas apdrausta“, o sutartyje parašyta, kad įmonė atsako tik iki 100 eurų už visą krovinį. Šimtas eurų už visą butą – juokas. Blogos įmonės slepiasi po smulkiu šriftu. Skaitai popierius ne veltui. Aš suprantu, kad nuobodu kaip velnias, bet perskaityk bent paskutinį puslapį. Ten dažniausiai ir slepiasi visos nesąmonės.

Ką reiškia „garantija“ perkraustymų versle – ar tai tik žodis?

Daugelyje atvejų – deja, taip, tik žodis. Realiai garantija turėtų reikšti, kad perkraustytojas turi krovinio draudimą ir prisiima finansinę atsakomybę. Bet aš ne visada žinau, kaip Britų įstaigos po Brexit tiksliai vertina Lietuvos įmonių draudimus. (Man atrodo, kad viskas vyksta per tą patį CMR, bet tiksliau – teisininkai tegul sako.) Kartais „garantija“ reiškia tiesiog pažadą, kad bus atsargiai. Na, aš irgi galiu pažadėti, kad nepralijosiu kavos ant tavo stalo, bet ar tai garantija? Nevisai.

Ar sunkvežimis važiuoja tiesiai iš Vilniaus į mano adresą Londone?

Dažniausai ne. Grupinis gabenimas, vadinamasis dalinis krovinys, pirmiausia važiuoja į terminalą, ten perkeliamas ant kitos mašinos. Tarkime, Kaune įsėda tavo dėžės, bet Klaipėdoje ar Berlyne persėda. Tiesiai važiuoja tik pilnas, bet tada sumoki už visą vietą. Kartais klientai galvoja, kad fūra kaip taksi važiuoja tiesiai. Ne. Net su garantija daiktai gali keisti traukinį ar net laivą. Nepatogu? Na, bet taip valdoma tarptautinė logistika. Pigiau, bet keliauoja pakeliui.

Draudimas, garantija ir kur jos nesiklauso vienos kitų

Koks skirtumas tarp draudimo ir garantijos, nes kai kurie sako, kad tai tas pats?

Ne, tai ne tas pats. Draudimas – mokama paslauga su polisu, kurį išduoda draudimo bendrovė. Garantija – dažniausiai pats vežėjas prisiima atsakomybę. Pavyzdžiui, jei turi draudimą ir sudeginama fūra – mokama draudimo. Jeigu vežėjas tik „garantuoja“, bet neturi draudimo, pats turės mokėti... jeigu mokės. Mačiau atvejį, kai vežėjas bankrutavo po incidento. Klientas liko be nieko. Draudimas yra aukštesnė forma. Garantija – tik pažadas. Ir pažadai, kaip žinai, kartais laužomi sk audrų metu.

Ką reiškia „CMR draudimas“ – ar tai tas pats, kas garantija mano daiktams?

CMR – tarptautinis vežėjo atsakomybės draudimas pagal konvenciją. Jis galioja pagal įstatymą, bet čia kabliukas: atlyginama apie 8–9 eurai už kilogramą, tiksliai SDR kursas, kurio aš 100 procentų neišsimenu. (Gal 8,33, gal kitaip – nenoriu meluoti.) Tai reiškia, kad jei tavo sofa sveria 50 kg, gausi kelis šimtus eurų, nors sofa verta tūkstantį. Daugelis mano, kad CMR yra pilnas draudimas. Ne. Tai minimali apsauga. Jei nori garantijos, reikia papildomo draudimo. Ir taškas.

Ar mano sofa bus apdrausta, jei perkroviklis ją pats supakuos?

Paprastai taip, jei sutartyje parašyta, kad įmonė atsako už savo supakuotus daiktus. Tada garantija galioja. Bet jei tu pats supakavai dėžę ir viduje kas nors dūžta, beveik visada vežėjas pasakys, kad netinkamai supakavai. Ir nusimes atsakomybę. Buvo šeima iš Klaipėdos, patys susipakavo indus į laikraščius. Į laikraščius, rimtai. Paskui šaukė, kad lėkštės dūžta. Kaip dūžta? Nes laikraščiai nelipnūs. Užtikrink bent jau tas medžiagas, kurias naudoja profesionalai. Nepiniginė suma, bet ramiau.

Kada garantija NEGALIOJA, nors aš galvojau, kad galioja?

Kai pakiši draudžiamus daiktus. Saugai baliklį, jis išsilieja, sugadina drabužius – garantija nekompensuos. Kai patys netinkamai supakavote. Kai vėluojate pranešti apie žalą. Kai fūra užsidegė dėl gamybinio broko. Arba kai avarija dėl kliūties kelyje, kurios vairuotojas nepamatė. Sutartyje visada parašyta, kai garantija neveikia. Klientai to neskaito. Paskui pyksta. Aš suprantu pyktį, bet teisiškai jie be išeities. Skaityk sutartis netgi tada, kai atrodo, kad viskas švaru.

Kiek trunka, popieriai ir ta nesibaigianti Brexit istorija

Kiek dienų dažniausiai trunka transportas iš Lietuvos į Angliją?

Grupinis kelyje 7–14 dienų, pilnas krovinys gali būti per 3–5 dienas. Bet žinai, kaip būna. Kartais fūra stovi Prancūzijos pasienyje, kartais Doverio keltas vėluoja dėl audros. Buvo toks atvejis prieš trejus metus – valtis atšaukta, mes Kalėje prastovėjom pusantros paros. Klientai skambinėjo kas dvi valandas. Aš irgi nervinausi, bet ką padarysi. Anglija sala. Reikia keltis. Net jei garantuoji greitą pristatymą, gamta kartais juokiasi iš tvarkaraščių. Planuok saugesnes datas, jei labai skubu.

Ar po Brexit dar reikia kažkokių popierių gabenant daiktus į Angliją?

Taip, reikia, ir viskas tapo biurokratiškesnė. Jei veži asmeninius daiktus, gali kreiptis dėl TOR relief – ar kaip ten dabar vadinasi, Transfer of Residence. (Buvo TOR1 forma, bet tiksliai dabartiniai pavadinimai – pasitikrink, nes Britai mėgsta keisti taisykles.) Kitaip gali priklausyti muitai ar PVM. Paprasti žmonės dažnai mano, kad Europos Sąjunga ir Britanija vis dar kaip anksčiau. Ne. Mano patarimas: jei veši baldus į Londoną, pasikonsultuok su muitinės brokeriu arba kad perkraustytojas pats tvarkytų. Nepasitikėk žodžiu.

Ar galiu įkišti į dėžę dovanų draugams – ar tai problema muituose?

Techniškai – problema. Jei tai nauji daiktai, muitinė gali įvertinti kaip prekę ir taikyti importo mokestį. Yra tokių įmonių, kurios liepia rašyti „used personal effects“ ant visko, net jei viduje naujas televizorius. Tai rizikinga. Jei muitinė tikrins ir randa naujus daiktus be sąskaitų, gali konfiskuoti ar skirti baudą. Tada nei ta garantija, nei draudimas nepadės. Esi atsakingas už turinį. Aš savo klientams visada sakau: vešam tik jūsų naudotus daiktus. Kitaip – patys rizikuojat su muitais.

Kas atsitinka, jei muitinėje sustoja visas krovinys dėl mano dėžių?

Tada viskas stringa. Kartu fūroje dešimt kitų klientų daiktai, ir jei tavo muitinė suabejoja popieriais, stabdoma viskas. Byla gali temptis savaitę, sandėliavimo mokestis kaupiasi. Mačiau, kai klientas neišsėmė leidimų, o jo žmona vežė verslo pavyzdžius. Savaitę stovėjo. Kitų klientų daiktai irgi. Ginčai, šaukimai. Garantija dažnai nepadengia tokių delspinigių, nes tavo dokumentų klaida. Pasiruošk popierius iš anksto. Du kartus patikrink. O gal geriau – tris. Rimtai.

Mašinos, paėmimas ir kai realybė neatitinka lūkesčių

Ar tikrai man pačiam nereikia nieko supakuoti, jei užsisakau pilną paslaugą?

Ne, nereikia, bet vis tiek patariu peržiūrėti. Pilnas pakavimas reiškia, kad perkraustytojai atneša dėžes, popierių, burbulinę plėvelę. Jie supakuoja indus, knygas, rūbus. Tuo pačiu fiksuoja buklę. Bet vertybės – pinigai, dokumentai, papuošalai – pakuok pats. Aš pats savo namuose neleisčiau svetimiems maišyti seifų turinio. Ir dar: būna, kad darbuotojai skuba, nes fūros laukia kitoje gatvėje. Ne visada tobulai suvynioja kampą. Garantija galioja, bet kam rizikuoti dėl senelio laikrodžio? Pasiimk su savimi lagaminėlyje.

Ką daryti, jei atvažiavo mažesnis sunkvežimis, nei tikėjausi?

Klasika. Sakei, turi dviejų kambarių butą. Realybėje ten trys spintos, garažo turinys ir dviračiai. Mes planavom fūrą, bet tenka siųsti du krovininius mikriukus. Pagalvok: jei kaina buvo už kubus, o tavo daiktai užima daugiau, vairuotojas turi teisę atsisakyti arba paprašyti papildomo mokesčio. Buvo atvejis Marijampolėje – vyras šaukė ant vairuotojo, kad neatitinka mašina. O ten perpus daugiau daiktų nei sutarta. Užpildyk anketą tiksliai. Nufotografuok butą prieš apžiūrą. Skaidrumas sutaupo nervų.

Ar normalu, jei perkrovikai vėluoja vieną dieną?

Idealiu atveju – ne, bet taip nutinka dažniau, nei norėčiau. Vienu metu prieš klientą Čekijoje avarija, kitur ankstesnis klientas turėjo daugiau stuff nei sakė, ir štai – vėlavimas. Gali pešti vairuotoją, bet jis nekaltas, jei keltas vėluoja. Garantija, kuri apima tikslų laiką, kainuoja dvigubai. Standartinėse sutartyse būna +/- 1–2 dienos langas. Jei vėluoja savaitę – reikš pretenziją. Dieną ar dvi? Gyvenimas. Transportas toks. Blogi orai, užimti uostai. Kažkada Londono tiltas užsivėlė, ir mes praradom pusantrų parų. Nieko nepadarysi.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga, nes kai kas sako, kad tik iki kiemo?

Kai kurios įmonės po „durų iki durų“ mano tiesiog privažiavimą. Tu galvojai, kad įneš į penktą aukštą be lifto. Būna nesąmonių. Sutartyje turi matyti, ar paslauga apima išnešimą iš buto ir įnešimą į naująjį. Jei rašo „adresas–adresas“, gali reikšti tik kiemą. Ypač Londone, kur mažos gatvelės ir fūros neįvažiuoja. Tada perkeli į mažesnį... nu, vanagą. (Aha, rašau „vanagą“ – turėjau omeny mikroautobusą, nes vanagas yra paukštis, išprotėsiu.) Fiksuok: ar neš į butą, ar paliks koridoriuje. Tai svarbu.

Kai jau Anglijoj, bet kažkas ne taip

Jeigu atvežus radau įbrėžimą ant spintos, bet užrašiau aktą tik po trijų dienų – ar dar galima ką gauti?

Labai sunku. Pagal standartines sąlygas žalą reikia fiksuoti per 24 valandas, maksimaliai – per vieną–dvi darbo dienas. Po trijų dienų vežėjas pasakys, kad pats įbrėžei iškrovęs. Ir turės pagrindą. Buvo klientas Birmingeme, atidėjo aktą, nes skubėjo į darbą. Paskui nieko. Taip, jei turi išsamias nuotraukas iškrovimo metu, galima bandyti. Bet procentas mažas. Dirbk greitai. Fiksuok viską iškart. Net jei pavargęs po kelionės. Tai vienintelis būdas gauti iš tos garantijos ką nors realaus.

Ar įmonė privalo mokėti visą sumą iš karto, jei krovinys sugedo?

Ne, taip paprastai neveikia. Pradedamas vertinimas, kviečiamas ekspertas, lyginamos nuotraukos. Kartais trunka mėnesius. Aš nežinau tiksliai, kaip ten su Lietuvos ir Anglijos teismų praktika tarpusavyje po Brexit, bet anksčiau dažnai tekdavo laukti. Yra sąžiningų įmonių, kurios išmoka be ginčų. Yra tokių, kurios slepiasi. Blogiausiu atveju teks kreiptis į arbitražą. Sutartyje nurodyta, kur sprendžiami ginčai. Aš pats mačiau, kad gyvenime viskas stringa ant biurokratijos. Kantrybės reikia daug. Dažnai per daug.

Kas bus, jei mano daiktai bus daugiau nei sutarta, o vairuotojas atsisako vežti?

Turi du pasirinkimus: mokėti už papildomus kubus arba atsisakyti dalies. Jei fūra pilna, jis neprigrūs tavo spintos ant kito kliento sofos. Buvo Šiauliuose, žmogus slėpė sporto įrengimus. Atsirado dar du kubiniai. Teko palikti treniruoklį. Kitaip papildomas mokestis didėjo šimtu eurų. Čia tavo atsakomybė – pasakyti tikslų kiekį. Arba rizikuoji. Garantija čia niekuo dėsčius. Sutartis grindžiama apimtimi. Apgaudinėji – pralaimi. Lygiai taip pat vežėjai kartais apgaudinėja tave, bet čia jau kitas pokalbis.

Patarimai, kuriuos duodu jau dvidešimt metų, nors kartais pats nebesiklausau

Ar verta rinktis tik pigiausią pasiūlymą perkraustant į Londoną?

Ne, jei turi ką prarasti. Prieš keletą metų klientas iš Panevėžio pasirinko pigiausią variantą į East Londoną. Sumokėjo 350 eurų. Daiktai atėjo per tris savaites, perkratyti, dėžės aplipę svetimais dažais. Sofa subraižyta. Jis paskui mokėjo dar 400 remontui. Kartais pigu reiškia, kad tarpininkas rado studentą su furgonu. Garantija tokiu atveju – popierinė. Jei veši antikvarą ar techniką, nepagailėk pinigų rimtai įmonei. Sutaupyti gali pradžioje, bet prarasti bendroje sumoje. Tai pats paprasčiausias dėsningumas, kurį žmonės pamiršta.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad turi „partnerius Anglijoje“ – ar tai gerai?

Puiku arba katastrofiška – priklauso nuo partnerio. Geras partneris Londone žino vietines parkavimo taisykles, gali padėti iškrauti. Blogas – tiesiog draugas, kuriam davė užduotį už komisinius. Tada gauni skambučius trečią nakties: „o kur čia raktai?“ Aš dirbu su stabiliais agentais JK, bet irgi buvau nudegęs. Kartais nežinai, kas tas tipas, kol neištinka bėda. Paklausk: ar tai jų darbuotojas, ar subrangovas? Jei subrangovas – kokia jo garantija? Kartumas yra patirties kaina, bet mokytis ant savo daiktų brangu.

Kaip man žinoti, kad daiktų gabenimas į Angliją su garantija tikrai saugus?

Absoliutus saugumas neegzistuoja. Yra tik rizikos valdymas. Patikrink: ar įmonė turi draudimo polisą, ar gali parodyti. Ar sutartyje aiškiai parašytos piniginės atsakomybės sumos. Ar jie atsako už pakavimą, jei patys pakuoja. Paskaito atsiliepimus, bet atskirk tikras istorijas nuo SEO sukurtų. Galiausiai – paklausk savęs, ar bendravai su žmogumi, ar su robotu. Jei su žmogumi, kuris atvirai pasako blogas puses – tikėk. Viskas garantuoti negali būti. Bet gali būti pakankamai saugu. Tiek užtenka sveikai gyventi.

Ar galiu vežtis augalus, maistą – ar garantija tai padengia, jei muitinė konfiskuos?

Ne, garantija čia visiškai ne prie ko. Muitinės taisyklės – tavo asmeninė atsakomybė. Draudžiama vežti šviežią mėsą, pieno produktus, augalus be fitosanitarinio. Buvo moteris iš Alytaus, neišsiskyrė su kambariniais ir marinuotais grybais. Muitininkai atėmė, grybai – į šiukšlyną. Garantija nepadėjo nei cento. Tai tavo sprendimas rizikuoti. Aš asmeniškai augalus atiduodu kaimynams prieš išvykdamas. O skaniai pavalgyti galima ir Londone – ten lietuviško maisto parduotuvių pilna. Nesivežk bėdų ant savęs, kai viskas ir taip sudėtinga.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš negaliu būti Londone – ar gali draugas priimti?

Gali, bet parašyk raštišką įgaliojimą ir atsiųsk draugo asmens dokumento kopiją. Tada jis pasirašo. Bet va kur reikalas: jei jis pasirašo, kad daiktai geros būklės, o po dviejų dienų randi įskilimą – garantija gali netekti jėgos. Nes kas įrodys, kad įskilimas neatsirado vėliau? Aš rekomenduoju, kad tavo atstovas filmuotų iškrovimą. Rimtai. Telefonas kišenėje – nufilmuok. Kitaip bus žodis prieš žodį. Anglijoje toli gražu ne visi sąžiningi. Draugas geras, bet dokumentai – dar geresni. Atsimink tai.

Paskutiniai dalykai, kuriuos būtina suprasti prieš pasirašant

Ar ta garantija rašte, ar tik telefone pasakyta?

Rašte. Tik rašte. Viskas, kas pasakyta telefonu ar žinutėse, – tai malonūs norai. Sutartyje turi stovėti konkrečios sumos, terminai, atsakomybės ribos. Buvo klientas, kuriam vadybininkas parašė: „viskas bus gerai, nieko neatsitiks“. Atsitiko. Sutartyje nieko panašaus. Jis neturėjo jokių šansų. Man gaila, bet teisė taip yra. Geros įmonės neprieštarauja, kai prašai patvirtinti raštu. Blogos – pradeda vengti. Tada ir supranti, kad kažkas ne taip. Tik rašte. Taškas. Daugiau nieko nereikia sakyti.

Ką dabar daryti pirmiausia, jei aš rimtai galvoju apie perkraustymą į Angliją?

Parašyk sąrašą visko, ką veši. Bent apytiksliai. Tada rašyk trims skirtingoms įmonėms ir prašyk kainos su garantijos aprašymu. Ne tik „kiek kainuoja“, bet ir „kas bus, jei sulūš“. Palygink ne kainas, o sąlygas. Rinkis tuos, kurie noriai atsakinėja į kvailus klausimus. Jei skubi – planuok mėnesiu anksčiau. Skubūs tarptautiniai perkraustymai visada brangesni ir rizikingesni. Ir dar: nufotografuok vertingiausius daiktus dabar, kol sveiki. Kai nuvyksi į Angliją, padėkosi sau. Pradėk nuo sąrašo. Jis padės ir tau, ir vežėjui.

Daiktų gabenimas į Angliją su garantija nėra burtai – tai paprasta logistika, kuri turi aiškias taisykles. Bet taisyklės gyvuoja tik tada, kai jos parašytos. Pasirašinėk sutartis, klausk kvailų klausimų, fiksuok viską nuotraukose. Gera įmonė neįsižeis, kad abejoji. Bloga – pasiūlys patikėti verbaliai. Ir dar: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, taip ir yra. Anglija toli, bet ne dėl to brangiau. Brangiau dėl to, kad kažkas turi dirbti rimtai. Sėkmės kraustantis.