Baldų transportavimas į Angliją paletėmis

Įvadas

Jei planuoji perkraustymą į Angliją ir nori baldus vežtis paletėmis, tikriausiai jau googleini kainas ir galvoji, ar verta. Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, tad mačiau visko – ir labai gerų perkraustymų, ir tokių, kur klientai po to skambino pykdami. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano žinutėje) paaiškinsiu, kaip viskas veikia, kiek tai kainuoja, ir ko geriau nedaryti. Kalbėsiu atvirai, kartais gal ir nukrypsiu nuo temos, bet stengsiuosi būti naudingas.

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kiek tiksliai kainuoja baldų transportavimas į Angliją paletėmis?

Tai priklauso nuo kelių dalykų – kiek baldų veži, iš kurio Lietuvos miesto į kurią Anglijos vietą važiuosi, ir kokio tipo transportą renkiesi. Paprastai pilnas krovininis mikroautobusas (apie 20–30 kubinių metrų) iš Vilniaus į Londoną kainuoja maždaug 800–1200 eurų. Vienos paletės gabenimas gali būti 150–300 eurų, bet čia jau reikia žiūrėti konkrečiai. Kartais pigiau išeina sudėti viską į vieną didesnę siuntą su kitais klientais – tada dalijiesi kaina.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Nes vieni vežėjai dirba tik su savais sunkvežimiais, kiti naudoja subrangovus, treti veža tik pilnas mašinas. Kartais mažesnė įmonė gali pasiūlyti geresnę kainą, bet turėk omenyje, kad jie gali ir vėliau pridėti kažkokių „papildomų mokesčių". Aš pats kartais susiduriu su situacijom, kai klientai sako – o kodėl jūs brangesni nei kitas? Na, nes aš nemoku papildomai už tai, kad mane apgaudinėtų. Bet čia mano asmeninė nuomonė.

Ar galima gauti tikslią kainą be apklausos?

Galima gauti apytikslę, bet jei nori tikslios – reikia parodyti, ką veži. Geriausia nufotografuoti baldus arba tiesiog pasakyti, pvz.: „turiu lovą, spintą, stalą, keturias kėdes ir porą dėžių su drabužiais". Kuo tiksliau aprašai, tuo tikslesnė bus kaina. Kartais klientai sako „porą baldų" ir po to paaiškėja, kad tai keturi kambariai – tada jau viskas keičiasi.

Kada geriausia užsakyti perkraustymą kainos požiūriu?

Paprastai žiemą, ypač gruodžio–vasario mėnesiais, kainos būna žemesnės, nes mažiau žmonių kraustosi. Vasaros mėnesiai – brangiausi. Jei gali planuoti iš anksto, geriausia užsakyti bent prieš mėnesį. Bet čia toks bendras patarimas, konkrečiai tavo atveju gali būti viskas kitaip.

Ar verta lyginti kainas tarp daugybės vežėjų?

Taip, bet žiūrėk ne tik į kainą. Pasidomėk, kiek laiko įmonė dirba, kokie atsiliepimai, ar turi savo transportą. Kartais pigiausi pasiūlymai ateina iš žmonių, kurie po to dingsta arba pristato baldus po trijų savaičių vietoj žadėtų dviejų dienų. Vienas mano klientas anksčiau rinkosi pagal kainą ir po to man skambino verkdamas – jo baldai buvo išmesti kažkur sandėlyje ir nežinia kur dabar. Taigi čia tas atvejis, kai per pigiai gali būti brangu.

Logistika ir terminai

Kiek laiko trunka baldų pristatymas į Angliją?

Paprastai nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo maršruto. Iš Vilniaus į Londoną – maždaug 24–30 valandų važiavimo, bet reikia įskaičiuoti muitinę ir perkrovimus. Jei veži per keltą, gali būti ilgiau. Kartais būna taip, kad viskas užtrunka dėl eismo ar oro sąlygų – pernai per sniegą keletas mano mašinų strigo keliuose ir klientai laukė papildomą dieną. Tai tiesiog realybė, su kuria reikia skaitytis.

Kaip vyksta pats transportavimo procesas?

Pirma – susitariame dėl datos ir laiko. Tada aš arba mano kolega atvažiuojame pas tave, krauname baldus į mikroautobusą arba į didesnę mašiną, jei reikia. Viską tvirtiname diržais, kad niekas nejudėtų kelyje. Po to važiuojame link Anglijos. Jei tai pilna mašina – dažniausiai tiesiai, jei dalijamės su kitais – gali būti sustojimų pakeliui. Prieš pristatymą susisiekiame ir suderiname tikslų laiką.

Ar reikia man dalyvauti kraunant baldus?

Geriausia, kad būtum, bet jei negali – gali paprašyti kieno nors kito. Svarbu, kad kas nors žinotų, kurie baldai važiuoja ir kur jie turi būti išdėstyti namie Anglijoje. Kartais klientai palieka viską ir po to skambina – o kur mano spinta? O aš ją palikau sandėlyje, nes jie nepasakė, kad reikia vežti. Tai toks bendras pavyzdys, bet pasitaiko.

Kas nutinka, jei mano baldai neatitinka pranešto kiekio?

Čia jau problema. Jei sakai, kad veži tris paletes, o atvažiavęs matau penkias – kaina keičiasi. Kartais žmonės tiesiog pamiršta ką nors pridėti, kartais sąmoningai nutyli. Aš asmeniškai visada sakau – geriau pasakyk daugiau nei mažiau, nes po to visada galima atimti, bet pridėti jau brangiau. Ir taip, kartais tiesiog atsisakau vežti, jei matau, kad klientas meluoja. Man paprasčiau prarasti klientą nei vėliau aiškintis.

Ar galima sekti, kur mano baldai yra kelyje?

Dauguma rimtų įmonių turi GPS sekimą ir gali parodyti, kur mašina šiuo momentu. Kartais tiesiog atsiunčiu klientui žinutę – „esam ties Berlynu, rytoj busim". Paprasta, bet veikia. Jei įmonė nesugeba nieko pasakyti apie savo transporto buvimo vietą – jau keista.

Praktiniai klausimai apie baldų paruošimą

Ar baldus reikia kaip nors ypatingai paruošti?

Taip, bet nieko sudėtingo. Išmontuok, ką gali – lovos rėmas, spintų durelės, stalų kojos. Viską, kas gali sulūžti, geriau suvynioti į burbulinę plėvelę arba senus audinius. Stiklus – būtinai atskirai ir gerai supakuotus. Kartais žmonės palieka viską surinkta ir po to stebisi, kodėl vežėjas prašo papildomai. Išmontuoti baldai užima mažiau vietos ir juos lengviau tvirtinti.

Ką daryti su labai brangiais ar jautriais baldais?

Jei turi kokį nors senelės paveikslą arba brangų baldą – geriau pasakyk iš karto. Kartais reikia papildomo draudimo, kartais tiesiog ypatingo pakavimo. Vienas mano klientas vežė seną pianiną – tai jau kitas lygis, reikėjo specialaus žmogaus ir viskas kainavo brangiau, bet jis buvo patenkintas. Svarbu – nebandyk to slėpti, nes po to gali būti problemų.

Ar galiu baldus supakuoti pats, ar reikia, kad vežėjas padarytų?

Gali supakuoti pats, dauguma žmonių taip ir daro. Bet jei neturi nei laiko, nei noro – kai kurios įmonės siūlo ir pakavimo paslaugas. Čia jau kainuoja papildomai, bet kartais verta, ypač jei turi daug trapių daiktų. Aš pats visada sakau – jei nori sutaupyti, pakuok pats, bet daryk tai tvarkingai.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa į standartinę palečių?

Jei turi kažką labai didelio – pvz., ilgą sofą arba didelę spintą – reikia žiūrėti atskirai. Kartais tenka užsakyti didesnę mašiną arba dalinti į kelias dalis. Geriausia iš karto pasakyti vežėjui, kokie matmenys, nes kartais tai gali būti problema net ir dideliame mikroautobuse. Vienas mano klientas norėjo vežtis didelį medinį stalą – jis netilpo į standartinį mikroautobusą ir teko imti didesnį, kaina žinoma pakilo.

Ar reikia ką nors ypatingo dėl baldų, kurie buvo naudooti?

Jei baldai naudoti, tiesiog gerai juos supakuok, kad nepriskaldytų kito krovinio. Muitinėje Anglijoje kartais klausia, ar baldai nauji, ar naudoti. Jei naudoti – paprastai jokių problemų, jei nauji – gali prireikti dokumentų. Bet čia jau reikia pasitikslinti, nes aš ne 100% šitoje srityje, gal geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu.

Muitinė ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia perkraustymui į Angliją?

Pagrinde – sąskaita faktūra arba sąrašas to, ką veži (inventorius). Jei veži asmeninius baldus, dažniausiai pakanka sąrašo su aprašymu. Bet jei ten yra kažkas nauja arba vertingo – gali prireikti daugiau. Anglija po Brexit turi savo taisykles, tai visada geriau pasitikslinti iš anksto. Kartais reikia netgi draudimo dokumentų, bet tai jau priklauso nuo konkretaus atvejo.

Ar po Brexit pasikeitė kažkas dėl baldų gabenimo?

Taip, dabar reikia daugiau dokumentų ir muitinėje gali užtrukti ilgiau. Bet asmeniniams baldams taisykles vis dar palyginti paprastos. Svarbiausia – teisingai užpildyti dokumentus ir neturėti nieko draudžiamo. Vienas mano kolega pasakojo, kad klientui teko laukti tris valandas muitinėje, nes kažkas buvo ne taip su dokumentais. Tai nėra norma, bet pasitaiko.

Kas bus, jei dokumentai bus netvarkingi?

Gali būti, kad baldai bus sulaikyti muitinėje, kol viskas išsiaiškins. O tai jau papildomas laikas ir pinigai. Kartais tenka mokėti baudą, jei kas nors rimčiau ne taip. Aš visada sakau – geriau skirti papildomą pusvalandį dokumentams nei po to spręsti problemas. Bet žmonės dažnai nemoko šito pamokos, kol patys nepatiria.

Ar reikia mokėti muitą už asmeninius baldus?

Paprastai – ne, jei tai tikrai tavo asmeniniai baldai ir tu persikraustai gyventi į Angliją. Bet jei veži baldus parduoti arba jie nauji su sąskaita – gali prireikti sumokėti. Čia jau reikia žiūrėti konkrečiai, nes aš pats nesu muitinės specialistas. Geriausia pasiklausti tiesiogiai muitinėje arba pasitikėti patyrusiu brokeriu.

Problemų sprendimai

Kas bus, jei mano baldai bus sugadinti kelyje?

Čia priklauso nuo to, kaip buvo supakuota ir kaip elgėsi vežėjas. Jei viskas buvo gerai supakuota ir vis tiek kažkas nutiko – vežėjas atsako. Bet jei pats blogai supakavai – jau sunkiau. Vienas mano klientas pats susipakavo viską į dėžes be jokios apsaugos ir po to stebėjosi, kad lūžo indai. Čia jau jo atsakomybė. Todėl aš visada sakau – jei nori būti ramus, paprašyk profesionalaus pakavimo arba bent jau pasidomėk, kaip tai daryti teisingai.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek ir paklausk, kas vyksta. Kartais tai eismo problemos, kartais techninės problemos su mašina. Bet jei vėluoja jau labai daug – gali reikalauti kompensacijos arba tiesiog ieškoti kito sprendimo. Svarbu viską fiksuoti žinutėmis, jei teks kreiptis į teismą arba ginčytis dėl pinigų. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai klientai tiesiog pyko ir grasino teismu, bet po to viskas pasirodė buvę paprastas nesusipratimas.

Kaip žinoti, ar vežėjas patikimas?

Žiūrėk atsiliepimus, kiek laiko dirba, ar turi aiškią įmonę su kontaktais. Jei kas nors siūlo labai pigiai ir tik per facebook žinutes – jau rizikinga. Aš pats visada sakau – jei įmonė turi tinklapį, aiškius kontaktus, atsiliepimus ir gali parodyti transportą – jau geriau. Bet tai mano nuomonė, gali būti ir kitų patikimų variantų.

Ar verta imti draudimą kroviniui?

Taip, ypač jei veži brangesnius baldus. Paprastai draudimas kainuoja nedidelę dalį nuo krovinio vertės, bet gali būti labai naudingas, jei kas nors nutinka. Vienas mano klientas draudė ir po to, kai mašina apvirto (laimei, niekas nesusižeidė), jam viską atlygino. Bet čia jau retas atvejis, dažniausiai viskas būna gerai. Čia kaip su saugos diržu – gali niekada ir neprireikti, bet jei prireiks – džiaugsies, kad turėjai.

Ką daryti, jei baldai pradingsta?

Pirmiausia – skambink ir aiškinkis. Jei vežėjas neatsako arba nežino, kur tavo baldai – gali kreiptis į policiją arba teismą. Bet taip atsitinka labai retai, ypač su oficialiomis įmonėmis. Aš per visus metus turėjau tik vieną atvejį, kai kliento baldai iš tiesų pradingo – po to paaiškėjo, kad buvo klaida sandėlyje ir viskas atsirado po poros dienų. Taigi dažniausiai tai būna nesusipratimas, o ne tyčia.

Papildomi patarimai

Kada geriausia kraustytis į Angliją?

Jei turi laisvę rinktis – žiema arba pavasario pradžia. Vasarą viskas brangiau ir sunkiau rasti gerą vežėją, nes visi kraustosi tuo metu. Bet jei dirbi ir negali rinktis – tada jokios išeities, teks mokėti daugiau arba derintis prie to, kas yra. Vienas mano klientas kraustėsi rugpjūtį ir mokėjo beveik dvigubai daugiau nei būtų mokėjęs žiemą. Jam buvo gaila, bet kitokios išeities neturėjo.

Ar galiu vežtis baldus kartu su kitais žmonėmis ir taip sutaupyti?

Taip, tai vadinasi dalinis krovinys arba groupage. Keli žmonės susideda į vieną mašiną ir dalijasi kaina. Tai gali būti žymiai pigiau, bet turi minusų – gali tekti laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys, ir pristatymas gali užtrukti ilgiau. Kartais tai verta, kartais ne – reikia žiūrėti pagal situaciją. Aš pats siūlyčiau tik tada, jei neturi griežtų terminų ir nori sutaupyti.

Ką dar galiu padaryti, kad perkraustymas būtų sklandus?

Planuok iš anksto, nesitikėk, kad viskas ivyks savaime. Pasiruošk sąrašą, ką veži, susitark dėl visko raštu, pasidaryk nuotraukas baldų prieš vežant – jei kas nors nutiks, turėsi įrodymą. Ir dar – būk realistas. Viskas retai būna taip, kaip planuoji. Kartais reikia tiesiog priimti, kad kažkas nepavyks ir gyventi toliau. Tai toks mano gyvenimiškas pastebėjimas, bet čia jau kita tema.

Ar verta samdyti perkraustymo įmonę ar tiesiog susirasti vežėją?

Jei turi daug baldų ir nori, kad viskas būtų padaryta profesionaliai – imk įmonę, kuri daro viską nuo iki. Jei tiesiog reikia kažką pavežti – gali susirasti ir paprastą vežėją. Bet čia jau tavo sprendimas, priklauso nuo to, kiek laiko ir pinigų nori skirti. Aš esu šališkas, žinoma, bet stengiausi būti objektyvus.

Ką daryti, jei pirmą kartą veži baldus į Angliją ir nieko nežinai?

Nebijok klausti. Gera vežėjo įmonė visada paaiškins, kas ir kaip. Jei jie neatsako į klausimus arba elgiasi keistai – ieškok kito. Ir dar – pasiskaityk atsiliepimus, paklausk pažįstamų, ar kas nors turi patirties. Kartais geriausia informacija ateina iš žmonių, kurie jau yra perėję viską. Vienas mano klientas pasakė – geriau paklausti ir pasirodyti kvailu, nei po to gailėtis. Ir aš su tuo sutinku.

Išvada

Perkraustymas į Angliją su baldais paletėmis nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti, bet reikia žinoti kelis dalykus. Kainos priklauso nuo kiekio, atstumo ir laiko, todėl geriausia klausti konkrečiai. Svarbiausia – gerai supakuoti baldus, turėti tvarkingus dokumentus ir rinktis patikimą vežėją. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. O jei viską planuoji iš anksto ir nekuri skubotų sprendimų – viskas turėtų būti gerai. Sėkmės su perkraustymu, jei dar kils klausimų – rašyk, stengsiuosi padėti.