Baldų gabenimas į Angliją mikroautobusais: saugu ir greita

Žinai, per pastaruosius penkiolika metų teko matyti visko – nuo gigantiškų konteinerių su pianinais iki vyrukų su nuleistomis sėdynėmis ir sofa ant kelių. Tai apie pastarąjį variantą ir pakalbėsim. Baldų gabenimas į Angliją mikroautobusais dažnai būna greitesnis ir asmeniškesnis nei didelės mašinos, ypač kai pervežam 1–3 kambarių buto daiktus. Aišku, ne visi mikroautobusai vienodi, ir ne kiekvienas vairuotojas – profesionalas. Bet jei tinkamai susižiūrėsi – gal gauti labai gerą kainą ir matyti savo daiktus kelionėje. Šiandien sumėginu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas antras skambutis. Kai kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, bet velnias slypi smulkmenose.

Praktiniai dalykai, kuriuos pirma sužinoti

Ar baldų gabenimas į Angliją mikroautobusais tikrai saugus ir greitas?

Atsakykime atvirai – saugus būna tada, kai tinkamai supakuota ir sutvirtinta. Greitas – kai važiuojama tiesiogiai. Mikroautobusai pranašesni mažiems kroviniams, nes nereikia kaupti devynių klientų daiktų į vieną vilkiką. Kelionė trunka maždaug tris keturias dienas. Blogiausia, ką mačiau – kai vežėjas neįtvirtino sofos, tai ji kelionėje apdaužė šaldytuvą. Abi pusės verkė. Bet tai ne sistemos kalte, o žmogaus. Jei vairuotojas turi patirties ir diržų – viskas bus tvarkinga. Tik nepirkite tos pasakos, kad per dvylika valandų iš Vilniaus iki Londono – nebent leksiskas sportas.

Ar mikroautobusas tiks mano visam butui pervežti?

Dažniausiai taip, jei tai ne penkių kambarių namas. Standartinis mikroautobusas sutalpins apie 8–12 kubinių metrų. Vieno miegamojo butas su sofa, lova ir spintelėmis dažnai telpa kaip įlietas. Būna ir siaubo, kai klientas sako „nedaug“, o pasirodo dar trys komodos. (tada jau reikia dviejų reisų arba didesnės mašinos). Matuokite savo daiktus – realios nuotraukos padeda labiau nei žodžiai „vidutiniškai“. Aš visada prašau nufotografuoti kampinę spintą, nes jos apgaulingos. Atrodo maža, bet užima pusę bagažinės. Nebūkit to kliento, kuris tikisi, kad daiktai susispaus kaip kosmonautų maistas.

Ar vairuotojas padės nešti baldus į trečią aukštą be lifto?

Hm, čia toks klausimas, ant kurio visada stabteliu. Pas mane – padedu, bet ne visi vežėjai tai daro kaip standartą. Daugelis vairuotojų dirba vieni, be pagalbininko. Jei darbai sunkūs – pianinas be lifto – gali paprašyti papildomo mokesčio arba tiesiog atsisakyti. Kartais klientai įsivaizduoja, kad už keturis šimtus eurų gauna keturių žmonių komandą su technika. Reikia aiškiai paklausti iš anksto: „Ar imatės neštelėti?“ Nes buvo atvejų, kai vyrukai atvažiuoja, pamato laiptus ir sako – ne, čia ne mūsų darbas. O jūs vieni likot su sofa. Nepatogu girdėti, bet tokia realybė rinkoje.

Kiek dienų iš Lietuvos iki Anglijos važiuoja mikroautobusas su baldais?

Na, priklauso nuo to, iš kur ir į kur. Bet realiai – dvi su puse iki keturių dienų tiesioginiu maršrutu. Aš dažniausiai spėju per tris dienas nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Londono rajono. Kartais oras sustabdo, kartais Prancūzijos pasienininkai užtrunka. Būna ir greičiau, kai keičiasi du vairuotojai, bet brangiau. Svarbiausia, kad mašina nebūtų perpildyta – tuomet važiuoja lėčiau ir daugiau degalų ryja. Nors šiuolaikiniai dyzeliai ekonomiški, oro pasipriešinimas kartais stebina. Planuokit penkias dienas, o jei atvažiuoja per tris – džiaugsitės kaip vaikis. Vienareikšmiškai pasakyti negaliu, kelias – gyvas organizmas.

Ar baldai per važiavimą niekur nesibraižo?

Teoriškai neturėtų, jei gerai supakuoti. Praktikoje... kartais nutinka. Kartą vežėme veidrodį, suvyniotą į dukart burbulinę plėvelę – vis tiek atsirado įbrėžimas, nes slinko per metalinę kampą. Dabar aš visada sakau: kilimai, kampų apsaugos, tempimo diržai – ne švaistymas. Vairuotojas turi žinoti, kaip sustatyti svorį, kad neslidinėtų. Deja, yra vežėjų, kurie krauna kaip į Tetrisą, bet nepasirūpina apsauga. Tada rezultatas apstulbina. Jūsų baldų gabenimas į Angliją bus saugus tik tada, kai pakankamai investuosite į pakavimą. Arba pasirinksite tą vairuotoją, kuris supakuoja pats – brangiau, bet ramiau.

Kaip supakuoti stiklinę vitriną, kad nelūžtų?

Oi, stiklas – košmaras. Vitrina suvyniojama į burbulinę, tada į kartoną, kampams – apsaugos. Bet kartą vežėm indaują, kuri atrodė kaip tankas. Atvežėm – stiklas sveikas, bet mediniai profiliai atsilaužę, nes mikroautobuse vibravo kitaip nei vilkike. Būtent mažesnė mašina juda kitokiu ritmu. Statykite ant kieto pagrindo, o ne ant dėžių. Ir tarp daiktų palikite tarpus, ne sandariai. Pamenu, klientas pats supakavo... geriau palikite tiems, kurie matė, kaip kas atrodo po dviejų šimtų kilometrų duobių. Aš vairuoju dvidešimtą metą – patikėkit, matau, kas gyva, o kas sulūš.

Kaina, laikas ir kaip pasirinkti vežėją

Kiek maždaug kainuoja baldų gabenimas į Angliją mikroautobusu?

Sunku sušaukti tikslią sumą, nes skirtingas „mažai“. Apytiksliai – nuo 350 iki 800 eurų už pilną mašiną keliu Lietuva–Anglija. Jei pildote pusę – daliniai kroviniai – mokate už kubus, keli šimtai eurų. Kuras dabar brangus, keliai mokestiniai, o po Brexit dokumentų tvarkymas irgi laikas. Būna pigiau – trys šimtai, bet tada klauskite, ar yra krovinio draudimas. Kartais maža kaina reiškia, kad vairuotojas veža pirmą kartą. Ir tai baigiasi ašaromis dėl sofos. Aš pats nenuvertinu nei savo, nei kolegų darbo, bet rinkoje yra visko. Pasitikrinkite, ką perkate.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Jei klausi – dažniausiai neverta. Mačiau prieš du mėnesius: klientas išsirinko už 280 eurų. Paskui paaiškėjo, kad mašina sena, duris užlopytos virve. Ant veidrodžio liko juoda gumos žymė – nebeišėjo nuvalyti. Pigiai nebūna gerai šitam versle, ypač kai reikia kirsti Europą. Yra naujų vežėjų, kurie dėl reputacijos dirba pigiau kokybiškai – bet loterija. Aš renkuosi vidurinę kainą su žmogumi, su kuriuo galiu pasikalbėti telefonu. Jei balsas kitam gale baimingas arba viskas tik per skelbimą – pabėkite. Yra riba, žemiau kurios prasideda rizika, o ne taupymas.

Ar mikroautobusu gaunasi greičiau nei dideliu kroviniu?

Dažniausiai taip. Ne dėl greičio ribų, o dėl logistikos. Nereikia surinkinėti daiktų iš dešimties klientų ir laukti sandėlyje. Mikroautobusai važiuoja tiesiogiai arba su vienu kitu pakrovimu. Jei krovinys nuo durų iki durų, be terminalo – sutaupote kelias dienas, kartais savaitę. Aišku, jei vežėjas meluoja, kad važiuoja tiesiogiai, o stovi Olandijos aikštelėj – kita kalba. Bet rimti perkraustytojai mikroautobusais tikrai pranašesni mažiems kroviniams. Tai toks sau ir greitas variantas, jei neskaitote vakarinių pasakų apie dvyliką valandų. Aš džiaugiuosi, kai spėju per tris dienas – ir klientai džiaugiasi.

Kada geriau mikroautobuso, o kada didelio vilkiko kviesti?

Priklauso nuo kiekio. Jei turite didelį būrą daiktų, keliolika kubų, vilkikas bus racionaliau. Mikroautobusas idealus 1–2 kambarių butui arba kai Anglijos gatvelė siaura. Buvau Stratford-upone-Avone – ar kažkur ten – kur mikroautobusas vos prasisprogo pro vartus, o vilkikas būtų gatvėje palikęs. Praktiškumas laimi prieš kubatūrą. Be to, vilkikas brangiau kainuoja kelyje ir keltu. Kartais klientas galvoja „kuo didesnis, tuo geriau“, bet moka už tuščią orą. Nors oras Anglijoj ir taip drėgnas. Rinkitės protingai pagal situaciją, o ne pagal emociją.

Kaip sužinoti, kad vežėjas tikrai atvažiuos sutartą dieną?

O čia bėda. Pasirašę sutartį? Telpa vienas skambutis? Rimti žmonės atsiunčia patvirtinimą, dalijasi lokacija. Bet daug kas vyksta ant žodžio. Aš imu 50% avanso – tai rimtas ryšys. Jei prašo visų pinigų prieš išvykstant – negerai. Jei atsisako avanso – irgi keista, nes gali pasiimti geresnį pasiūlymą pakeliui. Būna, paskambini ryte, o jie sako: „oi, sugeso mašina“. Kartais tiesa, kartais melas. Geriausia rekomendacija – paklauskite draugo, kuris jau vežėsi. Būna taip, kad pasaulis sukasi apie žmogišką pasitikėjimą, o ne Google reitingus. Deja, bet faktas.

Ar prieš gabenimą reikia išardyti baldus patiems?

Nebūtina patiems, bet jei galite – padės. Stalų kojos, lovų rėmai – dažnai atsuka, tada mašinoje sutaupote metro. Aš pats turiu įrankius ir padedu, bet jei baldai sudėtingi – IKEA su slankiojančiomis dalimis – tai laiko gali atimti gerą pusvalandį. Kartais klientas sako „ai, ten paprasta“, o pasirodo dvidešimt keturi skirtingi varžteliai. (tada jau aš ir vairuotojas žiūrim vienas į kitą). Nesusigundykite visko suversti vežėjui paskutinę minutę – jis ir taip krauna. Nurodykite iš anksto, kas išardyta, o kas ne, tada gausite tikslesnę kainą ir laiko planą.

Apsauga, blogieji scenarijai ir kas realybėje nutinka

Kas bus, jei mano daiktai vis tiek sulūš kelyje?

Fui, jautri tema. Ar turite vežėjo draudimą? Ne? Tuomet gausite nieko arba simbolinę sumą. Rimti vežėjai turi CMR draudimą. Jei vairuotojas – pavienis skelbimų herojus be verslo liudijimo – kovosite pečiais. Aš kviečiu pasirašyti važtaraštį su sąrašu ir būkle. Nuobodu, bet gelbsti. Buvo atvejis – vežėme porcelianą, lėkštės įtrūko. Draudimas padengė, bet be surašymo prieš išvykstant būčiau kaltę prisiimęs pats. Nebūkite naivūs. Baldų gabenimas į Angliją turi turėti aiškią atsakomybę. Jei vežėjas neigia, kad gali kažkas nutikti – jis meluoja. Aš pats dvidešimt metų vairuoju – visko pasitaiko.

Ar mikroautobuse mano daiktai keliaus su svetimais daiktais?

Jei mokate už pilną mašiną – ne, viskas jūsų. Jei dalinis krovinys – taip, bus sukrauti su kitais. Tai nėra blogai, jei vairuotojas moka atskirti. Blogas scenarijus – kai krauna be tvarkos: jūsų daiktai, maistas, statybinės atliekos. Aš esu matęs... Geriau nesakysiu. Tiesiog paklauskite, ar maišomi kroviniai. Jei kvepia lakais – atsisakykite. Jūsų mikrobangų krosnelė neturėtų kaimynauti su trimeriu. Tvarka mašinoje rodo tvarką galvoje. Rimtas vežėjas fotografuoja pakrovimą, siunčia jums. Jeigu ne – ieškokite kito. Nes jei bagažinė primena šiukšlyną, galvokite, kas bus po dviejų tūkstančių kilometrų.

Ar galiu patikėti raktus nuo buto Anglijoje vairuotojui?

Daugelis kolegų tai daro nuolat. Klientas palieka raktus po kilimėliu, vairuotojas neša vidun. Praktiška. Bet teisiškai – pilkoji zona. Jei ką nors dings iš buto – kas kaltas? Aš pats siūlau: atiduokite kaimynui arba draugui, kuris priima. Vairuotojas paskambina, sutaria. Arba būkite bute. Aš nesu teisininkas (nors tiek metų kelyje daug mačiau), bet nuojauta sako: neturėkite vienintelio rakto kopijos svetimiems. Nebent esate tikri. Tai individualus pasirinkimas. Aš draugų raktus imčiau, bet iš skelbimo paimto žmogaus – nebent su notaro patvirtinimu... juokauju. Bet tik truputį.

Ar dažnai pasitaiko, kad vežėjai pavagia ar pamesta daiktus?

Pavagia – labai retai, ne profesionalai. Pamesta – pasitaiko. Dažniausiai ne pavogta, o pamiršta. Maždaug prieš metus nutiko: iškrovėm baldus, klientas pasirašė patenkintas. Po savaitės skambutis: „Kur dviratis?“ Pasirodo, liko už pakuočių. Radom, grąžinom. Būna ir blogiau – ant kelio sustojus gali kokia dėžė iškristi. Dėl to aš prašau nufotografuoti pakrovimą. Ir nemanau, kad pasaulis kupinas vagių. Yra blogų darbuotojų, pavargusių žmonių, bet dažniausiai tiesiog netvarka. Jei norite visiškos ramybės – sekite savo daiktus nuotraukose. Viską surašykite. Tada ampulės nesprogs.

Ką daryti, jei krovinys atvažiuoja vėlai ir aš turiu išsikraustyti iš buto?

Klasikinis stresas. Iškraustymo data – pirmadienis, o vežėjas sako „trečiadienis“. Tada sėdite ant lagaminų purve. Pasiteiraukite senojo nuomotojo dėl dviejų dienų atidėjimo. Arba – saugykla Lietuvoje trumpam. Aš stengiuosi lankstyti maršrutus, bet... kelias keičiasi. Kamščiai, oras, dokumentai. Jei situacija kritiška – rinkitės oro uosto tipo saugyklas arba sutarkite su draugu. Nekaltinkite vežėjo vien dėl vėlavimo, bet ir nepalikite visko paskutinei minutei. Gyvenimas nėra idealus, o nuomos sutartys neriboto lankstumo taip pat. Planuokite buferį bent porai dienų – aš tai vadinu proto mokesčiu.

Ar mikroautobusu galima gabenti augintinį kartu su baldais?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Yra specialūs skrydžiai ir veterinariniai pažymėjimai. Mikroautobuse gyvūnas kelias dienas – kankinimas, nebent labai didelė mašina ir važiuojate kartu. Buvau atvežęs mažą šunį narvelyje – savininkas priekyje. Bet katės klykia. Be to, muitinėje gali kilti klausimų dėl veterinarijos. Nežinau tiksliai visų taisyklių – nevystau gyvūnų, vystau baldus. Aišku viena: vežkitės augintinį atskirai. Nors mikroautobusas jūsų baldui saugus, jis ne skirtas keturkojams trims dienoms po Europą. Užsimiršau – dar reikia mikročipo ir vakcinų, o čia atskira biurokratija.

Muitinė, popieriai ir Brexit kasdienybė

Ar po Brexit dar galima taip paprastai gabenti baldus į Angliją?

Galima, tik nebe taip paprastai kaip anksčiau. Buvusioji ES laisvė pasibaigė, dabar reikia muitinės deklaracijų. Jei baldai naudoti ir jūsų nuosavybė daugiau nei pusę metų – dažniausiai neapmokestinami. Bet popieriai privalomi. Aš pats dabar dirbu su brokeriais, nes anksčiau pats pildžiau – prisidirbau. Klaidos kainuoja laiko ir pinigų, kartais mašina stovi pasienyje parą. Reikia sąrašo, vertės deklaravimo. Kai kurie galvoja, kad mikroautobusas „prasmuks“ be dokumentų. Ne. Anglijos pasieniečiai tikrina krovinines mašinas. Nebent vairuotojas nematomas... šiaip ne. Rimtas perkraustymas dabar visada su popieriais.

Kokių dokumentų man reikia paruošti?

Sąrašas baldų su vertėmis, pirkimo kvitai jei kas nauja, muitinės deklaracija – kurią daro vežėjas ar brokeris. Reikia asmens dokumento kopijos. Jei technika – kartais sertifikatų... Čia jau aš kartais pasiklystu, nes sąrašai kiekvienais metais kinta. Aišku viena: negalite vežti neaiškių daiktų be aprašymo. Neseniai klientas gabeno antikvarinį laikrodį – be dokumentų muitinė sustabdė. Dėl to prašau turėti bent nuotraukas. Muitininkai žmonės – jei mato logiką, praleidžia. Bet netikėkite pasakomis apie lengvą Brexitą. Viskas rimčiau nei atrodo. Pasitarkite su brokeriu – tai pigiausia ramybė.

Ar muitinėje gali atidaryti dėžes ir tikrinti?

Taip, ir daro dažniau nei manote. Aš važiavau pro Doverį – atidarė dėžę su indais, pažiūrėjo, ar nepaslėpta elektronika. Mikroautobusai patrauklesni, nes mažesni, bet Anglijos pasieniečiai nepraleidžia vien dėl mašinos dydžio. Būna netikrinami, būna tikrinami visiškai. Jei reikia deklaruoti – deklaruokite. Yra toks dalykas – muitinės baudos. Nepamatysi, kol nenubaus. Mačiau, kaip dėl dviejų neužpildytų langelių žmogus prarado pusę dienos. Skaudu. Geriau pusvalandis popieriams nei para pasieniečio akivaizdoje. Be to, matyti kaip kas tikrinama... nemaloni patirtis. Aš pats jaudinuos, nors paprastai vežu legaliai.

Ar galiu kažką paslėpti tarp baldų, kad nereikėtų deklaruoti?

Yra tokių minčių – ypač su alkoholiu. Nepatarčiau. Pirmiausia, nelegalu. Antra, jei randa – kentės vairuotojas ir jūs. Trečia... žinai, aš mačiau, kaip klientas įkišo du butelius į batų dėžę – muitinė netikrino. Bet tai buvo laiminga atsitiktinumas, ne taisyklė. Nerekomenduoju. Baldų gabenimas į Angliją turi būti švarus verslas, o ne pokeris su pasieniečiais. Jei norite sutaupyti ant akcizo – pirkit vietoj. Patiems ramiau. Be to, jei vairuotojas dėl jūsų kaltės lieka be mašinos parą – tai brangiau kainuos nei tie buteliai. Rimtų žmonių toks požiūris netenkina.

Kiek trunka muitinės patikra ir ar reikia man ten būti?

Jūsų buvimas dažniausiai nereikalingas – vairuotojas arba brokeris tvarkosi. Pati procedūra – nuo dviejų valandų iki paros. Kuriam laikui sustoja priklauso nuo eilių, ar sistema veikia, ar muitininkas išsimiegojęs. (juokauju, jie profesionalūs... dažniausiai). Rimtai, Doverio uoste gal stovėti ir naktį. Calais keltų terminale kartais per valandą. Klaida – manyti, kad mikroautobusas praeis greičiau. Nebūtinai. Kai kuriose stotyse mažos mašinos eina į tą pačią eilę. Vairuotojas paskambins, jei reiks parašo. Būkit pasiekiami telefonu. Nieko nėra blogiau nei muitinėje ieškoti savininko, o jis miega.

Ką reiškia T1 ar eksporto deklaracija – ar man tai rūpėti?

Aš pats tiksliai nesu muitinės ekspertas – dirbu su daiktais, ne popieriais. Bet žinau: eksporto deklaracija – kad daiktai paliko ES, T1 – tranzito dokumentas važiavimui per kitas šalis. Ar jūsų galva? Idealu, kad ne. Tai vežėjo ar brokerio rūpestis. Jūsų darbas – teisinga informacija. Buvo atvejis: klientas deklaravo sofą už 50 eurų, o ji dizainerio – 1200 vertės. Muitinė įtarė. Viskas stringa. Taigi rūpinkitės tikslumu, o ne formos numeracija. Aš pervežu baldus, ne seminarus vedu. Bet šitą minimumą žino kiekvienas patyręs vairuotojas. Ir jums verta žinoti, kad tokie dalykai egzistuoja.

Apibendrinus, baldų gabenimas į Angliją mikroautobusais išlieka vienu praktiškiausių būdų mažiems ir vidutiniams perkraustymams. Svarbiausia – rasti žmogų, kuris ne tik pasiūlo mašiną, bet ir atsako į skambutį tada, kai reikia. Nepirkite stebuklo už trecentus eurų ir nepamirškite popierių po Brexit. O jei kas neaišku – skambinkite. Geriau pakartoti klausimą du kartus nei kartą apsirikti su visais savo daiktais kelyje. Saugios ir greitos kelionės jūsų baldams.