Atsakingas siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt treji metai. Žinau, kad pirmas kartas siunčiant daiktus į Angliją būna lyg žygis į nežinią. Žmonės nežino, ar reikia pakuoti kitaip, ar muitininkai bus draugiški, ar kurjeris paskambins prieš duris. „Nuo durų iki durų“ skamba gražiai, bet kas slepiasi už tos frazės? Aš čia ne tam, kad puošiau realybę. Papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tiesų, su blogomis ir geromis dienomis, nes taip ir būna. Jei ieškote atsakingo siuntų pristatymo į Angliją nuo durų iki durų, pradėkite nuo to, kad suprastumėte procesą, o ne tik kainą.

Pradžia ir pasiruošimas – čia dažniausiai painu

Kiek laiko trunka atsakingas siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų?

Na, jei viskas suplanuota gerai ir nėra kalėdinio maratono, dažniausiai nuo pakrovimo Lietuvos kampelyje iki atidarymo Londone ar Birmingame praeina trys iki šeši darbo dienos. Šiaip, kartais būna greičiau, jei keltas iš Klaipėdos neiškrypęs laiko ir Mančesterio apylinkėse nėra avarijų. Kartais diena ilgėja dėl muitinės eilių Doverio uoste. Tai ne pašto laiškas, kurį numesi dėžutėn. Čia reikia krovininio mikroautobuso, laiko keltai ir žmogaus, kuris Anglijos pusėje sulauks siuntos.

Ar galiu daiktus supakuoti pats, ar būtinai reikia profesionalų?

Galit ir patys, bet turiu būt sąžiningas – pusė bėdų prasideda nuo prastos pakuotės. Prieš trejus metus vežėme siuntą šeimai į Jorkšyrą. Jie taupė ant kartono, panaudojo senas batų dėžės. Kelionės pabaigoje krūvą porceliano radome lyg dėlione. Jeigu pakuojate patys, nepamirškite: dėžės turi būti dvigubo sluoksnio, o ne kokios nors naudotos iš parduotuvės. Ir juosta. Geriausia brangi, ruda. Ne ta skaidri, kuri atsiklijuoja nuo šalčio mašinoje.

Kas yra ta „durų iki durų“ paslauga realybėje, o ne reklaminiuose lankstinukuose?

Realybė tokia: mūsų žmogus pasibelst į jūsų duris Kaune, Klaipėdoje ar kur ten gyvenat, užleidžia krovininį automobilį prie pat laiptų, pakrauna daiktus, vyksta į uostą, keliauja per jūrą, tada Anglijoje vėl kraunasi į mašiną ir atvažiuoja prie jūsų naujųjų durų Londone. Teoriškai jūs nieko neiškraunat. Praktiškai kartais anglų daugiabučiuose parkingas toks siauras, kad tenka daiktus atnešti iš artimiausios vietos. Tai vis tiek vadinu durų iki durų paslauga, bet su sveiku protu.

Kokių daiktų geriau neimti, kai siunčiam siuntą į Angliją?

Šviežius produktus, dideles dujų baliones ir daiktus be dokumentų – tikrai ne. Anglijos muitinė po Brexit tapo... na, pavadinkime ją atidesnė. Aš asmeniškai nerizikuoju su augalais, nes nesu šimtu procentų tikras dėl jų importo taisyklių. Gal jau pasikeitė, gal ne – reikia tikrinti kaskart. Taip pat venkite skysčių be originalios pakuotės. Buvo atvejis, kai klientas įsidėjo atidarytą šampūno butelį. Visą automobilį kvepėjo lietuviška žolelėmis dvi dienas. Nemalonu visiems.

Ar man tikrai nereikia nieko daryti, kai jūs atvažiuosite paimti siuntą?

Reikia. Tikrai reikia. Jūs turite būti namuose, nes kaip mes kitaip pateksime į butą ar namą? Aišku, galima palikti raktą kaimynui, bet aš tam mėgstu tikėt mažiau. Buvo situacija Panevėžy – klientas išvažiavo į darbą, liepė raktą po kilimėliu. Radome, bet paskui jis pats nerado laiko atsakyti į skambutį dėl sąrašo. Siunta vėluoja pusdienį. Taip kad būkite prie telefono ir prie durų. Ir turėkite sąrašą. Popierinį, ne tik telefone, nes telefonai užsikrauna lėtai kai labiausiai reikia.

Pinigai ir popieriai – tai kas erzina visus

Kiek kainuoja atsakingas siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų?

Nėra vienos kainos. Nesąžininga būtų sakyti „nuo šimto eurų“. Viskas svyruoja pagal tai, ar vežame dešimt dėžių į Londono centrą, ar tris kambarių butą į kaimą netoli Liverpulio. Kaina juda nuo trijų šimtų iki poros tūkstančių eurų. Pigiausia būna, kai siuntos surenkamos – vadinasi, jūsų daiktai keliauja su kitų klientų siuntomis viename automobilyje. Išskirtinis pervežimas, kai visas furgonas tik jūsų, natūraliai kainuoja daugiau. Visada prašykite įskaičiuotų kainos pasiūlymų, kad vėliau neiškristų staigūs papildomi mokėjimai.

Ar kaina skiriasi, jei pristatymas ne į Londoną, o į mažesnį miestelį?

Skiriasi. Ir tai normalu. Nuolat važiuojame į Londoną, Birmingamą, Mančesterį – ten maršrutai „įkalti“. O jei reikia sukti į kokį Glosteršyrą ar Velso pasienį, degalai yra degalai, o vairuotojo laikas – laikas. Kartais priemoka siekia šimtą–du šimtus eurų, priklausomai nuo atstumo nuo pagrindinio kelio A1. Aišku, jei ten gyvena jūsų močiutė ir ji laukia lietuviškų pyragų, nors maisto nevežam, kaina lieka kaina. Ne mes nustatom geografiją.

Ar reikia draudimo siuntai į Angliją?

Reikia. Ir ne todėl, kad aš noriu parduoti papildomą paslaugą. Vežant per Calais kanalą ir judant Anglijos keliais nutinka keistenybių. Prieš ketverius metus turėjome atvejį, kai prie Siaurojo sąsiaurio kelyje mus apipylė provėžos vandeniu – dešimt dėžių sudrėko. Draudimas padengė. Jei jo nebūtų buvę, būčiau turėjęs aiškintis su klientu asmeniškai. Atsakingas siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų be draudimo yra tarsi važiuoti dviračiu be šalmo. Techniškai galima. Rezultatas apgailėtinas, jei kas atsitiks.

Ar po Brexit dar reikia kokių nors ypatingų dokumentų?

Reikia. Dabar kiekviena siunta į Jungtinę Karalystę turi turėti inventorizacijos sąrašą anglų kalba. Ne tik „dėžė su daiktais“, o konkrečiai: „3 poros batų, 1 elektrinis virdulys“. Pasas ar asmens tapatybės dokumentas jūsų niekas Anglijoje neklaus, nebent tai jūsų persikraustymas su pilnu turtu, bet daiktų sąrašas – privalomas. Kartais klientai pyksta: „kam man rašyt knygą?“. Bet taip reikia. Muitinės sistema EORI numerius prašo verslo siuntoms, o privačioms kartais pakanka detalaus aprašymo. Nors, tiesa pasakius, pasienyje viskas kaskart kiek kitaip.

Kas bus, jei sąraše neįrašysiu visko tiksliai?

Tada prasideda rizika. Jei muitininkai nusprendžia tikrinti ir randa daiktą, kurio nėra sąraše, gali baudžti arba sulaikyti siuntą. Buvo toks atvejis su muzikos instrumentu – klientas parašė „hobi prekės“, o viduje buvo koncertinė gitara. Sulaikė dviem dienom Doverio poste. Nieko baisaus, bet nervai ir laikas. Geriau atvirai surašyti netgi nusibodusią smulkmeną. Patriotinis patarimas: jei nežinote kaip pavadinti daiktą angliškai, sugalvokite arba parašykite lietuviškai su vertimu. Tik neslėpkite. Blogiausios klaidos kyla norint pasidaryti greičiau.

Kelionė ir pristatymas – nuo mūsų durų iki jūsų

Papasakokite, kaip vyksta pristatymas į Angliją nuo durų iki durų žingsnis po žingsnio.

Puiku. Pirmadienio rytą mūsų furgonas atvažiuoja prie jūsų namų. Užsirašome, kas pakuota, patikriname etiketes. Tada važiuojame į Klaipėdos uostą, ten krauname konteinerį arba tiesiai į keltą, jei tai mikroautobusas. Kelionė per jūrą trunka apie dieną ar dvi, priklauso nuo maršruto – per Kylį, Newcastle ar kitur. Anglijoje vėl persikrauname, jei buvome konteineryje, ir važiuojame tiesiai pas jus. Prieš pristatymą paskambiname. Jūs atidarote duris – ir daiktai jau jūsų svetainėje. Na, ne visada svetainėje, kartais tik prie durų, jei laiptinė siaura. Bet esmė ta – jūs beveik nieko neimate į rankas.

Kas vairuoja – lietuviai ar vietiniai anglai?

Abu yra. Dažniausiai Lietuvoje pakrauna mūsų komanda, kurią pažįstu asmeniškai – daugelis dirba penkiolika ir daugiau metų. O Anglijos maršruto dalį kartais perimame bendradarbiaujantys vietiniai vežėjai arba mūsų kitas lietuviškas ekipažas, kuris tuo metu būna saloje. Jei vairuotojas anglas, jis žino vietines gatves, vienos krypties sistemas Londone ir kur galima stovėti nebūnant baudžiamam. Tai praktiška. Tik žodžio „sudėk į furgoną“ jis gali nesuprasti lietuviškai, bet čia ne tragedija – telefonas ar gestai gelbsti.

Ar mano daiktai keliauja kartu su kitais klientų daiktais?

Kartais taip, jei renkame kartu. Vadinamasis pilnas furgonas faktūroje ne visiems reikalingas. Jeigu vežate penkias dėžes, logiška, kad jos stovi šalia kito kliento dešimties dėžių Anglijos kelyje. Kiekviena siunta pažymėta, sukurta atskira vieta. Niekas nenori gauti svetimų kelnių. Prisimenu atvejį, kai dvi šeimos važiavo tuo pačiu reisu – viena į Braitoną, kita į Notingemą. Buvo netgi smagu, abi pusės sutaupė. Tačiau jei vežate visą būtą – keturių kambarių – tada furgonas visos kelionės metu tik jūsų. Atsakingas siuntų pristatymas tai ir reiškia – pagal poreikį, ne pagal vieną šabloną visiems.

Kokią transporto priemonę naudojate siuntoms į Angliją?

Priklauso nuo krovinio. Penkiolika dėžių telpa į ilgą krovininį mikroautobusą – vadinamąją „maksima“. Būtų fainu jei tai būtų visada vienodai, bet ne. Baldams ir dideliems kiekiams imame dvidešimt tonų sunkvežimį su užuolaidiniu kėbulu. Per mažas automobilis Anglijos keliuose problemų pridarytų, o per didelis dvare prie mažos angliškų kaimo gatvės ir neįtils. Kai siunčiate vieną fotelį, galime apskritai rasti pigesnį variantą per partnerius. Ne visada reikia milžiniškos mašinos, tiesa? Kartais paprasčiau išsiųsti per surinkimo taškų sistemą.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Teoriškai taip, praktiškai – priklauso nuo technikos. Mes žinome, kur yra mūsų furgonas per GPS, bet jūs kaip klientas ne visada matote žemėlapį kaip pas siuntų tarnybas. Paprastai skambiname ir pranešame: „rytoj apie dešimtą prie jūsų“. Jeigu labai norite, galime pasidalinti lokacija, bet atvirai – tarptautiniai perkraustymai dar veikia daugiau ant žmonių pasitikėjimo, o ne spausdinamų brūkšninių kodų. Technologijos ateina, bet aš asmeniškai nemėgstu žadėti to, kas gali strigti dėl telefono ryšio tolimame kaime Anglijoje.

Realybė, kurią slepia gražūs skelbimai

Ar buvote užkliuvę pasienyje dėl kažkokių nesąmonių?

Oi, buvo. Prieš porą metų vežėme siuntą su meno dirbiniais – klientas jų neįvertino kaip prekių, o kaip asmeninius daiktus. Muitininkai Doverio uoste pažiūrėjo į vieną drobę ir nusprendė, kad tai komercinis krovinys. Sulaikė paraiškai patikrinti. Praradom pusantros dienos. Laimė, viskas išsisprendė, bet nervų tikrai kainavo. Tai parodo, kad post-Brexit taisyklės gyvos ir kandžios. Jei kažkas atrodo neaišku, geriau paklausti brokerio nei spėlioti. Aš pats kartais dėl to skambinu pasitikslinti – nes išvardyti meno kūriniai (taip, pataisau – ne kūriniai, o dirbiniai, nes kūriniai turi kitą muitinės klasifikaciją) kelia galvos skausmą.

Kaip elgtis, jei siunta vėluoja ir aš jau susiplanavau gyvenimą?

Žinokit, taip nutinka. Keltai vėluoja dėl audrų, Doverio uoste stringa kelios valandos, o Anglijoje kamščiai ant M6 greitkelio būna didesni už Vilniaus sankryžas pirmadienį. Geriausias patarimas: planuokite su dviem dienų atsarga. Jeigu jums absoliučiai reikia kad ir šeštadienio vidurdienį, pasakykite tai iškart. Mes pasistengsime, bet garantuoti negaliu. Buvo atvejis, kai vairuotojas dėl vairo kolonėlės gedimo netoli Lauko (rodos, taip vadinasi ta vieta?) pusėje praleido naktį stovėjimo aikštelėj. Siunta atėjo tik sekmadienį. Klientas pyko, bet šuo nekaltas – technika genda.

Ar tikrai visos kompanijos, siūlančios pigų siuntų pristatymą į Angliją, dirba sąžiningai?

Ne. Ir tai svarbu pasakyti garsiai. Yra įmonių, kurios užsirašo „atsakingas siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų“, pasiima avansą, o tada dingsta arba atiduoda daiktus subrangovui, kurio nepazįsta net jos pačios. Prieš trejus metus radome Facebook'e kompaniją, kuri siūlė kainą tris kartus mažesnę už rinkos. Klientai mokėjo avansą – kontaktai pradingo. Mes po to radome tuos daiktus apleistame sandėlyje netoli Londono. Taip, skaudu. Patikrinkite įmonės istoriją skirtinguose portaluose, pasižiūrėkite, ar turi fizinį adresą Lietuvoje. Ne tik gražų puslapį.

Kas jei Anglijos pusėje niekas nepaskambina prieš atvažiuodamas?

Skambinti turėtų. Jei neskambina – blogas ženklas. Durų iki durų paslauga reiškia, kad vairuotojas arba mūsų koordinatorius susisieka bent dieną prieš ir tą pačią dieną. Jeigu tiesiog pasirodo kažkas ir sako „atvežiau“, be išankstinio įspėjimo, tai reiškia, kad arba komunikacijoje bėdos, arba tai ne visai profesionalu. Kartais anglų pusėj koordinatoriai pamiršta laiko skirtumą ir skambina lietuviškam vidurnakčiui. Taip, nepatogu. Bet geriau prabusti nuo skambučio, nei likti be daiktų prieš durų, kai esi darbe. Patikėkite, tokių istorijų esu girdėjęs ne iš mūsų, o iš konkurentų, kurie taupo ant koordinatorių.

Ar buvote, kad siunčiant daiktus į Angliją kas nors sulūžtų negrįžtamai?

Paradoksalu, bet dažniausiai sugenda ne technika, o emociškai svarbūs daiktai. Prieš penkerius metus transportavome poros vestuvinį portretą. Dėžė buvo pažymėta „atsargiai“, bet, matyt, uoste kažkas nemandagiai krautojo arba furgone per stipriai paspaudė. Stiklas trūko į dvi dalis. Draudimas sumokėjo, bet portretas – nebe tas. Dėl to aš asmeniškai raginu: brangius, neįkainojamus daiktus vežkite rankoje arba atskiru būdu. Techniniai daiktai keičiami. O senelės veidrodis su dūžiais sielos nepagydys, kad ir kokia draudimo suma būtų.

Paskutiniai patarimai prieš išrašant sąskaitą

Ką reiškia „atsakingas pristatymas“ jūsų supratimu – tik rimtas veidas ar daugiau?

Tai nereiškia, kad mes guru su sertifikatais ant sienų. Reiškia, kad jei kas nutiko – prisipažįstame. Jei vėluojame – skambiname pirmi, o ne slapstomės. Jei dėžė subražyta – parodome. Durų iki durų atsakomybė prasideda tada, kai mes prisiimame kaltę už daiktą, kurio dar nepalietėte savo rankomis Anglijoje. Tai ir sąžininga kaina be paslėptų mokesčių, ir drąsa pasakyti: „ne, šito mes nevešime, nes rizikinga“. O ne paimti pinigus ir po to tikėtis, kad praspruksi.

Ar galima pervežti automobilį kartu su baldais į Angliją?

Galima, bet aš į tai žiūriu atsargiai. Automobilis – atskira muitinė istorija. Jei jis registruotas, reikia eksporto dokumentų, o Anglijos pusėje – importo. Mes dažniausiai vežame automobilius atskirai, ant specialios platformos, o ne kaip akvariumą viduje tarp sofų. Kartais klientai pyksta: „bet juk tuščias bagažinėj vietos daug!“. Taip, bet muitininkai nelabai supranta humoro, kai BMW sedanas slepiamas už šaldytuvo. Tvarkykite atskirai arba klauskite, ar įmonė turi tam teisę. Ne visos turi ir ne visos jums tai pasakys iš karto.

Kada geriausia mokėti – prieš vežimą ar po pristatymo?

Aš asmeniškai dirbu puse prieš, puse po. Avansas patvirtina, kad klientas rimtas ir mes rezervuojame vietą kelyje. Likutis – kai durys atsiveria Anglijoje ir viskas gyva. Yra įmonių, kurios ima viską priekaboje. Niekas nedraudžia, bet jei imama 100 procentų iš anksto ir dar nurodyta „be grynųjų, tik pavedimu į privačią sąskaitą“ – čia tipo raudona vėliava. Rimtas verslas turi įmonės sąskaitą ir sutartį. Mes avansą imame trisdešimt procentų, likutį atsiskaitome aptarę kiekvieną dėžę. Kartais tiesiog pasirašote ant popieriaus, kad gavote. Senamadiška, bet veikia.

Kaip atpažinti, kad siuntų pristatymo į Angliją kaina per maža ir ką nors slėps?

Jei kaina gerokai mažesnė nei pas kitus tris lygintus vežėjus – klauskite, kodėl. Gal jie neįskaičiavo keltų bilietų? Gal be draudimo? Arba, kas blogiausia, neįskaičiavo darbo užmokesčio vairuotojui. Buvo toks atvejis: klientas susigundė „super kaina“ Londone. Paaiškėjo, kad vairuotojui nemokama nakvynė, jis vairavo pavargęs ir paskutinę naktį miegojo stovėjimo aikštelėje prie kelio. Daiktai atvežti, bet ar tai atsakingas siuntų pristatymas? Manau, ne. Pigiai daroma ant žmogaus sąskaitos arba jūsų daiktų saugumo.

Jei jūs dabar siųstumėte siuntą į Angliją pirmą kartą, ką padarytumėt kitaip nei vidutinis klientas?

Aš pasiėmčiau mažiau daiktų. Nejuokauju. Dauguma bando perkelti visą gyvenimą, o po to supranta, kad naujame bute Londone tiesiog nėra vietos keturiems krėsliams. Aš sudėčiau tik tai, kas emociškai ar finansiškai verta kelionės. Ir dar – nesiųsčiau visko vieną dieną prieš skrydį lėktuvu. Tarptautiniai perkraustymai nėra ta patirtis, kurią galima sutalpinti į valandą. Reikia kantrybės. Ir rašyti ant dėžių ne tik „virtuvė“, bet ir „kas viduje – stiklas“. Paprasta, bet vidutinis klientas dažnai to nepadaro, nes skuba kaip vėjas.

Atsakingas siuntų pristatymas į Angliją nuo durų iki durų nėra stebuklas – tai darbas, reikalaujantis žmonių, laiko ir sąžinės. Dvidešimt treji metai šioje vietoje pamokė, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia, o geriausi vežėjai – tie, kurie nebijo atsakyti net tada, kai atsakymas ne toks gražus. Jei ką nors vešitės į Londoną, Mančesterį ar mažą kaimelį prie jūros – planuokite atsargiai, tikrinkite ir nepasitikėkite vien tik gražiais skelbimais. Daiktai tai tik daiktai, bet jie turi pasiekti jus sveiki, kitaip kam visa tai?