Atsakingas krovinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje nuo 2003-iųjų. Per tiek metų į Angliją ir atgal esu važiavęs tiek kartų, kad galėčiau užpildyti mažą knygą – nors rašytojas iš manęs tikrai prastas. Šiandieną pasakosiu, kaip iš tikrųjų vyksta atsakingas krovinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų. Ne iš brošiūros, o iš gyvenimo. Kiekvienas kraustymasis skiriasi: vieni vežasi senelio komodą, kiti – visą trijų kambarių butą. Durys Vilniuje ir durys Londone atrodo panašiai, bet tarp jų – tūkstantis kilometrų, muitinės, keltai ir netikėti lietūs. Taigi, jei svarstote kraustytis – skaitykit. Kaip draugas draugui.

Planavimas ir pradiniai klausimai

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą į Angliją nuo durų iki durų?

Čia kaip su geru vynu – kuo anksčiau, tuo ramiau. Aš sakau – prieš 6–8 savaites, ypač jei kraustotės į Londoną ar Birmingemą. Vasaros mėnesiai... na, liepos vidurys kaip karštas puodas – visi nori tuo pačiu metu. Kartą klientas paskambino pirmadienį, o trečiadienį jau norėjo važiuoti. Padarėm, bet kaina buvo kitokia nei su laiku. Kuo anksčiau žinau datą, tuo geriau suplanuoju ir galiu pasiūlyti normalią kainą, o ne antrarūšę.

Kaip suprasti, ar mano daiktai tilps į krovininę mašiną?

Ech, čia klasika. Žmonės sako „nedaug“ – o paskui spinta aukšta kaip durys ir dar trys dviračiai. Geriausia – padaryti sąrašą arba nufilmuoti kambarius. Aš dažnai prašau nufotografuoti kampus telefonu. Žodžiai „standartinė sofa“ skirtingai skamba. Kartais atsiunčia nuotrauką, o aš pagalvoju – oho, tai čia kampinis su miegama dalimi. Tada keičiam mašiną. Geriau perskaičiuoti nei tempti su priekaba, kas brangiau. Nuoširdžiai, geriau didesnė mašina nei du važiavimai.

Ar galiu vežtis maisto produktus?

Po Brexit viskas pasikeitė. Anksčiau – taip, dabar – geriau ne. Yra taisyklės dėl mėsos, pieno, net vaisių. Aš klientams sakau – palikit šaldytuvo likučius kaimynams. Karta viena ponia bandė vežtis dešrų rinkinį... na, Calais muitinėje teko palikti. Gaila, bet ką padarysi. Jau nebežinau tiksliai visų kvotų – (tiesa, turbūt reikia pasitikrinti su muitinės tarpininku, jei labai brangu) – bet patarimas toks: ne. Neišvengsite galvos skausmo dėl kelių pakelių sausainių.

Koks skirtumas tarp dalinio ir pilno krovinio?

Pilnas krovinys – mašina tik jūsų. Dalinis – dalijatės su kitais. Į Angliją dažnai važiuojame pusiau pilni, nes iš Lietuvos išvyksta daug žmonių. Jei turite 15 kubų – pilnos mašinos nebereikia, užtenka dalinio. Kaina skiriasi. Turėjau atvejį kai šeima rinkosi pilną dėl 8 kubų. Paaiškinau, kad mokės už tuščias vietas. Suprato. Sutaupė 400 eurų. Kartais galvoja, kad dalinis = lėčiau. Nebūtinai. Atsakingas krovinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų – paimam, kas logiška, neprašom mokėti už orą.

Ar tikrai reikia draudimo vežant daiktus į Angliją?

Taip. Ir ne to „o gal praeis“. Normalaus CMR draudimo. Mačiau, kaip Londone standartinis lietus aptaškė dėžes perkrovimo metu. Be draudimo – žala jūsų. Pas mus įskaičiuota, bet ne pas visus vežėjus taip. Būna ir „pašto dūžių“ variantų. Skaitykite sutartį. Kartą teko gelbėti klientą, kurio senelio laikrodis buvo įvertintas tik pusę kainos. Nepatogus skambutis. Draudimas – ne eilutė popieriuje, tai ramybė naktį.

Pakuotė, baldai ir tai, ką žmonės pamiršta

Ar man tikrai reikia samdyti pakuotojus, ar galiu pakuoti pats?

Galite patys, jei turite laiko. Bet pakuotė yra pusė sėkmės. Kartą vežėme porą į Mančesterį. Jie „sutaupė“ – suvyniojo indus į laikraščius. Spoileris: atvykus laikraščiai buvo įsitepę ant porceliano. Profesionalai naudoja burbulinę plėvelę, kartoną, kampuočius. Kainuoja, bet ne kaip naujas servizas. Jei pakuojate patys – naudokite tikras medžiagas, o ne senas užuolaidas. Jos slidžios. Kartą mačiau televizorių supakuotą į kilimą. Atkeliavo su „dekoratyviais“ įskilimais.

Kaip supakuoti buitinę techniką, kad nesudužtų?

Originali dėžė – idealu. Jei ne – dėžė su 5 cm tarpo iš visų pusių, užpildyta burbuline plėvele. Durų fiksatoriai labai svarbu, nes durys važiuojant trankosi. Kartą klientas padėjo mikrobangų krosnelę ant skalbimo mašinos. Rezultatas – abu tapo vienu. Neverta. Kainavo remontas. Atsakingas krovinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų prasideda nuo sveikų daiktų. Technika jautri ne tik smūgiams, bet ir drėgmei. Mašinoje būna kondensato. Plėvelė – būtinybė, ne pokštas.

Ar reikia išardyti baldus prieš vežant į Angliją?

Stalai – taip, spintos – priklauso. Jei modulinė – išardom. Jei monolitinė – bandom įstumti. Aš visada sakau: jei abejojate – nufotografuokit. Kartais žmonės pradeda patys, paskui praranda varžtelius. Mes turim įrankius, bet jei baldai jau „per pusę“ – sunkiau. Prisimenu kaip kaunietis beveik išmontavo lovą, bet du varžtelius įmetė į kitą dėžę. Suradom, bet tik kitą dieną. Tą naktį jie miegojo ant čiužinio ant grindų. Nepatogu, bet atsitinka.

Ką daryti su kambariniais augalais?

Vienas augalas – dar galima. Šeši – problema. Muitinė gali klausti, o žiemą mašinoje temperatūra nukrenta žemiau nulio. Aš patariu – padovanokit kaimynams. Per 20 metų mačiau daugiau mirusių fikusų nei norėčiau. Geriau nesiųskite augalų per standartinį gabenimą į Angliją. Nors, tiesa, orchidėja kartą išgyveno. Nuostaba visiems, net vairuotojui. Bet rugpjūtis. Sausį? Spėkit ar kaktusas atlaikė. Ne. Gaila.

Koks daiktas yra labiausiai nepastebimas, bet svarbus?

Dokumentai. Ne pasai, o techniniai daiktai. Kompiuterio kabeliai, instrukcijos, garantiniai. Žmonės daro sąrašus indams, bet užmiršta, kad spausdintuvui reikia specifinio laido. Kartą klientė Braitone nerado nieko – viskas sulipo į maišą be ženklų. Valandas rūšiavo. Supakuokit atskirai, pažymėkit dėžes. Tai nėra romantiška, bet praktiška. Jei turite originalias dėžes – jose laikykit ir mažas detales. Skamba banaliai, kol nenutinka jums.

Dokumentai, muitai ir biurokratija po Brexit

Kokie dokumentai reikalingi kraustantis į Angliją po Brexit?

Pasas arba ID. ID dar galioja daugeliui, bet siūlau pasą – ramiau. Jei automobilis – registracijos liudijimas. Baldams – sąrašas su verte. Muitinei reikia žinoti, kas viduje. Aš nepasakosiu, kad esu absoliutus muitinės ekspertas – tiesa, čia dalykai keičiasi – bet patikimas sąrašas sumažina galvos skausmą. Nereikia romano, užtenka „virtuvės dėžės – indai, 300 eur vertės“. Kuo aiškiau, tuo greičiau praeis. Aiškumas padeda ir jums, ir pasieniečiams.

Ar reikia versti dokumentus į anglų kalbą?

Jeigu verslo siunta – gali prireikti. Asmeniniai daiktai paprastai be vertimo, bet su CMR sąrašu. Kartą vežėme meno kolekciją – ten reikėjo ekspertizės. Bet jei kraustotės į Liverpoolį su šaldytuvu – anglų kalba nereikalinga. Na, adresas Anglijoje naudingas angliškai, bet tai savaime aišku. Žmonės kartais save gąsdina kalbomis apie vertėjus. Paprastam kraustymuisi – nereikia. Sutaupykite tuos šimtus kitur. Jei kas sako, kad be notaro ir vertėjo nieko – nepatikėkit.

Kaip yra su muitais ir PVM asmeniniams daiktams?

Asmeniniai daiktai, naudoti daugiau nei 6 mėnesius – be PVM ir muito, jei kraustotės gyventi. Reikia deklaruoti forma C-3. Dabar kai kurios taisyklės striginėja. Aš negaliu 100 proc. pasakyti, kad kiekvienam identiška – (reikės pasitikrinti, jei situacija ne standartinė) – bet standartas toks: naudoti = nemokamai, nauji = gali klausti. Neseniai jaunuolis vežė naują dviratį. Muitininkas šyptelėjo, bet praleido. Kartais pasiseka, bet nepatarinėčiau rizikuoti.

Ar notaras reikalingas tokiam gabenimui?

Tik jei įgaliotas kas nors veikti vietoje jūsų. Pavyzdžiui, negalite būti Londone pristatymo dieną. Tada – įgaliojimas. Kitaip – nereikia. Žmonės kartais bijo biurokratijos Anglijoj labiau nei lietuviškosios. Nereikia. Paprasčiausias variantas – jūs su ID ir sąrašu. Klientas kartą nunešė kaimyno sutikimą pas notarą. Juokinga, bet suprantama. Verčiau paskambinkite man – pasakysiu, ko iš tikrųjų reikia. Notaras naudingas tik tada, kai jūsų nėra vietoje.

Kas nutinka, jei tarp daiktų yra draudžiamų?

Medicininiai prietaisai – galima, bet reikia dokumentų. Ginklai – nebent licencijuoti. Aš tokių nesiūlau vežti standartiškai. Kartą klientas pamiršo, kad rūsyje laikė seną dujokaukę. Muitinėje kilo klausimų. Ilgai aiškinomės, buvo nemalonu. Geriau neiškilti dėl tokių dalykų. Paprasti daiktai = paprastesnis gyvenimas. Jei abejojate – paklauskit prieš pakuotę, o ne kai mašina jau pakeliui į Keltą. Yra specialūs kanalai, bet asmeniniam gabenimui – nepatartina.

Transportavimas: mašinoje, kelyje ir prie jūsų naujų durų

Kiek laiko dažniausiai trunka krovinys į Angliją nuo durų iki durų?

Iš Vilniaus į Londoną – 3–4 dienos. Į Škotiją – 5–6. Viskas priklauso nuo kur Lietuvoje esate. Iš Klaipėdos – pridėkite dieną iki keltos. Kalės uoste po Brexit pasieniečiai kartais stabdo ilgiau. Būna dvi valandas, būna pusdienį. Visada sakau: planuokite 5 dienas, o jei atvažiuos per 3 – nustebkite maloniai. Nuo durų iki durų paslauga reiškia paimam ir pristatom, bet keliai nėra magija. Kartais eilės, kartais oras. Reikia realiai žiūrėti. Skubesnės – oro transportas, bet tai jau nebe ši tema.

Ar galiu sekti savo daiktus?

Dabar technologijos leidžia. Mes siunčiame žinutes, kai peržengiama siena. GPS yra, bet aš pripažinsiu – ne visada lygiai kaip Uberis realiu laiku. Kartais dingsta signalas Prancūzijos kampeliuose. Bet paskambiname patys. Aš neturiu ką veikti stebėdamas ekraną – tiesiog žinau, kad vairuotojas jau prie Doverio, nes paskambino iš keltos. Štai jums ir sekimas. Jei norite moderniau – yra nuoroda. Bet pasitikėjimas vairuotoju dažnai geresnis nei žalias taškelis, kuris nejuda tunelyje.

Kas jei negaliu būti pristatymo metu Anglijoje?

Problema, bet ne katastrofa. Galima pasirašyti kaimynui, jei sutinkate. Sandėliuojama – bet Anglijos sandėliai kainuoja. Apie 15–30 svarų per dieną. Geriau pasiųsti draugą. Kartą klientė buvo ligoninėje Braitone, sesuo priėmė daiktus be nesklandumų. Reikia pasirūpinti iš anksto – pranešti. Durų iki durų paslauga nereiškia, kad jūs privalote atidaryti patys, bet reikia kažko vietoje jūsų. Kitaip – laukimo laikas ir papildomos išlaidos. Planuokite iš anksto.

Ar daiktai vežami viena mašina, ar perkeliami?

Mūsų atveju – viena mašina Lietuva–Anglija. Mes nenukrauname Frankfurte ar kur kitur, tiesiog važiuoja. Yra firmų, kurios du kartus perkrauna – pigiau, bet rizikingesnė. Aš to nesiūlau personaliniams daiktams. Jūsų krovinys, jei renkatės atsakingą gabenimą į Angliją nuo durų iki durų, turi keliauti kuo mažiau rankų. Mažiau rankų – mažiau įbrėžimų. Logiška. Buvo atvejis, kai pervežėjai Vilniuje perkrovė į kitą mašiną, o Braitone dalis dėžių atrodė lyg būtų nukritusios. Nesistebiu.

Kur parkuojasi didelis krovininis Londone?

Londono centras – siauros gatvės, vienos krypties, raudonos linijos. Vairuotojas turi būti gudrus. Kartais stovi 200 metrų nuo namo. Jei Becontree Heath ar Newham – galima prie pat. Jei Kensingtonyje – pamirškite didelę mašiną. Tada mielesnis kainuoja 50 svarų plius dėl privažiavimo. Aš klausiu: ar yra ženklas „No HGV“? Nes bauda – jūsų kišenė. Londonas išmoko kūribingumo. Ne kartą teko vežimėlius per kiemus naudoti. Nuo durų iki durų sunkiai vyksta, jei mašina fiziškai neprisikrauna.

Realybė, klaidos ir tai, ko niekada nepamiršiu

Ką daryti jei daiktai atkeliavo pažeisti?

Fiksuojat išsyk. Nuotraukos, žinutės, raginimas. CMR konvencija – terminai griežti. Jei pranešite po savaitės – blogai. Mačiau atvejų, kai žmonės išpakuojo po mėnesio, tada prisiminė skųstis. Ne. Pasirašote priėmimo aktą durų iki durų pabaigoje. Tikrinkite. Pavargę po kelionės norite miego, bet dešimt minučių sutaupo mėnesį ginčų. Jei matote žalą – nepasirašinėkite „viskas gerai“. Vieną kartą taip padarė draugas, o pyko ant manes nors pats pasirašė. Nepatogu, bet išmokau.

Kodėl viena firma siūlo 800 eurų, o kita – 1800 už tą patį?

Aha, čia tas klausimas. 800 – be draudimo, be pakuotės, su vienu vyruku kuris ir vairuoja, ir krauna, gal be leidimų. Arba dalinis per tris savaites. 1800 – pilna paslauga, draudimas, du vyrukai. Ne viskas auksas, kas auksu žėri, ypač perkraustymų rinkoje. Pažįstu kolegų, kurie ima užmestą kainą, o paskui „nepastebi“ subraižytos spintos. Pigiau ne visada reiškia taupiau. Kartais 1200 tarpinis variantas – stebuklas. Rinkitės pagal aiškią sąmatą. Klauskit, kas įskaičiuota. Taupymas neturi baigtis nusivylimu.

Ar per 20 metų yra tekę ko nors prarasti?

Teks būti atviram – taip. Kartą dingo nedidelis kartonas su knygomis. Neištirta kur. Gal Kalėje, gal sandėlyje. Atlyginom vertę, bet knygas pakeist sunku. Tai buvo prieš gal dvylika metų. Nuo to laiko sistema pasikeitusi. Bet aš neskleidžiu pasakų, kad viskas idealu. Krovinių gabenimas į Angliją – ilgas kelias, daug rankų. Maža tikimybė, bet egzistuoja. Dėl to CMR draudimas ir sąrašai. Kiekvieną kartą kai kraunu, galvoje suku scenarijus kaip to išvengti. Dar nieko rimto nepražiūrėjau nuo tų knygų.

Kokia pati keisčiausia situacija per karjerą?

Vežėm pianiną į dešimtą aukštą be lifto. Klientas su keturiais vaikais. Liftas per mažas. Nešėm laiptais. Pianinas... jie sveria kitaip nei atrodo. Vienas vaikis pasakė – niekada daugiau. Bet įveikėm. Kitas atvejis – katė narvelyje šalia baldų. Klientė pamiršo paminėti. Atidarėm Bristolyje, katė buvo pikta, bet sveika. Nerekomenduoju gyvūnų dėti su baldais. Yra specialus pervežimas. O dėl pianino – aš iki šiol grožiuosi tuo vaizdu, bet jei pakartotų – pagalvočiau dukart. Rankos dar atsigautos.

Koks paskutinis patarimas prieš kraustantis?

Pasitikrinkite, ar Anglijos būste telps baldai. Matuokit koridorius, durų angas. Buvęs klientas pirko nuostabią sofą Vilniuje – keturi metrai. Atvežėm. Durys Birmingeme – 78 cm. Sofa liko svetainėje kaip meno kūrinys, bet netinkama. Teko vežti atgal. Matuokit. Nuo durų iki durų paslauga apima pervežimą, ne stebuklus. Jūsų senelio komoda gali būti per aukšta. Pasimatuokite prieš perkant. Tai sutaupo nervų ir pinigų. Rimtai. Nustebsite, kiek žmonių to nepadaro.

Išvada

Taigi, atsakingas krovinių gabenimas į Angliją nuo durų iki durų – tai daugiau nei trasos nuvažiuoti. Tai planavimas, pokalbis, supakavimas ir pasitikėjimas. Aš nedirbu šventasis – dariau klaidų, bet iš jų mokėjausi. Jei kraustotės, skambinkit anksti, klauskit atvirai ir nepirkite paslaugos vien pagal kainą. Tarp tų dviejų durų – jūsų gyvenimas. Noriu, kad jis atkeliautų sveikas. Sėkmės kraustantis, o jei reikės – žinot, kur mane rasti.