Asmeninių daiktų transportavimas Anglijon: kodėl visada renkamės mikroautobusus

14 metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Per tą laiką bandžiau viską – didelius krovininius vilkikus, jūros konteinerius, net pašto siuntas. Žin ką? Kai eina kalba apie asmeninių daiktų perkraustymą į Jungtinę Karalystę, aš visada grįžtu prie mikroautobuso. Ne todėl, kad neturiu kitų variantų. Tiesiog taip gyvai, taip lanksčiai ir dažniausiai pigiausiai gaunasi. Šitame tekste atsakau į klausimus, kuriuos man sako kiekvienas antras klientas. Ne Google algoritmui, o tau, kuris galvoji, kaip pervežti savo gyvenimą į kitą pusę Europos.

Pradžia ir pasiruošimas – kai dar nežinai, nuo ko pradėti

Ar tikrai verta vežti daiktus į Angliją mikroautobusu, o ne siųsti paštu?

Paštas turi bėdą. Dideliems bulkams kaina šokteli į kosmosą, o pametimas – realybė. Pernai klientė siuntė tris dėžes į Londoną. Dvi atėjo, trečia dingo. Su mikroautobusu paima iš tavo durų ir atiduoda į rankas. Matai savo daiktus. Gali rašyti vairuotojui tiesiogiai. Jei turi tik du maišelius, mikroautobusas per daug. Bet jei sofa, dėžės, gyvenimas – tokiu atveju mikroautobusas į Angliją yra mano pirmas pasirinkimas visada.

Kiek prieš tai reikia užsirašyti pas pervežėją?

Idealu – dvi tris savaitės. Kartais užtenka savaitės. Viskas nuo sezono. Rugsėjis ir liepa – pragaras. Tada net po mėnesio nebūna vietų. O sausį galiu rasti vietą ir rytoj. Žodžiu, kuo anksčiau, tuo ramiau. Buvo atvejis: žmogus paskambino penktadienį, o pirmadienį jau vežėm. Bet tai laimės dalykas. Geriau nesitikėk ir planuok bent prieš dvi savaites. Tuomet nereiks kardinaliai keisti savo planų atsižvelgiant į mūsų grafiką.

Kaip man pasiruošti ir supakuoti daiktus, jeigu neturiu specialių dėžių?

Dėl to kad daugelis bando sutaupyti, naudoja juodus šiukšlių maišus. Ne. Du kartus ne. Maišai plyšta, ypač vežant knygas. Buvęs atvejis Klaipėdoj – vyras supakavo biblioteką į maišus. Vairuotojas beveik ašarojo ant laiptų. Imk kartonines dėžes. Supermarketai atiduoda nemokamai. Gera praktika – sunkius daiktus į mažesnes dėžes, lengvus į didesnes. Nepykštelk porą juostelių, apjuosk tarsi dovaną, kurią nori, kad pasiektų tave Anglijoje sveiką.

Ar man reikia fotografuoti savo daiktus prieš pakavimą ar daryti sąrašą?

Fotografuoti nebūtina, nors protinga brangiems daiktams. Sąrašas reikalingas ne mums, o tau. Kai atvyksti į naują butą Londone, žinosi kurioj dėžėje ieškoti. Muitinei kartais užtenka sąrašo anglų kalba. "Used personal items" rašo daugelis. Asmeniškai siūlau ant dėžių rašyti turinį. Bent jau "virtuvė", "miegamasis". Kai paskui ieškai peilio vienuoliktą vakare, labai padės. Nepatingėk, tai dešimt minučių darbas.

Kas išneš daiktus iš mano buto Kaune – aš pats ar vairuotojas?

Šitoj vietoj reikia konkrečiai pasikalbėti. Pirmas aukštas – vairuotojas dažniausiai padeda. Bet ketvirtas be lifto... Tada jau kita kalba. Buvo atvejis Kauno Aleksote – klientas penktam aukšte. Vairuotojas padėjo, bet prakaitas liejosi. Jei žinai, kad laiptinė siaura, pasakyk iš anksto. Kartais pasamonei pagalbininką. Jei tylėsi ir tikėsis, kad vairuotojas vienas nuneš šaldytuvą – gali nepasisekti. Svarbiausia – ne tyla, o išankstinis planavimas.

Kainos, maršrutai ir kiek tai užtrunka

Kiek maždaug kainuoja asmeninių daiktų transportavimas į Londoną mikroautobusu?

Prasideda nuo šešių šimtų eurų, bet labai apytiksliai. Pilnas mikroautobusas dažnai siekia aštuonis šimtus. Jei pusė krovinio – dalinamės su kitu klientu. Kuras, maršrutas, pagalbinės rankos – visa tai įtakoja. Didelis krovininis furgonas šiuo atveju kartais brangesnis, nes reikia papildomų leidimų. Mikroautobusas lankstesnis. Mano patarimas: nesiųsk žinutės "kiek kainuoja", o parašyk ką veži. Tada skaičiuojam konkrečiai ir greičiau.

O jei aš gyvenu ne Londone, o Kento grafystėj ar Birmingeme, ar kaina labai skiriasi?

Kantas (taip, Kantas, o ne Kente – anksčiau klientai rašydavo "Kente") šalia Londono, ten jokių papildomų mokesčių. O Birmingemas ar Mančesteris – jau toliau. Nebūtinai brangiau, bet jei važiuojame tik pas tave, kaina kyštelės. Kai surenkame kelis krovinius, galima apjungti. Šiaurės Anglija fiziškai toliau, bet realiai po kelių dienų ten esi. Svarbu ar važiuojame specialiai ar maršrute. Parašyk savo pašto kodą, aš pažiūrėsiu žemėlapyje. Ne visus kodus mintinai žinau.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją su pilnu kroviniu?

Dvi dienos. Tris. Kartais keturios, jei eilės prie Doverio arba blogas oras Prancūzijoje. Vairuotojai vairuoja devynias-dešimt valandų, po to privalo ilsėtis. Buvo atvejis, kai streikavo prancūzų uosto darbininkai. Stovėjom kelias valandas. Klientas skambino kas tris valandas. Suprantama. Bet aš negaliu atvaryti kamščio. Paprastai trečiadienį išvažiuojam, penktadienį atiduodam. Jei keltas vėluoja, viskas šokteli per dieną. Tai logistika, ne magija.

Ar kaina priklauso nuo metų laiko, pavyzdžiui, ar brangiau vasarą?

Vasara – siaubas. Ne dėl karščio, o dėl paklausos. Birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjo pradžia. Studentai grįžta, emigrantai persikrausto. Mikroautobusų trūksta. Kaina šokinėja. Žiemą pigiau, bet oras bjauresnis. Kartą sausį važiavom pro sniegą Belgiuj, vairuotojas murmėjo, bet klientas sutaupė šimtą. Jei gali rinktis – rinkis žiemą ar pavasarį. Bet jei darbas laukia, važiuoji tada, kada reikia. C'est la vie, kaip jie ten sako.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui ar tik pavedimu?

Grynaisiais? Nelabai mėgstam. Pusė sumos prieš tai pavedimu – standartas. Kitą pusę irgi geriau pavedimu. Buvo įmonių, kurios imdavo viską grynais be kvitų. Paskui, jei kas nutinka su daiktais, nėra įrodymų. Mums svarbu, kad viskas būtų balta. Transferas, sąskaita, viskas aišku. Pavedimas – karaliaus kelias. Jei neturi internetinės bankininkystės, nueik į banką. Nesinori, kad pinigai dingtų kaip paskutinė pašto dėžė pasienyje.

Ką galima vežti ir kaip tai sutalpinti mikroautobuse

Ar į mikroautobusą tilps mano sofa, spinta, dviratis ir dar kelios dėžės?

Išmatuok. Vidutinis mikroautobusas talpina apie aštuoniolika kubinių metrų. Sofa tilps, jei ne didžiulė kampinė. Spinta – jei išardysi. Dviratis – be problemų. Buvo klientas Vilniuj, pasakė "tik kelios dėžutės". Atvažiavom – dvidešimt penkios dėžės, sofa ir vaikams baseinas. Baseinas! Vairuotojas žiūrėjo į mane lyg į Dievą. Tilpo. Bet tik todėl, kad turėjome virvų ir vilties. Visada geriau pasakyti daugiau, nei mažiau. Aš nepiktinuosi dėl to.

Ar galiu vežtis savo fikusą ir kelis augalus iš mamos sodo?

Sodas... Hmm. Oficialiai Anglija griežta. Augalai iš ES šalių... na, po Brexito pasikeitė. Ar tikrai uždrausta? Manyčiau, kad kambariniai vazonuose mažesnė rizika nei žemė. Bet fikusas gali neišgyventi šaltyje mikroautobuso gale. Patarimas: palik mamai. Jei labai brangus – vežk savo mašinoj, kur šilčiau. Mikroautobuse temperatūra krenta naktimis kelyje. Muitinė gali užduoti klausimų. Nežinau, ar verta rizikuoti dėl fikuso. Šitoje vietoje aš ne ekspertas – pasitikrink oficialiuose šaltiniuose.

Ar leidžiama vežti maisto produktus, pavyzdžiui, lietuviškų dešrelių ar sūrio?

Ne. Ne. Dar kartą – ne. Po Brexito JK muitinė priešiška mėsai, pienui, kiaušiniams. "Močiutės šaltiena" sukelia baudas. Buvo atvejis, kai klientė slėpė sūrį batų dėžėje. Muitininkai atidarė, surado. Gėda, laikas eikšvaistytas, konfiskuota. Verčiau suvalgyk čia, atiduok kaimynams. Mikroautobuse vežk tik tvirtus daiktus. Maistas – draudžiamas. Londone pilna lietuviškų parduotuvių. Ne tas pats, bet nepamesi laiko ir pinigų pasienyje dėl dešros.

Ką daryti su buitine technika – skalbimo mašina, šaldytuvu? Ar galima?

Buitinė technika galima, jei naudota ir asmeninė. Šaldytuvas turi būti atitirpdytas ir sausas. Jei varva – problema. Buvęs atvejis: vežėm šaldytuvą ne visai sausas. Pakeliui vanduo išbėgiojo ant dėžių. Knygos pasipūtė. Dabar visada klausiu: "Ar tikrai sausas?" Techniką apvyniok antklodėm. Nenuimk durelių, tiesiog įtvirtink. Jei sena technika, pagalvok – ar verta vežti? Anglijoje skalbimo mašinas dažnai gauni už keturiasdešimt svarų. Nepamiršk tos sumos.

Ar galima kartu gabenti dviratį, slidinėjimo lentas ir paprastus lagaminus?

Mišrus krovinys – kasdienybė. Dviračiai puikiai tvirtinami prie sienelės. Slidės ar snowboards – tarp minkštų daiktų. Lagaminai užpildo spragas. Stambūs daiktai dažnai vežami mikroautobusais todėl kad erdvę galima lanksčiai paskirstyti. Vieną kartą vežėm netgi išardytą baidarę. Ne, ne valtį, baidarę – mintys kartais bėga. Tilpo viršuje ant spintos. Tad slidės – mažytė bėda. Svarbu, kad niekas nejudėtų važiuojant pirmu bėgiu per pervažiavimą.

Formalumai, muitai ir kas gali nepasisekti kelyje

Kaip dabar yra su muitais po Brexito, ar reikės mokėti papildomai už savo daiktus?

Po JK išstojimo viskas pasunkėjo. Asmeniniai daiktai, naudoti Lietuvoj daugiau nei pusę metų, teoriškai muitų neturi. Bet reikia įrodyti, kad tai tavo. Sąskaitos, deklaracija. Ar tikrai taip bus visada? Devyniasdešimt devyni procentai, kad nebus. Bet aš ne muitininkas Londone. Būna keistų atvejų su nauja technika. Pasitikrink oficialiame UK gov portale. Realiai mūsų klientai retai mokėjo. Bet popierizmo padaugėjo. Kartais paklausia EORI numerio, nors ne visada.

Ar vairuotojas tvarko visus reikiamus dokumentus, ar aš turiu ką nors pildyti pati?

Vairuotojas turi CMR ir tranzito dokumentus. Jis tvarko transporto pusę. Bet turinys – tavo atsakomybė. Jei muitinė klausia, ar tai tavo asmeniniai daiktai, turi pasakyti tiesą. Mes nepildom tavo muitinės deklaracijų kaip siuntų forwarderiai. Tai perkraustymas. Parašai, kad sąrašas teisingas. Kartais nieko neklausia. Kartais prašo parodyti asmens dokumentą. Pasiruošk. Geriausia turėti sąrašą anglų kalba. Jei neturi spausdintuvo, parašyk ranka ir pasirašyk ant popieriaus lapo.

Kas bus, jei muitinėje atidarys dėžę ir pamatys, kad aš įpakavau maisto?

Tada bus nemalonu. Jei slėpei – pamiršk. Kartą per Calais pasienietis atidarė blogai sumautą dėžę. Tiek išbyrėjo, kad vairuotojas pusantros valandos (ne ant kelio, o kur ten tiksliai – jau nebeatsimenu) bandė vėl sukrauti. Muitininkai neprivalo gražiai supakuoti atgal. Jie patikrina ir uždaro kaip moka. Todėl lipni juosta ir tvirtos dėžės – tavo draugai. Jei dar suras maisto – bauda. Geriau nieko neslėpti. Prisipažink. Jei neleis – atiduosi. Paprasta.

Ką daryti, jei mikroautobusas su mano daiktais sulūš kelyje? Ar daiktai labai vėluos?

Sulūžta rečiau nei galvoji, bet nutinka. Padanga, generatorius – tokios bėdos. Skambiname techninei pagubai. Jei užtrunka, perkeliame krovinį į kitą mašiną. Buvo pernai Belgijoj – trylika valandų delsimo. O jei toli ir nėra antros mašinos? Tuomet lauki. Bet aš nesu matęs, kad daiktai būtų palikti keliuose ilgam. Vairuotojai turi instrukcijas. Tu skambini man, aš rūpinuosi. Nors pamatyti savo daiktus stovinčius kelyje – emociškai sunku. Suprantu tai.

Ar galiu vežtis katę kartu su daiktais, kad nereikėtų atskiro skrydžio?

Oi. Katės. Šunys. Mikroautobuse mes vežame daiktus, ne keleivius. Gyvūnams reikia pet passport, mikroschemų, skiepų. Aš atvirai – nevežu gyvūnų krovininiuose. Ne todėl, kad nemėgstu. Tai kitas verslo modelis, licencijos, atsakomybė. Yra specializuotos įmonės. Paprašyk veterinaro patarimo. Kartais vežame šalia keleivių, bet tik jei viskas legaliai sutvarkyta. Geriau nereikia rizikuoti. Gyvūnai jautrūs. Aš pats turiu šunį – žinau, koks tai stresas ilgai kelionei.

Paskutiniai patarimai prieš išvažiuojant

Ar aš pats turiu važiuoti su daiktais, ar galiu pasiųsti tik daiktus, o pats jau būti Londone?

Neturi būti fiziškai su daiktais. Daugelis klientų jau yra Anglijoje. Daiktai važiuoja atskirai. Tau reikia, kad atsiimant būtum tu ar tavo pasitikėjimo asmuo. Anglijoje reikės pasirašyti CMR. Tad jei tu Londone, o daiktai iš Lietuvos – puiku. Vairuotojas saugiai pristato. Paruošk raktus ir telefono ryšį. Buvo atvejis: klientė buvo darbe, paliko kaimynę. Kaimynė atidarė, viskas praėjo sklandžiai. Tai ne problema. Tik informuok mus iš anksto apie tokį variantą.

Jeigu dar neturiu buto rakto Anglijoje, nes gausiu tik atvykęs, ar galima palikti daiktus sandėlyje?

Galima, bet brangoka. Londono sandėliai kainuoja paromis. Jei gali – atsiimk tą pačią dieną. Jei turi draugą – geriau pas juos į kiemą. Mes galime palikti terminaluose, bet paros kainuoja. Geriau suderinti, kad jau gautum raktą. Vieną kartą klientas sutarė su šeimininku, kad vairuotojas paskambins. Šeimininkas atidarė. Problema išsisprendė per dešimt minučių. Komunikacija gelbsti. O ne sandėlio paieškos paskutinę minutę, kai krovinys jau ant slenksčio.

Ar mano daiktai kažkaip apdrausti pervežimo metu, ar turiu drausti pats?

CMR draudimas yra, bet menkas. Daugelis klientų to nežino. Būna įmonių, kurios sako "viskas apdrausta", o paskui paaiškėja, kad draudimas nekompensuoja. Siūlau brangiems daiktams drausti papildomai. Arba užfiksuoti išvaizdą atsiskaitymo metu. Nedėk visko į vieną dėžę. Normaliai dirbančios įmonės duoda draudimo liudijimo numerį. Jei neduoda – klausk kodėl. Bėga ne tik geri darbuotojai šitoje rinkoje. Tai nepatogus faktas, bet realus. Atsargiau su pažadais iš reklaminių skelbimų.

Kaip man elgtis, jei daiktai atvyko, bet pastebiu, kad suplyšo dėžė arba įbrėžtas stalas?

Prieš pasirašydamas CMR atidžiai apžiūrėk. Jei matai pažeidimą – parašyk į dokumentą. "Stalas įbrėžtas, kairysis kampas." Tada fotografuok. Jei pasirašei "gauta tvarkingai" ir paskui randi broką – teisiškai beveik nieko nepadarysi. Kartą lijo, klientas skubėjo, pasirašė nepasižiūrėjęs. Rado įskilimą ant veidrodžio. Mes, žinoma, norėjom padėti, bet dokumentas yra dokumentas. Verčiau pusė valandos stovėti lietuje ir tikrinti, nei paskui graužtis. Atrodo akivaizdu, bet žmonės skubėdami pamiršta.

Paskutinis klausimas – seni baldai ar verčiau parduoti Lietuvoje ir pirkti naują Anglijoje?

Hm. Atsakymas nuo sentimento. Jei IKEA Malm lovą pirko prieš metus – vešk. Ji ten kainuoja panašiai. Jei sovietinė komoda – palik Biržų turguj. Anglijoje jai vietos nėra, o gabenti brangu. Baldų gabenimas mikroautobusu pasiteisina, jei kokybiški. Naujų pirkimas Anglijoje gi lengviau nei atrodo. Bet IKEA neturi lietuviško paukštienos prieskonių šalia kasos. Aš asmeniškai pasi gaučiau gerą čiužinį, o ne pirkčiau nežinau ko parduotuvėj.

Asmeninių daiktų transportavimas Anglijon mikroautobusais mano akimis – tai pats žmogiškiausias būdas persikraustyti. Ne visada tobulas, ne visada greitas kaip lėktuvas, bet tu matai savo daiktus, gali paklausti vairuotojo ir žinai, kad jie neklajos po skirtingas surūšiavimo bazes. Rinkdamasis mikroautobusą renkasi lankstumą. Kiekvienas kraustymasis skirtingas, bet principas lieka: tvarkingai supakuok, sąžiningai pasakyk ką veži ir iš anksto susitark. Tada viskas praeina kur kas sklandžiau nei tikiesi.