Asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusu į Angliją: ką verta žinoti prieš pakliūvint daiktus

Žinai, jei prieš dešimt metų kas būtų pasakęs, kad tiek daug lietuvių nuolat kraustysis į Angliją ir atgal, būčiau nusijuokęs. Bet štai – dirbu tarptautiniuose perkraustymuose jau penkiolika metų ir kiekvieną savaitę manęs klausia apie daiktų gabenimą mikriuku. Tai tiesiog pakalbėkim kaip žmonės. Asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusu į Angliją nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos žinojęs sutaupysi galvos skausmo. Nei vadovėlis, nei Google pamoka – tiesiog kasdienybė nuo Klaipėdos iki Londono.

Pradžiai – kas tai per paslauga

Tai ką, mikroautobusas tik mano daiktams važiuos, ar dar kažką veš?

Dažniausiai važiuoja grupažas – tavo daiktai keliauja su kitais kroviniais. Retai kada mikriukas važiuoja tuščias vien dėl tavęs, nebent mokėsi už pilną transportą. Vieną kartą vežiau vien kliento baldus, bet tai buvo išskirtinis atvejis, kai sumokėjo už visą vietą. Paprastai surenkam kelių žmonių siuntas, nes taip kaina išeina prieinamesnė kiekvienam. Važiuojam pagal grafiką, dažniausiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją.

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo didelio krovininio automobilio?

Skiriasi talpa. Mikriukas talpina apie 8–12 kubinių metrų, o krovininis – dvigubai daugiau. Jei veži dviejų kambarių buto baldus, didelis furgonas bus per didelis ir permokėsi. Mikroautobusas – kaip tik mažesniam perkraustymui, kai žmonės važiuoja studijuoti ar dirbti ir nenori tempti viso buto. Be to, jis lankstesnis siaurose gatvėse Londone, kur su 20 metrų mašina neprasisversi. Praeitą mėnesį kolega Barking'e praslydo tik todėl, kad mašina buvo mažesnė.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Teoriškai taip, bet praktiškai retai kuri įmonė tai leidžia dėl draudimo. Vairuotojai nenori prisiimti atsakomybės, jei kelyje nutinka kas nors blogo. Kartais sutariama, kad važiuoji kaip keleivis, bet tai jau keleivinio reiso kategorija. Aš asmeniškai esu vežęs du žmones kartu su daiktais, bet tik todėl, kad jie buvo draugai ir sutarėm. Oficialiai – nepatartina. Geriau jau pasiimk lėktuvo bilietą ir nesigrūsk su dėžėmis vidury niekur, bus patogiau ir tau, ir vairuotojui.

Kiek daiktų apskritai galima sutalpinti į tokį mikriuką?

Standartiškai – mažo buto daiktai, tarkim, vieno kambario su virtuve. Sofa, lova, stalas, kelios spintos, dėžės. Jei turi šaldytuvą ir skalbimo mašiną, jau reikia skaičiuoti kubus atsakingiau. Vienas vaikinas bandė sutalpinti ir pianiną, ir treniruoklį – netilpo, teko palikti garaže pas mamą. Realiai paskaičiuojam kubus: išmatuoji aukštį, plotį, gylį. Daugelis žmonių galvoja, kad turi mažai, o išeina dvigubai nei planavo.

Kainos, laikai ir realybė

Kiek kainuoja asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusu į Angliją – nuo ko prasideda kaina?

Nuo 300 iki 800 eurų dažniausiai, bet gali būti ir daugiau. Viskas priklauso nuo kilometro skaičiaus, kiek kubų veši ir ar reikia pagalbos pakraunant. Jei gyveni Vilniuje ir veši penkis kubus į Londoną be pakrovimo, kaina bus viena. O jei iš Zarasų į Edinburgą su liftu ir išrinkinėjimu – kita. Dar sezoniškumas daro įtaką. Rugpjūtį, kai studentai kraustosi, kainos šokteli. Ypač jei skubi paskutinę savaitę.

Kodėl vieni siūlo 500, o kiti 1500 eurų už tą patį?

Čia tas pats kas klausti, kodėl vieni batai kainuoja 20, o kiti 200 eurų. Skiriasi paslaugos lygis. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia, kad vežikas dirba be licencijų, be draudimo, be CMR. Jei tavo sofa dūšta kelyje – neturės kam reikštis. O brangiau todėl, kad įmonė moka mokesčius, draudimą, turi ofisą. Buvęs klientas atėjo po to, kai "vytis" už 400 pasiėmė daiktus, atvežė po trijų savaičių vietoj vienos ir dar sulaužė kėdę. Ne visada brangiau reiškia geriau, bet per pigu tikrai įtartina.

Kiek laiko daiktai važiuoja?

Paprastai nuo dviejų iki penkių dienų, skaičiuojant nuo paėmimo. Vairuotojai nevaziuoja tiesiai – surenka, pristato, kartais perka naktinį miegą pasienyje. Dar customs gali užlaikyti. Greičiausias reisas, kurį mačiau – 36 valandos nuo Vilniaus iki Londono. Ilgiausias – beveik dvi savaites, nes sugedo Vokietijoje. Standartas – 3-4 dienos. Jei žada per vieną dieną, meluoja. Nebent tu sumoki už ekspresą, bet tai jau kitas biudžetas.

Ar kaina priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos krauname?

Žinoma. Iš Kauno ar Vilniaus – pigiau, nes dažniausiai mašinos įsisiurbia ten. O jei reikia važiuoti į Plungę ar Rokiškį, kaina kyla dėl degalų ir laiko. Kartais deramasi: vežam iki artimiausio didmiesčio nemokamai, o už tolimesnę kelionę – priemoka. Būna, kad du klientai vienam kaime sutinka, tada susidėliojam taškus. Praktiškai kiekvienas šimtas kilometrų nuo pagrindinio kelio į kainą deda 40–60 eurų. Londone irgi viskas brangiau, net atvežimui.

Ar reikia mokėti mokesčius Anglijoje gavus daiktus?

Jei daiktai naudoti ir judi gyventi, paprastai ne – tai Transfer of Residence atleidžia nuo PVM. Bet viskas turi būti naudota bent pusę metų. Jei veši naują šaldytuvą, muitinė gali įžiūrėti prekybą. Būna keistenų situacijų – žmogus vežė devetą sofą, bet dėžėje rado naują dulkių siurblį. Tenka mokėti. Dokumentai – packing listas, ID, proof of address. Kartais muitininkai pikti, kartais mandrūs, kaip pasiseks.

Kaip vyksta pats procesas

Kaip dažnai tokie reisai vyksta – kas savaitę ar kai susirenka?

Populiariausiais maršrutais – kas savaitę, o kartais ir du kartus. Antraeiliais – kas dvi savaites ar pagal paklausą. Žiemą rečiau, vasarą – dažniau. Vairuotojas paskambina dieną prieš atvažiavdamas, kartais ir tą pačią rytą, jei spėja greičiau. Nebūna taip, kad paskambina ir sako "esu po laiptais po valandos" – bent jau normalioje įmonėje. Mes visada suderam bent dienos lanką, nors telefoną vis tiek nešu į dušą.

Kas atvažiuoja pakrauti – vienas vairuotojas ar pagalbininkas?

Dažniausiai vienas vairuotojas, jei nebus sutarta kitaip. Jei baldai dideli, teks padėti arba mokėti už papildomą žmogų. Aš paprastai dirbu su partneriu, bet ne visada. Jei klientas yra pensininkas arba moteris viena, stengiuosi būti dviese – nesąžininga prašyti kelti šaldytuvą vienai. Buvo situacija – užsakovas paslėpė, kad serga nugara. Matėsi, kad pakelti negali. Teko daryti viską patiems. Geriau iš karto pasakyti, jei reikia pagalbos.

Kur mano daiktai laikomi prieš išvažiuojant iš Lietuvos?

Geriose įmonėse – sandėlyje, blogose – gatvėje po atviru dangumi. Nejuokauju. Kartais mašina surenka vakarop, per nakvynę saugo saugomoje aikštelėje, o kitą rytą juda į Vokietiją. Jei ilgiau kaupiami, turi būti sandėlis. Klausik iš anksto – kur bus tavo siunta. Jei sako "pas mane kieme", paimk ir bėk. Atmink: jei lyja arba minusinė temperatūra, elektronika gali sugadinti. Sofos pakilti nenori, o jei dar sudrėks – vienpelė.

Ar man reikia padėti kelti dėžes?

Nebent taip sutarta. Bet iš praktikos – jei turi sveikų rankų, pagelbėkim. Tai greičiau, paprasčiau ir mažiau kainuos. Vairuotojas nėra tavo asmeninis nešėjas, jis vairuoja ir prižiūri daiktus. Aš nesakau, kad turi tempti šaldytuvą, bet jei dėžutės po 20 kilogramų – pagriebk vieną galą. Kartais žmonės atsistoja į šoną ir stebi, kaip nešam. Nu, suprantu, memas. Bet paskui stebisi, kodėl papildomai 100 eurų. Bendradarbiavimas svarbiausia.

Kaip žinoti, kad daiktai tikrai nuvažiavo Anglijos link?

Normali įmonė duos CMR arba važtaraštį, dalinasi GPS nuoroda. Bet realiai turėk omeny – kurjeris dirba žmonėms, ne Google algoritmui. Aš siunčiu nuotrauką iš pasienio, iš Doverio. Klientai tada ramiau miega. Būna, kad mašina stringa, ir pats skambinu pasakyti, jog vėluosim dviem valandoms. Jei niekas nekelia trijų dienų ir nepateikia jokio ženklo, kad daiktai juda – skambink ir reikalauk atsakomybės. Aš pats to nekenčiu, kai manęs niekas neinformuoja, todėl ir šaukis garsiai, jei reikia.

Pakavimas, draudimas ir draudžiama

Ką daryti, jei neturiu dėžių – galima vežti maišuose?

Galima, bet nerekomenduoju. Praeitą žiemą vežiau siuntą, kurioje buvo juodų šiukšlių maišų – du suplyšo kelyje, kai mašina stabdė staigiai. Iškrito pagalvės, batai, dar kažkas. Sustojom ant duobėto kelio, rinkom po visą grindinį. Geriau nusipirk kartonines dėžes iš pervežimų firmos arba statybų parduotuvės. Jos standartinės, lengvai sustaklinamos viena ant kitos (oi, norėjau pasakyti sustatomos, bet supranti), vairuotojui aiškiau kaip sukrauti. Maišai – tik skalbiniams.

Ar reikia kažkaip specialiai pažymėti dėžes?

Ant kiekvienos dėžės priklijuok lipduką su numeriu ir kambario pavadinimu. "Virtuvė – 1 iš 5". Atrodo kvailai, kai krauni, bet atkeliavus į Londoną, kai aplink tamsu ir esi pavargęs, labai padeda. Aš klientams duodu spalvotas juostas – raudona virtuvei, mėlyna miegamajam. Kartais jie juokiasi, o po trijų dienų rašo padėką. Dar svarbu – trapumas. Jei dėžėje stiklas, užrašyk didelėmis raidėmis. Vairuotojas nematys viduje, jei nepasižymėsi ant viršaus.

Kas bus, jei dušo kabina suduš kelyje?

Jei gerai nesupakuota – daužysis. Stiklas turi būti apkamas putplomiu ir sustiprintas kampuose. Aš asmeniškai stengiuosi nedėti dušo kabinos tiesiai ant sunkių dėžių – ten kur slysta. Vieną kartą klientas pasakė, kad "pats pakrovė tvirtai", o kelyje per Lenkiją dėžė pasistūmėjo ir įbrėžė veidrodį. Buvo nemalonu aiškintis. Draudimas? Tik jei tu pasirūpinai atskiru draudimu, nes standartinis CMR dengia ne viską. Ypač jei pats supakavai blogai.

Ar galiu siųsti maistą, augalus ar alkoholį?

Maistas – sudėtingai. Mėsa, pieno produktai – ne, muitinė nepraleis. Alkoholis ribotai, bet deklaruoti reikia. Augalai – be fitosanitarinio paso ne. Praktiškai daugelis bando prasmukti: aš esu matęs, kaip žmonės bandė vežti raugintus agurkus mamos katile. Muitininkai leido, nes aiškiai matėsi – ne prekybai. Bet tai laimės dalykas. Nesiūlyčiau rizikuoti. Geriau nusipirk alaus Londone – ten IPAs geresni. Ai, ne, Švyturio nepamatysi, nebent lietuvių parduotuvėj.

Ar verta drausti siuntą atskirai, jei jau sumokėjau už pervežimą?

Verta. Vežėjo civilinis draudimas arba CMR dažnai dengia tik dalį vertės ir turi lubas. Jei turi seną sofą už 50 eurų – nesijaudink. Bet jei veši kompiuterį už 2000 arba antikvarinį staliuką, mokėk papildomai. Buvo atvejis – klientas klausė, ar tikrai reikia. Aš pasakiau, kad neprivaloma. Paskui mašinoje įvyko incidentas, apgadintas tik jo stalas. CMR kompensavo kelis šimtus, bet jis norėjo visą sumą. Reikėjo draustis atskirai. Aš jaučiausi nekaip, bet taisyklės tokios.

Rizikos, sukčiai ir ką aš tikrai žinau

Ką daryti, jei įmonė pasiima daiktus ir pradingsta?

Skambinti policijai ir VVTAT'ui. Deja, taip nutinka.