Asmeninių daiktų pervežimas į Angliją – ką būtina žinoti prieš renkantis vežėją

Daugiau nei du dešimtmečius vežioju žmonių daiktus po Europą, ir Anglija – viena populiariausių krypčių. Kai skambinate klausti apie pervežimą, dažniausiai nerimaujate dėl dviejų dalykų: kiek tai kainuos ir ar daiktai saugiai pasieks tikslą. Teisybė ta, kad asmeninių daiktų pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet tikrai yra niuansų, apie kuriuos nekalba gražūs skelbimai. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas. Kai kurie bus netikėti, kiti – gal šiek tiek nepatogūs, bet taip ir yra realiame gyvenime.

Prieš pradedant – ruošimasis ir pakavimas

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Londoną, jei noriu tiksliai sutarto laiko?

Iš tikrųjų, jei planuojate mėnesį į priekį – jau galite ieškoti vežėjo. Ypač jei kalba eina apie pavasarį ar rugsėjį, kai visi studentai ir šeimos taip pat keliasi. Mes dažnai užsikrauname 2–3 savaites į priekį, bet būna ir taip, kad kas nors atšaukia, ir laisvą datą turime jau kitai savaitei. Tai čia kaip su lėktuvo bilietais – kuo anksčiau, tuo ramiau, bet paskutinę minutę irgi įmanoma, tik pasirinkimas mažesnis. Vieną kartą klientas paskambino likus dviem dienoms, iš Panevėžio, ir mes sugebėjom sutalpinti, bet taip būna ne visada, atvirai sakant.

Ar man pats reikia supakuoti daiktus, ar jūs galite atvažiuoti ir supakuoti už mane?

Galim padėti, bet to paprastai nerekomenduoju dėl kainos. Pakavimo paslauga kainuos papildomai, kartais net daugiau nei pats pervežimas, jei daiktų daug. Geriau paimkite dėžes iš statybinių, ten jos kainuoja apie du eurus, ir susikepkite patys. Ai, tik nepalikite skysčių tiesiog įdėtų į krepšius – kartą vežiau klientės šampūnus, kurie išbėro ant sofos. Supakuokite sandariai. Jei yra ypač retų daiktų, tada galim pasikalbėti atskirai.

Ar galiu vežtis maistą iš Lietuvos, pavyzdžiui, konservus ar sausą dešrą?

Taip, čia toks svarbus klausimas. Po Brexit viskas pasikeitė. Jei dešra yra nepraleista pro muitinę, gali kilti klausimų. Konservai ir sausas maistas paprastai praeina, bet šviežias, kiaušiniai, pieno produktai – tikrai ne. Buvo atvejis, kai klientė nepasakė, kad dėžėje – kumpis. Mes sustojome prie muitinės, pareigūnai atidarė, pažiūrėjo ir leido važiuoti toliau, bet įspėjo. Anglijos muitinė dabar griežtesnė nei buvo prieš dešimt metų. Geriau tokių rizikų neimti.

Ar galiu daiktus dėti į maišus, ar būtinai reikia dėžių?

Maišai – blogiausias pasirinkimas, atvirai. Pirkinių krepšiai plyšta, maišai nesuspaudžiami, daiktai važiuoja ir trinasi. Kartą vežiau krovinį, kur pusė buvo normaliai supakuota, o kita pusė – maišuose. Atvykus į Reading, vienas maišas buvo praradęs rankeną, o viduje – dubenys sutrupėjęs. Dėžės leidžia krauti vieną ant kitų, neužima bereikalingai vietos. Jei neturite kuo kloti, netgi senos antklodės tinka tarp dėžių – bet ne maišai kaip pagrindinė pakuotė.

Reikia man kokių popierių daiktams, ar tik mano pasas?

Daiktams – ne, bet jums reikia turėti ID. Jeigu daiktai vyksta kaip asmeniniai, o ne komercinis krovinys, tai nieko pildyti nereikia. Bet jei vešite, tarkim, tris identiškus naujus dviračius ir du šaldytuvus, muitinė gali pagalvoti, kad parduodate. Tada gali reikėti įrodyti, kad tai jūsų naudoti daiktai. Aš asmeniškai visada patariu klientams turėti sąrašą – neoficialų, ranka rašytą – ką veža. Kartą tai išgelbėjo situaciją Doverio uoste, kai pareigūnai buvo ūmaus būdo.

Kainos, mašinos dydis ir kodėl vieni brangesni už kitus

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Kauno į Birmingemą, jei turiu sofą, spintą ir dešimt dėžių?

Šiai dienai, jei kalbam apie 2024 metus, tokio dydžio krovinys gali kainuoti nuo 600 iki 950 eurų. Skirtumas priklauso nuo to, ar važiuojate tiesiogiai, ar daliniu kroviniu. Jei pilnas krovinys – brangiau, bet greičiau. Dalinis – pigiau, bet gali tekti palaukti kelias dienas, kol surenkama grupė. Į Birmingemą važiuojama pro Olandiją, kelias ilgas. Vienas klientas sumokėjo 700, nes norėjo tiksliai ketvirtadienį, o kitas sutiko laukti – sumokėjo 450. Ne visada brangiau reiškia geriau, bet jei kaina 200 eurų – kažkas nebus gerai.

Ar kaina priklauso nuo to, ar vežate iš didmiesčio, ar iš kaimo?

Žinoma. Jei iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – problemų nėra, ten važiuojama dažnai. Bet jei iš Rokiškio ar Zarasų, reikės papildomai važiuoti paimti. Tai kainuoja kurą, laiką, o kartais net nakvynę vairuotojui. Kartą turėjom klientą iš Plungės, nesutarėme dėl kainos, jis pats atvežė daiktus į Kauną. Sutaupė kokius šimtą eurų, bet paskui manė, kad gal geriau būtų sumokėjęs – paskutinę akimirką vežė dėžes traukiniu. Taip, kaimas brangina kainą, tai logiška.

Kodėl internete vieni siūlo 300 eurų, o kiti 900 už tą patį?

Čia jau toks dalykas, apie kurį reikia kalbėti atvirai. Pigiausi variantai dažnai reiškia, kad jūsų daiktai bus sukrauti su visai neaišku kuo ir vežti kaip paštu, be draudimo. Arba vairuotojas neturi licencijos, arba mašina – nekaip. Aš nekalbu apie visus, bet mačiau atvejų, kai klientai skambina po to, kad vežėjas nebeatrašo, o daiktai – kažkur Lenkijoje. Brangiau kainuojantys tiesiog turi rimtą techniką, draudimą, vairuotojus, kurie žino, ką daro. Ar 900 visada pateisinama? Ne, bet 300 į Angliją per jūrą – signalas, kad kažkas blogai.

Ar galima mokėti dalimis – avansą čia, o likutį Anglijoje?

Taip, beveik visi normalūs vežėjai taip dirba. Mes paprastai imame 30–40 procentų avanso, kad užfiksuotume datą. Likutis – grynaisiais arba pavedimu iškrovimo metu. Tik nereikia mokėti 100 procentų prieš tai, kol mašina dar neatvažiavo paimti. Buvo atvejis – klientė sumokėjo viską iš anksto mažai žinomai įmonei, o jie dingo. Radom juos tik per bendrus kontaktus, bet tai truko savaitę. Taigi avansas – taip, pilna suma iš anksto – rizikinga, nors ir pasitaiko. Patikrinkite, ar yra įmonės kodas, realus adresas.

Kokios realios trukmės kelias nuo durų iki durų?

Na, iš Lietuvos žemėmis iki Olandijos arba Vokietijos, tada keltas į Doverį. Pats važiavimas trunka apie 30–36 valandas su privalomomis pertraukomis vairuotojui. Bet mes negalim važiuoti be sustojimo net jei norėtumėm – įstatymai. Tad jei sakoma, kad iš Vilniaus į Londoną per dvi dienas – taip, realu. Per vieną dieną? Nebent tiesioginis skrydis lėktuvu, o ne mikroautobusas. Kartais delsimas dėl eilių kelyje ar oro sąlygų. Praeitą žiemą kolega strigo kelyje dėl sniego Prancūzijoje parą. Planuokite +1–2 dienas.

Kaip kraunama, saugoma ir kas gali nutikti pakeliui

Jei gyvenu ketvirtame aukšte be lifto, ar vairuotojas padės nešti?

Čia toks momentas... Mes draugiški, bet du vyrai tikrai neperneš dešimt aukštų stumdomų durų. Standartiškai turime teisę tik iki durų arba liftui. Jeigu aukštai be lifto – reikia derėtis atskirai. Kai kurios įmonės turi liftą ant mašinos, bet tai ne tas pats kaip kopimas į butą. (O, palauk, aš ne apie tai – turiu omenyje, kad liftas ant furgono nepadeda laiptais.) Kartais klientas paprašo draugų pagalbos, kartais sumokama vietiniams pagalbininkams. Pasidomėkite iš anksto, nepalikite staigmenos paskutinei minutei – vairuotojas irgi žmogus, o ne Halkas, nors ir stiprus.

Ar mano daiktai važiuos kartu su svetimais? Nes nenoriu, kad svetimi žmonės liestų mano daiktus.

Suprantamas noras. Jei užsisakote dalinį krovinį – taip, mašinoje bus kelių klientų daiktai. Bet jie fiziškai nesimaišo, jei tvarkingai sukrauta. Kiekvienas krovinys turi savo zoną. Jei norite absoliutaus privatumo ir kad niekas neliestų – reikia pilno furgono. Kaina dvigubai, trigubai didesnė. Realybė tokia, kad 80 procentų žmonių važiuoja daliniais kroviniais, ir viskas būna gerai. Kartais atvirkščiai – saugiau, nes daiktai sutvirtinti vieni kitais. Viena moteris iš Klaipėdos labai bijojo, bet atsiuntė žinutę po kelionės, kad viskas atėjo idealiai. Taip ir būna dažniausiai.

Kaip supakuoti stiklinį vitrinos kampą, kad neišbyrėtų pakeliui?

Bubble wrap – tai ne šmaikštaus pavadinimo daiktas, o būtinybė. Jūs negalite tiesiog apklijuoti lipnia juosta ir galvoti, kad bus gerai. Reikia apvynioti keliais sluoksniais, tada į kampą įdėti kietą kartoną, o tada – į dėžę. Dėžėje neturi būti tuščios vietos – užpildykite drabužiais ar popieriumi. Aš esu matęs, kaip klientas sudėjo gražų veidrodį į dėžę be nieko, tiesiog pliką. Anglijoje jis atvažiavo į šukes. Kartais net gerai supakuotas daiktas gali sudužti, jei kas nors nutinka, bet jūsų pareiga – sumažinti tą riziką iki minimumo.

Ar mano daiktai apdrausti, jei kas nors įvyks kelyje?

Rimtos įmonės turi CMR draudimą arba krovinio draudimą. Bet čia svarbu – tai ne visada dengia pilną vertę, jei pats supakavote nekaip. Draudimas padengia transporto įmonės kaltę. Jei gaisras dėl mašinos gedimo – taip, dengiama. Bet jei dėžėje buvo išpakuotas gėrimas, kuris išliejo ir sugadino kompiuterį – čia jūsų atsakomybė. Pamenu atvejį, kai dėl vairuotojo klaidos buvo apgadinta spinta – draudimas sumokėjo. O kai dėl blogo pakavimo sugedo televizorius – atsisakė. Taigi draudimas yra, bet jis nėra stebuklingas skėtis nuo visko.

Ar galiu vežtis ir augintinį, ir daiktus vienu metu?

Geriau ne. Augintiniui reikia veterinarinio paso, mikroschemos, o kelionė mašinoje 30 valandų gyvūnui – kančia. Mes nevežame gyvūnų kartu su baldais, nes tai ne sąlygos. Krosnelė veikia, bet gyvūnas negali išeiti kada nori, o mašina neužtikrina gyvūnų pervežimui skirtų reikalavimų. Beje, apie tai – jei vežate narvą šuniui, tai kaip daiktą galima įtraukti. Bet gyvą šunį – kitokia paslauga, reikia specialaus transporto. Žinau, kad skamba griežtai, bet taip saugiau visiems. Yra specializuotų augintinių pervežėjų, kurie skraido arba važiuoja su pertraukomis.

Dokumentai, muitinė ir tai, kas pasikeitė po Brexit

Ar po Brexit dabar labiau tikrina krovinius iš Lietuvos?

Na, tikrai tikrina kruopščiau nei 2015-aisiais. Aš ne pasienietis ir nežinu visų vidinių instrukcijų, bet mano akimis – sustojimų pasienyje padaugėjo. Dažnai prašo atidaryti, peržiūrėti. Jei daiktai senai naudoti, jūsų asmeniniai – klausimų nekyla. Bet jei kažkas atrodo kaip prekė – stabdo. Yra naujas paprastinimas dėl persikėlimo į kitą šalį, bet jums reikia įrodyti, kad kraustotės. Pavyzdžiui, darbo sutartis Anglijoje ar nuomos sutartis. Tai nebūna kiekvieną kartą, bet pasirengti pravartu. Kartais pareigūnai tiesiog pamoja pravažiuoti, o kartais nori pažiūrėti.

Ką daryti, jei muitininkai atidaro dėžę ir pradeda viską liesti?

Leiskite jiems daryti darbą. Nekariaukite, nebandykite aiškinti kiekvieno daikto paskirties, nes tai tik pailgins procesą. Jei turite tą rankraštinį sąrašą – paduokite. Jei jie klausia apie elektroniką – pasakykite, kad asmeninis naudojimas. Kartą vairuotojas bandė juokauti su muitininku Doverio uoste – nepatartina. Buvo nemaloni scena, vėlavom pusantros valandos. Jūs tik stovėkite ramiai. Jei kas nors imta iš dėžės muitinės patikrai – privalo įdėti atgal. Tai jų pareiga, bet vis tiek patikrinkite iškrovę, ar nieko nepasimetė.

Ar galiu įdėti į krovinį rūkytą mėsą ir sūrį dovanų sūnui?

Ne, ne ir dar kartą ne. Gyvūniniai produktai po Brexit draudžiami asmeniniame krovinyje į Jungtinę Karalystę. Tai ne mano taisyklės, o jų. Jei suras – konfiskuos, o jei kiekis didelis – gali ir bauda grėsti. Kartą moteris prisipažino tik pakeliui, kad veža rūkytos žąsies, aš pats nežinojau, ar vežti toliau, ar ne... (o, taip, beje, tą žąsį palikom kolegai Vokietijoje, nes ten dar galima buvo, o į JK – ne). Taigi nereikia. Anglijoje yra parduotuvių, ten ir nusipirks sūnus sūrio.

Ar reikia mano daiktams kokio nors EORI numerio ar pan.?

EORI numeris reikalingas verslo siuntoms ir prekybai. Jei kraustotės kaip privatūs asmenys, paprastai nereikia. Bet jei daiktų vertė labai didelė, arba jei vežate automobilį, gali kilti kitų klausimų. Šitoje vietoje aš tiksliai nežinau visų niuansų, nes mūsų darbas – pervežti, o ne muitinis tarpininkas. (Paieškokite UK gov svetainės, ten viskas surašyta angliškai, o jei nepadarysite patys – verta samdyti muitininką brangesnėms siuntoms.) Dažniausiai paprasti baldai ir dėžės apeina šitą biurokratiją.

Kas atsakingas, jei mašinoje kelyje įvyks gaisras ar avarija?

Transporto įmonė. CMR konvencija reglamentuoja atsakomybę. Bet vėlgi – draudimas padengia tik įrodytą kaltę arba nelaimingą atsitikimą pagal taisykles. Jei gaisras kilo dėl to, kad vairuotojas rūkė viduje – tada įmonė atsako. Jei gaisras dėl to, kad klientas įkišo netvarkingą power banką, kuris sprogo – čia kita situacija. Realiai tokie atvejai – vieni iš tūkstančio, bet aš esu girdėjęs apie vieną tragediją kelyje. Drąsiau rinkitės firmą, kuri turi CMR, o ne tik neaiškų furgoną, apie kurį nieko nežinote.

Iškrovimas, vėlavimai ir ta nemaloni tiesa apie pigią konkurenciją

O jei aš pats negaliu būti vietoje Londone, kai atvažiuoja mašina? Ar galiu ką nors paskirti?

Žinoma. Turite nurodyti kontaktinį asmenį, kuris priims. Geriau, kad tai būtų kažkas, kas žino, kas vežama, ir gali pasirašyti už priėmimą. Jei nieko nėra – galima atvežti į sandėlį, bet tada papildoma paros ar savaitės kaina. Vienas studentas paprašė palikti tiesiog prie buto durų Londone, bet name buvo aštuoni butai. Vairuotojas nežinojo, kuri durys. Teko skambinti, laukti. Taigi paskirkite atsakingą žmogų, duokite jo telefoną. Be to, ne visi Londone gyvenantys draugai supranta, kad reikia greitai atsakyti – jie turi darbus.

Kodėl kai kurie vežėjai neatsakinėja į žinutes po avanso gavimo?

Nes kai kurie yra sukčiai arba diletantai. Aš nebijau to pasakyti. Tokių istorijų girdžiu kasmet. Jie surenka avansus, tada dingsta, nes neturi mašinos arba neturi licencijos. Realiai tai – didžiausia problema rinkoje. Kaip to išvengti? Pažiūrėkit, ar jie turi svetainę su realiomis nuotraukomis, ar tik skelbime graži foto iš interneto. Paklauskite registracijos numerio. Jei jie slapta – nepasitikėkite. Brangiau, bet ramiau. Žinau, skamba baisiai, bet taip yra. Neturėtumėte bijoti paprašyti kvito ar sutarties – rimtas vežėjas duos be problemų.

Ar verta gabenti seną skalbimo mašiną, ar geriau nusipirkti vietoje?

Jei mašinai 15 metų – ne, neverta. Anglijoje yra Curry's, AO.com, Facebook Marketplace – visko yra. Svarstykite gabenti tik tai, kas brangu, sentimento vertės arba sunkiai keičiama. Skalbimo mašina sveria daug, užima vietą, o elektros jungtys Anglijoje kitokios (kita įtampa, beje, adapteris ne visada geras sprendimas, jei nežinote, ką darote). Sofą verta, jei gera. Knygas – jei daug ir brangios. O šaldytuvą? Nebent prabangų. Vienas klientas vežė seną dulkių siurblį. Atvežė. Sumokėjo už pervežimą daugiau nei naujas siurblys kainuoja. Emocijos čia neretai nugali protą.

Ar galima palikti daiktus jūsų sandėlyje Londone, jei dar neradau buto?

Galima, bet sandėliavimas kainuoja. Mes turime trumpalaikio saugojimo galimybę, bet ne visi vežėjai tai turi. Savaitė ar dvi – įmanoma. Mėnuo – brangu. Jei dar neturite būsto, galbūt verčiau palikite pas draugus ar giminaičius Lietuvoje ir gabenkite tada, kai tiksliai žinosite adresą. Nes jei atsivešite į Londoną be adreso, o sandėlis užpildytas – bus keblu. Buvęs klientas mėnesį mokėjo po 50 svarų per savaitę. Suskaičiavus – geriau būtų palaukęs. Bet jei jau vežatės – pasidomėkite sandėlio sąlygomis iš anksto.

Koks klausimas, kurio niekas neužduoda, bet vertėtų?

Ar vairuotojas turi kur nakvoti kelyje? Skamba keistai, bet kai kurios įmonės taupo taip, kad vairuotojai miega sėdimoje padėtyje mašinoje. Tai reiškia pavargusį žmogų prie vairo, o pavargęs žmogus gali padaryti klaidų. Aš savo komandoje reikalauju normalių nakvynių. Tai brangina kainą 30–40 eurų, bet saugiau. Kitas dalykas – paklauskite, ar yra atsarginis vairuotojas ilgose kelionėse. Jei vairuotojas vienas ir sako, kad naktį pervažiuoja be miego – bėga. Tai nelegalu ir pavojinga jūsų daiktams. Tokie dalykai slypi už kainos.

Asmeninių daiktų pervežimas į Angliją reikalauja ne tik pinigų, bet ir proto – rinkitės vežėją ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar jis atsako į jūsų klausimus konkrečiai. Nepulkite ant mažiausios kainos, pasitikrinkite draudimą, o daiktus supakuokite taip, lyg tai darytumėte sau. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti: problema atsiranda ne dėl kelio, o dėl to, kaip pasiruošėte ir ką pasirinkote. Sėkmingo kraustymosi.