Asmeninių daiktų pervežimas Anglijos kryptimi – mikroautobusu

Jau gal kokią dvyliktą metą vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją. Mačiau visko – ašarų oro uoste, džiaugsmo kai atidarai dėžę Londone ir randi puodą sveiką. Daug kas klausia, kaip čia viskas vyksta su asmeninių daiktų pervežimu Anglijos kryptimi mikroautobusu. Ar brangu? Ar saugu? Bandysiu atsakyti kaip žmogus žmogui, be to marketinginio šablono, kuris jau seniai pabodęs ir man, ir klientams.

Kainos ir kaip čia viskas suskaičiuojama

Kiek maždaug kainuoja asmeninių daiktų pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Na, žiūrėk. Jei pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną, tai dabar kainos svyruoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio eurų. Kartais pigiau, jei vežikas važiuoja atgal tuščias ir prisikrauna šiek tiek daiktų – tada vadinamasis "backload" reisas. Bet čia jau loterija. Aš esu matęs, kad žmonės perka paslaugą per vidurininkus, kurie paima sau du šimtus. Geriausia kalbėtis tiesiogiai. Kaina priklauso nuo kilometro, kuro ir ar reikės pagalbos pakraunant.

Ar jei mano daiktų mažai, galiu mokėti tik už dalį vietos furgone?

Tai čia visada diskusiška. Vieni skaičiuoja pagal užimamą vietą, kiti sako – kuras dega kokiu greičiu, mokėk pilną. Aš manau, kad jei tavo daiktai užima kampą, gali tikėtis trečdalio ar pusės kainos. Bet jei reikia važiuoti specialiai tavo adresu, pigiau nebus. Būna, sumetam du klientus į vieną reisą – tada abiem lengviau. Šiaip kainoraščio kaip parduotuvėj nebūna. Skambink, apsitaręs, pasiūlysiu. Paprasčiausiai taip viskas vyksta.

Kodėl vieni prašo mokėti iš anksto, o kiti – tik grynais kai atveža?

Aš prašau trečdalio avanso, likutis – grynais kai atiduodu. Bet yra tokių, kurie nori visko iš anksto. Aš tokių bijau. Matęs atvejų, kai žmonės sumoka, o vežikas dingo su viskuo. Aišnu, yra sąžiningų, kurie taip daro, nes klientai paskui atšaukia ir furgonas lieka tuščias. Abipusė baimė. Aš sakau – jei nepažįsti, neduok visko. Sutartis ir avansas yra tavo draugai. Ir nebijok paprašyti sąskaitos.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos dažniausiai sužinojama tik vėliau?

Pasitaiko. Yra keltas per Lamanšą – kai kurie neįskaičiuoja jo į kainą, paskui staiga šimtas eurų daugiau. Gali būti mokestis už iškrovimą arba ULEZ zonos mokestis Londone su senesniu dyzeliu. Aš stengiuosi viską pasakyti iš anksto. Bet pažįstu kolegų, kurie nutyli, o paskui "ups, pamiršau". Todėl klausk detaliai – kas įskaičiuota. Nepatogu vėliau aiškintis, kai daiktai jau pakrovimo aikštelėj Anglijoj.

Ar kaina skiriasi, jei vežu žiemą, kai naktis ilgesnė ir keliai prastesni?

Žiemoj viskas brangiau. Keliai slidūs, dienos trumpos, keltai kartais atšaukiami audrų. Aš žiemą dedu dešimt–penkiolika procentų. Klientai pyksta, bet kai pamato sniegą Belgijoje, supranta. Buvęs reisas gruodį – dvylika valandų prie keltų dėl vėjo. Kuro sudegė šimtas eurų daugiau. Jei gali – vežk pavasarį, bet jei reikia dabar – mokėk ir nekask inksto. Furgonui reikia žieminių padangų, o tos kainuoja. Tiempos tokie.

Pakavimasis ir furgono užkrovimas

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs tai padarote už mane?

Galiu padėt, bet geriausia pats. Aš nežinau, kas tavo senelės servizas. Buvęs atvejis – žmogus nieko nesupakavo, mes kraunam tiesiai, paskui kaltina dėl subraižymų. Nu kaip pasakius... jei meti daiktus be apsaugos, rezultatas bus atitinkamas. Pasiimk dėžių iš parduotuvių – pigu ir veikia. Putplastį kartais duodame, bet pats pasirūpink pagrindu. Supratote, ką turiu galvoj.

Kaip geriausia supakuoti drabužius, kad jie nesuplyštų kelionėje?

Drabužiams triukas – pakabink ant kabyklų ir apdenk plastiku. Tada neatšips. Kitaip suvyniok į storus šiukšlių maišus, ne plonus. Lagaminai furgone naudoja daug vietos. Geriau dėžės su lipnia juosta. O jei perpildytas iki grindų, mikroautobusas (oi, jau sunkvežimis vadinasi, sorry, taip įpratau didesnius automobilius vadinti) praranda manevringumą siaurose anglų gatvėse.

Ar galiu daiktus supakuoti į šiukšlių maišus, jei neturiu dėžių?

Gali, bet aš nesakau, kad protinga. Buvęs atvejis – Joniškio klientė supakavo viską į juodus maišus, atvažiavus į Londoną, maišai plyšę, indai – krūvon. Geriau kartoninės dėžės – apsaugo ir lengviai kraunasi. Jei jau be išeities, naudok storas juodas pavaras, ne maišelius. Ir rašyk ranka, kas viduje. Atrodo aišku, bet daug kas pamiršta, paskui ieško peilių po visą furgoną. Valio, ir taip pasitaiko kas antrą sykį.

Ar mikroautobuse galima vežti šaldytuvą ir tą seną skalbimo mašiną, kurią mama padovanojo?

Gali, bet šaldytuvą reikia išleisti, išvalyti ir palikti atidarytas porą dienų. Jei drėgnas, leis vandenį per visą furgoną. Buvęs atvejis – tekėjo ant miegojimo kampo. Skalbimo mašina irgi gali turėti vandens žarnose. Dėl svorio – jei nėra lifto Londone, nešimas kainuos papildomai. Kai kurie vežikai atsisako virš dvidešimt kilogramų. Aš neatsisakau, bet ir nesu jaunas judo meistras. Paskambink ir pasakysiu, ar įveiksiu.

Popieriai, muitinė ir draudimai

Ar reikia pildyti kokią nors muitinės deklaraciją asmeniniams daiktams?

Naudoti daiktai – paprastai ne. Reikia asmens dokumento ir kartais laisvos formos raštelio. Bet jei naujas televizorius dėžėje ir dešimt kvepalų – muitininkai klaus. Geriau turėti sąskaitas brangenybių. Po Brexit viskas truputį griežčiau nei anksčiau. Aš dar klausausi kolegų dėl naujausių atnaujinimų, bet šiaip ramiai. Svarbiausia – neslėpk prekybinių krovinių tarp savigarbos daiktų.

Kas bus, jei muitininkai Anglijos ar Prancūzijos pasienyje nuspręs tikrinti mūsų mikroautobusą?

Tada stoji, atidarai, bandai šypsotis. Jei dokumentai tvarkingi, paprastai pažiūri ID ir paleidžia. Kartais prašo iškrauti – vat čia bėda, jei nepasienge sąrašo. Vieną kartą vairuotojas turėjo viską iškrauti Keltuose, nes šuo užuodė dešrą. Klientas pats kaltas. Po to valandos darbo. Maisto produktų geriau nevežti. Jei muitininkai tikri profesionalai, patikrina greitai. O jei nuotaika suprastėjusi – gali užtrukti.

Ar daiktai yra kaip nors apdrausti, jei furgonas sugestų ar užsidegtų?

Tai labai svarbu. CMR dažniausiai skirtas komerciniams kroviniams, ne asmeniniams. Buvęs atvejis – furgonas sudegė kelyje, žmonės gavo centus. Aš darau paprastą sutartį su sąrašu. Bet prisipažinsiu – dėlto draudimo dalyko aš ne pats didžiausias ekspertas, ar maniškis dengia visas klaidas, tiksliai nepasakysiu, geriau klausti brokerio. Fotografuok daiktus prieš pakraunant. Jei vežikas sako "viskas apdrausta", prašyk ant popieriaus. Kas kart skirtingai būna.

Ar galiu slėpti cigaretes ir šampano butelį tarp savo daiktų?

Ne. Tai kvailas sprendimas. Alkoholis ir cigaretės turi akcizo ribas. Aptikus – konfiskuos ir nubaus. Šampanas gali sprogti temperatūros pokyčiams furgone. Aš pats geriau atvežu vyno butelį dovanų, negu slėpčiau. Jei vežikas sutinka gabenti neaiškų krovinį, jis nesąžiningas ir su tavimi elgsis taip pat. Maža to, nėra sąlygų skysčiams. Kapok šitą mintį. Rimtai. Geriau nusipirk tai jau Londone.

Kas vyksta kelyje

Kiek laiko realiai trunka kelionė iš Lietuvos, tarkime iš Kauno, iki Londono mikroautobusu?

Apie trisdešimt valandų, jei viskas pagal planą. Bet planai… retai. Reikia per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, tada keltas ir UK. Kartais keltų eilės, avarijos kelyje. Buvęs reisas – dvidešimt keturios valandos be sustojimo, ir strigęs dar šešiolikai papildomai. Jei tau sako, kad per vieną dieną – meluoja. Geriau planuok dvi dienas ir nustebsi maloniai, negu klyksi į telefoną iš nevilties vėlai vakare.

Ar aš galiu važiuoti kartu su vežiku ir stebėti savo daiktus?

Techniškai gali, bet ar nori sėdėti sulankstomoj kėdėj trisdešimt valandų? Aš leidžiu, jei yra vieta. Bet tai ne turizmas. Sustojame pavalgyti, miegame foteliuose. Beje, draudimas keleiviui furgone – atskira tema. Ne visi mikroautobusai jį turi, o man nesinori problemų su policija Belgijoje. Aš jau per senas tokiems nuotykiams. Geriau skristi lėktuvu ir sutikti daiktus Londone.

Kas bus, jei furgonas suges kur nors Vokietijos autobane?

Stovi pakelyje, keiki gyvenimą, skambini pagalbai. Aš turiu atsarginį ratą, bet jei variklis šovė – kreipiesi į ADAC. Tavo daiktai lieka furgone užrakinti. Buvęs atvejis netoli Diuseldorfo – aštuonios valandos. Klientas Londone nervuojasi, bet daiktai sveiki. Aš turiu antrą vairuotoją arba planą B. Bet mikroautobusai, kaip ir bet kokia mašina, genda. Servisas reguliarus, bet lemiamą akimirką taškyti nereikia.

Ar jūs vežate tik į Londoną, ar galiu prašyti atvežti į Birmingemą ar mažesnius miestus?

Ne tik. Londonas populiariausias, bet esu vežęs į Birmingemą, Mančesterį, Bristoli, net Kornvalą. Kaina auga kiekviena mylia tolyn, nes grįžtant tuščiai kuras dega. Kartais sutariame dėl didesnių miestų, jei prisirenku krovinių ten. Jei kaimelis prie jūros – papildomai. Aš mėgstu pavažinėti po Angliją. Tik nepatinka eismas kaire puse kai pavargęs. Tai jau kita istorija.

Blogi scenarijai, sukčiai ir kaip neapsigauti

Kaip atpažinti, kad vežikas – ne šiaip kažkoks vaikinas su išsinuomotu furgonu?

Jei nėra svetainės ar atsiliepimų – įtartina. Jei tik per Telegramą ir vengia skambučio – dvigubai. Paklausk licencijos (nors mikroautobusui ne visada privaloma) ir ar sudaro bent paprastą sutartį. Jei ne – bėk. Buvęs atvejis: klientė susirado per skelbimą, jis atvažiavo su nuomotu furgonu, pasiėmė pinigus, dingo. Daiktai – nebepamatyti. Blogų istorijų dabar pilnas internetas. Aš pats stebiuosi, kiek žmonių pasitiki pirma pasitaikiusiu numeriu.

Ar normalu, jei vežikas paskutinę minutę pakeičia kainą arba ją padvigubina?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Deja. Tai emocinis šantažas. Paskambina prieš išvažiuodamas: "kuro kaina išaugo, reikia dvigubai". Jei sumokejai – gali būti bejėgis. Aš to niekada nedarau. Kaina yra karta pasakyta ir sutarta. Kartais pasikeičia, jei pridedi toną daiktų paskutinę dieną – tada derinam. Bet jei viskas pagal planą, o jie bando išspausti – tai jau ne pervežimas. Patarimas – turi turėti alternatyvą ir sutartį rankose.

Ar pasitaiko, kad mano daiktai keliauja kartu su kažkokių neaiškių verslininkų prekėmis?

Taip, ir tai didelė bėda. Kai kurie prikrauna komercinių krovinių – elektronikos, rūbų be dokumentų. Tada muitininkai mato mišrainę. Buvęs atvejis – kliento daiktai furgone su neaiškiomis dėžėmis. Policija Vokietijoje sustabdė, prastovėjom tris valandas. Aš dabar vengiu tokių reisų. Geriau vieta tuščia, negu problemos su įstatymu. Tavo daiktai turi važiuoti su tavo popieriais, ne su kažkieno biznio preke. Aš į tokius derinius nesileidžiu.

Ką daryti, jei daiktai atvykus atrodo subraižyti ar suplėšyti?

Fotografuok iš karto. Jei pasirašei, kad gavai sveiką – paskui beviltiška. Buvęs atvejis – spinta subraižyta, klientas paskambino po trijų dienų. Aš jau negalėjau padėti.