Asmeninių daiktų gabenimas į Angliją – kaip viskas veikia dabar

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau beveik 15 metų, ir per tą laiką į Angliją vežiau tūkstančius žmonių daiktų – nuo senelio laikrodžio iki pilnos keturių kambarių buto įrangos. Suprantu, kad jūs tikriausiai nervuojatės, nes pirmą kartą su tuo susiduriat, o internetas pilnas painių pasiūlymų ir pažadų. Čia nerašysiu jokio marketingo. Tiesiog paprastai paaiškinsiu, kaip viskas vyksta, kokie kainų skirtumai, į ką atkreipti dėmesį ir kur galima prisižaisti. Nes tikrai galima. Pradėsim?

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kiek iš tikro kainuoja pervežti daiktus į Angliją?

Tai priklauso nuo kelių dalykų – kiek daiktų vežate, iš kur Lietuvoje ir kur tiksliai Anglijoje, ir kokio tipo paslaugos jums reikia. Mažam kambariui (porą dėžių, kelis baldus) paprastai kainuoja nuo 400 iki 700 eurų. Pilnam butui – nuo 1200 iki 2500 eurų. Brangiau, jei reikia pakrovimo-iškrovimo paslaugos, pigiau – jei patys kraunat ir iškraunat. Sakyčiau, vidutinis klientas išlaiduoja apie 800-1500 eurų. Bet čia toks mano pastebėjimas per pastaruosius metus – tiksliai niekada nepasakysi, kol nežinai detalių.

Kodėl vienos įmonės siūlo 500 eurų, o kitos 1500 už tą patį kiekį?

Čia yra keletas dalykų. Pirma – dalis įmonių tiesiog sąmoningai mažina kainą, kad gautų užsakymą, o po to prideda „papildomų mokesčių" už kurą, tiltus, rankas. Antra – kai kurios dirba su subrangovais, kurie ima mažiau, bet kartais kokybė nukenčia. Trečia – kartais skirtumas yra tiesiog patirtis ir garantijos. Aš pats esu matęs, kaip žmogus pasiėmė pigiausią pasiūlymą, o po to mokėjo dvigubai daugiau dėl sugadintų daiktų. Ar verta taupyti? Kartais taip, kartais ne. Reikia žiūrėti konkrečiai.

Ar galima pigiau nei per įmonę?

Galima, bet reikia žinoti kaip. Yra keletas būdų. Pirmas – susirasti kitą žmogų, kuris veža pilną sunkvežimį į Angliją ir pasiūlyti jam dalį vietos savo daiktams. Tai vadinasi „dalijimasis konteineriu" arba „groupage". Antras – vežti pačiam su nuomojamu mikroautobusu, bet tada reikia galvoti apie degalus, keltą, stovėjimą, maistą kelionėje. Trečias – naudoti paštomatus arba siuntų tarnybas, bet tai tinka tik nedideliams kiekiams. Kainuoja mažiau, bet ir rizikos daugiau. Aš pats kartais patariu žmonėms dalintis konteineriu, jei jie tikrai neturi daug daiktų. Sutaupo gerai.

Kada geriausia užsakyti, kad būtų pigiau?

Paprastai žiemą, ypač gruodį ir sausį, kainos būna žemesnės, nes mažiau žmonių kraustosi. Vasarą, ypač rugpjūtį ir rugsėjį, – brangiausia, nes visi studentai ir šeimos kraustosi prieš mokslo metus. Bet čia toks bendras pastebėjimas, kartais būna išimčių. Jei jums reikia konkrečios datos, geriausia užsakyti bent 2-3 savaites iš anksto. Paskutinę minutę visada brangiau, ir kartais netgi nebelieka vietų. Vieną kartą turėjau klientą, kuris skambino likus dienai iki norimos datos – teko aiškinti, kad nieko negaliu padaryti. Atrodė nusivylęs, bet taip tiesiog yra.

Kaip vyksta pats pervežimas

Kaip viskas vyksta žingsnis po žingsnio?

Paprastai taip: pirmiausia susisiekiate su įmone, pasakote, ką turite, iš kur ir kur vežate. Jie jums pasiūlo kainą. Jei tinka, sutariate datą. Priklausomai nuo paslaugos, atvažiuoja sunkvežimis ir žmonės, kurie krauna daiktus (arba jūs patys). Daiktai vežami į sandėlį arba tiesiai į Angliją. Jei sandėlyje – laukiate, kol bus pilnas sunkvežimis su kitais klientais, tai gali užtrukti kelias dienas ar savaitę. Jei tiesiai – važiuojama per naktį ar dvi. Anglijoje iškraunama, ir jūs gaunate daiktus. Viskas. Žinoma, yra niuansų, bet bendru atveju taip.

Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją?

Nuo 2 iki 7 dienų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje esate ir kur Anglijoje važiuojate. Jei vežate dalimis (konteinerio dalijimasis) – gali užtrukti iki 2 savaičių, nes laukia, kol pripils sunkvežimą. Jei turite pilną sunkvežimį tik sau – paprastai 2-4 dienos. Pavyzdžiui, iš Vilniaus iki Londono paprastai trunka apie 28-30 valandų važiavimo, su pertraukom – iki 2 dienų. Iš Kauno ar Klaipėdos panašiai. Bet čia priklauso ir nuo kelio sąlygų, ir nuo vairuotojo. Kartais būna taip, kad viskas užtrunka dėl eismo ar oro sąlygų. Reikia turėti omenyje.

Ar galiu sekti savo daiktus kelionės metu?

Dauguma įmonių dabar siūlo GPS sekimą, tai galėsite matyti, kur sunkvežimis yra. Bet čia reikia pasakyti – kartais sekimas nėra realiuoju laiku, kartais tiesiog gaunate žinutę „išvyko" ir viskas. Pasiteiraukite iš anksto, kaip bus su sekimu. Aš pats visada siūlau klientams tiesiogiai susisiekti su vairuotoju arba įmone, jei yra problemų. Bet paprastai viskas būna gerai, rimčiausi atvejai, kuriuos mačiau – tai keletas valandų vėlavimo dėl eismo.

Kas bus, jei mano daiktai bus sugadinti per vežimą?

Čia svarbus dalykas. Pirma – prieš kraunant, viską reikia nufotografuoti, ypač brangesnius daiktus. Antra – gera įmonė turi draudimą, ir jums bus kompensuota. Bet čia yra niuansas – kompensacija paprastai būna pagal daikto vertę, o ne naujo kainą. Tai reiškia, jei vežate 10 metų senumo šaldytuvą, tai ir gausite mažiau. Trečia – visada skaitikite sąlygas. Kartais būna taip, kad atsakomybė ribojama. Vienas mano klientas vežė seną, bet jam brangų paveikslą, ir jis buvo sugadintas. Įmonė sumokėjo, bet tik dalį vertės. Jis pyko, bet taip tiesiog veikia draudimas. Geriau iš anksto žinoti, nei po to pykti.

Ko reikia dokumentų ir formalumų

Kokie dokumentai reikalingi norint vežti daiktus į Angliją?

Po „Brexit" situacija pasikeitė, bet asmeniniams daiktams paprastai reikia tik sąrašo (inventoriaus), kuriame nurodyta, kas vežama. Jei vežate naujus daiktus, kuriuos ketinate parduoti ar naudoti versle, tada reikia prekių deklaracijos ir gali būti muitinės mokesčiai. Bet jei vežate savo asmeninius daiktus – baldus, drabužius, buitinę techniką, kurią jau turėjote Lietuvoje – paprastai pakanka sąrašo. Vis dėlto, patariu pasitikslinti prieš užsakant, nes taisyklės kartais keičiasi, o aš nesu teisininkas. Geriau pasiklausti įmonės, su kuria dirbsite, jie žino aktualius reikalavimus.

Ar po „Brexit" kažkas pasikeitė?

Taip, bet ne taip baisiai, kaip kartais rašo naujienose. Dabar reikia daiktų sąrašo, ir jei vežate kažką naujo ar vertingo, gali prireikti sumokėti muitus. Bet asmeniniams daiktams, kurie jums priklauso ir kuriuos vežatės gyventi į Angliją, paprastai viskas būna gerai. Muitinė gali paprašyti įrodymo, kad jūs tikrai gyvensite Anglijoje – pavyzdžiui, nuomos sutarties ar darbo sutarties. Čia toks niuansas, kurį verta žinoti iš anksto. Aš pats turėjau klientą, kuriam muitinėje užtruko, nes neturėjo reikiamų dokumentų. Po to viskas išsisprendė, bet buvo nervinga.

Ar reikia mokėti muitus už senus daiktus?

Paprastai ne, jei tai tikrai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote Lietuvoje. Muitai taikomi naujoms prekėms, kurios skirtos pardavimui ar verslui. Bet jei vežate, tarkim, naują telefoną, kurį ką tik pirkote, gali būti klausimų. Čia rekomenduočiau pasikonsultuoti su įmone arba tiesiog muitine, jei nesate tikri. Geriau praleisti valandą aiškinantis, nei po to turėti problemų.

Kaip tinkamai paruošti daiktus

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Pirma taisyklė – kuo tvirčiau, tuo geriau. Naudokite dėžes, kurios nėra per senos ir silpnos. Užpildykite tuštumas tarp daiktų – naudokite burbulinę plėvelę, kartono gabalus, senas laikraštis. Brangesnius daiktus – atskirai, su papildoma apsauga. Baldus – jei įmanoma, išardykite, taip lengviau vežti ir mažiau rizikos sugadinti. Jei patys nepakuojate, dauguma įmonių siūlo pakavimo paslaugą, bet tai papildomai kainuoja. Vienas patarimas – neperpildykite dėžių. Sunku neštis, ir gali plyšti.

Kokių daiktų negalima vežti?

Yra aiškus sąrašas – pavojingos medžiagos, ginklai, narkotikai, tam tikri maisto produktai. Bet čia turbūt akivaizdu. Dėl maisto – šviežias maistas, mėsa, pienas – geriau nevežti, nes gali būti sulaikyta muitinėje. Džiovintas maistas, konservai – paprastai OK. Dar verta žinoti – kai kurie augalai taip pat gali būti problema. Jei turite kažką neįprasto, geriau pasiklausti iš anksto. Aš pats kartais net nežinojau, kad klientai vežė kažką nelegalaus, ir tik po to sužinojau. Taip nedarykit.

Ar verta drausti daiktus atskirai?

Jei vežate brangius daiktus – papuošalus, meno kūrinius, brangią techniką – verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Įmonės dažnai siūlo draudimą, bet kartais jis ribotas. Gali būti verta pasidomėti savo namų draudimu – kai kurios draudimo bendrovės dengia ir pervežimą. Čia reikia skaityti sąlygas, nes jos kartais būna painios. Aš pats visada sakau klientams – jei daiktas jums brangus, investuokite į papildomą apsaugą. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, nei po to gailėtis.

Pasirenkant įmonę

Į ką atkreipti dėmesį renkantis įmonę?

Pirma – atsiliepimai. Bet čia reikia būti atsargiam, nes atsiliepimus galima nusipirkti arba sukurti. Žiūrėkite į įvairius šaltinius – ne tik įmonės puslapį, bet ir nepriklausomas apžvalgas. Antra – kaip greitai ir kaip jums atsako. Jei parašote žinutę ir atsako nėra per kelias dienas, arba atsako labai miglotai – tai blogas ženklas. Trečia – kokius klausimus jie jums užduoda. Geri specialistai klausia detalių, o ne tik pasako kainą iš karto. Ketvirta – ar turi realų adresą, biurą, sandėlį. Penkta – ar sąlygos aiškiai parašytos. Aš pats esu matęs įmonių, kurios tiesiog dingsta po to, kai ima pinigus. Būkite atsargūs.

Kaip atskirti gerą įmonę nuo blogos?

Sunku pasakyti 100%, bet yra keletas ženklų. Bloga įmonė: žada per mažai, atsako miglotai, neturi aiškių sąlygų, spaudžia greitai nuspręsti. Gera įmonė: užduoda klausimus, aiškiai paaiškina, ką gaunate ir kiek tai kainuos, turi atsiliepimų, nebijo atsakyti į jūsų klausimus. Dar vienas dalykas – pasiklauskite, ar galėsite paskambinti vairuotojui arba įmonei kelionės metu. Jei sako, kad ne, – tai keista. Vienas mano pažįstamas kreipėsi į įmonę, kuri turėjo puikių atsiliepimų, bet po to paaiškėjo, kad jie tiesiog subrangovo paslaugomis naudojasi ir neturi jokios kontrolės. Jūsų daiktai buvo vežami 5 dienas vėliau, nei žadėta. Išsiaiškino tik tada, kai pats pradėjo skambinti.

Ar verta naudotis didelėmis tarptautinėmis įmonėmis?

Yra pranašumų – paprastai turi geresnę infrastruktūrą, daugiau patirties, draudimus. Bet kainos dažnai būna aukštesnės, nes moka daugiau reklamai ir biurokratijai. Mažesnės vietinės įmonės kartais gali būti lankstesnės ir pigesnės, bet čia jau rizika. Aš pats dirbu su keliomis įmonėmis, ir galiu pasakyti, kad didelės nėra būtinai geresnės. Kartais mažesnė įmonė, kuri specializuojasi tik į Angliją, gali būti net geresnė už didelę, kuri veža visur. Čia reikia žiūrėti konkrečiai.

Ką daryti, jei įmonė nevykdo to, ką žadėjo?

Pirma – dokumentuokite viską. El. laiškus, žinutes, pokalbius. Antra – kreipkitės raštu su reikalavimu ištaisyti situaciją. Trečia – jei niekas nepadeda, galite kreiptis į vartotojų teises arba naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo galimybėmis. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Paprastai geriamos problemos sprendžiamos pokalbio metu. Jei įmonė išvis neatsako į skambučius – tada blogai. Vienas patarimas – prieš mokėdami visą sumą, pasikalbėkite dėl dalinio mokėjimo. Taip turėsite svertą, jei kas nors nebus gerai.

Praktiniai dalykai

Ar galima vežti baldus, kurie jau buvo naudoti?

Taip, žinoma. Iš tikro, dauguma žmonių būtent taip ir daro – veža savo senus baldus, nes pigiau nei pirkti naujus Anglijoje. Bet čia reikia pagalvoti – ar verta vežti seną sofą, kuri jau praleidusi geriausius laikus? Kartais geriau parduoti Lietuvoje ir nusipirkti naują Anglijoje. Aš pats turėjau klientą, kuris vežė 20 metų senumo spintą per visą Europą, ir ji tiesiog subyrėjo kelionėje. Pinigus išleido, o džiaugsmas buvo mažas. Čia jau kiekvieno asmeninis sprendimas.

Kaip elgtis su buitine technika, kuri naudoja kitą įtampą?

Anglijoje kištukai yra kitokie (trys skylutės) ir įtampa 230V ta pati, bet dažnai reikia adapterio. Jei turite buitinę techniką su Europos kištuku – pirksite adapterį arba pakeisite kištuką. Bet yra niuansas – kai kurie prietaisai, ypač senesni, gali būti jautrūs įtampos svyravimams. Patikrinkite, ar jūsų prietaisas veiks Anglijoje. Jei ne – geriau parduoti Lietuvoje ir nusipirkti naują Anglijoje. Vienas mano klientas vežė seną televizorių, kuris Anglijoje tiesiog neveikė dėl skirtumo. Teko išmesti. Taip kad čia reikia pagalvoti.

Ar galima vežti gyvūnus?

Tai atskira tema, ir čia reikalingas specialus gabenimas. Gyvūnams reikia mikročipo, skiepų, sveikatos sertifikato, ir kartais net karantino. Kainuoja brangiau nei paprastas pervežimas. Jei turite augintinį, geriau pasikonsultuoti su veterinaru ir su įmone, kuri specializuojasi gyvūnų gabenime. Aš pats nesu specialistas šitoje srityje, bet žinau, kad tai įmanoma, tiesiog reikia daugiau dokumentų ir pinigų.

Ką daryti su daiktais, kurie telpa į kelis lagaminus?

Jei tikrai turite tik kelis lagaminus, galbūt net neverta užsakinėti perkraustymo paslaugos. Galbūt pigiau bus tiesiog skristi su bagažu arba naudoti siuntų tarnybą. Bet čia jau reikia skaičiuoti. Kartais net keli lagaminai gali būti brangiau nei dalis konteinerio, jei pasiseks rasti gerą pasiūlymą. Aš pats esu vežęs žmogų, kuris turėjo tik du lagaminus, ir jam pasiūliau dalintis konteineriu su kitais. Sutaupė gerai. Bet čia priklauso nuo konkrečios situacijos.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka ne taip?

Dažniausios problemos, kurias matau: vėlavimas (dėl eismo, oro, kitų aplinkybių), sugadinti daiktai (dėl prasto pakavimo ar netinkamo elgesio), paslėptų mokesčių atradimas (kai pradinė kaina gerokai skiriasi nuo galutinės), ir bendravimo problemų (įmonė sunkiai susisiekiama). Dar būna atvejų, kai daiktai tiesiog pametami arba pristatomi ne ten. Bet tai retai. Sakyčiau, 90% atvejų viskas būna gerai, bet tas 10% gali būti labai nemalonus. Čia dėl to aš visada sakau – gerai pasidomėkite iš anksto.

Kaip išvengti nemalonumų?

Pasirinkite įmonę atsakingai, viską sutvarkykite raštu, nufotografuokite daiktus prieš vežimą, pasidarykite sąrašą, ką vežate, laikykite visus dokumentus. Jei kas nors neaišku – klauskite. Geriau užduoti „kvailą" klausimą iš anksto, nei po to turėti problemų. Dar vienas patarimas – nepasitikėkite pernelyg gražiais pažadais. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Aš pats esu matęs žmonių, kurie patikėjo per geru pasiūlymu ir po to labai gailėjosi.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Pirmiausia – susisiekite su įmone ir sužinokite priežastį. Dažnai vėlavimas būna dėl objektyvių priežasčių – eismo, oro, problemų kitoje pusėje. Jei vėlavimas rimtas, galite reikalauti kompensacijos, bet čia priklauso nuo sąlygų. Kartais tiesiog reikia palaukti. Aš pats turėjau klientą, kurio daiktai vėlavo 5 dienas dėl to, kad sunkvežimis sugedo kelionėje. Įmonė suteikė kompensaciją už papildomas nakvynės išlaidas, bet ne už viską. Čia jau priklauso nuo konkretaus atvejo.

Kaip elgtis, jei daiktai buvo sugadinti?

Nufotografuokite žalą, nedelsdami praneškite įmonei, reikalaukite kompensacijos. Jei įmonė neigia atsakomybę arba siūlo per mažai, galite kreiptis į draudimo bendrovę (jei buvote apsidraudę) arba į teismus. Bet čia jau kraštutiniai atvejai. Paprastai įmonės stengiasi išspręsti problemą, nes joms svarbi reputacija. Vienas mano patarimas – nepasirašykite priėmimo dokumento, kol gerai neperžiūrėjote visų daiktų. Jei pastebėsite žalą vėliau, bus sunkiau įrodyti.

Pinigai ir mokėjimai

Kaip geriau mokėti – iš karto ar dalimis?

Čia priklauso nuo įmonės ir nuo jūsų noro rizikuoti. Paprastai reikalaujama dalies sumos iš anksto (pvz., 30-50%), o likusi suma – prieš pristatymą arba po jo. Aš pats visada patariu dalinį mokėjimą – taip ir įmonei garantija, kad jūs rimtai, ir jums yra svertas, jei kas nors nebus gerai. Mokėti visą sumą iš karto – rizikinga. Bet jei įmonė labai mažai žinoma, galbūt net nereikėtų su ja dirbti. Čia jau jūsų sprendimas.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, ypač jei turite daug daiktų arba jei tai ne pirmas kartas. Įmonės dažnai turi tam tikrą lankstumą, ypač jei mato, kad jūs rimtas klientas. Bet čia nereikia per daug tikėtis – per daug nusiderėti irgi gali reikšti, kad kažkur bus problemų. Kartais per maža kaina reiškia prastą paslaugą. Čia toks balansas. Aš pats esu matęs žmonių, kurie labai derėjosi, o po to gavo prastesnę paslaugą. Bet taip pat esu matęs ir sėkmingų derinimųsi. Viskas priklauso nuo situacijos.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau jums papasakoti. Tikiuosi, kad bent šiek tiek aiškiau supratote, kaip veikia asmeninių daiktų gabenimas į Angliją. Svarbiausia – nepergyvenkite per daug, bet ir nepasitikėkite aklai. Pasirinkite įmonę atsakingai, viską sutvarkykite raštu, nufotografuokite daiktus, ir viskas turėtų būti gerai. Jei turite dar klausimų – klauskite, aš stengiuosi atsakyti į viską, ką žinau. O jei ko nežinau – tai ir pasakysiu.