Asmeninių daiktų gabenimas į Angliją: ką iš tikrųjų verta žinoti

Ėjau pro tą mažą Sandhursto gatvelę prieš trejus metus ir pamačiau, kaip lietuvis bandė sukti dvigulę sofą į VW Golfą. Nesutilo. Aišku, kad nesutilo. Tada ir pagalvojau – velniop, žmonės vis dar galvoja, kad asmeninių daiktų gabenimas į Angliją yra lygiai tokia pat kelionė kaip į Palangą. Supakuoji kuprinę ir nuvažiavai. Realybė visai kitokia. Reikia galvoti apie muitus, tūrį, popierius, o kartais ir apie tai, kad tavo daiktai mėnesį gyvens kažkokiame belgų sandėlyje, nes kas nors kažką supainiojo. Po dvidešties metų šitoj veikloje galiu pasakyti tik vieną – jei žinai, ką darai, sutaupysi ir nervų, ir pinigų.

Kainos ir kiti galvos skausmai

Kiek maždaug kainuoja asmeninių daiktų gabenimas į Angliją iš Lietuvos?

Nu, žiūrek. Pilnas furgonas iš Lietuvos iki Londono dabar kainuoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų eurų, priklauso nuo sezono. Jei kalbam apie grupinį gabenimą – ten kaina daug mažiau, gal du šimtai už kubinį metrą. Bet šitoje vietoje visi klysta – skaičiuoja pagal svorį. Ne. Krovinių pervežimas į Angliją skaičiuojamas pagal tūrio erdvę. Tu gali turėti penkis kilogramus plunksų, bet jei jos užima visą furgoną – mokėsi kaip už pilną krovinį. Buvo toks atvejis prieš porą metų – klientė vežė penkis didžiulius čiužinius. Svoris – niekis, bet vietos užėmė kaip dramblys. Sumokėjo pilną kainą, nors daiktų realiai buvo mažai.

Ar galima dar pigiau, jei turiu tik tris dėžes?

Žinoma. Yra vadinamasis dalinių krovinių gabenimas (pervežimas, velniop, grupinis gabenimas, suprask mintį) viename furgone. Tavo trys dėžės keliauja su kitų žmonių daiktais. Taip sutaupai nemažai. Tik yra vienas niuansas – laukimo laikas. Tavo daiktai gali stovėti Kauno terminale tris dienas, kol surinks pilną furgoną. Jeigu tau neskubu – puikus variantas. Skubu? Tada tik individualus transportas. Žodžiu, pigiau gaunasi, kai turi laiko. Be to, ne visos įmonės imasi tokių mažų siuntų, nes jomis neuždirba daug. Kartais atsisako, kartais pakelia kainą iki minimumo. Reikia paieškoti.

O jeigu turiu sofą, šaldytuvą ir dar tą seną spintą iš močiutės – ar imsis viso to?

Imsis. Bet pasakysiu atvirai – senoji spinta gali kainuoti tiek pat, kiek nauja iš IKEA. Ne dėl transporto, o dėl krovėjų. Baldų gabenimas į Angliją reikalauja atskiro aptarimo. Šaldytuvas privalo būti išrinktas, išvalytas, sofą reikia apmatuoti. Kartą vežėm tokią antikvarinę spintą – turėjo specialias kampų apsaugas, bet kažkas Vilniuje pamiršo jas uždėti. Atvyko į Readingą su įbrėžimais. Klientas verkė. Ne piktai, bet liūdnai. Tai jei veši brangius ar sentimentiškus baldus, geriau nufotografuok viską prieš pakrovimą. Ir nepasikliauk vien pažadais. O šaldytuvą vešk tik visiškai tuščia. Kitaip atsidarysi blogą staigmeną.

Kodėl vienur kaina 500, o kitur 1200 už tą patį furgoną?

Nes yra įmonių, kurios žaidžia žaidimą "mažiausia kaina internete", o paskui priduria mokesčius už degalus, krovimą, iškrovimą, o galiausiai dar ir "priežiūros mokestį" – girdėjau ir tokių nesąmonių. Patogus sprendimas asmeninių daiktų gabenimui į Angliją nereiškia pigiausio. Kartą klientas pasiūlė man paimti už tris šimtus eurų mažiau nei rinkos kaina. Pasakiau – gerai, sėkmės. Po mėnesio skambino iš Essexo policijos skyriaus, nes jo daiktai buvo palikti kažkokiame kieme, o vežėjas dingo. Fair enough, aš perspėjau. Pigiau nebūna. Rinkos kaina yra rinkos kaina. Jei per maža – kažkas bus blogai. Arba nebus gabenimo iš viso.

Ar sezonas turi reikšmės? Pvz. ar gruodį brangiau?

Žiūrek, čia galvoju balsu. Gruodį prieš Kalėdas dažnai brangiau, nes visi skuba ir furgonai užsikrauna kaip niekad. Bet vasarą – birželį, liepą – irgi pakyla kainos, nes tada masiškai kraustosi studentai, emigrantai, šeimos. Tai jei gali rinktis – balandį arba rugsėjį (po studentinės karštinės) dažnai gauni geriausias kainas. Nors, jei atvirai, paskutiniu metu su tuo Brexit viskas taip apsivėlė, kad net nežinau, ar tie sezoniškumai dar tokie ryškūs kaip anksčiau. Bet bandykit derėtis. Kainos nėra akmens lūžyje užrašytos. Kai kurie vežėjai mieliau važiuos pilni nei tušti, net jei šiek tiek nuleis kainą.

Pakavimas – čia visi pridirba klaidų

Ar tikrai reikia burbulinės plėvelės? Negaliu senų laikraščių panaudoti?

Gali. Bet tada tavo balti marškiniai atrodys kaip laikraščių reklamos. Rimtai. Buvo atvejis – klientė supakavo visus drabužius į "Vakaro žinias". Atvažiavus iš pradžių juokingai atrodė, bet paskui pamatėm, kad rašalas persiurbė į audinį. Burbulinė plėvelė nėra šventa, bet ji saugo. O dar geriau – specialūs perkraustymo konteineriai. Dėl tos plėvelės – nereikia jos vynioti aplink viską. Truputį mažiau paranojos. Stiklus, porcelianą – taip, apsaugok. O štai knygas gali tiesiog į dėžes. Tik nepadaryk klaidos, kurios padarė mano pusbrolis – sukrovė visas knygas į didžiulį maišą. Maišas suplyšo vidury Tilto gatvės. Klasika. Niekas nepagalvojo.

Kaip pakuoti porcelianą, kad nenukentėtų? Baiminuos dėl močiutės lėkščių.

Oho, močiutės lėkštės – tai jau šventi daiktai. Kiekvieną lėkštę apvynioju popieriumi, paskui burbuline plėvele, tada dedu į dėžę. Tarp lėkščių – dar kartono sluoksnis. Svarbiausia – dėžė neturi tekėti. Jei girdi barškesį – jau blogai. Ir neužpildyk dėžės sausainiais (nors skanus variantas). Geriau suvynioti rankšluosčius arba naudoti polistireninius kamuoliukus. Dėžę pažymėk "Stiklas – atsargiai" ir dar pridėk rodyklę į viršų. Nes paskutini (oj, pataisau – neseniai) mačiau, kaip Anglijos sandėlyje dėžė buvo pastatyta ant šono, nors ant jos buvo visas piešinys su strele. Žmonės kartais nemato arba nenori matyti.

Ar drabužius geriau į dėžes ar į tuos didelius šiukšlių maišus?

Maišai – pigiau, bet rizikingiau. Kartą vežėm drabužius maišuose, kurių virvutės nutrūko. Atvažiavo kratinys. Pala, nukrypstu – žinojote, kad Anglijoje lyja dažniau nei Lietuvoje? Ne? Nu tada pasirūpinkite, kad maišai būtų nepralaidūs vandeniui. Nes dalinių krovinių pervežimas dažnai reiškia, kad tavo maišas gali stovėti puspriekabėje atvirai per lietų. Dėžės saugesnės. Ypač drabužių komodos – tos kartoninės spinta-daiktadėžės yra geras išradimas. O jei drabužiai geri – naudok pakabas. Taip atvyksta be raukšlių. Žodžiu, maišai tik jei skubu ir nėra kitos išeities, bet dėžės laimi stabilumu.

O maistas? Turiu šaldytų uogų iš sodo. Ar galima vežti?

Šitoj vietoj nesu šimtu procentų tikras, nes taisyklės keičiasi nuolat. Bet ką žinau – šaldyti maisto produktai yra didelis galvos skausmas. Techniškai asmeniniams daiktams leidžiama tam tikras kiekis maisto, bet jis turi būti tinkamai supakuotas ir tik nekomercinis. Šaldytos uogos... hm... žodžiu, geriau suvalgyk prieš išvažiuodama. Nes muitinė gali paprašyti veterinarinio patikrinimo, o tada prasideda biurokratija. Aš asmeniškai nepriimu šaldytų produktų. Per daug rizikos. Jei jau tikrai reikia – konservai, sausainiai, džiovinti grybai – tas paprastesnė. Bet šaldiklis privalo būti tuščias. Ai, ir pieno produktai – tikrai ne. Anglijoje jų ir taip pilna parduotuvių. Neapsikrausk.

Kaip apskritai žymėti dėžes? Ar tikrai rašyti kas viduje?

Taip. Ir ne tik "Virtuvė", o "Virtuvė – stikliniai indai". Nes kai atsiverti dvidešimt vienodų dėžių Londone, tau nebebus juokinga. Aš rekomenduoju numeruoti ir turėti sąrašiuką. Pavyzdžiui: "Dėžė 1 iš 15 – puodeliai". Ir dar – pažymėk savo vardą ir telefoną ant kiekvienos dėžės. Buvo atvejis Ashby-de-la-Zouch – dėžės pametėsi dėl to, kad etiketė nukrito. O jei dar nufotografuosi kiekvienos dėžės turinį telefonu – išvis auksas. Draudimo reikalams praverčia. Paprasta taisyklė: kuo daugiau info ant dėžės, tuo mažiau galvos skausmo vėliau. O be to, darbas vyksta greičiau kai pats žinai kur kas yra.

Kaip daiktai važiuoja (būdai ir transportas)

Kas yra durys iki durų paslauga ir ar verta?

Verta, jei turi daug daiktų ir gyveni kam nors trečiam aukštės be lifto. Aukštė? Velniop, aukšte. Taip. Durys iki durų reiškia, kad vežėjai pasiima daiktus iš tavo buto Vilniuje ir atveža į tavo butą Londone. Tu nieko neliečia, nekilnoji (oi, persiplėšam – nenešioji, o nekrauni) – tu tiesiog stebi. Kaina didesnė, bet kai pagalvoji, kad nereikia ieškoti pagalbininkų Kembridže... (ar ten Kembričas? Cambridge? Nu angliškai skamba geriau). Tai kartais ta kaina pasidaro visai maža. Ypač su baldais. Be to, profesionalūs krovėjai žino, kaip neštis sofą laiptinėje. Tu galvoji, kad paimsi draugą, bet draugas gali pasakyti, kad turi išvaryti į darbą. Klasikinis scenarijus.

Kuo skiriasi grupinis krovinys nuo pilno furgono?

Grupinis – dalinis krovinys. Tavo daiktai dalinami erdve su kitais. Keliauja pagal logistiką, ne tavo tvarkaraštį. Pilnas furgonas – tik tavo. Viskas pagal tave. Dėl asmeninių daiktų gabenimo į Angliją iš Lietuvos grupinis variantas populiarus tarp studentų ar tų, kas turi tik kelias dėžes. Bet jei turi šeimą, vaikų kambario baldus, dviračius – tau per mažai vietos grupiniame. Dar vienas dalykas – grupinis dažnai važiuoja per kelias šalis. Tavo daiktai gali aplankyti Berlyną, Briuselį, o paskui pasukti į Doverį. Pilnas furgonas važiuoja tiesiogiai. Greičiau. Ir mažiau kraustoma, mažiau rizikos sulaužyti. Nors irgi ne idealu visada.

Ar galiu pats išsinuomoti furgoną ir nuvažiuoti į Londoną?

Gali. Tik ar verta? Paskaičiuok: nuoma, kuras, keltas ar eurotunelis (šiuo metu keltas į Doverį su mašina kainuoja kokie šimtą eurų), miegamoji vieta pakeliui, draudimas, o dar turi pats vairuoti dešimt valandų. Jei sugedai kur nors Belgijoje ar Prancūzijoje, tai tavo problema. Profesionalus pervežimas turi privalumą – jei sugedo, keičia mašiną. Jei kas nutiko, yra draudimas. Šiaip pats važiavimas gali būti ir pigesnis, bet tik jei esi du žmonės, kurie gali vairuoti pamainomis. Vienam – kankynė. Aš pats bandžiau devynioliktą, narkiausi. Daugiau nebenoriu tos patirties. O ir dyzelio kainos dabar deda į minusą.

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Manchesterio ar Birmingemo?

Na, žiūrint iš kur. Iš Kauno ar Vilniaus pilnu furgonu – maždaug keturios-penkios dienos realiu laiku. Grupinis krovinys – gali užtrukti iki dviejų savaičių. Kartą vežėm daiktus į Liverpulį – atsidarė per tris dienas. Kitąkart į Notingamo priemiestį – trylika dienų, nes vairuotojas turėjo sustoti Berlyne dėl kito kliento. Tokie realūs dalykai. Ai, ir žiemą per Vokietiją gali užpustyti. Tada prisideda diena-kita. Niekas čia negarantuoja kaip Ryanair. O ir taip Ryanair kartais vėluoja, tai ką jau kalbėt apie furgonus. Svarbiausia – susitarti dėl apytikslių datų ir turėti kontaktą. Ir neklausinėti kas dvi valandas "kur mano daiktai" – vairuotojai to nemėgsta. Duoda ramybę dirbti.

Ar galiu stebėti, kur yra mano daiktai pakeliui?

Modernios įmonės duoda GPS, bet realiai... kartais taip, kartais ne. Vežėjas pats žino kur yra, bet ar tavęs informuoja – kitas klausimas. Buvo laikas, kai stebėjimo sistema parodė, kad furgonas stovi Paryžiuje tris dienas. Pasirodo, buvo įkalinta (įstrigęs, velniop, blokuotas) pasienyje. Sistema nemelavo, bet ir nepasakė visos istorijos. Tai kad ir koks būtų patogus sprendimas asmeninių daiktų gabenimui į Angliją, technologija neatstoja žmogiško paaiškinimo. Geriau tiesiog skambinti ir klausti tiesiai. Be to, dažnai tie GPS brangūs, ir jei vežėjas mažas, gali neturėti. Nereiškia, kad blogas. Kartais senamadiškas skambutis yra patikimiau nei bet kokia moderni programėlė.

Popieriai – šitą dalį visi numeta į paskutinę vietą

Ar reikia kokių nors popierių asmeniniams daiktams?

Reikia. Visada reikia. Inventorius – sąrašas visko, kas vežama. Vertė – jei nauja, reikia čekių. Pasiimk asmens dokumentą, nuomos sutartį Anglijoje arba darbo sutartį, kad įrodytum, jog kraustaisi. Nes muitininkai po Brexit.visiškai (oj, reikia tarpo) pasikeitė. Buvo laikas, kai vežei ką nori ir niekas neklausinėjo. Dabar – tvarka. Surašyk sąrašą lietuviškai ir angliškai. Nebūtinai oficialiai, tiesiog normaliai aprašyk. "Penkios dėžės drabužių, viena mikrobangė, dešimt porų batų". Paprasta. Bet jei veši kompiuterius, televizorių – gali tekti įrodyti, kad tai tavo naudoti daiktai, o ne prekė. Verslo liudijimas čia visai nepadeda.

Kas jei muitinė atidarys dėžę? Ar jie turi teisę?

Turi. Ir neatidarys maloniai su peiliuku popieriaus. Atplėš. Jei blogai supakavai – daiktai gali nukentėti. Todėl svarbu, kad pakuotė būtų tvirta. Muitinė tikrina dėl kelių dalykų: neleidžiamų prekių, cigarečių, alkoholio perviršio, narkotikų (taip, žmonės kartais bando prasmugdinti dalykų). Asmeninių daiktų pervežimas į Angliją gali atrodyti kaip pilkas reikalas, kol neatidarė dėžės. Turėk viską surašęs, atsakyk mandagiai. Jei kažko klausia – nebijok pasakyti "nežinau, paklausiu vežėjo". Geriau taip, nei sugalvoti istoriją. Ir taip, jie gali kabinėtis prie elektronikos. Turi būti pasiruošęs įrodyti, kad ne parduodi. Jei paprašys – parodyk.

Ar galiu įdėti dovanų butelį tėčiui – viskio ar ko nors?

Techniškai taip, bet ribotą kiekį. Keli buteliai asmeniniam vartojimui – paprastai praleidžia. Bet jei supakuosi dvylika butelių viskio, tai jau atrodo kaip prekyba. O prekyba – visai kitos taisyklės ir mokesčiai. Aš asmeniškai labai nerekomenduoju siųsti alkoholio. Nes jei jis išbirs (o stiklas gali), tavo drabužiai kvepės viskiu. Ir nebe taip juokinga. Jei jau tikrai dovaną veži – geriau nusipirk Anglijoje. Yra Tesco, ten visko yra. O dėl tos taisyklės – man atrodo leidžiama vienas-du litrai stipraus, bet nepamenu tiksliai. Arba keturi? Geriau patikrink UK government svetainėj. Aš čia vežėjas, ne muitininkas. Atmintis jau nebe ta, kokia buvo prieš dvidešimt metų.

Elektronika – ar reikia deklaruoti kompiuterį ar telefoną?

Jei tai tavo naudoti daiktai – ne, neprekė. Bet turi būti tikrai naudoti. Ne nauji, neįdiegti dėžutėse. Buvęs klientas vežė penkis naujus iPadus "sau". Muitinė nenuskrudino. Rezultatas – bauda. Skaudžiai. Taip kad jei nešiesi techniką, išmesk pakuotes, palik įkroviklius atskirai, turėk senų nuotraukų telefone įrodymui. O dėl to, ar reikia specialaus leidimo – tai... na, jei tai tik asmeninis kompiuteris, monitorius, PlayStation – dažniausiai ne. Bet jei veši profesionalią filmavimo įrangą vertą dešimties tūkstančių, gali tekti pagalvoti apie laikino įvežimo procedūras. Nors čia jau nebe asmeniniai daiktai, o profesionalūs. Čia tas momentas kai riba miglota. Svarbu sąžiningai tai įvardinti.

O jei aš viską supakuosiu bet kaip ir be sąrašų?

Tada rizikuoji. Yra toks dalykas – jei muitininkas nemato sistemos, gali pradėti tikrinti viską. O tai užima laiką. Kartais net bauda už netikslų deklaravimą. Ne visada, bet gali. Aš sakau visiems – pusvalandis rašymo namie sutaupo dienas nervų Anglijoje. Rimtai. Ir dar vienas dalykas – jei vežėjas paprašo sąrašo, o tu sakai "ten viskas asmens daiktai, nėra ko rašyt" – jis gali atsisakyti vežti. Nes ant jo galvos atsakomybė. Yra buvę, kad atsisakiau krovinio, kai klientas atnešė septynis maišus be jokios etiketės ir dar pasiūlė "duok trisdešimtą metą po stalo". Ne, taip neveikia šitam versle. Principai.

Realūs niuansai, apie kuriuos niekas neparašo

Ar verta drausti daiktus?

Verta. Ypač jei turi elektronikos, baldų, vertingų daiktų. Pilnas draudimas kainuos apie vieną-tris procentus daiktų vertės. Turėjau atvejį – furgonas pateko į avariją kur nors ten, apie tuos Olandijos vieškelius prie jūros. Klientas buvo apdraudęs. Gavo kompensaciją už sulaužytą stalą. Be draudimo – atsisveikintum. Daugelis vežėjų turi CMR draudimą, bet jis ribotas. Geriau papildomas. Tik skaityk smulkųjį šriftą. Kartais draudimas nepadengia "natūralaus susidėvėjimo". Kas tai per sąvoka – natūralus susidėvėjimas perkraustant? Na, jei dėžė krito, tai jau nebe natūralu. Bet jie taip kartais bando išsisukti. Nepasimesk.

Kas jei daiktai pavėluos savaite? Ar tai normalu?

Grupiniame krovinyje – taip, normalu. Nepatogu, bet normalu. Pilname furgone – jau turėtų paskambinti ir paaiškinti. Bet žinai kaip yra – auto gedimas, orai, vairuotojas pameta dokumentus (būna ir taip). Realybė tokia, kad pristatymo langas dažnai yra "artimiausia savaitė", o ne konkreti diena. Jei tau reikia tiksliai penktadienį, nes tada baigiasi nuoma – sakau atvirai, gali būti problema. Planuok lankstųj. Arba "lanksčiai"? Nežinau kaip rašyti tą žodį. Geriau apsidrausti ir paprašyti ankstesnės datos. Tada jei pavėluos – vis dar savaitė laiko. Nes jei atvažiuos per anksti, kai tu dar Vilniuje – irgi bėda. Taip nutiko mano kolegai – daiktai atvažiavo į tuščią butą, o klientas dar sedėjo Kaune. Kvaila situacija.

Kaip atsirinkti bendrovę, kad neišmestų pinigų į balą?

Pažiūrėk ar turi ofisą, ar veikia ilgiau nei metus, ar duoda sąskaitas faktūras. Paprasta. Jei bendrovė bendrauja tik per WhatsApp ir kaina keturiasdešimt procentų mažesnė – pabėk. Rimtai. Buvo laikotarpis, kai atsirado daug vežėjų-phantomų. Paima užsakymą, parduoda kitam, tas dar perparduoda, o daiktai kaba kažkur. Geriausia rekomendacija – draugo, kuris jau vežėsi. Antra – Google apžvalgos, bet ten irgi galima pirkti žvaigždutes. Trečia – ar jie klausia apie tavo daiktus, ar tik iškart sako "taip, paimsim, kokie adresai". Jei neklausia – jie nežino ką veža. O jei nežino – blogai. Asmeninių daiktų pervežimas reikalauja bent minimalaus įsitraukimo. Ne tik pinigų surinkimo. Atsimink.

O jei atvykus viena dėžė sulamdyta, o viduje kas nors sudaužyta?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, vaizdo įrašas, pasakyk vairuotojui, kad pasirašyti su išlyga. Jei pasirašei sąskaitą be pastabų – bus labai sunku įrodyti. CMR dokumente – ten yra vieta pastaboms. Parašyk: "Dėžė 7 sulamdyta, turinys tikrintinas". Tada vežėjas negalės pasakyti, kad taip buvo prieš tai. Aš visada sakau klientams – tikrink prieš pasirašydamas. Nes po to, kai vairuotojas išvažiuoja, tavo galios mažėja. Ir dar – jei pats supakavai blogai, nors vežėjas ir numetė dėžę, draudimas gali atsisakyti mokėti. Nes kaltė abejotina. Tai tokia nemaloni tiesa. Bet geriau žinoti iš anksto nei verkti paskui. Be to, pretenziją reikia pareikšti per savaitę.

Dar vienas klausimas – ar galiu pasiimti savo fikusą? Jis man kaip šeimos narys.

O Dieve, augalai. Čia skaudi vieta. Po Brexit (ir apskritai UK taisyklės) augalų įvežimas yra griežtai ribojamas. Turi turėti fitosanitarinį pažymėjimą. Ar taip vadinasi? Fitosanitarinį. Taip. Iš valstybinės tarnybos. Kuris kainuoja ir užima laiko. Ir net tada ne visi augalai praleidžiami. Fikusas... hmm... gal ir praeitų, bet aš tikrai nežinau šimtu procentu. Paskutinį kartą kai vežėm augalą (Bristolio pakrašty, tai buvo devyniolikti, ar jau dvidešimtieji metai?), muitininkai tiesiog jį konfiskavo. Klientė verkė. Augalas išmestas. Žiauru, bet taip yra. Mano patarimas – padovanok draugei ar kaimynei. Pirk naują Anglijoje. Ten ir fikusų yra. Bus kaip naujo gyvenimo simbolis. Nesiilgėsi senojo.

Išvada

Asmeninių daiktų gabenimas į Angliją yra tarsi didelė dėžių dėlionė – viskas telpa, jei žinai kaip. Svarbiausia nepulk į pigiausio spąstus, gerai supakuok ir nepamiršk popierių. Po tiek metų šitam darbe galiu pasakyti – sklandžiausiai viskas eina tada, kai klientas klausia daug ir iš anksto. O jei ką nors palikai nepaminėtas – visada gali paskambinti vežėjui ir paklausti tiesiogiai. Nes kartais vienas skambutis sutaupo daugiau nei visi interneto patarimai suėję. Sėkmės kraustantis, ir nepamiršk – IKEA Anglijoje irgi yra, tai jei sofa per didelė, visada galimas planas B. Verčiau nauja sofa nei sulaužta nervų sistema.