Asmeniniai daiktai į Angliją: profesionalus pristatymas iki durų

Žinai, kai žmonės sako, kad persikraustymas yra vienas iš didžiausių stresų gyvenime? Aš tai girdžiu jau gal dvylika metų, o gal penkiolika – laikas bėga greitai. Žodžiu, jei jau nusprendei gabentis asmeninius daiktus į Angliją, pats svarbiausias dalykas – nerizikuoti su kažkokiais neaiškiais skelbimais. Aš kalbu apie tikrą durų iki durų paslaugą: sėdi savo lietuviškoje svetainėje, geri kavą, o mes jau traukiam dėžes iš tavo buto ir po savaitės-kitos stovim prie tavo naujų durų Londone, Birmingame ar kur ten. Brexit šiek tiek viską apsunkino popierizuotai, bet pati esmė išliko ta pati – tavo daiktai turi saugiai persikelti per tą Lamanšą.

Iš Lietuvos – kaip visa tai prasideda

Kada geriausia pradėti planuoti pervežimą, jei žinau tikslią išvykimo datą?

Geriau šiandien nei rytoj. Rimtai. Rugpjūtis yra pikas – visi nori išvažiuoti prieš mokslo metus. Jei pradėsi ieškoti liepos viduryje, dauguma normalių vietų jau bus užimtos. Aš turėjau atvejį pernai – klientė skambino rugpjūčio pabaigai, o mes turėjome laisvą datą tik rugsėjo antroje pusėje. Tai jei turi datą, skambink bent prieš mėnesį-kitą. Geriau anksčiau rezervuoti nei paskui keiktis, kad visi vilkikai pilni. O jei data lanksti – per dvi savaites paprastai susitvarkom, bet nesitikėk stebuklų sezono metu.

Ar tikrai pasiimate daiktus iš Kauno senamiesčio buto, jei ten neveikia liftas?

Taip, tai standartas. Kodėl turėtum tempti sofą per keturis aukštus pats? Mes ateiname, įšuoliame laiptais ir išnešam. Kartais jaunesni vaikinai net lažinasi, kas greičiau nuneš šaldytuvą. Bet jei laiptinė labai siaura arba apsisukimų nėra – tada jau sudėtingiau. Buvo atvejis Šančiuose – seni laiptai, vingiuoti, šaldytuvas įstrigo tarp aukštų. Teko ant virvių leisti pro langą. Tai taip, imam iš bet kur, bet pasakyk iš anksto, jei liftas neveikia. Kitaip laikas spaudžia, o mintis viena – kaip čia greičiau nenugriauti.

Ar galiu viską supakuoti pats, ar privalau samdyti jūsų komandą?

Gali pats, bet tada atsakomybė tavo. Aš matau tai kasmet – žmonės taupo, kimša dėžes su laikraščiais, o paskui stebisi, kad lėkštės dūžta. Kita vertus, jei supakuoji protingai, su burbuline plėvele, problemų nėra. Tik žinok: jei pats supakavai ir viduje kažkas dūžo – draudimas dažniausiai nekompensuoja. Nes pakuotė neprofesionali. Mes galim atvežti dėžes, net atvažiuoti ir padėti, bet pilnas pakavimas kainuoja papildomai. Aš pats renkuosi vidurį – klientas susigula knygas, mes imam virtuvę ir stiklą. Taip visi patenkinti ir greičiau dirbame.

Koks yra mažiausias kiekis daiktų, kurį dar verta vežti pas jus?

Mes turim tam tikrą minimumą, bet jis nesąmoningai didelis. Kartais žmonės skambina su vienu lagaminu ir stikline lempa – tada atsakau, kad per paštą ar kurjerį bus pigiau. Bet jei tai kelios dėžės, kėdė, dviratis – jau verta daryti durų iki durų. Realybė tokia, kad vilkikas važiuoja taip ar taip, o jei tavo daiktai užima ketvirtį vietos, mes tai galim įdėti į bendrą reisą. Kaina tada dalijasi tarp kelių klientų. Buvo toks reisas į Readingą – trys žmonės, keturių kambarių butų likučiai. Išėjo visiems pigiau nei siųsti atskirai, o aš sutaupiau degalų.

Ar reikia savivaldybės popierių, kad galėčiau išsivežti baldus iš Lietuvos?

Ne, jokių savivaldybių išrašų nereikia. Kartais žmonės klausia dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, bet čia asmeniniai daiktai, ne komercinė siunta. Reikia sąrašo – inventory list – anglų kalba. Muitams reikės aprašyti, kas dėžėse, nurodyti apytikrę vertę. Nebūtinai centas į centrą, bet kad aišku būtų, jog tai naudoti šeimos daiktai. Buvo atvejis, kad klientas įrašė "krautuvas" – muitininkas pagalvojo, kad tai forkliftas, o ten tiesiog buvo knygų lentyna. (Turėjau pataisyti į "knygų lentyna", kai pamačiau sąrašą.) Žodžiu, rašyk aiškiai, kad nereikėtų atidarinėti dėžių pasienyje.

Ar galima į vieną siuntą susidėti dviratį, snieglentę ir tris lagaminus?

Veižame viską, kas nėra draudžiama. Dviratis, snieglentė, lagaminai – paprasti daiktai. Tik slidinei reikia gero apvalkalo, nes kitais atvejis suksis ir braižys kitus daiktus. Lagaminus geriau naudoti kaip užpildą tarp baldų – prisikrauna drabužių vidun ir statom į tuščias ertmes. Tiesa, baterijas iš dviračių išimk prieš pakrovimą – ličio jonų akumuliatoriai gali kilti pavojingi. Kartais žmonės pamiršta, paskui keltas atsisuka vežti dėl saugumo patikrų. O šiaip – jei daiktai sunkesnis nei... kaip ten... jei masė didelė, pasakysim kainą pagal tai. Neskleisk tų svorių, jei nežinai tiksliai, užtenka apytikslio sąrašo.

Pakavimas, svoris ir tai, kas svarbu kelionėje

Kas atsitiks, jei pats supakavau dėžę, o viduje lėkštės sudužo?

Tada belieka kaltinti save arba nailoninį maišą, kurį pavadinai pakavimo medžiaga. Rimtai, jei naudoji normalias dėžes, burbulinę plėvelę ir gerai užklijuoji – tikimybė nedidelė. Bet matau daug kartų: žmonės krauna knygas į didžiules maišelių parduotuvių dėžes, jos per pusę kelio plyšta. O tada rašo, kad vairuotojas blogai vežė. Broli, vairuotojas nevairuoja taip, kad tavo dėžė neištvertų. Asmeninių daiktų pervežimas į Angliją nepadarys tavo dėžių stebuklingai stipresnių. Pakuok kaip žmogus, ir viskas bus gerai. Jei negali – sumesk mums penkiasdešimt eurų ir mes supakuosim. Ramiau bus.

Kiek maždaug kainuoja dvivietė lova su čiužiniu iki Londono durų?

Čia kaip su automobiliu – nuo kelių šimtų iki tūkstančio. Jei tai viso vilkiko dalis, dalytumėm kainą su kitais klientais, gali išeiti 400–600 eurų. Jei užsakinėji atskirą mašiną tik lovai – brangiau, aišku, nes reikia mokėti už degalus, vairuotoją, keltą ir muitininkų laiką. Čiužinys užima daug vietos, bet svoris mažas. Kartais paskaičiuojam kainą ne pagal svorį, o pagal kubatūrą. Kai kurios lovos dar išardomos, kai kurios ne. O jei tai IKEA, kurią surinkai pats – dažniausiai mes ją išardome, nes kitaip pro duris nepateks. Anglijos koridoriai siauri, net ir naujuose pastatuose, ten viskas kitokių matmenų nei pas mus.

Ar tikrai negalima vežti jokių skysčių? O jei tai tik šampūnas ir aliejus?

Taisyklė paprasta – nieko degių, sprogių ar lakių medžiagų. Šampūnas, aliejus, kondicionierius – galima, jei sandariai uždaryta buitinė pakuotė. Problemos prasideda, kai žmonės veža namudžio vyno statinaitę, degiklių skysčio butelius ar dažų likučius. Tada jau muitinė gali apkaltinti bandymu gabenti pavojingus krovinius. Buvo atvejis, kai klientė norėjo vežti dešimt litrų alyvuogių aliejaus. Tai ne pavojinga, bet jei išsilaša – sugadina visą vilkiką mano, o kvapas išlįs per mėnesį. Aš pasakiau, kad geriau išpilti į mažas pakuotes ir gerai apsivynioti. Atsargumas dar niekam nepakenkė.

Ar mano daiktai yra apdrausti, ar turiu mokėti papildomai?

Kiekviena normali įmonė turi CMR draudimą, bet jis ribotas. Jei vežame tavo baldus ir vilkikas sudūžta – kas beveik neįvyksta, bet teoriškai – draudimas padengia pagal tarifą. Tačiau jei veži vertingą meną ar antikvarinį stiklą, primygtinai siūlome viską deklaruoti ir apdrausti papildomai. Kaina nedidelė, o ramybė be kainos. Buvo atvejis, kai klientas vežė rankų darbo veidrodį, vertą kelių tūkstančių. Mes apdraudėm. Vilkikas nerūpėjo, bet mokyklinis autobusas akmenuką įpūtė pro šoninį langą. Draudimas sumokėjo. Tiesą sakant, viskas būtų buvę saugu ir be to, bet geriau žinoti, kad turi nugarą.

Ar augintinio guolį ir daiktus galima dėti į bendrą krovinį?

Guolį – taip, bet ne ėdalą. Anglijoje veterinariniai reikalavimai griežti. Gyvūnų maistas, ypač mėsos pagrindu, per sieną neina be leidimo. Guolį gali vežti, bet gerai jį išvalyk – jie tikrina dėl uodočių ar kažkokių vabzdžių. Buvau matęs, kai muitininkas atmetė šunų pagalvę, nes ten likę plaukų ir šlapių dėmių. Ne dėl plaukų, o dėl nešvarumų. Žodžiu, augintiniui geriau atskirai pirkti maistą jau Londone, o guolį prieš tai perplauti. O jei klausai apie patį augintinį – tai jau gyvo gyvūno pervežimas, visai kita paslauga ir kaina. Ne, mūsų vilkike šunų nevežame, nebent įlįs pakeliui.

Kaip man žinoti svorį, jei aš niekad nieko nevėriau?

Svarbu, bet ne mirtinai. Mes vertiname apytiksliai – "du kambariai, be virtuvės technikos" ir pan. Tikslų svorį žinosime tik pasvarę vilkike. Jei esi toks žmogus, kuris viską nori sužinoti iš anksto, gali pasižiūrėti internete vidutines kainas. Buvo atvejis, kai klientas atsiuntė Excel lentelę su kiekviena lentynos detalės svoriu. Aš net nesupratau, kur jis tai rado. Pripažinsiu – net nežinau, ar IKEA Allen raktelio svoris yra keturiasdešimt ar aštuoniasdešimt gramų. Bet mums to nereikia. Užtenka sąrašo didžiųjų daiktų. Kainą skaičiuojam ne pagal kiekvieną kilogramą, o pagal užimamą vietą ir maršrutą. Nesijaudink dėl svorio per daug.

Kelias, muitai ir kas dedasi pakeliui

Kiek laiko daiktai važiuoja link Mancesterio, jei ne skubus reisas?

Įprastai nuo pakrovimo Lietuvoje iki pristatymo Anglijoje – penkios iki dešimties dienų. Į Londoną greičiau, į Mancesterį ar Liverpulį – diena kitą ilgiau, nes iš Doverio ar Folkestone reikia kirsti visą salą. Kartais vilkikas pilnas ir važiuoja per Briuselį, Olandiją, tada keltas. Kartais per Prancūziją tiesiai. Buvo liepos mėnesį – karščiai, eilės prie Eurotunelio. Klientas skambino kasdien. Aš ir pats jau nežinoau, kada tiksliai keltas, nes uoste vėl keitėsi tvarkaraščiai (nors ko čia nežinau, turėtum žinoti, bet kai vyksta didelis chaosas, visi nežinome). Galiausiai viskas atvažiavo. Skaičiuok savaite, paskui džiaukis, jei greičiau.

Ar man pačiam reikia vykti į uostą tvarkyti dokumentų?

Ne, nebent nori pasiimti sumuštinio keltų terminale. Tu sėdi savo svetainėje, mes tvarkome viską. Durų iki durų paslauga reiškia, kad neturėtum matyti uosto iš vidaus. Dokumentus pildome mes, sąrašą pasirašai tu. Vienintelė tavo dalis – kai pristatom, atidarai duris ir parodai, kur padėti. Kai kurios įmonės siūlo "siuntos į Angliją", kur tu pats turi varyti į jų terminalą Felikstove ar dar kur. Tada jau ne durys iki durų, o durys iki depo. Aš pats tokio nesiūlau, nes kam tau tas galvos skausmas? Turi daugiau rūpesčių, pvz., išmokti važinėti kairėje pusėje arba suprasti, kodėl anglai gerbia eilę tiek.

Kas pasikeitė po Brexit – ar dabar kiekviena dėžė tikrinama?

Ne kiekviena, bet tikrinimų padaugėjo. Reikia sąrašo, reikia įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai, o ne prekyba. Kartais muitininkai atidaro vieną dėžę iš dešimties. Buvo atvejis, kad atidarė dėžę su naudotomis knygomis ir paklausė, ar aš neprekiauju jomis. Rimtai, kas pardavinėja naudotas knygas persikrausdamas? Bet taisyklės yra taisyklės. Importo PVM kartais reikia mokėti, jei daiktai nauji ar labai vertingi. Seni naudoti daiktai – paprastai ne. Bet čia jau finansinis niuansas, kurį aptariame individualiai. Tai nėra taip baisu, kaip spauda rašė pirmaisiais metais, bet popierių daugiau. Daugiau. Dau-giau. Nebežinau, kaip dar pabrėžti.

Kas jei vilkikas stringa Kalais dėl streiko – mano daiktai nepasimes?

Nepasimes. Mes vilkiką stebime GPS, žinome, kur kiekviena dėžė. Jei stringa – stringa visi, ne tik tu. Buvo praėjusiais metais – Prancūzijos pasieniečiai streikuoja, eilė dvylika kilometrų. Mes sėdėjome dvidešimt keturias valandas. Klientas iš pradžių piktinosi, bet paskui suprato, kad čia oro sąlygos, ne mano tinginystė. Tavo daiktai yra vilkike, su rakto spyna, kurioje važiuoja tik mūsų kroviniai. Nėra taip, kad sukraunam tavo sofa su kažkokių konservų dėžėmis į bendrą konteinerį be žymų. Na, kartais konteineris, bet tavo dalis pažymėta ir atskirta. Aš stengiuosi, kad kiekvienas klientas žinotų koordinates. Kartais net per daug informacijos duodu.

Ar jūsų vairuotojai lietuviai, ar samdote vietinius anglus?

Vairuotojai lietuviai arba lenkai, kurie mūsų kompanijoje dirba jau metų metus. Anglų nesiunčiam į Lietuvą pakrauti. Kodėl? Nes lietuvis supras, kodėl ant lentynos liko kryželis iš mamos drabužių spintos, ir į kokią pusię pasukti vilkiką Kauno senamiestyje. Anglas to nesuprastų. Jie gerai vairuoja, žino maršrutus, moka tiek lietuviškai, tiek angliškai pakankamai, kad praeitų muitines. Buvo vienas vaikinas, Ramūnas, kuris Londono gatves žino geriau nei GPS. Kartais jis pats paskambina klientui ir paaiškina, kad atvažiuos ryte, nes vakare ribotas įvažiavimas į centrą. Normalūs vyrai. Nenoriu čia lyginti, bet jie tikrai profesionalai, kaip ir aš bandau būti.

Ar galiu paskutinę minutę pakeisti pristatymo adresą Anglijoje?

Gali, jei vilkikas dar nenuvažiavo į priešingą pusę. Buvo atvejis – klientė gavo butą Brixtone, o paskiau pasirodė, kad nuomotojas – sukčius. Teko skubiai keisti adresą atgal. Jei vilkikas dar Doverio pusėje – nėra problemų, pakeičiam maršrutą. Jei jau Birminge – brangoka bus, nes kuras ir laikas. Durų iki durų paslauga nereiškia, kad vairuotojas gali teleportuotis. Bet jei perspėji likus dviem dienoms – viskas įmanoma. Tik nepamiršk, kad Anglijoje pašto indeksai keičia kainą. N16 nėra tas pats kaip NW1. Aš kartais ir pats pamirštu, koks skirtumas tarp postal code zonų poveikio degalams, nors dirbu čia tiek metų. Tai skambink, jei keiti.

Pristatymas Anglijoje ir tiesiog realybė

Ar pristatote ir į mažesnius miestus, pvz., Coventry ar Nottingham pakštes?

Pristatom visur. Londonas – lengviausia dalis, ten važiuojam kas antrą reisą. Bet ir Coventry, ir Nottingham, ir tie nedideli kaimai netoli magistralių. Tiesiog kuo toliau iš pagrindinės magistralės M1, tuo ilgiau trunka. Kartais jei tik tavo siunta, o adresas kokiame kuklesniame regione – kaina kyla, nes grįžtant tuščias vilkikas prarandas. Bet durų iki durų principas galioja visur, net jei tai kaimas netoli Šefildo. Buvau pristatęs ten, kur kelias toks siauras, kad vilkikas beveik nepralindo. Teko mašiną palikti už tilto ir vežti rankomis likuosius šimtą metrų per lietų. Bet pristatėm. Ne idealu, bet darbas.

Kas jei naujas butas Londone be lifto – ar užnešate į penktą aukštą?

Taip, nešam, jei sutarta iš anksto. Anglijoje seni namai dažnai be lifto, ypač centre. Buvo atvejis Noting Hill – nuostabus namas, bet laiptai vingiuoti lyg šnekų narvas. Mes nešėm sofą pro langą. Vadinasi, reikia papildomos įrangos, virvių, o kartais ir leidimo nuo savininko. Jei žinai, kad liftas neveikia, sakyk. Jei nemanei – irgi sakyk. Kainos už aukštus nėra milžiniškos, bet laikas brangus. Vieną kartą vaikinai nešė šaldytuvą į ketvirtą aukštą, o ten šeimininkė dar bartis pradėjo, kad labai trupinam sieną. Būna visko. Durų iki durų kartais reiškia ir nuožmų prakaitą, ne tik raktų atidavimą.

Ar galima dalį daiktų palikti pas jus sandėlyje Londone likusiai savaitei?

Taip, turime sandėlį rytų Londone. Jei tu įsikraustysi tik po kelių savaičių, o dabar reikia jau iš Lietuvos išsikraustyti – imam daiktus, vežam į sandėlį, laikom. Kainuoja apie dvidešimt penkias svarus per savaitę už vidutinę siuntą. Paskui, kai būsi pasiruošęs, pristatom. Tai vadinama kombinuotu pervežimu. Buvęs atvejis: vaikinas išsikraustė iš Vilniaus, daiktai mėnesį pagyveno pas mus, o jis per tą laiką rado normalų butą, ne tą, kurį matė per Zoom iš nuomos agentūros. Durų iki durų paslauga kartais apima ir pažaidimą su laiku – ne viską reikia daryti vienu ypu, ypač kai ieškai būsto tokiame mieste kaip Londonas.

Ką daryti, jei sofa paprasčiausiai netelpa pro duris Anglijoje?

Tada arba ardom, arba grąžinam, arba paliekam laiptinėje. Ne, juokas juokais. Pirmiausia matuojam prieš vežant, bet žmonės pamiršta, kad Anglijos durys siauresnės. Sofa, kuri tilpo Kauno penkiaukštyje į butą, gali netilpti į victorinį namą Londone. Tada vilkiko vairuotojas turi ardyti ant kelio. Buvo – stalas pro liuką į kiemą leidom, grindys atsidaro, vairuotojas ant virvės. Rimtai, ne kino filmas. Geriausias patarimas: prieš perkant baldus Anglijoje ar vežant iš Lietuvos pamatuok durų aukštį ir plotį. Jei ne – mes turim įrankius, bet tai užima laiko ir gali kainuoti papildomai. Ne visada viskas, kas gražu, telpa. Ypač kai neišmatuota.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo tą patį pervežimą perpus pigiau?

Ne visada apgaulė, bet dažnai pavojingas signalas. Yra įmonių, kurios pasiima avansą ir pradingsta – turėjau klientą, kuris sumokėjo penkis šimtus eurų kažkokiam "transportui per Viber". Nieko nebuvo. Kitos naudoja subrangovus: pakrauna vilkiką Lietuvoje, o Anglijoje daiktus persodina kažkokiam neaiškiui vaikinui su Transit mikroautobusu. Tada daiktai dūžta ir niekas neatsako. Normali kaina turi savo pagrindą – draudimas, kuras, darbo užmokestis, muitai. Jei kaina žemiau savikainos, galvok, kur yra kablys. Aš nenoriu nieko juodinti, bet šitoje rinkoje pigiausia nebūna geriausia. Būna skaudžiausia. Aš per dešimt metų esu daug ko matęs.

Koks realus skirtumas tarp jūsų "durų iki durų" ir terminalo Londone?

Terminale tu pats važiuoji, pats krautiesi, pats neši namo. Durų iki durų – aš stoviu tavo bute Kaune, paskui stoviu tavo bute Londone. Taškas. Buvo klientas, kuris sutaupė šimtą eurų pasirinkęs terminalą. Tada samdėsi tris vaikinus su vanu, kad parsigabentų iš Felikstovo. Išėjo brangiau, nes Londone rankų darbas kainuoja dvigubai nei Lietuvoje. Be to, terminaluose saugojimo mokestis auga kasdien. Pamiršai pasiimti per du kartus – jau skola. Aš patariu: jei turi bent dviejų kambarių buto daiktus – durų iki durų visada laimi. Nepaisant to, kad kartais norisi sutaupyti. Anglijoje sutaupymas dažnai nuveda į dvigubas išlaidas. Tai tiek.

Išvada

Atsakingai pasakysiu – pervežti asmeninius daiktus į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja bent truputio planavimo ir normalių žmonių komandos. Durų iki durų paslauga sukurta tam, kad tu galvotum apie naują darbą Londone, o ne apie tai, ar dėžė su batais praėjo muitinę. Skambink anksti, klausk, net jei klausimas atrodo kvailas, ir vengk tų, kurie žada pervežti sofą už penkiasdešimt eurų. Sėkmės persikraustant – aš čia, jei prireiks patarimo ar netgi tiesiog norėsi pasitikrinti, ar tavo sąrašas teisingas.