Ar lankstus transportas Anglijai su mikroautobusais visada patikimas? Štai kas vyksta iš tikrųjų

15 metų vežioju žmones ir daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Mikroautobusai, vilkikai, furgonai su priekabomis – jei paklaustumėte, ar lankstus transportas Anglijai su mikroautobusais visada patikimas, atsakyčiau: taip, bet su keliom išlygom. Jis patikimas, kai neieškai absurdiškai pigaus varianto, kai skubiai ruošiesi, kai renkiesi ne pagal gražų skelbimą, o pagal tai, kas kaip dirba. Čia – ne šabloniški patarimai, o tai, ką matau kasdien, kai klientas skambina iš Lietuvos arba Londone ir sako: „Reikia pervežti šeimą, daiktus, o kartais ir katę.“

Kainos ir užsakymo painiai

Kiek realiai kainuoja kelionė su mikroautobusu į Londoną aštuoniems žmonėms?

Na, žiūrėkit, jei važiuojat tiesiai iš Vilniaus, be sustojimų visoje Europoje, rinkos kaina plaukioja tarp tūkstančio ir keturiolikos šimtų eurų į vieną pusę, žinoma, priklauso nuo mėnesio. Žiemą pigiau, rugpjūtį – brangiau, nes visi važiuoja. Turėjau klientų, jie man skambino, sako, pas mus pasiūlė devynis šimtus. Sakau, jei devyni šimtai į abi puses, tada kažkas ne taip. Tai vieno tarifo nėra, bet ta suma, apie kurią kalbu – reali.

Ar galiu mokėti grynais, kai atvažiuoja, ar tik pavedimu?

Kiekviena įmonė kitaip dirba, aš asmeniškai dalį sumos imu prieš kelionę, kad žmogus rezervuotų vietą, o likusią dalį – kai kraunamės daiktus. Grynais? Gerai, bet ne pilna suma grynais ant slenksčio, nes būna tokių istorijų, kad vairuotojai grįžta be pinigų. Tiksliau, klientas pasiūlo mokėt grynais, o paskui neina į bankomatą. Būna ir taip. Tai avansas – maždaug trisdešimt ar keturiasdešimt procentų – mano manymu, sąžininga praktika.

Kodėl man paskambino po trijų dienų ir pasakė, kad kaina pasikeitė?

Oi, čia vienas iš tų dalykų, nuo kurių aš pats nervuojuosi. Būna taip – skambinat, sutariam, o tada po savaitės jie jums paskambina ir sako, na, kuras pabrango arba mūsų mikroautobusas sugedo, reikia brangesnio. Tai paprastai reiškia vieną: įmonė persimetinėja užsakymus tarpusavyje. Aš visada sakau klientui – jei kaina pasikeitė be rimtos priežasties ir be jūsų žinios, tai jau raudona vėliava. Tokios įmonės, atvirai kalbant, elgiasi neprofesionaliai.

Už kokį laiką reikia rezervuoti pervežimą į Birmingemą, jei išvykstu iš Klaipėdos?

Iš Klaipėdos... ten toks niuansas, kad ne visada turim maršrutą būtent pro vakarų Lietuvą, kartais reikia padaryti lanką per Kauną. Bet jei kalbam apie vasaros vidurį – geriau užsisakyti prieš tris keturias savaites. O jei ruduo ar žiema – užteks ir savaitės, dviejų. (nors žiemos prieššventinis laikas irgi pakankamai chaotiškas) Realiai, kuo anksčiau, tuo daugiau pasirinkimo dėl datos ir laiko.

Ar penktadienį važiuoti brangiau nei antradienį?

Žinokit, taip, nors ne visi tai pabrėžia. Penktadienis, šeštadienis – top dienos. Visi nori atvažiuot per savaitgalį, įsikurti iki pirmadienio. Antradienis? Tuščia. Dėl to aš pats savo klientams siūlau: jei galit, varykit antradienį ar trečiadienį, gausit geresnį tarifą ir mažiau streso kelyje. O jei jūs taupot – tai taip, penktadienis gali būt brangesnis dvidešimčia ar trisdešimčia procentų.

Kelionės eiga ir kas nutinka kelyje

Kiek realiai trunka kelionė Kaunas – Mančesteris, be to google melagio?

Google sako apie dvidešimt dvi valandas, realiai – su visais sustojimais, miegamaisiais, degalinėm – išeina dvidešimt šešios ar dvidešimt aštuonios. Kartais daugiau, jei kelyje avarija, o tokiose trasose – Catalina (turiu omenyje Kalė, Prancūzijoje) avarijų būna. Mes stengiamės važiuoti per keltą, ten trumpiau nei tunelis kartais, bet ir ten eilės. Tai suplanuokit, kad atvyksit pavargę, taip jau bus.

Ar vairuotojas padės daiktus krautis, ar sėdės kabinoje?

Aš sakau savo vyrukams – jei matot, kad močiutė viena bando tempt dėžę, padėkit. Bet oficialiai? Dažnai ne. Kelių valandų perkraustymas nėra įskaičiuotas į standartinį tarifą. Jei reikia, kad vairuotojas keltų baldus – apie tai reikia kalbėti iš anksto, nes tai gali kainuoti papildomai. Būna atvejų, kai klientas sako: „O aš galvojau, kad jis padės.“ Ne, jis vairuoja. Nors kaip žmogus – padės, bet ne visi, ir tai – paslauga, ne pareiga.

Ar reikia pirkti bilietą į eurotunelį atskirai, ar jis įskaičiuotas?

Dažniausiai kaina jau turi įskaičiuotą keltą arba tunelį. Bet čia reikia tiesiogiai klausti – ar į kainą įtrauktas keltų bilietas per Kalę, ar eurotunelis? Nes jei užsakinėsit patys per internetą, tai gausit tik mašinos bilietą, o keleivių – ne. Buvo atvejis prieš porą metų, klientas pats nusipirko, o pasirodo – vairuotojas jau turėjo. Pinigai į balą. Tai aiškiai pasitikslinkite.

Ar pervežimas vyksta naktį, ar tik dieną?

Žinokit, aš asmeniškai mėgstu naktines išvykas. Tuščias kelias, mažiau kamščių Belgijoje, kuri yra baisus galas pasaulyje (na, gal ne baisiausias, bet labai erzinantis). Bet jei vežat vaikus – geriau dieną. Vaikas mato pro langą, mažiau pyksta. Naktį – greičiau, dieną – ramiau. Vairuotojai dirba pamainomis, ilgos kelionės reikalauja poilsio, tai ne, nevažiuojam be sustojimo trisdešimt valandų. Bent jau pas mus taip.

Koks mikroautobusas važiuos, ar bus vietos tiesiog atsistoti?

Mes vežam devynviečiais arba septyniolikviečiais, priklauso nuo grupės dydžio. Bet jei užsakėte pervežimą aštuoniems žmonėms ir keturiems lagaminams – devynvietis visiškai patogus. O jei su visais kambario baldais – tada jau furgonas arba mikroautobusas be keleivinių sėdynių. Čia svarbu pasakyti iš anksto: vežame žmones ar krovinį? Nes būna, klientas sako „aš ir du lagaminai“, o atvažiavus paaiškėja – dar sofa ir šaldytuvas. Tada jau nebe taip jauku.

Bagažas, gyvūnai, vaikai – visi keblumai

Ar tilps dvivietė sofa plius tie keturi lagaminai į mikroautobusą?

Tikėtina, kad ne, jei neužsisakėte krovininio varianto. Sofos dydis... Aš pats nežinau tiksliai, kiek centimetrų jūsų sofa, bet jei tai standartinė dvivietė, ją galima įdėt, bet tada keleiviai sėdi ant savo lagaminų. Būna taip – vežam. Kartais reikia nuimti kojas, suvynioti į plėvelę. Aš vieną kartą vežiau tokį fotelį, kad teko viršų atsukti. Realybė tokia – viskas įmanoma, bet reikia žinoti iš anksto.

Ar galiu vežtis šunį? Jis didelis, na, labiau toks vidutinis, bet dvidešimt trys kilogramai.

Galima, bet reikia tartis. Mažas šunelis maišelyje – problemų nėra. O didelis – jam reikia vietos, vėdinimo ir gėrimo. Jei kelionė ilga, šuo kenčia. Aš patarčiau nepirkti pigiausios kelionės, nes gali važiuot trisdešimt valandų, o šunui reikia išeiti. Būna, kad veža katę konteineryje, tai katė klykia pirmas keturias valandas, o paskui apsipranta. Šunys... šunys būna įtempti. Pasiruoškit daug popieriaus ir kantrybės.

O jei vaikas supyksta mašinoje? Ar vairuotojas sustos?

Ai, taip, sustoja, nes koks gi pasirinkimas? Sustosim pakeliui, nusiprausim, orą įkvėpsim. Bet jei vaikas serga nuo vaikystės – aš ne medikas, negaliu patart vaistų. Tik taip: nesižioplinkit dėl vandens ir šlapių servetėlių. Vairuotojas ne auklė, jis vairuoja. Nors mūsiškiai paprastai supratingi, bet nereikia tikėtis, kad jis penkias valandas terlios su vaiku. Verčiau pasiruoškit savo reikmenų.

Ar mikroautobuse galima rūkyti per trumpą sustojimą?

Ne. Mikroautobuse – niekada. Net per sustojimą, jei durelės atidarytos – kvapas lieka. Kitas keleivis gali būt alergiškas, o jei ne – tiesiog bjauru. Turėjam tokį atvejį prieš trejus metus: klientas prisirūkė per trumpą sustojimą, o mašinoj atsisėdo kūdikis su mama. Mama beveik apsiverkė. Vairuotojas padavė oro gaiviklį, bet tai nepadeda. Daugiau tokio keleivio nepriimam.

Kas jei mano lagaminas sveria keturiasdešimt kilogramų?

Vienas lagaminas keturiasdešimt kilogramų? Sunku bus kelti, bet jei telpa į bagažinę – ne problema. Kitas dalykas – jei visi lagaminai po keturiasdešimt kilogramų. Tada jau mikroautobuso pakaba verkia. Mes turim svorio limitus dėl techninės pusės, bet čia jau specifika. Paprastai žmonės veža standartinius lagaminus, kartais dviratį. O keturiasdešimt kilogramų dėžė – gal reikėtų siųsti krovinių tarnyba, nebent tai labai vertinga ir reikia prižiūrėt.

Kas gali sugesti ir ko niekas nepasako

Ar buvo taip, kad vairuotojas išvis neatvažiavo?

Buvo. Ne pas mus, bet aš girdėjau iš kolegų rinkoje. Žmogus sumokėjo avansą, o įmonė... dingo. Neatvažiavo, nekelia telefono, svetainė pradingo. Aš pats tokių istorijų žinau gal penkias per dešimt metų. Tai kodėl taip nutinka? Nes žmogus rinkosi pagal kainą „devyni šimtai eurų į abi puses“. Realiai tokią kainą tikriausiai pasiūlys sukčius arba žmogus, kuris paskui subrovinsis dar tris klientus į tą patį reisą. Rinkitės įmones, kurios turi adresą, licencijas, o ne tik gražų skelbimą.

Kodėl vieni prašo visos sumos į priekį, o kiti tik avansą?

Čia turbūt iš baimės. Naujos įmonės arba tos, kurios neturi apyvartinių lėšų, prašo visos sumos, kad galėtų susimokėti už kurą. Didelės, stabilios – prašo pusės ar trečdalio. Aš pats imu trisdešimt procentų. Jei įmonė prašo visos sumos ir dar siūlo neadekvačiai mažą kainą – tai dvigubai įtartina. Būna ir taip, kad prašo visos sumos, nes anksčiau daug žmonių atšaukdavo kelionę paskutinę minutę. Tai irgi logiška, bet peržvelkit jų reputaciją.

Draudimas dengia sugadintus daiktus, ar čia tik popierius?

Aš čia nesu šimtu procentu teisininkas, bet ką galiu pasakyt – draudimas būna, bet su išlygom. Jei daiktai buvo supakuoti netinkamai, draudimas gali nekompensuoti. Jei mikroautobusas pateko į avariją – kita kalba. Bet jei dėžė subražyta nuo vibracijos? Čia jau ginčytinas dalykas. Aš visada patariu: supakuokit taip, lyg dėžę mėtys. Nes vibracija kelyje – nežmoniška. Mes saugom daiktus, bet jei monitorius paliktas be putų plastiko... na, kaltinkit save.

Mikroautobusas sugedo kelyje. Kas toliau?

Tai priklauso nuo to, kur sugedo. Ne, nu kaip... jei Prancūzijoje – vairuotojas kviečia techninę pagalbą, o jei tai ilgai – išsiunčiam kitą mašiną iš artimiausio taško. Kartais trunka pusė dienos. Buvęs atvejis: sugedo Vokietijoje, kitas mūsų vairuotojas važiavo iš Hanoverio, pasiėmė keleivius ir krovinį. Laukėm aštuonias valandas. Keleiviai pikti, bet kas padarysi. Tai pasiruoškit, kad techninės bėdos – realybė, nors pasitaiko labai retai.

Ar tikrai negalima vežt... na, šviežių kiaušinių ir pieno?

Žinokit, vieną kartą klientas vežėsi varškę. Varškę! Per trisdešimt valandų. Sakė, angliškė varškė netinkanti lietuviškams blynams. Aš nepatikėjau, bet sumokėjo. Tai va. O švieži kiaušiniai – problema dėl muitų, nors dažnai niekas nepastebi mažam kiekyje. Bet oficialiai – produktai, kuriems reikia veterinarinio patikrinimo. Aš negalėčiau garantuot, kad muitinė viską praleis, ypač po Brexit. Geriau ne.

Anglija–Lietuva ypatybės po pokyčių

Ar vežat tik iki Londono, ar ir Šiaurės Angliją pasiekiate?

Ne tik Londoną. Londonas – populiariausias, aišku. Bet mes vežam į Birmingemą, Mančesterį, Livertpulį (Liverpoolį, jei reikia taisyklingai, bet aš taip jau įpratau sakyt) – tenykščiai lietuviai irgi gyvena. Vairuotojai žino, kur pastatyti ties Birmingham New Street, kur palaukt prie East Midlands oro uosto. Šiaurėje kiek ilgiau, kaina didesnė, bet lankstus transportas Anglijai su mikroautobusais visada patikimas pasirinkimas, nes pasiekiam ten, kur skrydžiai neskraido tiesiogiai iš Lietuvos.

Po Brexit ko reikia papildomų dokumentų perkraustymams?

Čia reikalai pasikeitė. Dabar reikia muitinės deklaracijos, jei vežat daug daiktų. Dar reikia įrodyti, kad daiktai jūsų, naudoti, ne nauji prekybai. Patirtis tokia: jei vežat dvi dėžes – niekas neklausinėja. Jei visas jūsų būstas – gali patikrinti. Aš nežinau visų naujausių taisyklių detalių iki kablelio, todėl patarimas – paklauskite muitinės tarpininko arba bent pasidomėkit GOV.UK svetainėj prieš darydami užsakymą.

Ką daryti, jei muitinėje liepia atidaryti visus krepšius?

Tai jų teisė. Dirbt, nedirbt – atidarinėji. Būna, kad nori pažiūrėt, ar nėra cigarečių skaičium, viršijančiu normą, ar alkoholio. Kartais – visai be priežasties, tiesiog eilės tvarka. Vairuotojas turi padėti iškrauti, bet ne aiškinti vietoj jūsų. Aš esu matęs, kai atidarė dėžę su drabužiais, o ten – keturi šimtai pakelių kavos. Klientas sakė „skirta močiutei“. Muitininkas nelabai patikėjo.

Ar įmanomas grįžimas atgal tuščiu mikroautobusu – ar jis visada pilnas žmonių?

Dažnai vairuotojas grįžta su kroviniu arba kita keleivių grupe. Tuščias grįžimas – brangus malonumas įmonei. Jei jums reikia skubiai daiktų parvežti iš Lietuvos į Angliją, kartais galima sutart dėl tuščio reiso, bet kaina tada ne iš pigiausių. Vadinasi, mikroautobusas dirba į abi puses, ir tai viena iš priežasčių, kodėl lankstus transportas Anglijai su mikroautobusais patikimas – mašina nenutupia Londone be reikalo, ji grįžta arba su kroviniu, arba žmonėmis.

Koks nurėžimas, jei pasienyje eilė tris valandas?

Oi, Kalė... ten eilės būna psichologinės. Nėra kažkokio magiško sprendimo, tik kantrybė. Kai orai blogi – tunelio eilės ilgesnės. Vairuotojas stovi, jūs sėdit. Kartais aš patarimu duodu – pasiimkite knygą, powerbanką. Jei eilė trys valandos, kelionė pailgėja atitinkamai. Niekam nepatinka, bet toks jau tas transportas į Angliją per Prancūziją. Būna geriau, būna blogiau.

Išvada

Kai manęs klausia, ar verta rinktis mikroautobusą į Angliją – atsakau, kad taip, jei nori lankstumo. Ne viskas visada idealu, būna ir vėlavimų, ir sugedusių mašinų, bet šitame darbe svarbiausia – žmonės, kurie išmano savo reikalą. Lankstus transportas Anglijai su mikroautobusais visada patikimas, jei stovi už jo patikima komanda. Nesikrimskit dėl smulkmenų, ruoškitės iš anksto ir klausinėkit visko, kas neduoda ramybės. Sėkmingos kelionės.