Apskaičiuokite daiktų vežimas į Angliją kainą internetu

Kiekvieną savaitę kas nors man parašo: „Ar galiu apskaičiuoti daiktų vežimas į Angliją kainą internetu?“ – ir aš suprantu tą norą paspausti mygtuką, gauti skaičių ekrane ir ramiai gyventi toliau. Bet po dvidešimt ketverių metų tarptautinių perkraustymų srityje galiu pasakyti šūkį: tas skaičius dažnai turi mažai bendro su tuo, ką iš tiesų teks mokėti. Ne todėl, kad kas nors specialiai apgaudinėja (nors yra ir tokių, bėga šiurpuliai), bet todėl, kad kiekvienas kraustymasis yra kaip žmogus – unikalus, netvarkingas ir pilnas smulkmenų. Toliau atsakau į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu per klientų konsultacijas.

O kiek čia gaunasi?

Kiek kainuoja daiktų vežimas į Angliją internetu, jei turi tik sofą ir šaldytuvą?

Čia tas atvejis, kai skaičiuoklė gali parodyti 120 eurų, o paskambinus – 400. Kodėl? Nes sofą reikia nunešti iš penkto aukšto be lifto, o šaldytuvas – ne IKEA dėžė. Realistiškai, grupiniame furgone kaina svyruoja nuo 250 iki 450 eurų. Jei dedikuotas reisas – gali būti 600+. Internetas mato „du daiktus“. Realybė mato aukštus, durų plotį ir ar tas šaldytuvas dar veikia, ar tik jo reikia atsikratyti. Vežiau panašų rinkinį prieš metus – sofą iš Panevėžio, šaldytuvą iš Kauno. Susidėjo į 320 eurų, nes abi vietos antrame aukšte.

Ar galiu pasiskaičiuoti kainą pats internete, ar ten viskas apgaulė?

Apgaulė – stiprus žodis. Čia daugiau idealizacija. Tu įvedi kubus, gauni skaičių. Bet skaičiuotuvas nežino, kad laiptinė siaura kaip koridorius. Ir kad į Londono centrą ketvirtadienį po pietų – misija beprasmė. Interneto kaina yra kryptinė, kaip orų prognozė. Kai kuriose rimtose įmonėse sistema pakankamai tiksli, bet vis tiek vėliau žmogus patikslina. Jei kur nereikalauja patikslinti – arba labai pasisekė, arba kaina kils vėliau. O antroji dalis visada būna nemaloniau.

Kokie mokesčiai dar prisideda prie tos kainos, kurią matau ekrane?

Fuel (oi, rašau per greitai) – kuro mokestis dažnai jau būna viduje. Bet prisideda už antrą vairuotoją, jei daiktų daug, arba už sandėlio saugojimą. Mano patarimas – klausk ne „kokia kaina“, o „kas gali kainuoti papildomai“. Yra tokių „firmų“, kurios rašo vieną sumą, o paskui vakare prieš išvažiavimą skambina: „O ten laiptai buvo, tai +150 eurų“. Būna teisiškai šlubuoja, bet klientas dažnai sumoka iš baimės. Tai realybė, su kuria susiduriu nuolat.

Kodėl vieni siūlo 300, o kiti 800 eurų už tą patį kiekį kubų?

Kaip klausti, kodėl vieni batai 50 eurų, o kiti 150. Skiriasi paslaugos lygis. Už 300 gali gauti vairuotoją, kuris pats krauna ir vairuoja. Už 800 – komandą, dėžes, draudimą ir vadybininką. Kuo brangiau, tuo mažiau galvos skausmo. Bet aš neprimygtinai siūlau brangiausio – kartais 300 eurų variantas sveiko proto, jei turi draugų padėti iškrauti. Tik žinok – pigiau ne visada reiškia paprasčiau.

Internetiniai skaičiuotuvai – draugas ar priešas?

Bandžiau apskaičiuoti kainą internetu, gavau 150 eurų, o paskui skambutis – 600. Kas čia per velnias?

Taip būna, kai skaičiuoklė suprogramuota gaudyti tave. Sistema sumažina kainą, kad užkabintų, o paskui vadybininkas „paaiškina situaciją“. Arba tu pats įvedei neteisingus kubus – sofą sugalvojai kaip du kubus, nors ten keturi. O gal nori rytoj, o sistema skaičiavo bendrą reisą po savaitės. Dedikuotas rytoj – 600. Laikyk skaičiuoklę apytiksle, ne šventa. Kaip tą, kuri sako, kad iš Vilniaus iki Londono – 18 valandų. Teoriškai.

Koks skirtumas tarp kainos už kubą ir fiksuoto tarifo?

Kubas – lankstumas. Fiksuotas tarifas – ramybė, jei viskas pagal planą. Pavyzdžiui, „visas butas – 1200“. Gali prisižaisti, jei butas tuščias, o vienintelis daiktas – pianinas. Tada fiksuotas tarifas nepalankus. Aš mėgstu kubinę sistemą perkraustant į Angliją, nes sąžiningesnė. Nors... (pataisau save) nors kartais vairuotojai „pritempia“ kubus blogai suplanavus. Bet čia jau kita tema.

Ar galiu pasitikėti ta kaina, kurią parašo skaičiuoklė, ar ten visada bus daugiau?

Pasitikėk kaip savo pažadu keltis septintą ryto. Greičiausiai nepasiteisins, bet gauni bendrą vaizdą. Rimtai – patikimos įmonės orientacinė kaina skiriasi dažniausiai ne daugiau nei 10–15 procentų, jei tiksliai nurodei viską. Pamiršai balkono sadinuką? Kils. Pamiršai laiptus? Kils. Mano taisyklė: prie skaičiuoklės skaičiaus pridėk dvidešimt procentų kaip „ramybės mokestį“. Jei vis tiek tinka – vadinasi, gali plėsti sąskaitą. Jei ne – ieškok pigesnio varianto.

Kodėl kai kurios įmonės neturi jokios skaičiuoklės ir prašo skambinti?

Jos dirba senamadiškai. Kartais tai net geriau: skambutis leidžia žmogui, kuris matė tūkstantį butų, užduoti klausimus, kurių tu nepamąstai. Pavyzdžiui, ar ten laiptai, ar liftas? Mažesnės šeimyninės įmonės, kurios specializuojasi į tarptautinius perkraustymus į Angliją, tiesiog neturi laiko žaisti su svetainių programuotojais. Bet tai nereiškia, kad jos blogesnės. Kartais reiškia, kad jos labiau suinteresuotos tikslia kaina. Pats aš renkuosi, kad žmonės paskambintų. Girdžiu balsą – suprantu, ar žmogus apskritai žino, kiek turi daiktų.

Tavo daiktai – ne visada tik daiktai

Ar vežant daiktus į Angliją reikia mokėti atskirai už dėžes ir pakavimą, ar tai įskaičiuota?

Dažniausiai – atskirai. Pakavimas gali kainuoti nuo 50 iki 200 eurų priklausomai nuo buto. Jei pakuoji pats – sutaupysi, bet rizikuoji. Mačiau, kaip klientas supakavo į laikraščius, o Anglijoje rado spalvotą skelbimų košę ant porceliano. Profesionalūs pakavikai kainuoja, bet daiktai ateina sveiki. Beje, dėžės neretai irgi atskirai, ypač specifinės – drabužiams, paveikslams. Paklausk tiesiai: „Ar dėžės įskaičiuotos į tą kainą?"

Jei turiu dviratį ir vieną lagaminą, ar man iš viso reikia to viso konteinerio?

Ne, esi vadinamasis „mažasis krovinys“. Keliaus grupiniame reisu su kitais klientais. Dviratis kabo furgone, lagaminas – tarp dėžių. Kaina tokia situacija dažniausiai 80–150 eurų. Bet jei gyveni Zarasuose – priemoka už paėmimą. O jei Anglijoje adresas Kornvalio kalnuose – irgi. Atsimenu, vežiau studentui į Braitoną lagaminą ir gitarą. Už 95 eurus. Jis nustebo, kad taip galima. Gitarai teko visas sėdynės plotas – garbaus amžiaus „Fenderis".

Ką daryti, jei aš pats nepakuoju ir reikia, kad kas nors supakuotų butą?

Tada jau vadinasi „full service" perkraustymas. Komanda atvažiuoja, supakuoja, išneša, pervežia, išpakuoja. Kaina didesnė – pridėk 300–500 eurų prie transporto. Rekomenduoju žmonėms, kurie dirba iki paskutinės dienos arba turi mažų vaikų. Vienas niuansas: pasakyk tikslų kambarių skaičių. Buvo istorija – šeima į Birmingamą sakė „du kambariai", bet turėjo rūsį su dešimt dviračių. Teko antras furgonas. Būk atviras iš anksto, tada viskas sklandžiau.

Ar galiu vežt maistą, alkoholį ir tuos daiktus, kuriuos radau sodo namelyje?

Oi. Maistas – techniškai galima, bet praktiškai..... na, nerekomenduoju. Muitai, taisyklės, galiojimo datos. Alkoholis – ribotas kiekis, dažnai deklaruoti reikia. O sodo namelio radiniai – loterija. Jei tai senas kirvis – tikriausiai tiks. Jei senovinis indas su neaiškiu sluoksniu... Palauk, ar čia ne mano uošvio sodo namelis? Juokauju. Augalai griežtai draudžiami – nei rūšių, nei žemių vežti negalima. Net vazonai su žeme gali pakliūti muitinei. Palik tai, kas neaišku ar auga.

Kelias, laikas ir kiti keblumai

Kiek trunka pristatymas iš Lietuvos į Angliją, ir ar tikrai taip greitai, kaip rašo?

Teoriškai – 3–4 dienos dedikuotam furgonui. Realybėje – 5–10 dienų grupiniam krovinyje. Vairuotojas paima Kaune, tada Panevėžyje, paskui Rygos link, o tik tada leidžiasi į kelionę. Anglijoje gal pirmas sustojimas – Mančesteris, o tu Londone. Tada tavo sofa dar dvi dienas „pasivažinėja" po salyną. Aš nepasižadu konkrečios dienos ankstesnės nei savaitė. Jei kas pasižada per dvi dienas grupiniame variante – meluoja arba nežino, ką daro. Ir aš nebūnu diplomatiškas čia – tiesiog taip yra.

Jei reikia atvežti iš Klaipėdos kaimo, o ne iš Vilniaus centro, ar kaina pasikeičia?

Be abejo. Klaipėdos kaimas, ypač ten, kur kelias žvyrkeliu ir spygliuota tvora – reiškia daugiau laiko, kuro, kartais priekabos. Kaina gali padidėti 50–100 eurų. Kartais mes darom taip: siūlome klientui pats atvežti į bazę Klaipėdoje, jei nori sutaupyti. Naudok paieškoje ne tik „daiktų vežimas į Angliją kainą internetu", bet ir savo vietovę. Lietuviškas kaimas mėgsta pakišti siurprizą – tiltas per upę, kurio nepraei su furgonu. Teko apsisukti pernai. Bufa.

Ar galiu pasirinkti konkrečią atvežimo datą, ar čia kaip su paštu – kai paklius?

Gali, bet su dedikuotu transportu. Grupiniame variante tu gali nurodyti savaitę, o ne dieną. Aišku, jei moki už ekspresą ar turi labai gerą vadybininkę (arba vadybininką, lygybė svarbi, žinok), galima viską suderinti. Bet realiai furgonas važiuoja pagal logistikos grandinę. Neplanuok paskutinei dienai prieš darbo pradžią ar būsto apžiūrą. Būna, daiktai stringa, tuomet nakvoji ant oro čiužinio pas kaimyną. Atsimenu, tokia istorija su klientu Bristolyje – gaila bičo buvo.

Jei mano Anglijos adresas – penktas aukštas be lifto, ar tai kažką keičia?

Keičia. Ir dar kaip. Kiekvienas aukštas be lifto – tai laikas, jėgos ir rizika. Paprastai didelės kompanijos į tai įskaičiuoja iš anksto. Maži vežėjai kartais pamiršta paklausti, o paskui virsta drama. Yra net toks papildomas mokestis, kuris vadinasi „carry service" – kai reikia neštis. Jei žinai, kad liftas neveikia, pasakyk prieš pasiūlymą. Nes jei vairuotojas vienas, o ten sofos kampas sveria kaip jauna briedė... na, gali atsisakyti tempti. Ir tada tu su savo sofa penktam aukšte. Beje, kai kurie biurai Anglijoje turi aptarnavimo laiką – krovinių liftas dirba tik iki 17 val. Nepatikrinki – lauksi rytojaus. Ir aš čia ne gąsdinu – tiesiog mačiau.

Kai viskas ne taip kaip per viziją

Ar buvote turėję klientą, kuris sumokėjo mažiau ir po to gailėjosi?

Turiu net ne vieną, o dešimtis. Prieš porą metų ponia iš Alytaus pasirinko pervežėją, kuris pasiūlė 400 eurų mažiau nei rinkos kaina už viso namo perkraustymą. Nuvežė daiktus... į kažkokį sandėlį netoli Londono ir pasakė: „Atsivežkit savo mašinom, mes tik iki čia". Buvo viduržiemy. Daiktai stovėjo tris savaites, kol ji sutvarkė kitą transportą. Be draudimo, be nieko. Ji paskui skambino man verkdama. Aš jai niekuo nebegalėjau padėti. Tai ne vienintelis toks atvejis. Kai kaina gula žemiau sąnaudų, tau neparduoda paslaugos – parduoda problemą. Aš kartais net pametu kantrybę, kai žmonės didžiules sumas taupo ant transporto, bet vėliau perklausia pinigingųjų.

Kas nutinka, jei krovinys vėluoja dėl muitinės, o man jau reikia baldų?

Tai BREXIT'o palikimas, su kuriuo mokomės gyventi. Nuo 2021-ųjų daiktų gabenimas į Angliją tapo sudėtingesnis. Jei dokumentai tvarkingi – muitinė praleidžia per dieną ar dvi. Jei ne – savaitė stringa. Tuomet tenka arba palaukti, arba nusipirkti laikinuosius baldus. Aš asmeniškai visada sakau: vežkitės dokumentus apie daiktų kilmę, sąrašus, ir jei yra nauji pirkti daiktai – tikrinkit, ar nereikia muito. Nes muitinė gali užlaikyti dėl formalumų. O jei vėluoja ne dėl muitinės, o dėl vairuotojo... hm, tada belieka rašyti laišką ir keikti. Bet tai nepadės. Planuokite krovinį bent dviem savaitėm anksčiau nei deadline'as.

Ką reiškia „durų iki durų" paslauga, ar čia tik gražus žodis?

Tikrai ne tik gražus žodis, bet dažnai perkraipomas. Reiškia paėmimą iš tavo senojo buto ir pristatymą į naująjį – be tavo pagalbos kraunant, be tavo transporto. Tačiau yra sąlyga: durys turi būti pravažiuojamos. Jei tavo kaimas turi tiltą su ribotu svoriu, arba Londono centrą – vairuotojas gali pasakyti, kad iki durų nepaveš. Tada „durų iki durų" tampa „iki artimiausios patogios vietos, o toliau – pats". Tai nėra apgavystė, tai veiksmo logistika. Bet visada klauskite: „Ar tikrai prie mano namo durų, ar tik iki aikštelės?"

Ar teko matyti, kad daiktai atkeliauja sudaužyti, ir kas tada?

Teko. Ir ne tik matyti – teko ir tvarkyti. Viskas priklauso nuo to, ar buvote blogai supakavę patys, ar tai komandos kaltė. Jei daiktai blogai supakuoti pats – kaltė ant tavo pečių. Jei supakavo komanda – jų. Rimtos įmonės turi CMR draudimą. Jei furgonas lūžta dėl važiuoklės gedimo ir daiktai išsibarsto – draudimas dengia. Bet jei tu pasirenki vežėją be jokio draudimo, tada gali ir teismą minėti. Patarimas: prieš pakrovimą nufotografuok viską, ypač elektrą. Tik neprisimenu, ar ta taisyklė galioja visose jurisdikcijose po BREXIT. Geriau pasitikrinkit atskirai. Yra buvę, kad žmonės laimėjo, bet dokumentų reikėjo kalno.

Popieriai, pinigai ir ramybė

Ar mano daiktai apdrausti pervežimo metu, ar turiu pats galvoti apie draudimą?

Gali būti įvairiai. Daugelis tarptautinių perkraustymų bendrovių turi transporto draudimą (CMR), bet jis dengia ne visada viską ir ne visą vertę. CMR atlygis dažnai apsiriboja tam tikru kilogramo dydžiu, pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą. Tavo sofa sveria 80 kilogramų – gauni 800 eurų. O jei ji verta 2500? Liksi minusuose. Tada egzistuoja papildomas daiktų draudimas „visų rizikų" pagrindu. Jis brangesnis, bet ramina gyvenimą. Aš rekomenduoju jį visada, ypač brangiems baldams. Jei važiuoja tik dėžės su rūbais – gal ir CMR pakaks. Svarbu – paklauskite raštu, ne tik telefonu.

Kokius dokumentus reikia paruošti, kad nebūtų drama pasienyje?

Sąrašas daiktų su vertėmis – pagrindinis. Jei vežiesi buitinę techniką – patartina turėti pirkimo čekius arba nuotraukas, kaip naudojama. Muitinei reikia įrodyti, kad tai tavo asmeniniai daiktai, ne komercinis krovinys. Būna situacijų, kai žmonės veža dvidešimt vienodų kavos aparatų „asmeniniam naudojimui" – tada muitininkai šypsosi ironiškai. Dar reikia galiojančio paso arba asmens dokumento kopijos, kartais gyvenamosios vietos deklaracijos. O dėl formuliarių po išstojimo... hmm, čia aš ne šimtu procentu tikras, kaip yra su konkrečiomis deklaracijomis šiandien, nes taisyklės keitėsi kelis kartus. Geriausia pasitikrinti su muitinės brokeriu arba tiesiogiai su vadybininku. Jis turėtų žinoti.

Ar galiu mokėti dalimis, ar tik iškart visą sumą?

Standartas – avansas prieš pakrovimą, likutis prieš iškrovimą arba pristatymą. Dalinis mokėjimas yra normalus. Aš asmeniškai nerekomenduoju mokėti šimto procentų prieš tai, kol daiktai nepakrauti. Jei įmonė to reikalauja – užsikabina antenos. Rimtas žaidėjas nereikalauja visko iš anksto. Kartais dar sutinkamas mokėjimas per PayPal arba pavedimu – čia jau kas kam patogiau. Tik venk grynųjų be kasos kvito. Buvo atvejų, kai klientai sumokėjo grynais vairuotojui, o paskau (pataisau – paskui) įmonė sakė nieko negavusi. Bėda. Viskas turi būti raštu. Net jei atrodo draugiškas vairuotojas – tai verslas.

Ką turėčiau padaryti prieš paspausdamas „užsakyti" tame internetiniame skaičiuotuve?

Atidaryk bloknotą. Rimtai. Ir parašyk penkis dalykus: kiek kambarių, ar yra liftas, ar reikia pakavimo, ar yra vertingų daiktų, ir koks tavo lankstumas datoms. Paskambink dar dviem trims įmonėms palyginti. Jei viena kaina nuo kitos skiriasi dvigubai – klausk kodėl. O neapsiribok tik tuo mygtuku „užsakyti". Dar – pasitikrink atsiliepimus, bet ne tik Google žvaigždutes, žinok. Pažiūrėk Facebook grupes, ten žmonės rašo atvirau. Retai kas meta blogą atsiliepimą Google, nes bijo konflikto. Facebook pasislepia. Ir atmink: gera kaina internete – pradžia, o ne pabaiga.

Jei persigalvoju, ar galiu atšaukti užsakymą ir atgauti avansą?

Priklauso nuo sutarties. Aš čia vėl – rašau greitai – jei persigalvoji likus savaitei, daugelis firmų grąžina avansą arba didžiąją dalį. Jei šauki atšaukti likus dienai iki furgono išvykimo – gali tekti pakratyti kišenes. Būna, kad avansas neatgaunamas iš viso, jei jau buvo skirtos valandos pakavimui. Viskas turi būti surašyta iš anksto. Aš asmeniškai stengiuosi būti lankstus, nes suprantu – gyvenimas kinta. Yra buvę, kad mergina išsiskyrė, nebevažiuoja į Angliją. Kam tos sofos ten? Grąžinau avansą, nors pagal sutartį galėjau ne. Bet tai jau mano pasirinkimas. Nepatikėk, kad visi taip elgsis. Skaityk, ką pasirašai.

Taigi, apskaičiuoti daiktų vežimas į Angliją kainą internetu galima, bet to skaičiaus nelaikyk šventa karve. Paskambink, paklausk, palygink. Ir atmink – transportas yra tik dalis to, kas tavęs laukia. Likusi dalis – ramybė, žinant, kad per dvidešimt ketverius metus šitame darbe aš mačiau visko. Geri daiktai nusipelno geros kelionės. O gera kelionė prasideda nuo tiesaus pokalbio. Net ir internete.