Apskaičiuokite daiktų pristatymo į Angliją kainą greitai. Patarimai iš 22 metų patirties.

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt antrus metus, ir jei manęs kas paklausia, kokia daiktų pristatymo į Angliją kaina – pirmiausia klausiu atgal: o kiek tos daiktų turite? Nes kiekvienas atvejis kaip naujas filmas. Vieni veža vieną velosipedą į Londoną, kiti – visą trijų kambarių butą į Birmingamą. Šiandien bandysiu paaiškinti, kaip greitai apskaičiuoti daiktų pristatymo į Angliją kainą realiai, be gražių brošiūrų. Dažnai žmonės įeina į Google, suveda tą frazę, gauna skaičiuoklę, o paskui skambina vis tiek, nes skaičiuoklė neatspindi to, kad jų spinta sena, sunki ir netelpa pro duris. Aš čia bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta gyvai, kartais gal net per daug atvirai.

Pirmiausia apie kainą ir kubus

Kiek kainuoja daiktų pristatymas į Angliją jei turiu tik du lagaminus ir dėžę?

Du lagaminai ir dėžė – tai mažiadarbiai. Mes vadiname tai daliniu kroviniu. Kaina dažniausiai sukasi apie 80–150 eurų, jei daiktai keliauja su kitų klientų siuntomis viename furgone. Jei norite individualaus reiso tą pačią dieną – bus brangiau, net nelogiškai brangiau, nes degalai furgonui nesiskiria. Vienas klientas iš Panevėžio pyko, kad už dviratį sumokėjo 300 eurų. Furgonas važiavo pilnas kitų daiktų, bet jis reikalavo tiesioginio pristatymo ir skubos. Tai va, čia ir prasideda supratimas. Atsakymas: vis tiek matuojame kubais, o ne tik svoriu.

Klauskit manęs dar kartą apie kubus... ką reiškia kad skaičiuojat pagal kubinius metrus ir kaip aš pats galiu tai suskaičiuot?

Ai, šitas klausimas mane lydi nuo devyniolikto amžiaus. Vienas kubinis metras – tai erdvė maždaug metro ilgio, metro pločio ir metro aukščio. Jūsų sofa užima, tarkim, du kubus. Šaldytuvas – pusantro. Mes žiūrime, kiek daiktai užima vietos furgone, o ne kiek sveria. Žmonės ateina su lagaminu, sako, kad jis sunkus. Man nerūpi, jei jis tiksliai telpa kampelyje. Pasiimkit metrą, apmatuokit didžiausias dalis, sudėkit. Jei gaunate 8 kubus – būkite tikri, kad bus 10, nes žmonės niekada nepakankamai supakuoja. Ir dar pridėkit prie to sofos porankius.

O jeigu aš pats nusisamdyčiau furgoną ir pervaryčiau, ar išeitų pigiau negu samdyt jus?

Teoriškai taip. Praktiškai – skaitykit smulkųjį šriftą. Furgono nuoma į vieną pusę kainuos kokius 800–1200 eurų, plius dyzelis, plius jūsų laikas, plius miegas stovėjimo aikštelėje prie Kauno ar kur ten. Vienas vaikinas taip darė. Sutaupė dvidešimt eurų, bet prarado tris dienas ir nervus Paryžiuje, kai sugedo. Ir dar žmona nebetaria jo vardo teisingai. Asmeniškai aš rinkčiau vežėją, kuris specializuojasi tarptautinius perkraustymus (ar tarptautiniuose pervežimuose? kas ten žino, supratot) – sumokate, ir atsisėdate į lėktuvą. Daiktai atvažiuoja be jūsų adrenalino.

Kodėl viena įmonė sako 800 eurų, kita – 2500 už tą patį kiekį daiktų?

Čia kaip su automobilių remontu. Yra dešimt priežasčių. Pirmiausia, rinkos niša: vieni dirba grupiniais kroviniais, kiti – tik pilnais furgonais. Tada draudimas, ar jį įskaičiavo. Ar pakrovimas įeina. Ar degalų kainą fiksavo prieš du mėnesius. Kartais 800 eurų – tai kaina, kuri paaiškės tik pusėje kelio, kai prisistos papildomi mokesčiai. Ne, ne atsiras – aš nežinau, kodėl taip pasakiau. Tiesiog atsiras paslėpti mokesčiai. O 2500 gali būti auksinis aptarnavimas. Reikia klausti, kas įeina, o ne tik kiek kainuoja.

Ar tas sezonas tikrai taip keičia kainą, ar čia mitas, kad rugpjūtį brangiau?

Mitai mitai, bet rugpjūtis baisus. Rugpjūtį ir rugsėjį studentai, emigrantai, visi kaip vienas. Furgonai iš Lietuvos į Londoną važiuoja dažniau nei autobusai Vilnius–Kaunas. Tada kaina auga dėl paprastos paklausos. Žiemą, ypač sausį–vasarį, furgonai važiuoja pustuščiai. Tada galima derėtis. Vienais metais netgi žiemą mažinau kainą trečdaliui, nes furgonas į Grimsby turėjo važiuoti beveik tuščias. Pagalvojau – geriau paimsiu du lagaminus pigiau, nei dyzelį deginsiu veltui. Taip, sezonas rodo.

Kas gali kainą paversti košmaru

Pasakykit atvirai, ar dabar dar reikia mokėti muitus siunčiant į Angliją po Brexit, aš visiškai susipainiojau?

Aš irgi kartais susipainioju, bet dabar jau įsitvirtino: Anglija nebėra Europos Sąjungoje, taip kad muitai gali kilti. Jei vežate asmeninius naudotus daiktus – paprastai įleidžiami be muito, jei turite senas sąskaitas ar galite įrodyti, kad turite juos ilgiau nei pusę metų. Bet jei tai naujas televizorius,即使是 dežėje – atsargiai. Čia jau muitinės brokerių teritorija. Aš pats neišmanau visų niuansų – mes bendradarbiaujame su agentais Doverio keliuose. Žmonės pamiršta, kad dokumentai turi būti tvarkingi. Nepamirškit partijos numerio.

Kas brangiau – pilnas buto baldų perkraustymas į Londoną ar kelių sudėtinių dėžių siuntimas grupiniame krovinyje?

Pilnas butas, aišku, kainuos daugiau absoliučiai. Bet kubinio metro kaina dažnai mažesnė, kai užsakote visą furgoną. Grupinis krovinys kelioms dėžėms atrodo pigiau, bet jei turite penkis kubus, o furgone vieta dvylikai, jūsų kaina už kubą didesnė nei to, kuris nusipirko visą mašiną. Vienais metais vežėme studentą iš Kauno... (ne, iš Klaipėdos, atsiprašau) – jis vežėsi penkias dėžes. Gavo kainą 400 eurų. O kaimynas su visu butu mokėjo 1800, bet jo kubas atsiejo pigiau. Paradoksas? Ne, logistika.

Ar man tikrai reikia drausti daiktus ir kaip stipriai tai padidina galutinę daiktų pristatymo į Angliją kainą?

Draudimas padidina gal kokius 1–2 procentus, bet tai nėra vieta, kur reikia taupyti. Aš mačiau, kaip kristalinis šviestuvas tapo miltais ties Birmingamo žiedine sankryža. Be draudimo – atsisveikinate. Geriausiu atveju gaunate vežėjo atsakomybę, bet tai labai ribota suma. Draudimas ypač aktualus, jei vežate antikvarinius baldus ar senelius tamsius spintus. Yra įmonių, kurios įtraukia draudimą į bazinę kainą, kitos siūlo kaip opciją. Visada klauskit. Aš asmeniškai drausčiau net ir seną velosipedą, nes kam rizikuot be reikalo.

Ką daryti jei sofa netelpa į laiptinę, nes neišsimečiau durų kad patikrint – kaip tada?

Būna. Būna ir taip, kad netilpsta ne tik durys, bet ir langai. Tada ieškome kranų. Londone kranininkas valandą kainuoja brangiau nei pati sofa. Kita opcija – sofa grįžta į Lietuvą arba atiduodama naujajam savininkui, jei randam. Buvęs atvejis – klientas Vilniuje turėjo sofą, atvežėm iki namo Liverpulyje, o ten laiptinė siaura, XIX amžius. Penki vyrai, tuščios galvos. Teko palikti kieme su raudonu rašalu antvertę. Nepikta, realybė. Matuokit savo baldus prieš perkraustymą. Gerai matuokit. Ir dar kartą. Tai pigiausia investicija į sveiką protą.

Kas bus jeigu pasienyje sulaikys krovinį – ar aš turiu mokėti kažkokią baudą?

Sulaikymas nėra bauda, tai stabdymas. Bet kiekviena valanda kainuoja. Jei dokumentuose trūksta sąskaitos ar prekės aprašymo – muitininkas turi teisę neleisti važiuoti toliau. Tada furgonas stovi, jūs nervuojatės, o aš skambinu brokeriui vidury nakties. Kartą Doverio uoste sulaikė mūsų krovinį dėl to, kad ten buvo santykiais naujas televizorius, o dokumentuose parašyta "naudoti baldai". Muitininkas nėra kvailas. Telefonas liko pasienyje, o klientas supyko ant mūsų, nors pats buvo pasakęs, kad tikrai viskas sena. Skaidrumas – vienintelis kelias.

Londono realybė – parkavimas, laiptinės ir smulkmenos

Ar tiesa kad Londone su furgonu neįmanoma rasti parkavimo vietos, kaip ten su tuo?

Neįmanoma? Ne. Brangu ir nervina? Taip. Londone parkavimas furgonui yra tarsi laimingas bilietas loterijoje. Jūsų vairuotojas gali turėti dvidešimt ketverių metų patirtį, bet jei gatvėje nėra vietos – jis nepakraus magiškai pro orlangį. Mes dažnai deramės su klientais dėl aptarnavimo laiko, kad sutaptų su gyventojų leidimais. Kartais tenka stoti už trijų kvartalų ir varyti daiktus vežimėliais. Tai prideda laiko, o laikas, kaip žinia, pinigai. Jei gyvenate centre, praneškite kaimynams. Ir labiau savo ramybei, nei dėl jų.

Kiek laiko realiai užtrunka visas procesas nuo durų Vilniuje iki buto Londone?

Furgonas iš Lietuvos iki Anglijos važiuoja maždaug dvi–tris dienas, priklausomai nuo oro, keltų eilių ir vairuotojo šlapimo pūslės. Bet procesas – ne tik važiavimas. Pakrovimas, dokumentai, muitinė, iškrovimas, parkavimas. Jeigu grupinis krovinys – gali būti savaitė, nes furgonas renka kitus siuntinius. Individualus pervežimas – greičiau, bet brangiau. Būna, kad sausio audra uždaro Kalais tiltą ir visi stovi kaip įbesti. Realiai skaičiuokit keturias penkias dienas nuo pakrovimo iki atidarymo dėžių Londone. O jeigu Birmingamas – gal dar diena daugiau, nes nebe Londonas.

Kai sako "nuo durų iki durų", ar tai reiškia kad man nereikės kelti nė piršto?

Idealiu atveju – taip. Realybėje – padėsite. "Nuo durų iki durų" reiškia, kad furgonas stoja ties jūsų namu, vežėjai neša iki kito namo kambario. Bet jei jūsų butas ketvirtame aukšte be lifto, o furgonas negali prisistatyti prie paties įėjimo – tada klausimas, kur baigiasi tos durys. Aš visada sakau: jei galite atidaryti savo buto duris ir parodyti, kur stovi dėžės – jau padedate. Fizinis darbas kainuoja papildomai, jei reikia nešt viską penkiolika aukštų. Nesitikėkit stebuklų už bazinę kainą. Tai ne visada malonu girdėti, bet tokia realybė.

Ar galima gabenti maisto produktus, valymosi priemones ir panašius daiktus į Angliją?

Valymosi priemones – taip, jei originaliai supakuotos ir uždarytos. Maistas – sudėtingiau. Mėsa, pienas – kategorinis draudimas. Sausainiai, bičių medus, uogienės – priklauso nuo kiekio ir pakavimo. Anglijos muitinė nemėgsta biologinių grėsmių. Kartą klientė norėjo vežtis šaldytą žuvį furgone. Mes atsisakėme. Rizika per didelė, o kvapas baisus. Dėl cheminių priemonių – jei butelyje gerai uždarytos, problema mažesnė. Bet pasiruoškite, kad gali tekti išmesti kažką pasienyje. Ypač skaudu, kai mamytės uogienė patenka į šiukšlių konteinerį Doverio pusėje.

Ar aš galiu gabenti kambarinį augalą ir kad jis išgyventų kelionę?

Kambariniai augalai... na, galima, bet aš neauginu jų dvidešimt dvejus metus, tai gal čia ne mano sritis. Furgone gali būt šalta, karšta, tamsu. Jie gali mirti. Daugelyje atvejų muitinė nepriklauso mažų vazonėlių, bet jei augalas didelis ir sodintas dirvoje – gali reikėti fitosanitarinio pažymėjimo. Jei mažas vazonėlis – dažniausiai praleidžia, bet nėra garantijos. Aš asmeniškai patarčiau: padovanokit kaimynei. Emocinis skausmas mažesnis nei gauti muitininko laišką apie karantinuotą fikusą. Nors augalai yra gyvi, o daiktai ne. Dėl kainos – paprastai įeina į bendrą tūrį be priedo.

Kai reikia vakar – skubūs variantai ir saugojimas

Reikia daiktų pristatymo į Angliją per 3 dienas – ar tai įmanoma ir kiek tas skubumas kainuoja?

Įmanoma, bet skausminga piniginei. Skubus pervežimas reiškia arba oro siuntą, arba specialų furgoną, kuris važiuoja tiesiai be sustojimo. Oro siuntos kaina – kosminė, jei kalbame apie baldus. Furgonas – maždaug dviguba ar triguba kaina. Turėjome atvejį, kai klientui reikėjo dokumentų į Londoną per dvi dienas. Išleido beveik tiek, kiek vertėsi visas jo butas. Skuba neleidžia sulipdyti grupinio krovinio. Furgonas važiuoja pustuščias tik dėl jūsų. Ar verta? Jei tai svarbus dokumentas dėl darbo – taip. Jei sofa – palaukit savaitę. Sutaupysite ir pinigų, ir psichikos sveikatai.

Ar galiu kuriam laikui palikti daiktus saugykloje Londone prieš atsiimdamas juos?

Taip, daugelis mūsų partnerių turi saugyklas ties Earlo Kortu, kai kurie – netoli Birmingamo. Mėnuo saugojimo kainuoja apie 15–30 eurų už kubą, priklausomai nuo apsaugos lygio. Jei daiktai nėra gyvi organizmai, šito pakanka. Realybė: žmonės dažnai atvažiuoja po mėnesio, kai jau suranda butą. Tada mes pristatom iš saugyklos. Patogu. Bet nepamirškite – tai papildomas failo atidarymas, papildomos sąskaitos. Kartais geriau palaukti, kol būsite tikri dėl atvykimo datos, nei mokėti du kartus: už saugojimą ir vėlesnį pristatymą. Nors kartais pasirinkimo nėra.

Kokia kaina jei aš pats viską supakuosiu ir pakrausiu, jums tik važiuoti?

Jūs taupote ant pakrovimo laiko sąskaitos, bet ne visada ant visumos. Supakuoti porą lagaminų – paprasta. Supakuoti stiklinę vitriną – jau reikia kartono, burbuliukų, palečių. Jei blogai supakuosite ir krovinys apgrius furgone – kaltė vis tiek gali atsiradžiot prie jūsų. Mes skaičiuojam kainą pagal maršrutą ir tūrį. Savarankiškas pakrovimas gali nuleisti kainą dešimt penkiolika procentų. Bet aš mačiau, kaip žmonės taupo šimtą eurų, o paskui sužino, kad stiklinis staliukas tapo dėlionės detalėmis. Supakuokite bent jau brangiausius daiktus tvarkingai.

Kokia reali daiktų pristatymo į Angliją kaina važiuoti į Mančesterį ar Liverpulį, ar daug skirtumo nuo Londono?

Skirtumas nėra didelis, bet yra. Į Londoną važiuojam dažniausiai, maršrutas "įsivažiuotas". Į Šiaurės Angliją – reikia krovinį suplanuoti kitaip. Mančesteris, Liverpulis, Birmingamas – viskas įmanoma, bet kaina gali būti šimtu ar dviem šimtais eurų didesnė, nes mažiau tiesioginių reisų. Jei tenka varyti į Velso ar Škotijos pakraštį – tada jau atskira kalba. Kubas tas pats, bet kilometrai kiti. Aš visada sakau: jei lyginate kainas, pasakykit tikslų pašto kodą. NWC kažkur Londone ir AB kažkur Škotijoje – ne tas pats. Anglijoje keliai mokami ne visur, o tiltai kartais labai nemalonūs su savo kainomis.

Įmonės, kurių geriau vengti – ir kaip nepasimesti

Kaip atpažinti įmonę, kuri anksčiau ar vėliau pridės slapto mokesčio?

Jei pasiūlyme trūksta aiškumo ar puslapio smulkiojo šrifto – bėkit. Jeigu telefonu sako "kaina bus apie", o ne "tiek ir tiek" – klauskite kas įeina. Būna tokių pasakų: kaina už pervežimą, bet be kuro mokesčio. Kas tai per velniava? Kurui reikia mokėt visada. Dar viena gudrybė – "mokestis už krovinių tvarkymo kompleksą". Niekas nežino, kas tai, bet skamba rimtai. Paprašykite išskaidyti kiekvieną eilutę. Mes darome taip: viena eilutė – pervežimas, antra – darbas, trečia – draudimas. Jūs matote viską. Kitu atveju – paskambins po pakrovimo ir pridės ką nors nemalonaus.

Klausyk, kodėl kai kurie vežėjai paskambina po pakrovimo ir sako, kad kaina padidėjo – kaip taip įmanoma?

Tai klasikinė schema. Jie žino, kad jūs bejėgiai – daiktai furgone, sutartis burninė arba neaiški. Tada skambutis: "oh, pasirodo, jūsų daiktai sunkesni nei mintyse". Arba "furgonas per didelis, reikėjo trijų vyrų". Tiesa, kad kai kurie sveria krovinius, bet jei atvažiavo jūsų butą matę – jie žinojo ką veža. Tai ne "pasirodo", o "planuota iš anksto". Geriausia apsauga – raštiška sutartis prieš pakrovimą su maksimalia galima kaina. Jei jie atvažiuoja be sutarties ir prašo pasirašyti blankų popierių – fotografuokite ir siųskite teisininkui. Arba tiesiog atsisakykite iš karto.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą rinkoje?

Verta, jei turite daug laiko ir kantrybės viską taisyti. Pigiausią pasiūlymas dažnai reiškia arba naują įmonę be patirties, arba... na, supraskit patys. Kartais piguolis turi tuščią furgoną, kurį reikia pripildyti bet kokia kaina. Tada jums pasisekė. O kartais tai žmonės, kurie paima krovinį ir tiesiog "pamiršta" kur jis. Aš nekalbu apie visus, rinkoje yra sąžiningų pradedančiųjų. Bet yra ir vilkų. Aš asmeniškai rinkčiausi vidutinę kainą su aiškiais terminais. Daug pigiau nei visko atstatymas po dingusio krovinio. Ir nervai svarbiau nei du šimtai sutaupytų eurų.

Ką daryti jei vežėjas paprasčiausiai nepasirodo sutartą dieną ir neiškeliauja?

Pirma – kvėpuokit. Antra – skambinkit. Kartais vairuotojas stringa muitinėje ar furgonas sugedo netikėtai. Bet jei nepasirodo dieną, dvi, o telefonai išjungti – jūs patekote ant sukčių arba ant visiško chaoso. Turėjome klientą, kuris susirado vežėją per skelbimų portalą – du vyrai paėmė avansą ir dingo. Policija, ieškiniai, o laikas bėga. Kaip apsisaugoti? Tikrinti įmonės istoriją, ar turi biurą, ar tik telefono numeris ir gražus puslapis. Avansas neturėtų viršyti dvidešimt procentų. Mes imame po pasirašymo, bet net ir tada – raštas ant popieriaus turi kažką reikšti. Deja, ne visada reiškia.

Ką reiškia "grupinis krovinys" ir kodėl jis pigesnis?

Įsivaizduokit autobusą iš Vilniaus į Londoną. Jei važiuotumėte vieni, kurą mokėt visą patys. O jei autobusas pilnas – kainą dalinat su kitas keleiviais. Taip ir su furgonu. Grupinis krovinys – jūsų daiktai keliauja su kitų klientų daiktais vienoje mašinoje. Mokite tik už savo tūrį. Minusas – ilgiau, nes renka po visus Lietuvos kampelius. Ir rizika, kad kažkas kito daiktai bus nestabiliai supakuoti. Bet jei tvarkingai – saugu. Aš mėgstu grupinius, nes efektyvu. Pigiau, bet reikia kantrybės. Tinka ne skubantiems ir ne tiems, kam pervežimas turi įvykti gimtadienio proga.

Kaip supakuoti, kad nepermokėčiau už orą tarp dėžių, nes tūris skaičiuojasi pagal išmatavimus?

Čia slypi viena didžioji paslaptis. Vežėjas matuoja ne tai, kas viduje, bet tai, kiek erdvės užima jūsų pakuotė išoriškai. Tuščia dėžė metro kubo vis tiek kainuoja kaip pilna. Patarimas: rinkitės dėžes be "ausų", pilnai prikimškite, naudokite maišus, kurie prisitaiko. Sofos niekada nepaguldysit taupiai. Bet nuo to ir esame mes. Kai kurie klientai apskritat išsinuomoja didžiausią dėžę pasaulyje penkiems marškinėliams. Ne. Rinkitės standartines dėžes, lipinkite pastačiau, darykit kompaktą. Mažiau oro – mažiau kubų – mažesnė daiktų pristatymo į Angliją kaina. Matematika paprasta, jei apie tai pagalvoji laiku.

Taigi, jei bandote apskaičiuoti daiktų pristatymo į Angliją kainą greitai – imkit metrą, paskambinkite dviejem trims vežėjams, klauskite kas įeina į kainą ir neverkite ant sofos, jei ji netelpa laiptinėje. Po dvidešimt dviejų metų galiu pasakyti: pigiausias ne visada blogiausias, o brangiausias ne visada saugiausias. Rinkitės tuos, kurie atsako į klausimus be užuolankų. Ir matuokit baldus prieš pakrovimą. Tikrai. Tai sutaupys jums laiko, pinigų ir bereikalingo galvos skausmo Londone.