Apdraustas daiktų transportavimas į UK be jokių rūpesčių – ar tai realu?

Jau beveik dvidešimt penkerius metus vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Kiekvieną savaitę sulaukiu skambučių, kuriuose žmonės klausia vieno ir to paties – o jei kas nors sudužs? O jei sunkvežimis pateks avarijon? Dėl to apdraustas daiktų transportavimas į UK ir tapo toks svarbus. Nors aš asmeniškai stengiuosi, kad viskas važiuotų kaip laikrodis, realybė yra tokia – kelias ilgas, o gyvenimas netobulas. Tiesiog pasišnekėkim apie tai, kas tikrai veikia, o kas yra tik gražus pažadas ant popieriaus. Jei ruošiesi kraustytis į Londoną, Birmingemą ar bet kurį kitą kampelį – štai ką verta žinoti apie draudimą, prieš pasirašant bet kokį popierių.

Pradžiai – kas tai per draudimas apskritai

Ar tikrai mano daiktai bus apdrausti važiuojant į Angliją?

Jeigu dirbi su normalia įmone, kuri turi CMR draudimą ir papildomą krovinio draudimą – taip, bus apdrausti. Bet čia svarbus dalykas. Tas CMR dažniausiai dengia tik tam tikrą sumą pagal svorį. Kartais tai reiškia, kad tavo brangiems baldams bus sumokėta tik keli eurai už kilogramą. O tau to neužtenka. Todėl aš visada siūlau pasidomėti, ar yra papildomas draudimas visai vertei. Be to, įsitikink, kad turi raštišką patvirtinimą. Žodžiu telefonu – gražu, bet kai nutinka bėda, niekas nesiklausys įrašų, o raštiškas patvirtinimas lieka.

Koks yra didžiausias skirtumas tarp draudimo ir vežėjo atsakomybės?

O čia yra didžiausias triukas rinkoje, apie kurį daug kas tyli. Atsakomybė pagal CMR – tai ne tas pats kas draudimas. CMR numato atsakomybę už praradimus, bet su daugybe sąlygų. Pvz., jei vežėjas įrodys, kad žlugimas įvyko dėl Force Majeure, jis gali išsisukti. O pilnas krovinio draudimas – tai jau tikras draudimas. Jis brangesnis, bet ir dengia daugiau. Aš prisimenu atvejį, kai klientas manė, kad turi pilną draudimą, o pasirodo – tik CMR. Nuostoliai buvo dideli. Tas skausmas matyti jo akyse... nenoriu kartoti.

Ar Brexit ką nors pakeitė dėl draudimo transportuojant iš Lietuvos į UK?

Brexit... na, jis daug ką apsunkino. Dabar pasienyje daugiau tikrinimų, o jei dokumentai netvarkingi, tavo daiktai gali stovėti muitinėje. Bet dėl paties draudimo – taisyklės liko panašios. Tik atsirado daugiau galvos skausmo dėl muito. Kas įdomu – klientai dažnai galvoja, kad draudimas padengs ir muito mokesčius. Ne. Draudimas skirtas fiziniams pažeidimams, ne biurokratiniams. O šiaip, jei ruošiesi kraustytis, pasižiūrėk ar turi reikiamas deklaracijas, nes be jų gali strigti ne tik daiktai, bet ir nervai.

Kainos ir praktika

Kiek kainuoja apdrausti baldus siunčiant į Londoną?

Žinai, kaina priklauso nuo daug ko. Dažniausiai tai procentas nuo daiktų vertės – nuo 0,3 iki 1,5 procento. Jei tavo baldai verti dešimt tūkstančių eurų, gali tekti primokėti šimtą kitą. Kartais imama fiksuota suma už visą krovinį. Aš nesu draudimo agentas (tiksliau – esu pervežėjas, o ne draudikas, taip, teisingai), bet praktiškai – apdraustas perkraustymas į UK su pilnu draudimu kainuos brangiau nei tas, kuris žada "viskas apdrauta" už tris eurus. Nes taip nebūna. Jei pigu – reiškia, arba nėra draudimo, arba jis simbolinis, o tu stovi su sudaužyta spinta.

Kas nutinka jei mano sofa suplyšta dėl blogo oro?

Blogas oras... hmmmm. Dėl lietaus drėgmės patekimas į vidų – čia jau klausimas, ar mašina sandari. Jeigu vilkikas prastos būklės ir pro stogą bėga vanduo – taip, draudimas turėtų dengti. Bet jei tu pats sofą supakavai į paprastą plėvelę, kuri plyšo, tai gali būti laikoma netinkamo pakavimo klaida. Čia svarbu kas dėl ko. Aš turėjau klientą, kuris pakuoti atsisakė sakydamas "jau taip supilsite, kad nereiks". O paskui pykino ant manęs, nes drėgmė prasiskverbė. Nevisada viskas taip tiesiogiai kaip norėtųsi.

Ar galiu apdrausti daiktus, kuriuos pats supakavau?

Gali. Bet turi suprasti – draudimo bendrovė žiūrės į tai kritiškai. Jei pakuotė buvo silpna ir dėl to daiktas dūžo, jie gali atsisakyti mokėti. Aš dažnai sakau: jei jau pats pakuoji, naudok dvigubas dėžes, burbulinę plėvelę, nepilk visko į plastikinius maišelius, nes taip saugiau. Kita vertus, jei vežėjas už jus ir pakuoja, jo atsakomybė didesnė. (Nors, na, kai kurios įmonės čia irgi bando nusiplauti rankas.) Mano patarimas: fotografuok kiekvieną dėžę prieš pakrovimą. Kartosiu – kiekvieną.

Kai kas nors vyksta ne taip

Ar draudimas padengs jei dėžėje kažko nebuvo parašyta?

Oooo, čia netikėtas klausimas, bet aktualus. Jeigu turinys nebuvo deklaruotas, o ypač jei tai draudžiami daiktai – visa laiminga. Draudimas galioja tam, kas nurodyta. Jei siunti kompiuterį, bet rašai "drabužiai", o jis dūžta – vargu. Ar bent jau gausi pilną sumą? Abėjoju. Bent jau man taip atrodo. (Šitą dalyką geriau patikslinti su draudikliu, aš pervežimais užsiimu, o ne draudimo teise.) Yra buvęs atvejis, kai klientas išslapinėjo alkoholį dėžėje, o kai užsidegė šviesos muitinėje – reikalavimai užtruko mėnesiui. Taigi – sąžiningumas svarbu.

Ką daryti jei vežėjas sako, kad draudimas yra, o kai prašai dokumentų – tyla?

Atsimerk. Rimtai. Tai vienas didžiausių raudonų vėliavų. Normali įmonė, dirbanti su perkraustymu į UK, per dešimt minučių gali atsiųsti draudimo kopiją ar policy numerį. Jei pradeda šnekėti apie "tarpininkus", "rytoj pažiūrėsiu", "mūsų bosas turi" – bėk. Aš per karjerą mačiau du atvejus, kai žmonės sumokėjo už draudimą, o po avarijos paaiškėjo, kad vežėjas neturėjo jokio. Ne pinigų, ne krovinio. Jie dingo kaip į vandenį, o klientas liko be sofos ir be pinigų. Patikimas daiktų transportavimas į UK visada turi įrodymus, ne tik pažadus.

Ar buitinė technika apdrausta jei ji suges per kelionę?

Čia subtilus momentas. Sugenda, ar sugedo dėl vibracijos? Jei šaldytuvas pervežimo metu pradėjo nebešaldyti – draudimas dažniausiai nepadengs, nes tai vidinis gedimas. Bet jei buvo fizinis pažeidimas, pvz., durys atšoko, dėl to pažeista sistema – tada galima pretenduoti. Tik gali reikėti serviso išvados. Klientai dažnai nesupranta šios ribos. Jie galvoja, kad draudimas stebi kiekvieną varlytę viduje. Man skambino vyras iš Kauno, piktinosi, kad nešiojamojo kompiuterio baterija išsikrovė kelyje. Na... čia jau ne technikos gedimas, o fizika.

Kaip viskas vyksta realiai

Kada prasideda draudimas – kai daiktai įkrauti ar kai iškrauti?

Teoriškai – nuo pakrovimo iki iškrovimo. Bet praktikoje pasitaiko niuansų. Jei daiktai stovi tavo namuose ir laukia mašinos – tai dar ne po draudimo "skėčiu". Kai perkraustytojai pradeda nešti į mašiną – tada prasideda. Atsargiai su laikinu saugojimu sandėlyje – ten gali reikėti atskiros sąlygos. Kartais klientai palieka daiktus sandėlyje savaitę, o paskui stebisi, kad draudimas galioja kitokia tvarka nei tikėjosi. Skaityk sutartį. Ten viskas parašyta sąmoningai smulkiu šriftu. Arba jei nemoki skaityti – paprašyk, kad paaiškintų žodžiu. Mes tikrai paaiškinam.

Ar reikia daryti nuotraukas daiktų prieš siuntimą?

TAIP. Didžiosiomis raidėmis. Tai tavo šarvas, jei kas nutinka. Daryk nuotraukas (fotografijas, va taip kartais greitai rašydamas apsėlyju), ypač baldų kampučius, elektronikos ekranus, veidrodžių paviršius. Aš turiu klientą, kuris prieš dešimt metų pradėjo taip daryti ir dabar net kavos aparatą fotografuoja iš visų pusių. Atrodo paranoja? Gal. Bet kai reikia įrodyti, kad stalas nebuvo subraižytas prieš – nuotrauka sako daugiau nei tūkstantis žodžių. Draudimo bendrovės jas myli. Tiesiog myli. Ir aš myliu, kai mažiau ginčų.

Kiek laiko trunka draudimo išmoka jei kas nutinka?

Deja, ne greitai. Paprastai reikia pateikti aktą, nuotraukas, sąskaitas, kartais nepriklausomą ekspertizę. Jei viskas aišku – gal per kelias savaites. Jei ginčas – mėnesiai, pusmečiai. Kartais net ilgiau, jei byla keliauja per teismus. Mačiau atvejų, kai dėl brangaus pianino įvertinimo byla tęsėsi beveik metus. To niekas nepasako parduodantis "apdraustą transportavimą į UK". Jie sako – apdrausti. Skamba gražiai. O kad pinigus gausi po Kalėdų – ne. Todėl vertingiausi daiktai? Geriau vežk pats, jei gali, jei tilps automobilyje.

Dokumentai ir keisti terminai

Kas yra CMR ir ar jis manęs saugo siunčiant į Birminghamą?

CMR – tai tarptautinė konvencija, reglamentuojanti krovinių pervežimą keliais. Ji saugo, bet ne taip, kaip galvoji. Vežėjas atsakingas, bet dėl Force Majeure arba tavo pačių kaltės – nelabai. Jie turi teisę išimtis taikyti. Be to, kompensacija dažnai ribota. Pvz., jei dūžta tavo kolekcinis veidrodis, CMR mokės už svorį, o ne už meninę vertę. O Birminghamas... kelias ten toks pats kaip ir į Londoną, tik mažiau kamščių paskutinėje atkarpoje. CMR galioja visoje Europoje, taigi taip – saugo ir į Birminghamą, bet ribotai.

Ar turiu įrodyti daikto vertę jei noriu jį apdrausti?

Turi. Ir ne šiaip pasakyti "nu, jis toks brangus". Reikia sąskaitų, garantinių, banko išrašų, arba bent jau rinkos vertės įvertinimo. Žmonės mane stebina – nori apdrausti antikvarinę spintą už penkis tūkstančius, o pateikia tik savo žodį. Draudimo bendrovė to nepakankinamai vertina. Geriausias būdas – išsaugoti pirkimo dokumentus. Jei neturi – daryk detalias nuotraukas ir pasidomėk rinkos kainomis internete. Kartais pakanka sąžiningo aprašymo, bet čia jau atskiras pokalbis su draudikliu. Ne su manim.

Ką reiškia "bendras krovinio draudimas" – skamba keistai?

Skamba keistai, nes lietuviškas terminas painus. Iš tiesų tai Cargo Insurance arba pilnas krovinio draudimas. Jis dengia visą tavo siuntą nuo praradimo ar sugadinimo. Skirtingai nuo CMR, čia nereikia įrodinėti vežėjo kaltės – pakanka, kad įvykis įvyko. Žinoma, yra išimčių, pvz., netinkamas pakavimas. Bet didelis pliusas – sumokama reali vertė. Daug perkraustymo bendrovių tai siūlo kaip opciją, bet ne visos. Aš asmeniškai rekomenduoju, jei veži baldų daugiau nei už kelis tūkstančius eurų. Rimtai.

Blogi pavyzdžiai, kurių nenoriu, bet turiu papasakoti

Kodėl kai kurios įmonės sako "viskas apdrauta" bet paskui nieko neatsako?

Nes jos meluoja. Arba meluoja beveik tyčia – žodis "apdrauta" gali reikšti CMR, kuris dengia centus, o pilnas draudimas yra atskirai. Klientas supranta kaip nori. O kai bėda – aiškinama, kad "na, mes turėjome omeny standartinę apsaugą". Turėjau prieš kelis metus tokią situaciją su mažesniu vežėju. Jis šmėžavo greitai, žemesnė kaina suviliojo klientą. Po incidento – numeris nebeveikė. Tokių istorijų pilna. Patikimas apdraustas daiktų transportavimas į UK niekada neslepia, kas konkrečiai ir kaip apdrausta.

Ar teko matyti kad klientas pats kaltas bet nori draudimo pinigų?

O taip. Atsimenu vyrą, kuris pats supakavo televizorių į antklodę. Ne į dėžę, ne į putas – į antklodę. Važiavome per Vokietiją, normalus kelias, bet sankryžoje reikėjo staigiai stabdyti. TV atsirideno ir dūžo. O jis reikalavo pilnos kompensacijos. Na... aš tik vežėjas, ne teisėjas. Draudimo bendrovė atsisakė dėl "yto pakavimo" – man atrodo, taip ir buvo parašyta. Klientas paskui pyko ant visų. Būna. Žmonės kartais galvoja, kad draudimas – tai įsikūnijusi absoliuti apsauga nuo pačių kaltų sprendimų. Deja.

Koks buvo keičiausias draudimo atvejis per tavo karjerą?

Keičiausias... prieš gal dešimt metų vežiau meno kūrinį – nežinau tiksliai, ar tai buvo tapyba, ar kažkas tarp tapybos ir skulptūros, bet didelis kūrinys ten buvo. Pakuotė buvo... įdomi. Muitinėje Prancūzijoje dėl drėgmės pažeidė paviršių. Draudikas siuntė ekspertą iš Paryžiaus, kuris vertino žalą. Viskas užtruko. O blogiausia – vežėjas (ne aš, o mūsų partneris ten) bandė nuslėpti pažeidimą nuo mūsų. Išniro tik vėliau, kai ekspertas atvažiavo. Pamoka: net jei partneriai, viskas turi būti skaidru. O meno kūrinius – vežkite oro kondicionuotame transporte. Brangu, bet taip reikia.

Muitinė ir Brexit realijos

Ar draudimas padengia jei daiktai užstrigo muitinėje Douvre?

Douvre... na, tiksliau Doveris, bet taip, lietuviškai kartais taip vadinam. Šitoje vietoje – ne. Draudimas dengia fizinį sugadinimą ar praradimą, bet ne muitinės vėlavimą ar saugojimo mokesčius. Jei tavo daiktai sulaikyti dėl netinkamų dokumentų – tai tavo arba brokero problema. Gali kauptis saugojimo mokesčiai, ir jie būna pikti. Aš mačiau sąskaitą už savaitę Doverio terminale – du tūkstančiai svarų. Už laikymą. Tik už laikymą. Dėl to visad kartoju: dokumentai svarbiau negu draudimas. Be documentų (taip, kartais rašau su "c", nes galvos skausmas) niekur nenuvažiuosi.

Ar muitinės mokestis įeina į draudimą ar tai atskira eilutė?

Atskira eilutė. Visiškai atskira. Draudimas – tai transporto rizikos padengimas. Muito mokesčiai – tai valstybiniai mokesčiai. Dažnai klientai manęs klausia, o gal draudimas padengs ir PVM? Ne. Jei siunti daiktus į UK post-Brexit, gali priklausyti muitas nuo vertės. Ir jis gali būti didesnis negu pats pervežimas. Aš pats prieš dvejus metus stebėjausi, kai klientas mokėjo už seną sofą daugiau muito negu ji buvo verta. Galų gale paliko ją muitinėje. Dėl to vertink ne tik draudimą, bet ir muito sąnaudas.

Specifiniai daiktai ir smulkmenos

Ar pianinas apdraustas jei mes jį vežame į Manchesterį?

Jei apdrausti atskirai – taip. Jei tiesiog minėjai "ir dar pianinas" deklaracijoje be specifinės vertės – gali kilti problemų. Pianinai yra specifinis krovinys. Jie sunkūs, jautrūs smūgiams, temperatūrai. Mano komanda juos veža tik su specialiomis tentinėmis juostomis ir minkšta apsauga. Be to, reikia žinoti, ar jis vertinamas draudikai kaip muzikinis instrumentas, ar kaip baldas. Skiriasi. Manchesteris, beje, gražus miestas, bet keliai aplink kartais... įdomūs. Nepamenu tiksliai kurioje gatvėje buvome ratą įlūžę, bet atsimenu tą garsą, o pianinas liko sveikas, nes gerai priveržtas.

Kas yra "ypatingai jautrus krovinys" – ar mano senelio laikrodis toks?

Senelio laikrodis... greičiausiai taip. "Ypatingai jautrus" – tai daiktai, kuriems reikia specialaus tvarkymo: meno kūriniai, antikvaras, muzikos instrumentai, elektronika. Kartais net šaldytuvai. Gerai, šaldytuvai ne visada, bet jautrūs smūgiams. Jei to nepažymėsi deklaruojant, o paskui paaiškės – draudimo bendrovė gali ieškoti priežasčių nemokėti. Aš turiu kolegą, kuris vežė seną senelio laikrodį į Liverpulį. Nepažymėjo "jautru". Kas nutiko? Nieko, laimingai atkeliavo. Bet jei būtų atsitikę... žinai, geriau nereikia tos "jei" scenarijaus. Visada pabrėžk, kas vertinga ir trapu. Sutaupysi nervų.

Ar dėžės su drabužiais taip pat draudžiamos kaip ir brangi elektronika?

Teoriškai taip, bet praktikoje skiriasi kainos. Drabužiai dažnai vertinami pagal svorį, nes sudėtinga įrodyti, kad marškinėliai kainavo būtent tiek. Elektronika turi serijinius numerius, sąskaitas, konkrečią rinkos vertę. Drabužiai – subjektyvu. Jei drėbs drabužius su arbatžole... na, pervežėjas gali sakyti "jūs juos taip turėjote". Todėl brangius drabužius vežk atskirai, su etiketėmis, fotografuok. Standartinės dėžės su kasdieniais drabužiais draudžiamos, bet kompensacija bus vidutinė. Neskambink man po to su istorija apie subraižytą dizaino suknelę, kurią vežei nesupakavusi.

Pabaigai – štai kas padės išlikti ramiam

Koks tavo pirmas patarimas žmogui kuris renkasi apdraustą pervežimą į UK?

Nepasitikėk šūkiais "be jokių rūpesčių" ant svetainės. Rimtai. Rūpesčių gali būti, ir geriau prie jų pasiruošti. Surask įmonę, kuri jau vežė į UK ne vienerius metus. Paprašyk draudimo policijos numerio ir paskambink pats į draudimo bendrovę – ar tikrai galioja. Pasirašyk sutartį raštu. Žodinis susitarimas yra gražus, bet bevertis. Nufotografuok viską. Ir dar kartą nufotografuok. Jei pervežimas į Angliją kainuoja gerokai mažiau nei rinkos vidurkis – klausk kodėl. Ne gudrauk. Būna pigiai tik tada, kai kažkas nutylima.

Ar verta mokėti brangiau už pilną draudimą ar rizikuoti?

Žinai, čia kaip su gyvybės draudimu – nenori mokėti, kol nereikia. Jei veži seną sofą ir tris kėdes iš garažo – gal neverta. Jei visas būstas, nauji baldai, technika, kolekcijos – tai taip, be abejo. Aš esu matęs ir skaudžių praradimų, ir laimingų atsitiktinumų, kai mebeliai atkeliavo be įbrėžimo net be draudimo. Bet statistiškai – nelaimės pasitaiko. Ypač kelias į UK ilgas, du keltai, muitinės. Ne visada viskas kontroliuojama. Tiesiog sveikas protas: vertinga – drausti. Šlamštas – gal ir ne.

Kur rasti patikimą kompaniją kuri tikrai apdraus perkraustymą į Angliją?

Klausk aplinkinių. Forumai, Facebook grupės, pažįstami – ten realios istorijos. Ne tik penkių žvaigždučių atsiliepimai svetainėje, nes juos parašyti lengva. Pažiūrėk, ar įmonė turi fizinį biurą Lietuvoje, ar tik gražų tel numerį. Paklausk apie draudimą jau pirmo skambučio metu. Jei jie pyksta, kad per daug klausinėji – jau žinai atsakymą. Rimtas perkraustymo paslaugų tiekėjas atsakinėja ramiai, paaiškina, nesvarbu ar esi pirmą kartą vežantis, ar dešimtą. Aš asmeniškai vertinu bendravimą. Nuo pirmo "alio". Nes jei komunikacija gera, dažniausiai ir daiktai saugūs, ir nervų mažiau.

Apdraustas daiktų transportavimas į UK be jokių rūpesčių – skamba utopiškai, bet arti realybės gali būti, jei patiksi žmones, su kuriais dirbi. Rūpesčiai mažėja kai skaitai sutartis, darai nuotraukas ir nepasitiki viskuo, kas pigu. Aš per tiek metų supratau, kad geriausias draudimas – tai sąžiningas vežėjas, kuris neišsiduos pirmoje kelyje. Bet kad išloi kuo ramiau – papildomas draudimas neprošal. Sėkmės kraustantis. Anglija laukia tavo daiktų, tik pasirūpink, kad kelionė būtų saugi.