Anglija: mikroautobusu vežame greitai ir efektyviai

Daugiau nei dvidešimt metų sėdžiu už šito vairo. Perkraustymai į Angliją, iš Anglijos – ne kartą esu naktį keliavęs nuo Vilniaus iki Londono. Mikroautobusu viskas kitaip. Ne kaip su dideliu krovininiu – čia ne reikia laukti, kol surinks kitų žmonių daiktus. Tu paskambini, suderinam datą, aš atvažiuoju. Taip, kartais būna sunku, ypač jei perkraunam. Bet būtent dėl to klientai ir renkasi – greita, efektyvu ir be tos biurokratijos, kuri lydi furgonus. Šiandien atsakysiu į klausimus, kuriuos man uždavinėja beveik kasdien. Apie realų krovinių gabenimą mikroautobusu į Angliją.

Kaina, laikas ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja perkraustymas į Angliją mikroautobusu? Ne kažkoks ten sunkvežimis, o mažesnis?

Tai va, į Londoną iš Vilniaus dabar, realiai, gaunasi nuo devynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Kartais mažiau, jei turiu tuščią reisą atgal. Bet ne visada – priklauso nuo sezono. Birželis, rugpjūtis – brangiau, nes visi važiuoja. Žiemą pigiau, bet keliai prastesni. Su mikroautobusu visada pigiau negu didelis sunkvežimis (taip, žinau, reikėjo sakyt „nei“, bet žmonės taip sako). Užtat ir patogu.

Kiek dienų užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Paprastai dvi dienos. Išvažiuojam rytmetį, vakare jau prie Vokietijos sienos, pernakvojom kokiame trucking motel. Kitą dieną – per Prancūziją, keltas iš Kalė arba tunelis po Lamanšu, ir vakare Londone. Kartais, jei krovinys mažas ir klientas skambina skubantis, galima tempti per parą, bet vairuotojas pavargęs iki mėsos. O aš nemėgstu, kai mano vaikinai sėda prie vairo numirę. Geriau saugiai ir efektyviai, negu greitai į griovį.

Kaip man sužinoti, ar jūs tikrai atvažiuosite būtent tą dieną?

Hmm, čia geras klausimas. Aš stengiuosi paskambinti dieną prieš. Bet buvo – prieš trejus metus, neatsimenu tiksliai kur, gal prie Birmingemo, pavėlavau dėl gedimo. Praskambinu, pasakau: „Vyrai, bus velavimas“. Realiai geriau turėti planą B. Mes duodam tikslius numerius, galima skambinti bet kada. Taip, 99% atvažiuojam. Tą 1% paliekam gyvenimui.

Ar galima derėtis dėl kainos? Esu studentas, turiu labai mažai daiktų...

Važiuoju jau beveik dvidešimt ketverius metus ir studentus myliu. Jie turi vieną lagaminą, dėžę su knygom ir augintinį. Dažnai tą augintinį pamiršta paminėt, bet čia jau kita tema. Tai jei tikrai mažai daiktų ir turiu maršrutą – suderam. Kartais pasiimam du tokius užsakymus į vieną pusę. Tik ne siūlyk man penkis eurus ir pyragą. Buvau gavęs pyragą – skanus buvo, bet deklaracijoms neužtenka.

Ar mikroautobusu galima parvežti tik daiktus, ar ir mane, kaip keleivį, kartu?

Žinoma, kartu. Tai turbūt didžiausias pliusas. Sėdi šalia vairuotojo, matai, kur tavo daiktai. Tik vietos nedaug. Jeigu vežame pilną trijų kambarių butą, tada tu netilpsi, nebent ant daiktų (nors taip negalima, bet būna). O jei krovinys mažesnis – prašom, kelionė nemokama, tik pavalgyt kaip nors susitarkit.

Ką galima vežti, kas neleidžiama ir kaip pakuoti

Ar galiu krauti į mikroautobusą šaldytuvą, skalbimo mašiną ir tokius didelius daiktus?

Gali, bet turiu būti sąžiningas – durys yra tokios, kokios yra. Kartais reikia nuardyti apvadą, kad prasispraustų. Buvo atvejis, kai moters šaldytuvas netilpo, teko ieškot didesnio mikroautobuso. Nuostoliai man. Matuokite prieš tai. Jei telpa – vežam saugiai, tvirtinam diržais. Labai dideli prietaisai – jau gal sunkvežimis.

Ar leidžiama vežti augintinius, pvz., katę ar šunį?

Taip, vežam nuolat. Bet turi turėti veterinarinį pasą, skiepus (nepamenu ar dabar vis dar reikia pasiutligės įrašo tiksliai tokio, bet veterinaras žinos). Ir svarbu – krepšys turi būti ne išpūstas, o normalus. Vieną kartą vežiau buldogą, kuris visą kelią šnarpštė. Vairuotojas galvojo, kad varys iš proto. Gyvūnai jautrūs – stabdom dažniau.

Ar galiu krauti daiktus į maišus, ar būtina tik dėžės?

Maišai... na... gali, bet aš nerekomenduoju. Ypač tie juodi iš parduotuvių. Kartais plyšta, daiktai byra. Dėžės tvirtos, sudėliotos kaip tetrisas – erdvė maža, reikia išnaudoti kiekvieną kampą. Maišai vietos neužima, bet po trijų šimtų kilometrų tampa kamuoliais. Nusipirk kartoną, pas kaimynus paprašyk. Atsipirks.

Kas bus, jei aš kažko neįpakavęs prieš atvažiuojant?

Tada mes stovime ir laukiame. Arba pakuojame už tave, bet tai kainuoja papildomai ir nervina vairuotoją. Buvo istorija – vaikinas Londone atidaro duris, o ten kambarys kaip po sprogimo. Deklaravo „trys daiktai“. Tai tie trys daiktai užėmė tris kambarius. Pakavom valandas. Jis raudonas, mes pavargę. Kitą kartą perspėjimą siunčiu raštu.

Kaip su alkoholiu, cigaretėmis – ar galima vežti privačiam vartojimui?

Hmm, čia aš tiksliai nežinau 100% dabartinių muitų normų po Brexit, bet anksčiau galima buvo asmeniniam naudojimui. Dabar geriau nesivelkate. Muitinė gali prisikabinti. Nevežu alkoholio ne dėl to, kad esu šventas, o dėl popierizmo. Keli buteliai vyno tarp drabužių – dar keliauja, bet visą dėžę skysčių – ne. Neklausit kodėl, tiesiog nenoriu problemų pasienyje.

Kas realiai vyksta kelyje ir pasienyje

Ar vis dar reikia kokių nors dokumentų kertant sieną su mikroautobusu į Angliją?

Reikia. Pavyzdžiui, T1 dokumentas arba eksporto deklaracija – hmm, atrodo, kad dabar vadinasi kitaip, bet važiuojant į Jungtinę Karalystę reikia muitinės paperwork. Neklupinkit – mes tvarkom užsakymo metu, bet jūs turite turėti sąrašą. Ir pasus (ar asmens korteles? ne, pasus, nes Anglija ne Šengenas). Kartais kertame Doverį, kartais – eurotunelį. Ten muitininkai tikrina. Jei tvarkinga – praleidžia.

Ar tikrai taip greitai kaip sakote? O jei eilė Doverio uoste?

Oi, Doveris. Gali stovėt keturias valandas. Tunelis – pusvalandis, bet brangiau. Mikroautobusas mažesnis, kartais praleidžia greičiau. Bet jei chaosas dėl patikrų – niekas nepadarys. Buvo liepą – stovėjom aštuonias valandas. Klientas kas valandą skambina: „kur mašina?“. O aš stoviu be paaiškinimo. Tai taip, efektyviai vežam, bet pasienis – atskira šalis.

Ar vairuotojai kalba angliškai, jei reikia kalbėtis su muitininkais?

Žinoma, keiksmų žino pakankamai. Šiaip visi mūsų vaikinai angliškai susišneka. Aš pats su Londono akcentu kalbu jau dvidešimt metų. Kartais užtenka pasakyti „house removal“, parodyt popierius ir viskas. Muitininkai kai kuriuos mūsų jau pažįsta. Smulkūs vežėjai turi geresnius kontaktus nei didelės firmos. O Prancūzijos policija... ten kartais anglų kalba nereikalinga. Neketinu komentuot plačiau.

Kas nutinka, jei kelyje sugesta mikroautobusas?

Praėjusiais metais važiavom iš Mančesterio. Netoli Kalė mašina užgeso. Ne avarija, tiesiog variklis. Klientas laukia Birmingeme. Skambinėjam pagalbai, perkeliam į kitą mašiną. Vėlavimas – penkiolika valandų, bet daiktus pristatėm. Transportas – gyvas organizmas. Gedimai būna. Bet mes veikiam, o nepaliekam pakely.

Ar saugu vežti vertingus daiktus – kompiuterį, dokumentus, juvelyrą?

Aš sakau – vertingiausius daiktus, ypač dokumentus ir kompiuterius, pasiimkite į rankinį bagažą. Vežam saugiai, bet kelyje gali nutikti visko. Aš nekviesiu vagilių, bet jei kavinėje stabtelim – niekas nežiūri. Juvelyrą? Geriau siųsk registruotu paštu. Aš vežiu sofas, spintas, dviračius. Brangius relikvarius – nebent tvirtai supakuotus ir apdraustus.

Mikroautobuso privalumai ir dalykai, kurių nežino net perkraustytojai

Kodėl man geriau rinktis mikroautobusą, o ne didelį krovininį automobilį?

Didelis sunkvežimis turi savo vietą. Penkių kambarių namui – tikrai ne mikroautobusas. Bet jei esi studentas, pora, ar persikraustai iš Londono į Vilnių – tobulas. Ne laukimo, ne sandėliavimo. Užtaisom ir važiuojam. Kaina mažesnė, maršrutą darysiu pagal tavo adresą. Greita, lankstu. Gali važiuoti kartu – kaip su asmeniniu vairuotoju, tik klimatas galbūt silpnesnis.

Ar mikroautobusu galima pristatyti daiktus į patį Kornvalį ar Škotiją, o ne tik Londoną?

Gali. Bet Anglija didelė. Iki Edinburgo nuo Londono dar daug valandų. Kornvalis? Ten toli. Kaina didėja proporcinei. Kartais aš pasiūlau – vežu iki Londono, ten perduodu partneriams. Jei nori asmeniškai iki vandenyno – vairuotojas turi miegoti. Neatvažiuos per vieną naktį. Bet pasiekiam visur, kur didelis furgonas neprasispraus.

Kaip žinoti, kad įmonė, kurią renkuosi, nėra sukčiai?

Čia svarbu. Būna tokių – pasiima avansą ir dingo. Arba atvažiuoja be draudimo. Žiūrėk į atsiliepimus, bet ne tik Google – pažiūrėk Facebook grupėse „Lietuviai Londone“. Paklausk ten. Aš pats turiu senų klientų, kurie rekomenduoja. Ir jei kaina per maža, kad būtų tiesa – greičiausiai nėra tiesos. Geriau brangiau, bet saugiai. O tas, kuris žada per pusdienį – meluoja. Nepasitikėk žvirbliais parduodančiais dramblius.

Koks didžiausias kiekis daiktų telpa į mikroautobusą?

Standartiškai – apie dvylika kubinių metrų. Arba maždaug dviejų kambarių butas. Bet priklauso nuo baldų dydžio. Buvo – tetos servizas užėmė tris dėžes, nors svoris niekinis. O dvi sofos iš „Ikea“ – ir mašina pilna. Aš visada prašau nuotraukų prieš tai. Ne dėl to, kad netikiu – tiesiog noriu parinkti teisingą mašiną. Jei atvažiuosiu su per mažu – bus problemų abiem.

Dėl daiktų, kuriuos žmonės pamiršta paminėti

Ar reikia iš anksto nuimti spintų duris ar sulankstyti stalus?

Idealu – taip. Bet gyvenime tobula retai. Turim įrankius, nuardom duris, sulenkim kojas. Tik tai užima brangaus laiko. Prisimenu vieną butą Birmingeme – kambarinis augalas, kurio nepaminėjo. Mes jį vežėm, bet jis apvertė vazoną ant kilimo. Tai buvo mano kilimas, laimei. Jei paruoši daiktus – vežam efektyviau. O jei ne – adaptuojamės. Ir pakraunam kava.

Ar galima vežti daiktus, kuriuos palikau tėvų sodyboje, o pats esu Londone?

Žinoma, vadinasi „treetinis“ ar kažkaip panašiai... (taip, negaliu tiksliai ištart to žodžio, bet suprasi). Paruoši sąrašą, tėvai atidaro duris, mes pasiimam. Labai dažnas scenarijus. Žmonės emigravę, paliko daiktus, dabar nori mamos sofos. Paimam be tavo dalyvavimo. Svarbu, kad kas nors pasirašytų aktą. Kartais kaimynas. Kartais aš paskambinu mamai ir sutariam. Ji paprastai pavaišina kava. Skanaus.

Klausimai, kuriuos užduoda tikrai kiekvienas

Ar darbo dienomis geriau krauti, ar savaitgalį?

Savaitgalis mitologiškai patogus, bet sekmadieniai Anglijoje tylūs, o šeštadieniais centras užkimštas. Darbo dienomis greičiau, ypač pro Londoną. Aš mieliau kraunam pirmadieniais ar antradieniais. Penktadieniai – kamščiai baisūs. O šeštadieniais loading dock nedirba. Nors jei privatus namas – viskas vienodai. Tiesiog skambink, suderėsim pagal grafiką. Trumpai – antradienis yra nematomas herojus.

Kaip elgtis, jei mano butas yra penktame aukšte be lifto?

Tada reikia dviejų vyrų, arba trijų. Mes vežam, bet sakyk iš anksto. Nes jei aš atvažiuoju su vairuotoju, o ten sofos ir spintos – mes ne antys. Papildomos rankos kainuoja, bet būtinos. Buvo taip – klientas pasakė „be lifto“, bet pamiršo, kad laiptai spiraliniai kaip bokšte. Prisiekiau nebevažiuoti, bet po savaitės vėl važiavau. Toks darbas.

Ar verta pirkti draudimą daiktams pervežant į Angliją?

Draudimas... aš vežėjas, ne draudimo agentas. Bet senovinę komodą už tūkstantį – apdrausk. Mūsų CMR yra, bet limituotas. Kartais dūžta ne dėl mūsų kaltės. Perkrauvinant mašinas... na, būna. Papildomas draudimas brangiems daiktams – patarimas. Ne bėgant nuo atsakomybės, o dėl to, kad kelias ilgas. Pigūs daiktai? CMR pakaks.

Kaip jus rasti, jei noriu užsakyti vežimą į Angliją artimiausiu metu?

Paprastiausia – paskambinti arba parašyti. Tikrinu ryte, per pietus, prieš miegą. Kartais naktį, jei nemiegam. Neatsakau per sekundę – jei važiuoju, rankos užimtos. Bet jei palieki datą, kryptį ir kiekį – aš per pora valandų parašysiu. Jei skubus krovinys – skambink drąsiai. Kartais nepasiekia dėl tunelių. Kartok. Mes atvažiuojam greitai ir efektyviai.

Išvada

Tad štai – jei galvojat apie perkraustymą į Angliją ar iš jos, mikroautobusas dažnai yra geriausias tarpas tarp kainos, greičio ir asmeninio aptarnavimo. Ne viskas visada tobula, aš ir pavargstu, ir kartais pasiklystu, bet daiktus pristatau. Reikia tikro žmogaus, o ne korporacijos. Skambinkit, rašykit – aš realiai egzistuoju, ne tik kaip numeris internete. Anglija: mikroautobusu vežame greitai ir efektyviai, kai norisi, kad tavo daiktus netraktuotų kaip dar vieną kodą lentelėje.