Anglija: mikroautobusu pristatome asmeninius daiktus

Žinokit, per penkiolika metų vežiojant daiktus į Britaniją, aš jau tiek visko mačiau, kad kai kurias istorijas galėčiau virsti knygą. Daugelis galvoja, kad pervežimas mikroautobusu į Angliją – tai paprastas reikalas: susikrauni daiktus ir važiuoji. Na, taip ir yra, bet tik pusė tiesos. Po Brexit viskas apsivertė aukštyn kojom, o kai kurie klientai vis dar gyvena 2008-aisiais, kai pakraudavom mikroautobusą be jokio sąrašo ir tiesiog važiuodavom per Kalę. Šiandien reikia žinoti bent jau pagrindus, kad jūsų daiktai pasiektų tikslą, o ne užstrigtų muitinėje Doverio uoste. Aš čia surinkau klausimus, kuriuos man užduoda kasdien – pažiūrėkim, kas aktualiausia dabar.

Kainos ir logistika

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją, tarkim, iš Vilniaus į Londoną?

Oi, jei norit tikslaus skaičiaus, skambinkit – nes kitaip čia bus kaip spėlionės. Bet kad nekimbčiau, sakykim nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų standartiniam mikroautobusui, priklausomai nuo sezono. Štai liepos mėnesį kaina kyla kaip ant mielių, nes visi studentai važiuoja ir visi nori tą pačią savaitę. O jei žiemą, lapkričio viduryje, tai galit ir pigiau gauti, tik važiuosite gal ilgiau dėl orų. Kuras, amortizacija, vairuotojo dienpinigiai, keltas – viskas sudėta į tą sumą. Ne tik kuras, kaip kai kurie mano.

Ar galiu sutaupyti, jei turiu tik tris dėžes ir rankinę?

Trys dėžės ir rankinė? Jums tada ne atskiras mikroautobusas reikalingas, o dalinis krovinys. Kartais mes surenkam tokius „mažus“ užsakymus į vieną reisą. Buvęs atvejis, kai klientė vežėsi tik senelės porcelianą – pakišom prie didžiojo krovinio. Sumokėjo šimtą dvidešimt eurų, o ne penkis šimtus. Bet jei tikrai reikia, kad važiuotų tik jūsų daiktai ir niekas daugiau neliestų – tada jau mokat už visą mašiną. Tai toks kompromisas tarp saugumo ir piniginės. Aš renkuosi saugumą, bet ne visi turi tokią prabangą.

Kodėl vienos įmonės pigesnės už kitas dvigubai?

Tai čia aš galiu tik spėlioti, bet žinokit, kai kurie skelbimai rimtai kvepia nesąžiningai. Mačiau pervežėjų, kurie veda mikroautobusą be jokio draudimo, o jei kas įvyksta – jūs liksit prie suskilusios geldos. Kartą klientas skambino, kad radęs vežėją už du šimtus eurų. Nuvežė iki Kauno aplinkkelio ir paprašė dar šimto – antkainį „už neplanuotą degalų kainą“. Pigiausias variantas dažnai pasibaigia ašarom. Geriau sumokėti vidurkį, bet žinoti, kad daiktai atvažiuos, o ne dings kelyje kaip kojinė skalbimo mašinoj.

Ar kaina priklauso nuo to, ar daiktai pakuoti, ar ne?

Jei vairuotojas turi pakavot, kainuos papildomai, aišku. Mes ne stovykla esam – laiko niekas nedalina. Bet aš asmeniškai mieliau pasiimu gerai supakuotus daiktus. Buvo situacija – klientas pakišo pledus be dėžių, o vidury Tranzito kelio visas pluoštas išbyrėjo ant asfalto. Tiek to, neivalgysit. Supakuokit normaliai – sutaupysit nervų visiems. Kartais tenka papildomai sumokėt net už pakavimo medžiagas, jei staiga reikia. Geriau pirkit dėžes anksčiau, o ne prieš išvažiavimą.

Dokumentai ir muitinės keblumai

Ar po Brexit vis dar galima laisvai vežtis savo daiktus į Angliją?

Laisvai – tai nežinau, ar taip pasakyčiau. Anksčiau, kai JK buvo ES, tai buvo kaip į Klaipėdą nuvažiuoti. Dabar tas pats kelias, bet pasienyje padėta dešimt kartų daugiau spąstų. Jūsų daiktai tikrinami, o jei nesate deklaravę – gali uždėti sankcijas. Aš dar praeitais metais vežiau klientui katiną ir dvi dėžes knygų, tai muitinė Doverio tikrino pusvalandį. Laisvai nebevažiuoja niekas. Reikia sąrašo, reikia pagrįsti, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, ne prekybai. Pamirškit tą seną laisvą vėją.

Ką privalau parašyti sąraše, kad muitinė nepeštų?

Sąrašas turi būti prozinis, ne poezinis – suprantamai, lietuvių arba anglų kalba. Baldas – rašote „sofa, naudota“, „dviratis, naudotas“. Kiekis, apytikslė vertė eurais, svoris. Neprivalote rašyti kiekvienų kelnyčių spalvos, bet jei įrašysit „įvairūs daiktai – 1 dėžė“, muitininkas turi teisę atplėšti ją pirma. Mačiau, kaip dėl tokių neaiškių įrašų krovinys stovi karštyje tris dienas. O dėl vertės – aš nežinau, ar jie tikrins kasos čekius (bent jau aš dar nemačiau), bet rašykit realiai, ne pagal tai, ką norėtumėt gauti iš draudimo.

Ar tikrai negalima vežtis mėsos, pieno produktų ir kitų gėrybių?

Negalima. Punktas. Buvo toks atvejis – skambina klientė iš Birmingemo, sako vairuotojas paėmė dešrų ir sūrio ratą. Aš pats nelabai patikėjau, bet muitinėje tuos produktus konfiskavo ir dar baudą išrašė. Nesvarbu, kad tai jūsų mamos rūkytas kumpis – JK taisyklės griežtos dėl gyvūninės kilmės produktų. Kartais žmonės bando kišti vidun tarp drabužių, bet šunys kastruoti, uosliai. Aš ne dėl to dirbu, kad rizikuot jūsų daiktais. Verkitės su lietuvišku pienu, kai jau būsit Anglijoj, o ne vežkitės per sieną.

Ar reikia muitinės tarpininko, ar jūs patys tvarkote popierius?

Mes tvarkome paprastus dokumentus, bet jei vežat verslinį krovinį ar kažką labai specifinio – ten jau reikia tarpininko. Asmeniniams daiktams dažniausiai pakanka pateikt sąrašą ir pasirašyt muitinės deklaraciją. Vairuotojas turi CMR arba kitą lydraštį, bet tai jo rūpestis, ne jūsų. Tik štai – jei muitinė sugalvos papildomai tikrinti, tai jau gali užtrukti. Kartais Doverio pareigūnai apsileidžia, kartais dirba kaip bitės. Aš tikrai negaliu garantuot, kad praleis per pusvalandį, nepriklausomai nuo to, ką pasakos kiti.

Ką daryti jei HMRC sustabrina pasienyje ir pradeda kratyti?

Sustokit, nesišypsokit per daug (nejuokauju, šypsokitės), ir atsakinėkit tiesiai į klausimus. Jei turit sąrašą ir įrodymus, kad tai jūsų daiktai – daugeliu atvejų praleidžia. Buvo neišdirbtų atvejų, kai klientas vežėsi antikvarinį veidrodį – muitininkas įtarė, kad prekiai. Reikėjo parodyti nuotraukas iš senelių namų. Po dviejų valandų paleido. Blogiausia, ką galit padaryti – nervintis ir grūmoti telefonu. Tada jie tikrai iškrauks viską ant žvyro. Vairuotojas ten su jumis, jis padės, bet galutinis sprendimas – jų.

Pakavimas ir pasiruošimas – ko žmonės neretai nepastebi

Ar tikrai turiu viską dėti į dėžes, ar galiu palikti maišuose?

Maišai – piktžale. Kremai, kartoniniai maišeliai, tie dideli IKEA maišai – viskas trūkinėja ir slampinėja. Buvo reisas, kai klientė supakavo viską į juodas šiukšlių maišus. Nuvežėm iki Notingamo, o ten lietus. Maišai suplyšo, daiktai ant asfalto, ašaros. Tvirtos dėžės, lipni juosta, žymėjimas „stiklas“ – štai jūsų draugai. Tiesa, kartais žmonėsir neteisingai sudeda – sunkūs daiktai didelės dėžės dugne, lengvi viršuje. Ne. Atvirkščiai. Nepamirškit, mikroautobusas daužosi, ypač keltu per bangas.

Ar reikia išardyti baldus prieš pakraunant į mikroautobusą?

Jei norit sutaupyt vietos ir nevežioti orą – taip. Sofos kojos, stalo kojos, atlošai – viskas kuo smulkiau. Aš žinau, kad tai skamba kaip akivaizdumas, bet kartą vežėm spintą, kuri buvo tokia didelė, kad tilpo tik kampu. Vairuotojas praktiškai gulėjo ant vairo. Galų gale klientas pats atsuko kojas kieme, nes mes neturėjom rakto (turėjom, bet jis netiko, nes klientas pats buvo pakeitęs spyną). Ne mūsų darbas ardyti, nebent sutartai. Bet jei ardysim mes – laiko sąnaudos, o laikas pinigai. Suprantat? Geriau išvakarėse padarykit tai patys, ramiai.

Ką daryti su buitine technika – ar galiu vežtis skalbyklę ir šaldytuvą?

Buitinė technika vežasi, bet turi būti sausa. Šaldytuvas turi išbūti atjungtas minimum parą, dažniau – dvi. Buvo klientas, kuris sukišo šaldytuvą su ledukais. Per keltą atitirpo, vanduo užpylė kartonines dėžes po apačia. Knygos – history. Aš tada galvojau, kodėl krovinys toks sunkus, o ten paplūdimys viduje. Skalbyklę atriškit žarnas, išleiskit vandenį. O dėl elektros standartų – Anglijoj kištukai kitokie, tai jūsų technika veikia su adapteriu, bet nebūtinai taip, kaip Lietuvoj. Elektrikas bare sutvarkys.

Kaip pažymėti dėžes, kad vairuotojas žinotų kas kur?

Numeruojat ir rašot ant šono su flomasteriu. „Virtuvė – 3“, „Miegamasis – 1“. Venkit rašyt „svarbu“ arba „žiūrėk čia“ – vairuotojui nerūpi emocijos, rūpi efektyvumas. Kartą klientas sugalvojo spalvotus lipdukus. Atrodo gražu, kol pradedi kraut tamsioj pakrovimo aikštelėj. Aš pats namie kitaip tapau sienas, bet kai kraunama mašina – tik juoda ant balto. Ir dar: dėžės su daiktais „pirmam reikalingi“ dedamos prie durų, o ne į gilų užkaborį.

Ar galima vežtis augalų ir sėklų?

Aš čia turiu pasakyti, kad nežinau tiksliai dėl visų augalų rūšių – gal geriau pasitikrinkit UK gov svetainėj, nes taisyklės gali keistis ir aš nesu dendrologas. Bet ką aš žinau – kad žemės, molio, vazonai su juoda žeme greičiausiai bus problematiški. Nuo 2024 įsigalėjo dar griežtesnės fitosanitarijos taisyklės. Buvo, kad atėmė vazoninę palmę, o klientas sielvartavo savaitę. Kai kurie vežėjai tiesiog atsisako vežti gyvą produkciją. Aš irgi nenoriu rizikuot delspinigiais pasienyje.

Kas jei dar nežinau tikslaus adreso Anglijoje, kur pristatyti?

Pasitaiko. Žmonės dažnai važiuoja pirma, daiktai paskui. Tada mes aptarsim saugojimo tašką – gali būti mūsų partnerių sandėlis, dažniausiai netoli Londono, kartais Birmingemo apylinkėj. Savaitę daiktai saugiai stovi, jūs turbūt nusiperkat sofą vietoj. Bet saugojimas kainuoja. Geriau turėt adresą, nes mikroautobusas nėra karavanas – negali su juo gyventi porą savaičių iki apsisprendžiat. Aš asmeniškai mėgstu, kai adresas žinomas iškart. Realiai sutaupom pusdienį, kuris kitam klientui būtų auksinis.

Kas vyksta kelyje ir pristatymo metu

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš mano durų į duris Anglijoje, ar persikrauna?

Durų iki durų – taip, jei tai mano mikroautobusas ir aš pats vežu. Bet yra toks niuansas: kai kurie vežėjai surenka iš jūsų daiktus mažesniu bagažiniu, perkelia į didelę mašiną kelyje, o tada vėl perskirsto. Tai nebūtinai blogai, bet didesnė tikimybė, kad kažkas pasimes. Aš siunčiu savo vairuotoją tiesiai. Kartą, prisipažinsiu, mūsų mikroautobusas sulūžo ties Lille, Prancūzijoj. Teko persikrauti į kitą, kurį siunčiau iš Briuselio. Klientas suprato – mes susisiekėm, niekas nesikrimto, bet toks gyvenimas.

Kiek laiko dažniausiai užtrunka visa kelionė?

Iš Lietuvos centro iki Londono – dvi su puse, trys dienos. Ne dėl to, kad toli, o dėl keltų eilių ir vairuotojo poilsio. ES reglamentai draudžia vairuot be sustojimų. Kartais vairuotojas galvoja apie nukrypimą į Paryžių aplankyt brolį, bet mes tokių dalykų neleidžiam. Realiai – keltas nuo Dunkirk ar Calais vėluoja, Doverio uostas kamščiuoja. Žiemą dar slidžiau. Aš niekada nepažadu dviejų dienų, nors techniškai galima. Verčiau pažadu tris, o pristatau per dvi su puse – visi laimingi.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus į butą antrame aukšte be lifto?

Tai čia priklauso. Jis vairuotojas, ne Herkules. Jei dėžės – sutartai galima pašnekėti, kad padeda, bet ne iki devinto aukšto su kėdžių rinkiniu. Buvo atvejis – Londono centre ketvirtas aukštas, laiptai kaip špygbyje, o klientas pasiūlė arbatą kaip atlygį. Vairuotojas neįsižeidė, bet dusdamas suprato, kad paslaugų verslas kartais reikalauja ir prakaito. Jei žinot, kad viskas aukštai – pasakykit iš anksto, mes pasiimam pagalbininką už papildomą mokestį. Nenorit, kad jūsų šaldytuvas nusileistų laiptais greičiau nei pats vairuotojas.

Kas jei pristatymo dieną aš negaliu būti vietoje?

Ne bėda, jei žinom iš anksto. Galit įgalioti kaimyną, draugą – kas nors pasirašo priėmimo aktą. Bet jei nieko nėra ir vairuotojas stovi prie durų – jis priima sprendimą. Arba palieka prie durų (ne, nepalieka, jei vertinga), arba veža atgal į saugyklą. Saugykla – papildomi pinigai. Buvo atvejis, kai klientas pamiršo reisu skristi. Daiktai savaitę pabuvo, klientas pyko ant mūsų, bet ką aš galiu padaryt? Aš nesu pranašas. Praneškit bent dieną prieš – tada susitvarkom.

Ar daiktai apdrausti, jeigu tarp krovinių kas nors sudūžta?

Taip, bet ne visada tobula. Mūsų CMR draudimas dengia tam tikrą sumą, bet ne viską. Antikvariatai, vertingi papuošalai – reikia atskiro draudimo. Buvę, kad dūžo lempa. Klientas skelbė, kad ji verta tūkstančio. Realiai antrinėje rinkoj kainavo šimtą penkiasdešimt. Draudimas atlygino rinkos vertę, o ne emocinę. Jei neapakavot lempos putplasčiu – gišite didesnę atsakomybę ant savęs. Aš sakau visiem: brangius daiktus vežkitės rankinėj arba drauskit atskirai. Nenorit, kad skubių krovinių tvarka taptų jūsų šeimos archyvų tragedija.

Daiktai, apie kuriuos žmonės pamiršta paklausti

Ar galiu vežtis dviratį, sulankstomą lovelę ir vaikišką vežimėlį?

Dviratis – taip, bet atukite vairą ir padinkite tarp dėžių, kad nebraižytų. Vežimėliai ir lovelės – dažnai problematiški, nes žmonės mano, kad tai ne daiktai, o kažkas panašaus į orą. Metaliniai rėmai subraižo baldus. Buvę, kad dviratis nugramdė veidrodžio kampą kitam klientui, nes buvo supakuotas ne į celofaną. Aš visada sakau – jei metalas liečia medį, ten bus žymė. Apvyniokite bent antklode. O ir dviračiams JK galioja kitos taisyklės – neatsivežkit sugedusio ir tikėkitės čia neremontuot.

Kodėl kai kurie vežėjai tiesiog dingo po avansinio mokėjimo?

Šitas man skauda. Buvę ne vienas atvejis, kai skambina žmonės, sako sumokėję dviejų šimtų eurų avansą kažkokiam Vaiduoliui iš feisbuko grupės, o tas Vaiduolis dezaktyvavo telefoną. Tai ne mano kompanija, ačiū dievui, bet aš girdiu tai per dažnai. Šioje srityje pilna pavienių vairuotojų be jokių įsipareigojimų. Jie pasiima tris užsakymus, surenka pinigus ir pabėga. Messi kažkada irgi praleido baudinį – visiškai ne į temą, bet taip, pasitikrinkit įmonę. Mokėkit avansą tik turėdami sutartį su rekvizitais.

Ar galima mokėti grynaisiais kai kuriai sumai, kad sutaupyt mokesčių?

Aš ne VMI ir ne advokatas, bet pasakysiu kaip draugas: jei kas nors siūlo mokėt į rankas be kvito – pagalvokit, ar jis rytoj atvažiuos spręsti problemos, jei jūsų daiktai dings. Aš vedu viską per banką, net jei klientas prašo „dėl draugystės“. Ne, draugystė baigiasi ten, kur prasideda atsakomybė. Tiksliau, prasideda dokumentai. Be to, jei bekvitis mokėjimas – jūs neturit jokių įrodymų. Buvęs reisas, klientas skundėsi. Aš parodžiau pavedimą, jis parodė žinutę. Laimėjau aš. Tie žodžiai.

Kada geriau siųsti daiktus – vasarą ar žiemą?

Vasarą visi nori, todėl kainos aukštesnės ir eilės ilgesnės. Bet dienos ilgos, vairuotojas mato, kaip kraunama, mažiau rizikos dėl slidžios rampų. Žiemą pigiau, bet jei keltas atšaukiamas dėl audros – sėdite be savo daiktų savaitę ilgiau. Aš asmeniškai renkuosi gegužę arba rugsėjį. Ne karšta, ne šalta, prekybcentriuose ne pilna studentų. Realiai optimaliausias laikas – tada, kai jūs pats pasiruošę. Nebūna taip, kad siuntimas vasarą garantuoja laimę, o žiemą – tragediją.

Ar jūs galite ne tik pristatyti, bet ir supakuoti visą butą nuo A iki Z?

Galim, bet čia jau pilnas perkraustymas, ne tik mikroautobusas. Komanda atvažiuoja, pakuoja, išardyklo baldus, veža, iškrauna, surenka. Bet kainuoja kitaip – dienos darbas dviejų žmonių. Jei norit sutaupyt, pakuokitės patys. Jei neturit laiko – mes esam tam. Buvęs atvejis, kai studentas Vilniuje paskutinę naktį prieš skrydį supakavo butą per aštuonias valandas. Atsibudo mano komanda. Aš pats to nebegaliu – nugara ne ta po tiek metų. Bet mūsų vaikinai jauni, stiprūs, kupini entuziazmo ir kavos.

Išvada

Taigi, jei planuojat persikraustymą į Angliją ir norit, kad asmeniniai daiktai atvyktų sveiki, gyvi ir laiku – rinkitės ne pagal kainą lentelėj, o pagal tai, ar su vežėju galit pasikalbėt kaip su žmogumi. Aš per dešimt metų mačiau ir herojų, ir aferistų, ir visko tarp jų. Mikroautobusu pervežti daiktus į Londoną ar Birmingemą nėra raketų mokslas, bet reikia kantrybės ir teisingų popierių. Užduokit klausimus, skaitykit sutartis ir nepirkat katės maiše – o jei nežinot kaip pradėt, parašykit. Padėsim.