Vokietijos maršrutu: efektyvūs išvykimo ir atvykimo laikai bei logistikos niuansai

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė ir viena svarbiausių transporto krypčių Europoje. Kasdien šia šalimi keliauja tūkstančiai tonų krovinių, o tarp šalių susisiekimas tampa vis intensyvesnis. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, aiškiai matau, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne tik greičiuje ar mažiausio kuro sąnaudų siekiame, o, pirmiausia, tikslume ir planavime. Klientas, kuris užsakoma pervežimą, dažnai mato tik dvi taškus – išvykimo vietą ir paskirties vietą. Tačiau tarp šių taškų driekiasi šimtai kilometrų kelių, kurių eiga priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo kelių dangos būklės iki vokiškojo disciplinos supratimo.

Šiame straipsnyje norime paaiškinti, kodėl taip svarbu teisingai pasirinkti išvykimo ir atvykimo laikus, ką tai reiškia jūsų kroviniui ar kelionei ir kaip profesionali logistika gali užtikrinti, kad viskas vyktų be nereikalingų nesklandumų. Suprasdami maršruto specifiką, galėsite ne tik geriau planuoti savo veiklą, bet ir išvengti papildomų nervų bei finansinių nuostolių.

Įvadas: kodėl laikas logistikoje yra pinigai

Kelionė į Vokietiją nėra paprasta tiesi linija. Lietuvoje mes įpratę prie tam tikrų kelių standartų, tačiau kirtus Lenkijos sieną ir artėjant prie Vokietijos, situacija keičiasi. Čia susiduria skirtingi eismo taisyklių reglamentavimai, skirtingos kultūros ir, svarbiausia, skirtingas laiko suvokimas. Vokiškajame versle laikas – tai ne apytikslis konceptas, o griežtas standartas.

Ilgametė patirtis moko, kad bene dažniausia problema nėra pats nuotolis, kuris tarp Vilniaus ir, tarkime, Berlyno ar Miuncheno sudaro apie 1000–1300 kilometrų. Problema dažniausiai kyla dėl netikslaus laiko planavimo. Vairuotojui ar keleiviui išvykus netinkamu laiku, jis gali patekti į „spūstį“ ne fiziškai, o administraciškai – pvz., į priešpaskutinę valandą prieš sandėlio uždarymą ar į sunkvežimių eismo ribojimus (Fahrverbot).

Todėl, kalbėdami apie „patogius išvykimo ir atvykimo laikus“, turime omenyje ne tai, kad keliautojui patiks vaizdingas saulėlydis vairuojant, o tai, krovinys ar asmuo atvyks tada, kai jį tikėjasi, ir kai galima atlikti reikiamus veiksmus be jokio laukimo. Straipsnio eigoje panagrinėsime, iš ko susideda šis logistinis mazgas ir kaip jį sujungti į vieną veikiantį mechanizmą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kodėl taip svarbu išvykti būtent nurodytu laiku, jei kelionė į Vokietiją trunka apie 12–14 valandų?

Nors atrodo, kad 12–14 valandų yra fiksuotas laikas, tarptautiniuose pervežimuose egzistuoja daug kintamųjų. Jei vairuotojas išvyksta valanda vėliau, jis praranda ne tik šią valandą, bet ir rizikuoja įsliūgti į pietų pertraukos meto spūstis arba, kas blogiau, atvyti į paskirties vietą po sandėlio darbo valandų pabaigos. Vokietijoje dauguma logistikos centrų dirba griežtu grafiku – pvz., nuo 7:00 ryto iki 16:00 valandos. Atvykus vėliau, net jei už vartais stovi priėmimo skyriaus darbuotojas, krovinio iškrovimas gali būti atidėtas rytoj. Tai reiškia dienos prastovą, kurios kainą klientui tenka mokėti. Be to, vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas (tachografas), tad vėlyvas išvykimas gali lemti neįmanomą atvykti laiku dėl poilsio režimo pažeidimo rizikos.

2. Kaip Lenkijos keliai ir eismas veikia plano sudarymą?

Lenkija yra nepraleistinas etapas vykstant į Vokietiją. Nors pastaraisiais metais A2 autostrados kokybė gerokai pagerėjo, vis tiek susiduriame su eismo intensyvumo problemomis, ypač netoli Varšuvos arba Poznanės. Svarbu įvertinti, kad Lenkijoje eismo įvykių statistika yra aukštesnė, o greičio apribojimai vietinėse keliuose gali smarkiai sulėtinti judėjimą. Patyręs ekspertas visada įtrauks į grafiką laiko rezervą („buferį“) kirtus Lenkijos sieną arba važiuojant per populiariausius magistralių mazgus. Be to, degalinių pasiskirstymas ir kainos taip pat gali daryti įtaką sustojimų trukmei. Planuodami išvykimą, stengiamės, kad per Lenkiją būtų važiuojama naktį arba ankstyvais rytais, kai eismo intensyvumas mažesnis, kad netrukdytų patekti į Vokietiją laiku.

3. Kas yra „laiko langai“ (Time windows) Vokietijos sandėliuose ir kodėl jie taip griežti?

Vokietijoje logistika veikia pagal „Just-in-Time“ (tik laiku) principą. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi būti priimtas tiksliai nustatytu laiku, dažnai irgi tiksliai nustatyta vieta (dokų skyrius). Šis laiko intervalas, vadinamas „Time Window“, paprastai trunka 15–30 minutes. Jei vairuotojas atvyksta anksčiau, jam gali būti neleista įvažiuoti, kad neužrakintų įvažiavimo aikštelės kitems. Jei atvyksta vėliau – krovinys gali būti atmestas arba jam taikomi dideli baudiniai mokestis už vėlavimą. Mūsų užduotis – suderinti išvykimo laiką taip, kad atvykimas būtų ne anksčiau nei 15 min. prieš nustatytą laiką, tačiau tiksliai laiku. Tai reikalauja labos koordinacijos ir kelio eigos stebėjimo realiu laiku.

4. Kokios taisyklės taikomos vairuotojų poilsiui ir kaip tai keičia atvykimo laiką?

Europos Sąjungoje galioja griežtos vairuotojų darbo laiko taisyklės. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Planuodami maršrutą, negalime tiesiog padalyti atstumo vidutiniu greičiu. Turime skaičiuoti vairuotojo „ritmą“. Pavyzdžiui, jei reikia atvykti į Vokietiją ryte, vairuotojas dažnai turi išvykti vakare, kad naktį nusistotų į poilsį, o ryte, kai prasideda darbo valandos, būtų atvykęs. Jei išvyksime per vėlai, vairuotojui teks atlikti poilsį artėjant prie paskirties vietos, kas automatiniškai nukels atvykimo laiką į poilsio pabaigą, t. y. dar 11 valandų.

5. Ar tikrai yra skirtumas, kada savaitės dieną vykti į Vokietiją?

Absoliučiai taip. Vokietijoje galioja griežti sunkvežimių eismo ribojimai (Fahrverbot). Sunkieji krovininiai automobiliai (virš 7,5 tonos) negali važiuoti sekmadieniais ir švenčiadieniais nuo 00:00 iki 22:00 valandos, o dažnai ir visą dieną. Taip pat yra ribojimai vasaros atostogų metu (pvz., prieš Kalėdas, Velykas ar per vasaros šventes). Jei planuojate pervežimą, kuris turi baigtis penktadienį, būtina atsižvelgti, kad vairuotojas gali būti priverstas sustoti prieš pat šventę. Todėl patogiausi išvykimo laikai yra tokie, kad kelionė baigtųsi darbo dienomis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, arba ankstyvą penktadienio rytą. Sekmadienio atvykimas yra neįmanomas be ypatingų leidimų.

6. Kokį įtaką atvykimo laikui turi Vokietijos autostradų eismo sąlyvos („Baustellen“)?

Vokietijos autostrados (Autobahn) žinomos savo greičiu, tačiau ir darbo vietomis (Baustellen). Statybų zonų čia visada yra gana daug, ir jos dažnai sukelia didelius spūstius, netgi naktį. GPS navigacijos kartos ne visada atspindi realią situaciją arba naujausius ribojimus. Mūsų patirtis rodo, kad reikia numatyti papildomą 30–60 minučių rezervą, jei maršrutas eina per didžiuosius miestus (Frankfurtas, Niurnbergas, Miunchenas). Be to, Vokietijoje yra daug siaurų ruožų, kuriuose vyksta kapitaliniai remontai. Planuodami išvykimą, tikriname ne tik atstumą, bet ir dabartinę eismo situaciją, kad nenukryptume nuo grafiko dėl netikėtos „Baustelle“ eilės.

7. Kas nutinka, jei dėl techninių problemų vėluojame, ir kaip tai sprendžiama?

Techniniai gedimai – tai neišvengiama dalis transporto. Jei įvyksta gedimas (pneumatinės sistemos klaida, padangų plyšimas ar variklio problema), sustojame ir spręsti problemą. Tačiau čia įsijungia komunikacija. Negalime tiesiog tyčiotis – nedelsiant pranešame klientui apie vėlavimą. Jei krovinys skubus, stengiamės organizuoti krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę (tranzitą), kad jis pasiektų paskirties vietą. Tačiau tai brangus ir sudėtingas procesas. Todėl geriausias išsigryninimo būdas – prevencija. Prieš išvykstant atliekama techniška apžiūra, o maršrutas planuojas taip, kad net ir esant nedideliam vėlavimui, būtų galima jį susigrąžinti be pažeidžiant vairuotojo poilsio režimo.

8. Kaip metų laikas (žiema vs. vasara) veikia išvykimo laiko pasirinkimą?

Žiemą situacija kardinaliai pasikeičia. Vokietijoje ir Lenkijoje sniegas, ledas ar rūkas gali sulėtinti eismą kelis kartus. Žiemos ratlankių naudojimas Vokietijoje yra privalomas, tai nėra problema, tačiau eigoje susidarius spūstims dėl slidžių kelio dangų, planas gali suirti. Žiemą stengiamės siūlyti išvykti ankstesniu laiku, arba netgi diena anksčiau, jei orų prognozės perspėja apie blogą orą. Vasarą problema gali būti karščių sukelti oro srautų pertekliai ant greitkelių (vadinami „Stau“) bei didelis turistų srautas. Vasarą atostogų metu (dažniausiai liepos–rugpjūčio mėn.) Vokietijoje daugiau eismo įvykių, todėl planuojame maršrutus atsargiau.

9. Ar klientas gali pasirinkti konkretų atvykimo laiką, ir ar visada įmanoma jį įvykdyti?

Klientas visada gali išreikšti norą, kad krovinys atvyktų tarkime 8:00 ryto. Ar tai įmanoma, priklauso nuo realijų. Jei krovinys yra Klaipėdoje ir turi atvykti į Miuncheną ryte, techniniu požiūriu tai įmanoma tik jei vairuotojas išvyks ankstyvą vakarą ir naktį praleis poilsio netoli paskirties vietos. Tačiau jei kelionės trukmė viršija leidžiamą vairavimo laiką, mes negalime pažeisti įstatymų. Mūsų pareiga – klientui aiškiai paaiškinti fizines galimybes. Jei klientas reikalauja neįmanomo laiko, mes siūlome kompromisinius variantus, pvz., krovinio pristatymą vėliau, tačiau su garantija, arba išvykimo anksčiau, jei tai įmanoma pagal krovinio paruošimo procesą.

10. Kokias technologijas naudojate laiko planavimui ir stebėjimui?

Šiuolaikinė logistika be technologijų neįsivaizduojama. Naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik automobilio vietą, bet ir jo greitį, kuro suvartojimą, netgi vairuotojo darbo laiką.