Viskas apie krovinių pervežimo laikus iš Vokietijos: išvykimas, tranzitas ir atvykimas

Vokietija yra ne tik didžiausia Europos Sąjungos ekonomika, bet ir pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių įvairiausius krovinius – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų pramonės įrengimų. Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu pasakyti tikrai: vienas dažniausiai klientų užduodamų klausimų yra „Kiek laiko užtruks?“ arba „Kiek valandų vairuotojas išvyks?“.

Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – žiūrime į žemėlapį, skaičiuojame atstumą ir dalijame iš vidutinio greičio. Tačiau praktikoje logistika yra daug sudėtingesnis organizmas. Išvykimo ir atvykimo laikai priklauso ne tik nuo kilometrų, bet ir nuo krovinio rūšies, pakavimo, vairuotojo darbo laiko apribojimų, oro sąlygų ir netgi Vokietijos vidaus eismo taisyklių. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsiu, kaip formuojasi šie laikai, ką jūsų laukia kelyje ir kodėl tikslus laikas nurodytas valandomis, o ne minutėmis.

Supratus šiuos procesus, klientas gali ne tik realiau planuoti savo verslo veiklą, bet ir išvengti nereikalingo streso bei nerimo, laukdamas siuntos. Žinoma – kiekvienas krovinys yra unikalus, tačiau bendri logistikos dėsniai lieka nepakitę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums sužinoti visus svarbiausius niuansus, susijusius su krovinių išvykimu iš Vokietijos ir atvykimu į Lietuvą.

1. Koks vidutinis krovinių pervežimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis tranzito laikas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos regiono išvykstama ir į kurį Lietuvos miestą važiuojama. Jei kalbame apie standartinį tentinį krovinią (daiktiniai kroviniai), tai paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Pavyzdžiui, krovinys, įsikraunantis netoli Berlyno ir važiuojantis į Vilnių, gali atvykti jau kitą dieną arba po 24 valandų, jei tai yra „expres“ (greitasis) reisas.

Tačiau jei siunta renkama iš Pietų Vokietijos (pavyzdžiui, Miuncheno ar Štutgarto regiono) ir vežama į Klaipėdą arba Šiaulius, tai kelias gali užtrukti iki 3–4 dienų. Svarbu atsižvelgti į tai, kad tai ne yra tik vairavimo laikas. Čia įskaičiuojamas laikas iškrovimui pas siuntėją, galimas laukimas terminaluose (jei tai dalinis krovinys), vairuotojo poilsis ir iškrovimas pas gavėją Lietuvoje. Todėl, kai planuojate gamybos procesus ar prekybą, visada verta palikti laiko rezervą – idealiu atveju 48 valandas pridėti prie fizinio vairavimo laiko.

2. Kaip nustatomas tikslus išvykimo laikas iš sandėlio Vokietijoje?

Tikslaus išvykimo laiko nustatyti yra vienas sunkiausių uždavinių logistikoje. Dažnai klientai mano, kad jei vairuotojas atvyksta į sandėlį 8:00 ryte, tai jis ir išvyksta 8:15. Tačiau realybėje procesas vyksta taip: pirmiausia vairuotojas turi užregistruoti sandėlyje (gates), tada laukia, kol bus priimtas. Vėliau prasideda paieška ir krovimo procesas (picking).

Jei tai yra pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load), krovimas gali trukti nuo 1 iki 3 valandų, priklausomai nuo krovinio tipo – ar tai yra padėtos ant euro paletės prekės, kurias lengva pakrauti keltuvu, ar tai neformuotas krovinys, reikalaujantis fizinio kraunojimo. Po krovimo būtina užpildyti visus dokumentus (prekių vadybos sąrašą, CMR sąskaitas-faktūras), uždaryti tentą ir uždėti plombas.

Tik tada, kai vairuotojas išvažiuoja pro sandėlio vartus su uždarytu tentu, laikomas faktinis išvykimas. Todėl dažnai sakome, kad „išvykimo langas“ yra ne konkreti valanda, o dienos dalis, pavyzdžiui, „išvyks popietę“ arba „išvyks iki vidurdienio“.

3. Ar savaitgaliais ir švenčių dienomis vyksta pervežimai iš Vokietijos?

Vokietija turi griežtą įstatymų sistemą, reglamentuojančią vairuotojų darbo laiką ir poilsį, taip pat krovinių pervežimą poilsio dienomis. Vokietijoje galioja vadinamasis „Sonntagsfahrverbot“ – draudimas važiuoti sunkvežimiais su kroviniu sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai reiškia, kad net jei vairuotojas sėkmingai įkrovė krovinį šeštadienį ir jis jau yra sunkvežimyje, sekmadienį jis negali važiuoti – privalo stovėti.

Ši taisyklė turi tiesioginės įtakos atvykimo laikams. Jei jūsų krovinys buvo paruoštas penktadienį, o vairuotojas atvyko įkrauti šeštadienį rytą, tai po įkrovimo jis gali nuvažiuoti tik iki artimiausios poilsiavietės arba sandėlio, kur gali statyti mašiną legaliai, ir laukti iki pirmadienio ryto. Pirmadienį rytą, kai tik leidžiama pradėti vairuoti (paprastai nuo 00:00 arba 22:00 sekmadienio vakare, priklausomai nuo federalinės žemės), kelias tęsiasi. Todėl planuodami siuntas prieš šventes, visada derėtų numatyti 1–2 dienų delsą dėl šių apribojimų.

4. Kuo skiriasi pilno (FTL) ir dalinio (LTL) krovinio laikai?

Tai vienas esminių dalykų, kurį klientai dažnai painioja. FTL (Full Truck Load) – tai kai visas sunkvežimis priklauso jums. Tokiu atveju maršrutas planuojamas tiesiogiai: išsiuntėjo sandėlys -> gavėjo sandėlis. Vairuotojas sustoja tik degalams ir poilsiniams. Tai greičiausias būdas.

LTL (Less than Truck Load) arba daliniai kroviniai – tai kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų daiktai. Čia struktūra kita: vairuotojas renka krovinius iš keliasdešimt vietų Vokietijoje, juos veža į konsolidacijos terminalą (pavyzdžiui, netoli Berlyno arba Frankfurte), kur juos iškrauna, perrūšiuoja ir įkrauna į kitą sunkvežimį, važiuojantį į Lietuvą. Vėliau Lietuvoje šis sunkvežimis gali važiuoti po kelis miestus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys) iškrauninėdamas po truputį kiekvienam.

Dėl šios „puzzle“ darybos proceso dalinių krovinių terminas gali būti ilgesnis – nuo 3 iki 5 darbo dienų. Jei jums skubu, visada verta rinktis FTL arba ekspresinį dalinį pervežimą, kur vairuotojas renka mažiau siuntų.

5. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) veikia atvykimo laiką?

Europos Sąjungoje galioja griežti tachografo naudojimo reglamentai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 + 30 min). Be to, per 24 valandų jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų dukart per savaitę) ir privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Kas tai reiškia klientui? Jei atstumas nuo Vokietijos iki Lietuvos yra apie 1200 km, tai grynas vairavimo laikas sudaro apie 12–14 valandų. Kadangi vairuotojas negali vairuoti 14 valandų iš eilės, jis privalo sustoti poilsio. Dažniausiai tai atsitanka Lenkijoje arba netoli Vokietijos ir Lenkijos bordero. Taigi, jei krovinys išvyksta iš Vokietijos vakare, vairuotojas pavėluva pasiekti Lietuvą tą pačią dieną ir atvyksta kitą dieną rytą po poilsio. Nėra jokios galimybės „paspausti“ šį laiką, nes tai yra saugumo klausimas, už kurį atsakinga ne tik pervežėjo kompanija, bet ir pats vairuotojas (bausmės gali būti labai didelės).

6. Ar į atvykimo laiką įtakoja Vokietijos vietos eismo sąlygos ir „Rush Hours“?

Absoliučiai taip. Vokietija yra labai urbanizuota šalis, o jos automagistralės (Autobahn) dažnai būna perkrautos. Ypač didelis eismo intensyvumas pastebimas Ruhr srityje (Vokietijos pramonės širdis), aplink Miuncheną, Frankfurtą ir Štutgartą. Jei vairuotojas privalo važiuoti pro šiuos miestus ryto arba vakaro popietės spūstyse, jis gali prarasti kelias valandas.

Be to, Vokietijoje dažnai vyksta automagistralių remonto darbai (Baustellen). Juos lydi apribojimai (greičio mažinimas, vienos eismo juostos uždarymas), kas taip pat sulėtina judėjimą. Meteorologinės sąlygos taip pat sukelia delay’ų – žiemos metu Vokietijoje dažnai pasitaiko sniego liūtys, dėl kurių gali būti uždaromos kai kurios magistralės arba įvedamas 60 km/h greičio limitas visiems sunkvežimiams. Visos šios aplinkybės yra neprognozuojamos, todėl patyręs ekspertas visada sako: „Planuokite atvykimą su dienos atsarga“.

7. Kaip vyksta komunikacija ir kam pranešama apie vėlavimus?

Profesionali logistikos kompanija turi veikiančią komunikacijos sistemą. Paprastai procesas atrodo taip: kai tik vairuotojas užbaigia krovimą ir išvyksta iš Vokietijos sandėlio, jis praneša savo dispečeriui. Dispečeris tada įveda duomenis į sistemą ir automatiškai arba rankiniu būdu siunčia pranešimą klientui (el. paštu arba SMS) su numatomu atvykimo laiku.

Jeigu kelyje įvyksta nesklandumų (eilės, avarija, techninė gedimas), vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui. Dispečeris tada susisiekti su klientu ir informuoja apie vėlavimą bei jo priežastį. Ypač svarbu tai tada, jei krovinys turi būti paimtas tikslų laiką (pavyzdžiui, prieš sandėlio uždarymą arba prieš šventes). Nerekomenduojama laukti, kol vairuotojas pats paskambins gavėjui – geriau, jei tarpininkauja logistikos vadybininkas, kuris gali suorganizuoti alternatyvų sprendimą (pavyzdžiui, perkraunimą į mažesnę mašiną paskutiniam etapui, jei didelis sunkvežimis užstrigo).

8. Kokios dokumentų tvarkos reikia norint užtikrinti greitą išvykimą?

Dokumentų tvarka – tai dažniausia vėlavimų priežastis. Kad vairuotojas galėtų išvykti laiku, sandėlio darbuotojai ir vairuotojas turi susitarti dėl dokumentų. Būtina, kad CMR (tarptautinė vežimo sąskaita) būtų užpildyta teisingai: nurodytas tikslus krovinio svoris, vietų skaičius, gavėjo duomenys ir prekių pavadinimai.

Jeigu dokumentuose yra klaidų, sunkvežimį gali sulaikyti muitinė arba policija netoli sienos. Vokietijos muitinė yra labai griežta, ypač jei prekės yra reglamentuojamos (alkoholis, tabakas, maisto produktai) arba jei keliaujama į/ne iš ES zonos (nors Lietuva ir Vokietija yra ES, vis tik gali būti tikrinimų). Taip pat svarbu, kad būtų pateikti visi priedai (pavyzdžiui, sertifikatai, MSDS lapai, jei tai yra chemija). Jei vairuotojas laukia dokumentų patvirtinimo (pvz., eksporto deklaracijos EMCS sistemoje), tai gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų.

9. Ar galima užsakyti „Ekspres“ pervežimą ir kiek tai greitina procesą?

Taip, galima. Ekspresinės logistikos paslaugos skirtos situacijoms, kai kiekviena valanda verta daugiau nei papildomi mokesčiai. Tokiu atveju pervežėjas skiria specialų vairuotoją, kurio vienintelis tikslas – atvežti jūsų krovinį.

Standartiniu atveju vairuotojas gali atvykti paimti krovinį per 24–48 valandas nuo užsakymo patvirtinimo. Ekspresu šis laikas gali būti sutrumpintas iki 12–24 valandų. Be to, ekspreso reisuose vairuotojai dažnai naudoja dukart vairuotojų komandą (vienas vairuoja, kitas miega), kas leidžia važiuoti be ilgų sustojimų poilsio (nepažeidžiant taisyklių, nes vienas visada vairuoja). Taip pat gali būti naudojama mažesnė transporto priemonė (7.5 t arba 3.5 t vagonėlis), kuri gali važiuoti greičiau ir lengviau manevruoja miestuose. Tačiau už tai reikia sumokėti 2–3 kartus didesnę kainą už transportą.

10. Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą, o ji uždaryta?

Tai labai dažna situacija, ypač jei nenurodytas „Ready time“ (pasiruošimo laikas) arba jei krovinys atvyksta anksčiau nei numatyta. Jei vairuotojas atvyksta į Lietuvos sandėlį, o jis uždarytas (pvz., jau po 17:00 valandos arba šventinę dieną), jis privalo laukti.

Pagal CMR konvenciją, jei vairuotojas atvyko laiku ir buvo pasirengęs iškrauti, bet dėl gavėjos kaltės to padaryti nebuvo galima (uždarytas sandėlis, nėra atsakingo asmens), pervežėjas turi teisę reikalauti laukimo mokestį (stalinio mokesčio). Lietuvoje jis svyruoja nuo 30 iki 60 EUR per valandą, priklausomai nuo sunkvežimio tipo. Be to, jei vairuotojas praranda savo apibrėžtą poilsio laiką dėl laukimo, tai gali sukelti papildomų problemų su jo darbo grafiku. Todėl visada primygtinai rekomenduojama suderinti atvykimo laiką (time slot) su gavėju iš anksto, kad sandėlyje lauktų keltuotojas arba vadybininkas.

Išvada

Krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra gerai sureglamentuotas, bet sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo tūkstančių detalių suderinimo. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje dirba jau virš 20 metų, galiu patvirtinti, kad pagrindinė sėkmės formulė – tai ne greitis, o planavimas ir aiškus komunikavimas.

Išvykimo laikas nėra tik momentas, kai sunkvežimis užgęsta variklį. Tai ilgas procesas, prasidedantis dar užsakymo metu ir pasibaigiantis tik tada, kai krovinys saugiai atsiduria jūsų sandėlyje. Supratus vairuotojų darbo laiko apribojimus, Vokietijos eismo ypatumus ir skirtingų pervežimo tipų (pilnas vs dalinis) niuansus, klientai gali sumažinti nerimą ir efektyviau valdyti savo atsargas.

Nepaisant to, kad technologijos leidžia stebėti krovinius realiu laiku, žmogiškasis faktorius ir orų sąlygos visada liks kintamaisiais. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti – pasitikėkite savo logistikos partneriu, bet visada turkite atsarginį planą B, ypač jei kalbame apie itin svarbius arba „just-in-time“ (tiksliai laiku) pristatymus. Profesionalumas šioje srityje matomas ne tada, kai viskas vyksta sklandžiai, o tada, kai iškylančias problemas mokame išspręsti greitai ir be nuostolių klientui.