Užsakomas transportas į Vokietiją: optimalus kelionės laikas Jums

Vokietija jau daugiau nei dešimtmetį išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerę ir viena svarbiausių logistikos krypčių visame Baltijos regione. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė rinka, keliai ir technologijos, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – laiko vertė. Verslo klientui, kuris siunčia brangų krovinių ar sudėtingą techniką, „kada tai bus“ dažnai yra ne mažiau svarbu nei „kiek tai kainuoja“.

Kai kalbame apie užsakomąjį transportą (angliškai vadinamą „charter“ arba „dedicated transport“), kalbame apie paslaugą, kurioje Jums skiriamas visas automobilis, o maršrutas planuojamas konkrečiai pagal Jūsų poreikius. Tai nėra paprasta krovinių dalies (LTL) logistika, kur krovinys gali „apsukti“ pusę Europos sandboxe. Čia tikslumas yra privalomas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tiksliai lemia optimalų kelionės laiką į Vokietiją, kaip jį apskaičiuoti ir kodėl greitis visada neatsiejamai susijęs su kruopštumu.

Įvadas

Optimalus kelionės laikas – tai ne visada absoliutus greičio rekordas. Mano praktikoje dažnai susidurdavau su situacijomis, kai klientas reikalavo „pristatyti rytoj“, neįsivaizduodamas, jog toks greitis ne tik kelia pavojų eismo saugumui, bet ir gali lemti baudas už vairuotojo darbo laiko pažeidimus ar net krovinių praradimą dėl blogo fiksavimo. Esu matęs, kaip pernelyg agresyvus grafikas sukelia stresą, vairuotojo nuovargį ir galiausiai – vėlavimus dėl techninių trūkumų.

Esu ekspertas, kuris mano, kad optimalumas – tai balansas tarp greičio, saugumo ir efektyvumo. Vokietija yra unikali savo infrastruktūra – čia vieni geriausių kelių pasaulyje, tačiau vieni didžiausių eismo intensyvumo sunkumų. Be to, šalis yra didžiulė. Pristatyti krovinią iš Vilniaus į Miuncheną nėra tas pats, kas į Berlyną ar Hamburgą. Skirtumas gali siekti net 700–800 km viena kryptimi.

Šiame straipsnyje mes nagrinsime ne tik tai, kiek valandų trunka važiuoti, bet ir tai, kas paslepta už šių valandų. Mes kalbėsime apie vairuotojų darbo laiko apribojimus, kurių nepaisys net greičiausias „Ferrari“, apie Vokietijos kelių ypatumus, „Baustellen“ (statybas) ir tai, kaip tinkamas krovinio paruošimas gali sutrumpinti kelionę kelias valandas. Jūs sužinosite, kodėl užsakomasis transportas yra geriausias pasirinkimas tais atvejais, kai terminas yra kritinis, ir kaip Jūs, kaip užsakovas, galite tiesiogiai paveikti pristatymo greitį.

Mūsų tikslas – suteikti Jums pilną informaciją, kad Jūs galėtumėte realiai vertinti savo poreikius ir bendrauti su logistikos partneriais ne kaip su „juodos dėžės“ atstovais, o kaip su partneriais, kurie siekia to paties – vežti kruopščiai ir laiku. Sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, o tada, kai suprantame, kas įtakoja tą kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda per savo dvidešimt metų patirtį. Juose rasiite techninių detalių, praktinių patarimų ir realių pavyzdžių iš kasdieninio vairuotojų ir dispeterių darbo.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją užsakomu transportu?

Atsakymas priklauso nuo konkretaus maršruto, tačiau tarkime standartinį atvejį – važiavimą iš Vilniaus ar Kauno į centrines Vokietijos vietas (pvz., Frankfurto srityje). Grynas važiavimo laikas sunkvežimiu, kurio vidutinis greitis yra apie 80–90 km/h atsižvelgiant į stabdymus ir sankryžas, yra apie 14–16 valandų. Tačiau logistikoje mes nevartojame sąvokos „važiavimo laikas“ kaip galutinio pristatymo termino.

Optimalus laikas nuo užsakymo iki pristatymo (door-to-door) paprastai užtrunka apie 24–30 valandų. Kodėl tiek ilgiau? Čia įeina laikas krovinio įkrovai Lietuvoje (1–2 valandos), vairuotojo poilsio pertraukos (pagal įstatymus vairuotojas privalo padaryti 45 min. pertrauką po 4,5 valandos vairavimo), galimas naktinis poilsis (jei kelionė užtrunka ilgiau nei 9 valandas ir vairuotojas nebuvo poilsio), bei iškrovos laikas Vokietijoje. Jei reikia važiuoti į pačią Vokietijos pietų dalį (Miunchenas) ar šiaurę (Kiulis), pridėkite dar 4–6 valandų viena kryptimi. Taigi, realiausiu atveju, jei sunkvežimis pas Jus atvykta pirmadienį ryte, Vokietijoje jis gali būti antradienio vakare arba trečiadienio ryte, priklausomai nuo įkrovos/iškrovos organizacijos.

2. Kokius veiksnius labiausiai veikia eismo užspūdžiai Vokietijoje (Stau)?

Vokietija garsėja savo automagistralėmis (Autobahn), tačiau jos taip pat garsėja ir didžiuliais spūstimis. Per savo karjerą mačiau, kaip 100 km spūstis gali sunaikinti tobą grafiką. Labiausiai užstrigimų taškai yra didmiesčių apyrankėse: aplink Riūrą (Diuseldorfas, Esenas, Kelnas), Štutgartą, Niurnbergą ir, žinoma, Miuncheną.

Taip pat būtina atsižvelgti į statybų zonas („Baustellen“). Vokietijoje keliai nuolat remontuojami, ir juose dažnai nėra greičio apribojimų mažinimo prieš pat juos, todėl vairuotojai turi staigiai stabdyti. Užsakomame transporte mes stengiamės planuoti maršrutus išvengiant šių „karštųjų taškų“ aštriausiais valandomis (pvz., vengti važiuoti pro Miuncheną ryto spūstyse 7:00–9:00 valandą). Mūsų dispeteriai naudoja specialią GPS navigaciją, skirtą sunkiasvoriams transportams, kuri realiu laiku rodo spūstis ir siūlo alternatyvius maršrutus, nors šie gali būti šiek tiek ilgesni, bet leidžia sutaupyti kritinio laiko.

3. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) veikia pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių techninių dalykų, kurio nepažino klientai dažnai kyla į konfliktą su logistika. Europos Sąjungoje galioja griežti tachografo reikalavimai. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 min. pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo per dieną jis privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai reiškia, kad net jei kelionė į Vokietiją „užtruktų“ 14 valandų fiziškai, vairuotojas negali važiuoti 14 valandų iš eilės. Jei jis pradeda važiuoti ryte, jis turės sustoti pernakvoti viduryje kelionės. Todėl užsakomame transporte, kai laikas yra kritinis, mes kartais naudojame dviejų vairuotojų komandas (komandinius reisus). Tada vienas vairuoja, kitas ilsisi, ir automobilis gali judėti be ilgos nakvynės sustojimo (išskyrus trumpas pertraukas). Tai leidžia sutrumpinti kelionę iki 20–22 valandų iš eilės, tačiau tai kainuoja brangiau. Jei Jūsų krovinys skubus, verta aptarti dviejų vairuotojų galimybę.

4. Kuo užsakomasis transportas skiriasi nuo susisteminto tentinio transporto (FTL) dėl laiko?

Susistemintas transportas (regular lines) turi fiksuotą grafiką. Vairuotojas važiuoja pagal maršrutą, surinkdamas ar išnešiodamas krovinius. Net jei Jums reikia vežti į Vokietiją, sunkvežimis gali pirmiau važiuoti į Lenkiją, o tik tada pasukti link Jūsų pirkėjo. Tai prideda neaiškumo ir papildomo laiko.

Užsakomasis transportas (charter) yra 100 % skirtas Jums. Kai atvyksta į Jūsų sandėlį, jis jau nekelia kitų užduočių. Maršrutas planuojamas tiesiogiai iš taško A į tašką B be nukrypimų. Be to, susistemintame transporte dažnai būna „transload“ (perkrovimas) sandėliuose, kas sukelia papildomą riziką krovinio pažeidimui ir vėlavimams. Užsakomame transporte krovinys užkraunamas vieną kartą ir iškraunamas galiniame taške. Tai garantuoja ne tik greitesnį, bet ir saugesnį pristatymą.

5. Ar metų laikas ir oro sąlygos gerokai veikia kelionės trukmę?

Žinoma, ir tai yra vienas faktorių, kurio negalime kontroliuoti, bet galime numatyti. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, kalnuotose Vokietijos vietovėse (pvz., važiuojant link Bavarijos ar per Schwarzwaldą), gali būti įvestas privalomas žiemos padangų reikalavimas, o sniego audros gali visiškai sustabdyti eismą.

Esu patyręs, kaip kelias, kurį vasarą įveikiate per 10 valandų, žiemą gali užtrukti 15 valandų dėl lipo (sniego su lietumi) ant automagistralių. Optimalaus laiko skaičiavimas visada turi turėti „rezervą“, ypač žiemos sezonu. Be to, reikia atsižvelgti į vairuotojo patirtį – mūsų komandoje dirba tik patyrę vairuotojai, kurie žino, kaip elgtis kritinėmis situacijomis, kas taip pat padeda išvengti ilgų stovėjimų avarijų vietose.

6. Kaip kliento pasiruošimas gali sutrumpinti įkrovos laiką?

Tai dažnai nepastebima, bet kritinė detalė. Aš mačiau daugybę kartų, kai vairuotojas atvyksta į kliento sandėlą laiku, bet turi laukti 3–4 valandas, kol paruošiamas krovinys ar kol surandami vadozėliai (keltuvai). Užsakomame transportas laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai vairuotojas pradeda įkrovą.

Jei Jūs, kaip klientas, galite užtikrinti, kad krovinys bus paruoštas iki atvykstant sunkvežimiui, o vadozėlis bus laukiantis, Jūs sutaupysite valandas. Pavyzdžiui, jei įkrova trunka 1 valandą vietoj 4, tai reiškia, kad vairuotojas gali pradėti važiuoti anksčiau ir gali pavengti naktinio sustojimo prieš Vokietijos sieną, taip pristatant krovinį ryte, o ne po pietų. Geras komunikavimas su dispeteriu 24 valandas prieš atvykimą daro stebuklus.

7. Kokios yra specifinės Vokietijos apkrovos zonos (Umweltzone) ir kaip jos veikia maršrutą?

Daugelis Vokietijos miestų turi „Aplinkosaugos zonas“ (Umweltzone), kuriose draudžiama važiuoti transporto priemonėms, neturinčioms atitinkamos žalios (dažniausiai) spalvos lipdukų (Plakette). Jei mūsų sunkvežimis neturi tokio lipduko (nors dauguma šiuolaikinių turi), mes negalime važiuoti per miesto centrą ir turime važiuoti apeliacija, kas prideda kelias dešimtis minučių, o kartais ir valandų.

Be to, yra naktinio važiavimo draudimai tam tikrose vietovėse (pavyzdžiui, gyvenamuosiuose rajonuose sekmadieniais ar švenčių dienomis). Planuodami optimalų maršrutą, mes visada patikriname šiuos apribojimus, kad vairuotojas netyčia nenuvažiuotų į uždraustą zoną ir gautų baudos, kuri ne tik brangi, bet ir sustabdo transportą. Tai daro mūsų dispeteriai, kad Jums nereiktų su tuo galvoti.

8. Ar galima pristatyti krovinių į Vokietiją per 24 valandas (ekspress reisas)?

Taip, tai įmanoma, ir tai yra mūsų specializacija vadinama „ekspressu“. Tačiau čia reikia suprasti, kad tai neįmanoma be išankstinio planavimo arba be dviejų vairuotojų komandos. Jei Jūs paskambinate man ryte ir norite, kad krovinys būtų Miunchene rytoj, tai reiškia, kad turiu surasti vairuotoją, kuris yra poilsio, jį pasiųsti pas Jus, įkelti ir važiuoti be sustojimo.

Tai brangiausia, bet greičiausia paslauga. Tokiu atveju optimalus laikas yra maksimaliai sutrauktas. Mes naudojame maršrutus, kurie yra trumpiausi, o ne būtinai pigiausi (nors vengiami mokami keliai, jei tai neįtakoja laiko). Taip pat stengiamės suderinti iškrovą Vokietijoje taip, kad vairuotojas nereikėtų laukti prie sandėlio vartų. Toks ekspress reisas dažnai naudojamas avarinių detalių pristatymui gamykloms, kur stovėjimas kainuoja tūkstančius eurų per valandą.

9. Kokios dokumentinės prievartos gali sukelti vėlavimai sienoje arba muitinėje?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje ir tarp jų nėra paprastosios muitinės kontrolės, egzistuoja kitos rizikos. Pirmiausia, tai yra formalūs dokumentų patikrinimai. Jei CMR sąskaita faktūra pateikta su klaidomis (neteisingas svoris, prekių kodai, adresas), vokiškai paremti pareigūnai gali sustabdyti sunkvežimį patikrinimui.

Taip pat reikia atsižvelgti į specialius krovinius – pavojingus krovinius (ADR) arba maisto produktus. Juos gali tikrinti veterinarinės ar fitosanitarinės kontrolės tarnybos. Jei trūksta sertifikatų ar leidimų, krovinys gali būti sulaikytas. Užsakomame transporte mes visada iš anksto patikriname dokumentų tinkamumą, o jei reikia, padedame juos sutvarkyti. Tai užtikrina, kad sienos kirtimas užtrunka tiek, kiek užtrunka važiuoti per tiltą – kelias sekundes.

10. Kaip technologijos (GPS, sekimas) padeda užtikrinti optimalų laiką?

Prieš 20 metų tekdavo laukti skambučio iš gatvės telefono kabinoje, kad sužinotume, kur yra vairuotojas. Dabar situacija kitokia. Kiekviena mūsų transporto priemonė yra aprūpinta pažangia GPS sekimo sistema, kuri rodo ne tik vietą, bet ir greitį, kuro suvartojimą, net ir vairuotojo darbo laiką.

Tai leidžia mums dispetcheriams stebėti maršrutą realiu laiku.