Užsakomas pervežimas iš Vokietijos: patikima ir gera kaina

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar esate didelė statybų įmonė, užsakovą mažmenininkas, ar tiesiog privatus asmuo, nusipirkęs automobilį iš Vokietijos aukcione, susiduriate su ta pačia problema – reikia patikimo ir ekonominio būdo kroviniui pristatyti. Pervežimo rinka šiuo metu yra prisotinta: nuo didžiulių, gilių vandenų laivų kompanijų iki mažų, vos viena sunkvežimį turinčių vežėjų. Kaip šiame labirinte pasirinkti tai, kas Jums labiausiai tinka, ir nepraranda galvos dėl kainos, kuri vėliau auga kaip sniego gniūžtė?

Dirbęs šioje srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo idealiai organizuotų, tiksuliais minutėmis vykstančių logistikos grandinių iki situacijų, kai kroviniu „žaidžia“ tenisinio kamuoliuką tarp sandėlių. Straipsnyje nepasakysiu Jums paprastųjų tiesų iš vadovėlių. Pakalbėsime apie tai, kaip iš tikrųjų susiformuoja kaina, kodėl „pigiausia“ pasiūlymas dažnai būna brangiausias ir kaip užtikrinti, kad Jūsų turtas Vokietijoje pasiektų Lietuvą saugiai ir laiku.

Įvadas

Kai kalbame apie krovinių pervežimą iš Vokietijos, svarbu suprasti, kad tai ne tik fizinis judėjimas iš taško A į tašką B. Tai kompleksinis procesas, kuriam įtakos turi ne tik atstumas (kuris, tiesa pasakius, yra vienas mažiausių veiksnių bendroje kainos struktūroje), bet ir dokumentacija, muitinės procedūros, kuro kainų svyravimai bei, žinoma, žmogiškasis faktorius.

Vokietijos rinka yra specifika. Čia vyrauja aukšti kokybės standartai, griežti terminai (vokiečiai tikslumo mėgėjai) ir sudėtinga kelių tinklo sistema, kurioje didžiąją dalį sudaro mokami keliai (MAUT). Tai reiškia, kad kaina negali būti nustatyta atsitiktinai. Ji turi atspindėti realius išlaidas. Dažnai klientai, gavę kelis pasiūlymus, stebisi, kad vienas vežėjas siūlo kainą 300 eurų, o kitas – 500. Skirtumas atrodo milžiniškas, tačiau jo esmė dažnai slepiasi ne paslėptiems uždarbiams, o rizikos ir paslaugos kokybės skirtume.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, kuriuos vertinų patyręs ekspertas, renkantis pervežimo paslaugų teikėją. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip sutaupyti, bet ir kaip išvengti rizikos, kai viena klaida gali kainuoti tūkstančius eurų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kurie, mano ilgametės patirties duomenimis, labiausiai rūpina klientus, planuojantiems pervežimus iš Vokietijos. Atsakymai į juus padės Jums susiformuoti išsamų vaizdą apie logistikos procesą.

1. Kaip susiformuoja galutinė krovinių pervežimo iš Vokietijos kaina?

Tai yra bene sudėtingiausias klausimas, nes vienodo formulės neegzistuoja. Kaina yra mozaika, susidedanti iš kelių pagrindinių dalių. Pirmiausia – tai kuras. Kuro kaina (Diesel) Vokietijoje ir Lenkijoje skiriasi, o jos svyravimai tiesiogiai veikia freights (tarifus). Antra – vokiečių keliai. Didžioji Vokietijos automagistralių dalis yra mokama sunkvežimiams, pagal tai, kiek jų teršia orą (Euro 5, Euro 6 standartai). Tai – nemažas pajamų šaltinis Vokietijos valstybei, bet ir išlaida vežėjui.

Trečia, ir labai svarbu Lietuvos rinkai, – grįžtamojo krovinio (backload) problema. Jei sunkvežimis atveža prekes į Vokietiją, jis nori išvykti atgal pilnas. Jei tokio krovinio nėra, vežėjas gali pasiūlyti žemesnę kainą tiesiog norėdamas užpildyti savo vagoną ir nenuvažiuoti tuščia (tuščias važiavimas – tai grynos nuostolis). Taigi, kaina priklauso nuo Jūsų krovinio dydžio, svorio, vietos Vokietijoje (Miunchenas arba pasienio miesteliu?), bei nuo to, kaip aktyvi rinka yra tame konkrečiame laikotarpyje. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, kuris Vakarų Europoje yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, dėl savaitinio poilsio apribojimų ir kitų socialinių garantijų.

2. Kokio tipo transportas tinka mano kroviniui?

Pasirinkimas priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai standartinė paletė (EPAL) su dėžėmis, geriausiai tinka „tentinis“ sunkvežimis (tilt truck) arba vagonas su atsparuomis sienomis. Jei kroviniui reikalinga apsauga nuo drėgmės (pavyzdžiui, baldai ar tekstilė), būtinas „dry van“ tipo vagonas – tai sandariu šarvu uždaras vagonas.

Jeigu pervežate statybinę techniką, medienas arba ilgas juostas, reikės tentinio sunkvežimio su „žirklėmis“ (keltuvu), nes krauti su kranu gali būti brangiau arba įmanoma. Automobilių pervežimui yra specialūs autovežiai, kurie gali paimti kelis automobilius vienu metu (dažniausiai 7-9 automobiliai). Jei krovinyje yra pavojingos medžiagos (ADR), reikalingas specialus sertifikatas ir transportas. Nepersistengkite ir nebandykite „gulti“ įprastu vagonu, jei turite ką nors nestandartinio – tai gali baigtis baudomis Vokietijoje arba krovinio sugadinimu.

3. Kiek laiko trunka pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Teoriškai atstumas nuo, sakykime, Berlyno iki Vilniaus yra apie 1000 km. Sunkvežimiui, važiuojančiam vidutiniškai 80 km/h greičiu (su stabdymais, užstatymais), tai truktų maždaug 12-13 valandų. Tačiau realybėje viskas kita.

Vairuotojų darbo laiką reglamentuoja griežti ES teisės aktai. Vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną (be išimčių). Be to, jei krovimas vyksta popietę, vairuotojas gali pradėti važiuoti tik kitą dieną rytą (naktinis poilsis). Taip pat reikia atsižvelgti į apkrovą. Jei tai dalinis krovinių pervežimas (LTL – Less than Truckload), sunkvežimis gali sustoti keliuose sandėliuose Vokietijoje, iškraunant ir įkraunant kitas prekes. Standartinis terminas yra 2-4 darbo dienos nuo krovimo momento. Jei Jums pasako „pristatysime rytoj“, tai puiku, bet verta patikrinti, ar tai ne „ekspresinis“ reisas, už kurį reikės papildomai mokėti dvigubai.

4. Kokie dokumentai būtini teisingam pervežimui?

Be dokumentų, siunta nebegali judėti net ne metrą. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis yra tarptautinis krovinių pervežimo paslaugų sutarties įrodymas. Jame turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, vietų skaičius ir prekių pavadinimas. Privaloma užpildyti vokiškai ir angliškai (arba lietuviškai). Jei CMR bus užpildytas neteisingai, vokiečių policija gali sustabdyti transportą ir baudžioti ne už krovinių trūkumą, o už dokumentacijos klaidas.

Be CMR, reikalingas prekių sandėlio kvitas (pavyzdžiui, Lieferschein), patvirtinantis, kad krov buvo paimtas. Jei prekės yra parduodamos, būtina PVM sąskaita-faktūra (Invoice) muitinės poreikiams. Jei pervežate pavojingas medžiagas, reikalingas ADR certifikatas. Jei pervežate maisto produktus –Veterinarinis pažymėjimas. Nepamirškite, kad gavėjas Lietuvoje taip pat turi būti pasiruošęs priimti prekes ir turi teisę jas atsisakyti, jei dokumentai neatitinka krovinio.

5. Ar pigiausia kaina visada yra geriausias pasirinkimas?

Mano praktika rodo, kad „pigiausia“ kaina dažniausiai baigiasi labiausiai skaudžiai. Kodėl? Jei rinkos vidutinė kaina už maršrutą yra, pvz., 400 eurų, o Jums siūlo 200 eurų, turite susimąstyti. Iš kur tas skirtumas? Gal vairuotojas važiuos naktimis ir pažeis poilsio režimą (kas yra pavojinga ir nelegalu)? Gal transportas yra senas, su techniniais gedimais, ir gali užstrigti pusiaukelėje? O gal tai – „blondinės“ firmos, kurios pasiims iš Jūsų pinigus iš anksto, o paskui išjungs telefonus.

Be to, dažnai žemos kainos pasiūlymuose slepiasi papildomi mokesčiai, apie kuriuos sako „taip, bet...“ (pavyzdžiui, „kuro priedas“, „krovinio įkėlimas rankomis“, „ilgalaikis laukimas“). Patikimas vežėjas niekada nedirbs nuostoliu. Jei jis siūlo per mažai, jis taip pat kažkur taupyti – ant aptarnavimo, vairuotojo kvalifikacijos arba transporto techninės būklės. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti garantiją ir ramybę.

6. Kas yra dalinis krovinių pervežimas (LTL) ir kada jis naudingas?

Dalinis krovinys (angl. Less than Truckload) – tai kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų krovieniai. Jums tai naudinga, jei turite mažiau nei 10-12 paletų arba kai Jūsų krovinys neužpildo viso vagono. Tokiu atveju mokate tik už užimtą vietą (pavyzdžiui, už 2 metrus ilgio vagono erdvę).

Tai yra pigiau už užsakomąjį reisą (FTL), kai mokate už visą sunkvežimį. Tačiau trūkumas yra laikas. Kadangi sunkvežimis turi sustoti paėmus kitus krovinius (konsolidacija), procesas gali užtrukti ilgiau. Taip pat yra didesnė rizika, kad krovinys gali būti pažeistas, jei blogai užfiksuotas vagono viduje. Jei renkatės LTL, įsitikinkite, kad krovinys yra tinkamai supakuotas ir užtvirtintas (sujuodimas), kad nenukristų ant kitų prekių.

7. Kaip vyksta muitinės procedūros pervežiant iš ES šalies (Vokietijos) į ES šalį (Lietuvą)?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių, tai techniškai tai yra vidinė prekyba, todėl muitinės kontrolės (tarpinės muitinės) nėra. Sienos kirtimas vyksta „žaliuoju koridoriumi“. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Visi kroviai turi būti deklaruojami EMCS sistemoje (jei tai akcizinės prekės – degalai, alkoholis, tabakas) arba turėti tinkamus prekių apyvartos dokumentus.

Daugelis klientų klausia: „Ar reikia mokėti muitą?“ Jei prekės kilusios iš ES (pvz., pagamintos Vokietijoje) ir Jos nupirktos su PVM, tai muito nėra. Jei pervežate prekes iš trečiųjų šalių per Vokietiją (pvz., iš JAV atsiųsta į Vokietijos sandėlį ir tada vežama į Lietuvą), tai reikalingas T1 dokumentas (tranzitas), kurį turi užpildyti vežėjas arba muitinės tarpininkas. Be T1 dokumento, Krovinys gali būti areštuotas Lietuvos muitinėje. Jeigu pervežate naudotą automobilį, čia taip pat galioja specifinės taisyklės – reikia mokėti susiformavusį PVM Lietuvoje (registruodami automobilį), bet ne muitą (jei automobilis senesnis nei 10 metų, gali būti taikomas mokestis pagal CO2 emisijas).

8. Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Tai klausimas, į kurį nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra griežtas veiksmų algoritmas. Pirmiausia – niekada nepasirašykite CMR važtaraščio su pastaba „be pastabų“, jei pastebėjote pažeidimus. Vairuotojas gali spausti, sakydamas „viskas gerai, pasirašykite, aš vėluoju“, tačiau pasirašius be pastabų, Jūs prarandate teisę reikalauti atlyginimo iš vežėjo.

Jei matote, kad dėžės sutrūkinėjusios arba drėgnos, ant CMR turi būti rašoma: „Krovinys pažeistas: dėžės įdubos, drėgmės žymės“. Tuomet nedelsdami susisiekite su savo brokeriu arba draudimo kompanija. Būtina nufotografuoti pažeidimus dar prieš iškraunant (jei įmanoma matyti išorę) ir iškart po iškrovimo. Patikimas vežėjas visada turi turėti krovinio draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą iki 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) vienam kilogramui (daugmaž 10 eurų). Jei krovinys vertingiau, būtina papildomai jį apdrausti.

9. Kaip pasiruošti kroviniui, kad jis būtų priimtas be problemų?

Vokietijos logistika yra labai techniška. Jei Jūsų krovinys yra supakuotas į ne standartines dėžes, kurios neįtelpa į paletę („kabės“), vokiečių sandėlininkai gali atsisakyti jo priimti arba papildomai paimti mokestį už „rankų darbą“. Geriausia supakuoti krovinį ant standartinės EPAL paletės (120x80 cm) ir užtvirtinti juostomis (folija).

Paletės negali būti suplėšytos, nes gali užstrigti juostomis (konvejeriuose). Jei krovinys yra dalinis (pvz., viena didelė mašina), ji turi būti tinkamai užfiksuota ant vagono, kad nešoktų. Būtina uždėti etiketes su siuntėjo ir gavėjo duomenimis bei, jei reikia, orientacines rodykles („ŠVYTRIUČIAIS AUKŠTYN“). Gerai paruoštas krovinis tai 50 % sėkmės – jis greičiau įkeliamas ir mažiau rizikuoja sugadinti kaimyninius krovinius.

10. Kodėl verta rinktis patyrusį logistikos partnerį, o ne „skrajūnę“ iš skelbimų?

Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti vieną: ryšiai visada lemia rezultatą. Patyręs logistikos brokeras žino ne tik tą, ką rašo internete. Jis turi kontaktų, kurie gali išspręsti problemas „fone“. Jei sunkvežimis užstringa dėl techninio gedimo Vokietijoje, brokeris per 15 minučių suranda kitą automobilį, kuris paims Jūsų krovinį (tai vadinama „pakraunami“), o Jūs net nesusimąstysite, kad buvo problema.

„Skrajūnai“ dažnai tiesiog perduoda Jūsų užsakymą toliau kitų brokerių grandinei, pridedant savo maržą. Tokiu atveju atsakomybės nėra. Pasirinkus profesionalią kompaniją, Jūs gaunate asmeninį vadybininką, kuris žina Jūsų reikalavimus (pavyzdžiui, „visada skambinti prieš valandą“, „negali važiuoti naktį“, „reikia sukelto krovinio“). Tai užtikrina ne tik geresnę kainą (dėl ilgalaikių sutarčių su vežėjais), bet ir psichologinį ramumą.

Išvada

Užsakant pervežimą iš Vokietijos, kaina yra svarbus, bet ne vienintelis veiksnys. Rinkos dinamika rodo, kad klientai, kurie renkasi pagal mažiausią kainą, dažniausiai patiria daugiausia streso ir netiesioginių nuostolių. Patikimas ir geras pervežimas – tai balansas tarp realios kainos, kurioje atsispindi kuras, mokesčiai ir vairuotojo darbas, bei pasitikėjimo, kad krovinys atvyks saugiai.

Būtent todėl svarbu nebijoti klausti klausimų. Kokį transportą naudosite? Koks yra tiksli pristatymo terminas? Ar yra draudimas? Ar yra paslėptų mokesčių? 20 metų patirtis moko vieno: geriausia logistika – tai ta, kurios klientas net nepastebi, nes viskas vyksta sklandžiai kaip pačiuose laikrodžiuose.

Investuokite šiek tiek laiko į savo krovinio paruošimą ir pasirinkite partnerį, kuris sugebės paaiškinti ne tik skaičius sąskaitoje, bet ir procesą. Tada Jūsų prekės iš Vokietijos pasieks Lietuvą ne tik už gerą kainą, bet ir su garantija, kad Jūsų verslas ar asmeniniai planai nebus sustabdyti. Straipsnio pabaigoje noriu palikti Jums paprastą tiesą: kokybės atsimenama ilgiau nei kaina. Pasirinkite išmintingai.