Užsakomas pervežimas iš Vokietijos: kokie grįžimo laikai ir ką tikėtis planuojant logistiką?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerę, o tai natūraliai lemia tai, kad krovininių pervežimų maršrutai tarp šių šalių yra vieni intensyviausių Europoje. Per daugiau kaip dvidešimt metų prisidėdamas prie tarptautinės logistikos procesų, daugybę kartų girdėjau vieną ir tą patį klausimą, kurį užduoda tiek didieji importuotojai, tiek mažesni verslininkai, bei net asmenys, perkantys transporto priemones ar statybinę techniką iš Vokietijos. Klientas visada nori žinoti ne tik kainą, bet ir, svarbiausia, – kai jis užsakomas pervežimas, kokie grįžimo laikai galimi?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir negali būti suformuluotas viena sentence, nes logistika – tai ne tik matematika ir atstumai žemėlapyje. Tai kompleksinis procesas, priklausantis nuo begalės veiksnių, pradedant krovinio tipu ir baigiant orų sąlygomis ar vokiškaisiais poilsio laikais. Šiame straipsnyje remiantis ilgamečia patirtimi, aiškinsiu, kaip susiformuoja pristatymo laikai, ką jie reiškia jums kaip klientui ir kaip tinkamai suplanuoti siuntos pavėlinimą, kad išvengtumete nereikalingų nerimų.

Svarbiausia suprasti, kad kai kalbame apie „grįžimo laikus“ iš Vokietijos, mes dažniausiai turime omenyje laiką, per kurį krovinys pasiekia paskirties vietą Lietuvoje nuo to momento, kai buvo suformuotas užsakymas arba kai vairuotojas pasiekė siuntėjo sandėlį. Tai nėra tiesioginis vairavimo laikas, nors ir jis sudaro didžiąją dalį. Norint pasiekti aukštą aptarnavimo kokybę ir 99/100 efektyvumą, būtina žinoti mechanizmus, kurie lemia šiuos terminus.

Įvadas: Vokietijos logistika ir Lietuvos realijos

Vokietija yra logistikos supergalia. Jos keliai, sandėliai ir infrastruktūra yra vieni geriausių pasaulyje, tačiau būtent dėl didelio apkrovimo tenka susidurti su specifiniais iššūkiais. Vokietijos rinka yra iti struktūruota – čia viskas vyksta pagal tvarkas, grafikus ir griežtas taisykles. Priešingai nei kai kuriose kitose šalyse, kur „kažkaip pavyks“ yra standartas, Vokietijoje užsakymo atvykimas į sandėlį be išankstinio pranešimo arba netinkamai paruošti dokumentai gali lėtinti procesą ne valandomis, o dienomis.

Kai klientas klauso apie galimus grįžimo laikus, jis dažnai įsivaizduoja, kad vairuotojas važiuoja tiesiai, išskyrus degalinių sustojimus. Tačiau realybėje, ypač dirbant su dalinėmis(siuntomis) arba grupiniais pervežimais, procesas yra daug sudėtingesnis. Krovinys gali būti paimtas iš vieno miesto, pavyzdžiui, Miuncheno, parvežtas į paskirstymo centrą Hamburge, ten perkrautas ir tik tada išsiųstas į Lietuvą. Tokiu atveju „grįžimo laikas“ smarkiai išsitempia.

Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad dauguma Lietuvos transporto kompanijų vykdo į Vokietiją tuščias arba parcialiai užpildytus reisus, o grįžta su pilnu kroviniu. Tai reiškia, kad grįžimo maršrutas yra pagrindinis uždarbis, todėl logistikos kompanijos stengiasi jį optimizuoti kuo geriau, tačiau tai visada vyksta derinant su kitų klientų poreikiais. Ilgąja patirtimi galiu pasakyti, kad sklandžiausias pervežimas – tas, kuris yra suplanuotas ne „iš ryto į vakarą“, o kuriam laikas atsarga buvo numatyta jau užsakymo etape.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų skyrių (DUK), kuriame rasite informaciją apie visus svarbiausius niuansus, lemiančius, kiek laiko trunka jūsų siuntos atvykimas iš Vokietijos.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimo laikus iš Vokietijos

Šiame skyriuje sužinosite, kaip veikia laiko skaičiavimai praktikoje, nuo ko priklauso greitaveika ir koks tikrasis skirtumas tarp skirtingų pervežimo tipų.

1. Koks vidutinis laikas reikalingas kroviniui pristatyti iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas priklauso nuo to, iš kurios Vokietijos dalies išvežamas krovinys. Jei kalbame apie Vokietijos vakarinę dalį (pavyzdžiui, Frankonijos regioną arba netoli Berlyno), atstumas iki Lietuvos yra apie 1000–1200 km. Tokį atstumą sunkvežimis įveikia maždaug per 12–14 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau atsižvelgiant į poilsio laikus (pagal ES reguliavimą vairuotojas privalo padaryti 45 min. pertrauką po 4,5 val. vairavimo ir 11 val. poilsio per 24 valandas), realus laikas kelyje užtrunka maždaug 18–20 valandų. Taigi, jei vairuotojas įveža krovinį ryte Lietuvoje, jį galima tikėtis tos pačios dienos vakare arba kitą rytą. Jei krovinys iš pietinės Vokietijos (Miunchenas, Štutgartas), atstumas didesnis (1400–1600 km), tai gali prireikti papildomos dienos.

2. Kuo skiriasi dedikuoto pervežimo ir dalinio krovinio (grupinio) grįžimo laikai?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurio klientai dažnai nepaiso. Dedikuotas pervežimas (kai sunkvežimis važiuoja tik su jūsų kroviniu tiesiai iš punkto A į punktą B) yra greičiausias variantas. Jis užtikrina, kad, kai užsakomas pervežimas, grįžimo laikas yra artimas teoriniam minimumui (pvz., 1–2 dienos). Tuo tarpu dalinis krovinys (arba grupinis pervežimas) reiškia, kad sunkvežimis surenka krovinius iš įvairių siuntėjų. Jis gali važiuoti pagal maršrutą, kuris nėra trumpiausias kelias į Lietuvą. Pavyzdžiui, jis gali važiuoti į Dresdeną, paskui į Leipcigą, tik tada į Kauną. Tokiu atveju pristatymo laikas gali padidėti iki 3–5 dienų nuo krovinio paruošimo datos, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas konteineris arba puspriekabė.

3. Ar savaitgaliai ir šventės Vokietijoje veikia pristatymo terminus?

Žinoma, ir tai yra kritinis veiksnys. Vokietijoje galioja griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams, be to, didžioji dalis sandėlių ir parduotuvių nedirba sekmadieniais ir šventinėmis dienomis. Jei jūsų krovinys pasiruošęs penktadienį popietę, o vairuotojas jo nepavyksta paimti iki sandėlio uždarymo (paprastai tai būna 15:00 arba 16:00 val.), krovinys gali likti stovėti iki pirmadienio ryto. Taip pat verta prisiminti „Darbo laiko draudimą“ (Fahrverbot), kuris Vokietijoje draudžia sunkvežimiems važiuoti tam tikromis dienomis (pavyzdžiui, per Velykas ar Kalėdas). Tai gali pavėlinti grįžimo laikus ne diena, o ilgesniam laikotarpiui, todėl visada reikia planuoti atsargas.

4. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikai (tahografo duomenys) įtakoja atvykimą?

Nors techniškai sunkvežimis gali važiuoti greitai, vairuotojas yra žmogus, ir jo poilsis yra neįžeidžiamas. Europos Sąjungos reglamentai draudžia vairuotojams dirbti ilgiau nei 9 valandas per dieną (gali būti išplėstos iki 10 valandų du kartus per savaitę) ir privalo ilgesnį poilsį (45 valandų) kas savaitę. Jei vairuotojas išvažiavo iš Vokietijos penktadienį ir jau yra įveikęs didžiąją savo savaitinės darbo trukmės normą, jam gali tekti sustoti ilgesniam poilsiui dar prieš pat sieną arba Lietuvoje. Tai reiškia, kad kadangi jis negali vairuoti, pristatymas gali atidėti iki 45 minučių ar net valandų, todėl „rytinis pristatymas“ gali pavirsti „popietiniu“.

5. Ar įmanomas ekspresinis pervežimas, ir kiek jis trumpina laiką?

Taip, ekspresinis pervežimas yra įmanomas, ir jis dažnai naudojamas, kai kroviniui būtina atvykti „ką tik įmanoma greičiau“. Tokiu atveju, kai užsakomas pervežimas, grįžimo laikai gali būti sutrumpinti iki minimumo – net iki 24 valandų (viena diena) tam, kad krovinys pasiektų paskirties vietą. Tai pasiekiama naudojant dviejų vairuotojų komandą (tada automobilis važiuoja be sustojimų per naktį, keičiant vairuotojus) arba skubiai organizuojant transportą be tarpinių sustojimų. Tačiau ši paslauga kainuoja gerokai brangiau ir dažnai reikalauja, kad krovinys būtų paruoštas iš karto, be eilės.

6. Kokia įtaka turi pačių sandėlių darbo grafikas Vokietijoje (Sprechstunde)?

Vienas dažniausių vėlinimų priežasčių ne kelio, o sandėlių darbo organizavime. Vokietijoje dauguma sandėlių turi griežtas apžiūros (užkrovimo) laikas, vadinamas „Sprechstunde“. Pavyzdžiui, jis gali būti tik nuo 7:00 ryto iki 11:00 ryto ir nuo 13:00 iki 15:00. Jei vairuotojas atvyks 11:30, jam gali būti neleidžiama užsukti į rampą, ir jis privalo laukti iki popietės. Tokios sistemos dėla net jei vairuotojas yra už 50 km nuo sandėlio, jis negali „užsukti pavėluoti“, nes tiesiog nebus aptarnautas. Tai gali pridėti papildomos dienos pristatymo terminui, jei tokia įvyksta savaitgalio išvakarėse.

7. Kaip geografinė Vokietijos vieta lemia, kiek laiko užtruks pervežimas?

Vokietija yra didelė šalis. Skirtumas tarp atstumo iš Acheno (vakarinė riba, netoli Belgijos) iki Vilniaus ir iš Zeligenštadeno (rytinė riba, netoli Lenkijos) iki Vilniaus yra didelis – gali siekti net 600–700 km skirtumą. Krovinys iš rytinių Vokietijos regionų (Berlynas, Dresdenas, Leipcigas) yra pristatomas daug greičiau, nes jis arti Lietuvos sienos. O krovinys iš pietų (Bavarija) ar vakarų (Šiaurės Reinas-Vestfalija) užtrunka ilgiau ne tik dėl atstumo, bet ir dėl to, kad ten dažniau tenka susidurti su didesniu eismo intensyvumu.

8. Ar krovinių tipas (pvz., pavojingi krovinii, šaldomi) keičia laikus?

Absoliučiai taip. Pavojingi krovinii (ADR) reikalauja ypatingo elgesio, o jų maršrutai gali būti ribojami (negalima važiuoti per tam tikrus tunelius ar miestų centrus). Taip pat jie reikalauja papildomų dokumentų patikros, kas gala užtrukti pasienio punktuose arba kontrolėse. Šaldomi krovinii yra jautrūs laikui – jie turi būti pristatyti greitai, tačiau dažnai reikalauja specialių reisų, kurie yra mažiau pasiūloje. Pavyzdžiui, jei reikia pervežti šaldomus mėsos gaminius, gali tekti laukti, kol bus surinktas pilnas reisas arba bus rastas atitinkamas šaldytuvas, kas gali padidinti planuojamą laiką.

9. Kas nutinka, jei krovinys nebeatvyksta numatytu laiku?

Tai klausimas, su kuriuo susiduriama neretai. Jei krovinys vėluoja, pirmiausia reikia susisiekti su eksperimentu logistika arba vairuotoju. Dažniausios priežastys – techninės bėdos (padangos plyšimas, gedimas) arba eismo įvykiai, užstrigimas pasienie. Profesionalios transporto kompanijos visada turi kurjerų draudimą ir techninį pagalbą kelyje, todėl problema dažniausiai išsprendžiama per 4–6 valandas. Tačiau jei vėlavimas susijęs su sandėliu (pavyzdžiui, jis neįleido vairuotojo), situacija gali užtrukti ilgiau. Svarbu turėti realų (ne idealų) terminų planą ir nedidinti spaudimo vairuotojams, nes tai gali pabloginti saugumą.

10. Kaip klientas gali padėti išlaikyti trumpus pristatymo laikus?

Kliento vaidmuo čia neįkainojamas. Greičiausias būdas užtikrinti sklandų grįžimą yra tinkamai paruošti dokumentus. Jei krovinys yra iš Vokietijos, reikia užtikrinti, kad EX-1 sąskaita (jei reikalinga) ir kiti dokumentai būtų paruošti iš anksto. Taip pat svarbu tiksliai nurodyti adrezą ir kontaktus Lietuvoje, kad vairuotojas neprasprašytų laiko ieškodamas vietos. Jei klientas gali lankstus laikus su sandėliu Vokietijoje (pavyzdžiui, pasirūpinti, kad jį aptarnautų ir po 12:00 val.), tai gali leisti vairuotojui išvykti tuo pačiu diena ir sutaupyti parą pristatyme.

Išvada

Apibendrinant, kai kalbame apie tai, kad užsakomas pervežimas iš Vokietijos, kokie grįžimo laikai galimi, būtina atsižvelgti į ne vieną, o į visą eilę veiksnių. Nėra vieno „standartinio“ atsakymo, kuris tinktų visiems situacijoms. Dedikuotas pervežimas gali užtrukti 1–2 dienas, tuo tarpu sudėtingesnis grupinis pervežimas gali reikalauoti 3–5 dienų, o kartais ir ilgesnio laiko dėl išorinių aplinkybių.

Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmingiausias bendradarbiavimas susiformuoja tada, khi klientas yra informuotas ir realiai vertina situaciją. Logistika – tai gyvas organizmas, kuris reaguoja į orus, eismą, biurokratiją ir netgi žmogiškujį faktorių. Rūpinantis dokumentais iš anksto, suprasdamas Vokietijos sandėlių darbo ypatumus ir pasirinkdamas tinkamą pervežimo tipą, jūs ne tik sumažinate savo nervus, bet ir padidinate tikimybę, kad jūsų krovinys atvyks tiksliai laiku, kai jo labiausiai reikia.

Tikėkime, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti procesus ir planuoti savo veiklą taip, kad tarptautiniai pervežimai taptų ne „juoda dėžė“, o predikuojamas ir efektyvus verslo dalis. Visada verta pasirinkti patikimus partnerius, kurie geba ne tik važiuoti, bet ir komunikuoti, spręsti problemas ir pristatyti jūsų turtą saugiai bei laiku.