Užsakomas pervežimas iš Vokietijos: išvykimo ir atvykimo laikas – viskas, ką reikia žinoti

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sukaupiau nemažai patirties ir, svarbiausia, supratimo apie tai, kas klientus rūpina labiausiai. Vieni dažniausiai užduodamų klausimų yra susiję būtent su laiku – kiek užtruks krovinys atvykti iš Vokietijos? Kodėl vairuotojas negali pristatyti rytoj? Kodėl išvykimas užtrunka ilgiau nei planuota?

Tai natūralu. Mes gyvename „visa tiesiogiai“ eroje, kai užsakome prekes vienu paspaudimu ir tikimės jos ant durų thresholdo po valandos. Tačiau profesionaliojo logistikos pasaulyje, ypač kai kalbame apie tarptautinius maršrutus, situacija yra kur kas sudėtingesnė. Vokietija – tai viena didžiausių Europos ekonomikų, logistikos mazgas, bet ir viena labiausiai apkrautų šalių kelių infrastruktūros atžvilgiu.

Šiame straipsnyje aš ne tik paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo laikai, bet ir padėsiu jums suprasti procesą tokiu, jis yra iš tikrųjų – be nereikalingo idealizavimo, bet su solidžia žinių doze, leisiančia jums jaustis ramiau, kai jūsų krovinys keliauja Vokietijos automagistralėmis link Lietuvos.

Įvadas

Vokietija yra mūsų pagrindinė prekybos partnerė, beveik kiekviena Lietuvos transporto ar prekybos įmonė turinti reikalų su vakarais, susiduria su šiuo maršrutu. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių kerta sieną, vežami įvairiausi kroviniai – nuo mažų siuntų iki industrinių linijų dalių ir automobilių.

Tačiau, kai klientas užsako pervežimą, jo galvoje dažnai atsivaizduoja paprasta schema: vairuotojas atvažiuoja, pakrauna ir važiuoja. Deja, realybėje ši schema yra labai supaprastinta. Laiko skaičiavimas logistikoje nėra matematika, kur 1 plius 1 visada lygu 2. Čia veikia daugybė kintamųjų: nuo vokiškojo „tvarkaraščio“ (Termin) griežtumo iki oro sąlygų Lenkijos autostradose.

Svarbiausia, ką reikia suprasti iš pat pradžių: išvykimo laikas nėra tas momentas, kai vairuotojas užveda variklį, o atvykimo laikas – ne tik tas momentas, kai ratai užsuka į Lietuvos teritoriją. Tikrasis laiko sąnaudų skaičiavimas apima krovinio surinkimą (jei tai dalinis krovinys), dokumentų tvarkymą, vairuotojo poilsio laiką (reglamentuojamas teisės aktų) ir darbo laiko apribojimus.

Šiame tekste mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, kad jūsų lūkesčiai atitiktų realią logistikos grandinės veiklą. Supratę procesą, galėsite geriau planuoti savo verslą, išvengti nereikalingo streso ir, svarbiausia, pasirinkti tinkamiausią pervežimo variantą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas 10 klausimų ir atsakymų rinkinys, kuris padės išsiaiškinti niuansus, susijusius su krovininių transporto iš Vokietijos laiko sąnaudomis.

1. Kiek vidutiniškai trunka standartinis krovinio pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis standartinio pervežimo (pilna sunkvežimio pakrauta – FTL) laikas svyruoja nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo konkretaus išvykimo miesto Vokietijoje ir paskirties vietos Lietuvoje. Jei krovinys renkamas iš Miuncheno arba Frankfurto srities (pietinė ar vakarinė Vokietija), atvykimas gali užtrukti net 2–3 dienas dėl didelio atstumo. Jei kalbame apie Berlyną ar netoli sienos esančius miestus (pvz., Hambūrgas, Brėmenas), krovinys gali atvykti ir per 24 valandas.

Tačiau labai svarbu atskirti „važiavimo laiką“ nuo „pervežimo termino“. Važiavimas truko 10–12 valandų, tačiau prieš tai reikėjo laukti pakrovimo, o po to – iškrovimo. Todėl, jei užsakymate parduotuvės prekių pildymą, geriau planuoti, kad prekės pasieks sandėlį per 2–3 darbo dienas nuo užsakymo patvirtinimo. Tai leis išvengti situacijų, kai prekės dar nevažiuoja, o jau jose skaičiuojate pelną.

2. Kodėl vairuotojas negali išvykti iš karto, kai tik pasiekia siuntėjo sandėlį Vokietijoje?

Tai vienas dažniausiai kebliančių dalykų klientams. Vokietijoje logistika yra itin suorganizuota ir regimentuota. Vairuotojas negali tiesiog „užšokti“ į eilę norėdamas pakrauti. Beveik visada būna sutartas konkretus laikas – vokiškai tai vadinama „Termin“.

Jei vairuotojas atvyksta anksčiau, gali tekti laukti iki nurodyto laiko. Jei vėluoja dėl eismo įvykių, gali praleisti savo eilę. Be to, paties pakrovimo procesas gali trukti nuo 1 valandos (kai krovinys jau paruoštas ant paletės) iki 4–5 valandų (kai reikia krauti dovanų dėžutes, neformalius krovinius ar kai sandėlio personalas trukdo). Vairuotojo darbo diena yra ribojama teisės aktais, todėl jei pakrovimas užtrunka ilgiau nei planuota, jis gali būti priverstas stabdyti kelionę ir ilsėtis, kas vėluoja atvykimą prie jūsų.

3. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) atvykimo laikai?

Skirtumas gali būti dramatiškas. Pilnas krovinys (Full Truck Load) yra jums skirtas sunkvežimis. Jis atvažiuoja pas siuntėją, pakrauna ir važiuoja tiesiai pas jums. Tai greičiausias variantas.

Dalinis krovinys (Less Than Truck Load) – tai kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Šiuo atveju sunkvežimis turi apvažiuoti po keletą (kartais dešimtį) sandėlių Vokietijoje, surinkti visus krovinius, tada važiuoti į Lietuvą, o čia vėl sustoti kelyje ir iškrauti kiekvienam klientui atskirai.

Nors LTL yra pigiau, jis trunka ilgiau. Dalinio krovinio iš Vokietijos terminas gali siekti net 5–7 darbo dienas. Taip yra dėl to, kad vairuotojas turi laukti, kol bus surinktas visas krovinys (konsolidacija), o turi keliauti sudėtingesniu maršrutu. Jei laikas yra kritinis visada rekomenduoju rinktis pilną krovinį arba ekspresinį pervežimą.

4. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia transporto išvykimo laikus?

Vokietijoje yra griežti darbo ir poilsio laiko reguliavimai, taip pat vokiškas „Fahrverbot“ – vairavimo draudimas sekmadieniais ir šventinėmis dienomis sunkvežimių, kurių bendroji leistina masė viršija 7,5 tonos. Tai reiškia, kad sunkvežimis negali važiuoti sekmadienį ar šventę.

Pavyzdžiui, jei krovinys yra pakrautas penktadienį vakare, vairuotojas gali nuvaziuoti tik iki tam tikro atstumo arba turi sustoti ilsėtis sekmadienį. Jei krovinys turi būti paimtas šeštadienį (kai dauguma Vokietijos sandėlių dirba tik pagal susitarimus), jis gali „užstrigti“ ir atvykti tik pirmadienio naktį arba antradienį rytą. Planuodami pervežimą, visada atsižvelkite į kalendorių – ypatingai ilgos atostogos Vokietijoje (pvz., per Kalėdas ar Velykas) gali sustabdyti logistiką keletui dienų.

5. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys vėlavimus atvykimo metu?

Nepaisant to, kad vairuotojai yra profesionalai, egzistuoja veiksniai, nuo kurių nepriklauso nei jie, nei logistikos kompanija. Pirmiausia tai – eismo įvykiai ir užstatos. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra pagrindinės arterijos, tačiau jose dažnai vyksta eismo įvykiai dėl didelio intensyvumo. Vienas avarinis atvejis gali sukelti 50–100 km spūstį.

Antras veiksnys – orai. Žiemos metu, ypač per Vokietijos pasienio ruožus arba važiuojant per kalnų perėjas (jei maršutas eina per pietinę dalį), sniegas ir ledas gali sumažinti greitį iki 30 km/h. Trečias dalykas – techninės problemos. Nors sunkvežimiai nuolat tikrinami, padangos pleišėjimas ar kompiuterinės sistemos gedimas gali sustabdyti transportą keletui valandų. Ir galiausiai – vėlavimas pakrovimo/iškrovimo vietoje. Jei anksčiau esantis vairuotojas pavėluoja iškrauti sandėlyje, jūsų krovinio išvykimas atidėliojamas.

6. Ar galiu sekti savo krovinio vietą realiu laiku, ir kaip tikslus šis duomenys yra?

Dauguma šiuolaikinių transporto kompanijų siūlo GPS stebėjimą. Tačiau kaip ekspertas turiu pasakyti – GPS duomenys rodo tik sunkvežimio, o ne būtent jūsų krovinio buvimo vietą. Jei tai dalinis krovinys, sunkvežimys gali stovėti vienoje vietoje (pvz., sandėlyje) valandas, bet sistema rodo, kad jis „vyksta“ arba „stovi“. Be to, GPS signalas gali būti prarastas arba nepreciziškas (rodo poziciją iki 500 metrų atstumu).

Tiksliausias informacijos šaltinis yra tiesioginis ryšys su vairuotoju arba диспетчeriaus (dispatcher) ataskaitos. Profesionalios kompanijos informuoja klientą apie planuojamą atvykimą (ETA - Estimated Time of Arrival) paskutinę valandą prieš pat pristatymą. Nepasitikėkite tik GPS rodyklėmis – geriau susisiekti su savo logistikos vadovu dėl statuso patvirtinimo.

7. Kaip veikia vairuotojo poilsio laikas ir kaip jis įtakoja greitį?

Europos Sąjungoje galioja griežti socialiniai reglamentai (EKA taisyklės), kurie reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išsiplėsti iki 10 valandų dviem kartams per savaitę), o po 4,5 valandų vairavimo turi ilgesnį poilsį.

Tai reiškia, kad net jei atstumas nuo Vokietijos iki Lietuvos yra 1000 km, vairuotojas fiziškai negali nuvažiuoti to per 10 valandų be pertraukų. Dažnai tenka įtraukti naktinio poilsio (11 valandų), kuris priverčia stabdyti kelionę viduryje. Todėl net ir trumpi atstumai gali užtrukti ilgiau dėl šių saugumo reikalavimų. Jei kas nors žada jums pervežimą per 12 valandų be sustojjimo 1200 km atstumu – tai arba melas, arba pažeidžiami įstatymai, kas kelia didelę pavojų.

8. Ar yra skirtumas tarp automobilių pervežimo ir krovinių pervežimo laikų?

Taip, skirtumas yra ženklus. Automobilių pervežimas (dažniausiai su autovežiais) turi savų niuansų. Pirmiausia, autovežiai turi daugiau techninių apribojimų – jie yra ilgesni, aukštesni, todėl jų leidžiamas greitis dažnai mažesnis, o jų manevravimas mieste lėtesnis. Be to, automobilių pakrovimas reikalauja daugiau laiko nei paletės įkėlimas šakėmis.

Kiekvienas automobilis turi būti užfiksuotas, nuimtas ar uždėtas stovėjimo sustabdymas, apsaugotos juostos patikrintos. Taip pat, daugeliu atvejų reikalingas techninės apžiūros protokolas (prieš pakrovimą ir po iškrovimo), kad būtų užfiksuoti įbrėžimai. Tai gali užtrukti papildomą valandą abiejuose galuose. Todėl automobilio pervežimas iš Vokietijos gali užtrukti diena ilgiau nei to paties atstumo krovinių pervežimas sunkvežimiu su tentu.

9. Ką daryti, jei krovinys pavėluoja, ir kaip tai įtakoja mano sandėlio darbą?

Pirmiausia – nepamirškite panikos. Vėlavimas 2–4 valandas logistikoje laikomas norma, o ne išimtimi. Jei pavėluojama daugiau, nedelsdami susisiekite su savo logistikos partneriu. Jūs turite teisę žinoti priežastį.

Jei jūsų sandėlyje dirbami pamaininio darbo grafiku, praneškite apie vėlavimą sandėlio vadovui, kad jis galėtų pertvarkyti vairuotojų ar krovėjų grafiką. Dažnai didesnė problema nėra vėlavimas, o tai, kad apie jį nepranešama. Geras ekspertas visada informuoja iš anksto. Jei vėlavimas yra dėl perkrovimo (krovinys perkeliamas į kitą sunkvežimį dėl techninio gedimo), tai gali pridėti pusę dienos. Planuokite savo verslo procesus taip, kad turėtumėte „laiko rezervą“ bent 24 valandas.

10. Kaip užtikrinti, kad pervežimas įvyktų kuo greičiau? Ką aš galiu daryti kaip klientas?

Jūsų, kaip kliento, vaidmuo yra labai svarbus greičiui užtikrinti. Pirmasis ir pagrindinis dalykas – tikslūs duomenys. Užsakymo metu pateikite tikslų siuntėjo adreso kodą, kontaktinį asmenį Vokietijoje (kuris tikrai yra sandėlyje) ir jų darbo laiką. Jei siuntėjas dirba tik nuo 8:00 iki 12:00, o ne iki 16:00, praneškite tai iš karto.

Antra, užtikrinkite, kad krovinys yra paruoštas. Jei tai dalinis krovinys, o jūsų prekės nėra surinktos laiku, visą sunkvežimį laukia jūsų vėlavimas. Trečia, suorganizuokite greitą iškrovimą savo pusėje. Jei vairuotojas atvyksta į Lietuvą ir turi laukti iškrovimo 4 valandas, jis praranda darbo laiką, kas gali padaryti įtaką jo galimybei išvykti su kitu kroviniu. Greitas iškrovimas yra jūsų investicija į gerą reputaciją ir greitesnius būsimus pervežimus.

Išvada

Pervežimas iš Vokietijos nėra paprastas procesas „iš taško A į tašką B“. Tai sudėtinga logistika, kurioje susipina techninės galimybės, teisiniai reglamentai, oro sąlygos ir žmogiškasis faktorius. Turint daugiau kaip 20 metų patirties, galiu drąsiai teigti, kad pagrindinis sėkmės raktas – tai realūs lūkesčiai ir atvira komunikacija.

Nesitikėkite stebuklų, kai kalbame apie 1000 km atstumą ir sudėtingus muitinės ar sandėlių procesus. Supratę skirtumą tarp pilno ir dalinio krovinio, atsižvelgdami į savaitgalius ir vairuotojų poilsio režimus, bei pasirūpinę tinkama informacija užsakymo metu, jūsų verslas veiks sklandžiau.

Geras pervežimo paslaugų tiekėjas ne tik vairuoja sunkvežimį, bet ir vadovauja informacijos srautui. Jums turi būti aišku, kas vyksta su jūsų turtu kiekvienu momentu. Tik tokiu būdu galime pasiekti 99/100 kokybės balą ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime – kai jūsų krovinys atvykta laiku, saugiai ir be nereikalingų nervų.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums pažvelgti į logistiką iš viduje, ir kitą kartą, kai užsakysite pervežimą iš Vokietijos, žinosite, kas užtikrina tą išvykimo bei atvykimo laiką. Sėkmės jūsų verslo planuose!