Užsakomas pervežimas į Vokietiją – lengvas ir aiškus procesas

Įvadas

Vokietija visada buvo ir išliks viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Beveik kas trečia Lietuvoje pagaminta prekė arba žaliava keliauja būtent į vakarus – į šią ekonomiškai stiprią ir techniškai pažangią šalį. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: maršrutas Vilnius–Berlynas ar Kaunas–Miunchenas yra vienas "brangiausių" mūsų logistikos "ašies" ruožų. Tačiau, nepaisant didelio suktumo, šiuo metu pervežimo procesas yra labai supaprastintas, jei žinai, kaip jis veikia ir ko tikėtis.

Daugelis klientų, pirmą kartą kreipiančiųsi į logistikos kompaniją, jau iš anksto susidaro įspūdį, kad tai bus sudėtinga, brangu ir ilga procedūra, pilna biurokratijos. Pasakysiu tiesiog: taip buvo ankstyvaisiais atkūrimo metais, kai sienos buvo uždaros, o dokumentai rašomi rankiniu būdu. Šiandien technologijos ir standartai padarė savo darbą. Užsakyti krovinių pervežimą į Vokietiją gali būti tiek pat paprasta, kaip užsakyti taksi vietoje, tik reikia žinoti keletą svarbių niuansų, kad krovinys pasiektų adresatą laiku ir saikiai.

Šiame straipsnyje aš norėčiau ne tik perduoti savo žinias, bet ir nušviesti tą kelionę, kurią atlieka jūsų siunta. Mes nušlysime nuo pirmojo telefono skambučio iki to momento, kai vairuotojas pasirašo važtaraštyje vokiškame sandėlyje. Mano tikslas – parodyti, kad rūpestis ir sumišimas nėra būtini, kai turite patikimą partnerį ir suprantate proceso mechaniką. Tad, jei planuojate siųsti prekes į Vokietiją – nuo mažų atsiuntimų iki pilnai pakrautų sunkvežimių – šis straipsnis skirtas jums. Sėkmingai kelionei pradžiai užtenka tik gero supratimo ir kelių minučių skaitymo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius duomenis reikia pateikti norint užsakyti pervežimą?

Tai yra pirmasis ir labiausiai svarbus žingsnis. Dažnai klientai skambina ir sako: "Reikia nuvežti krovinių į Vokietiją". Tai yra per daug abstraktu. Norint gauti tikslią kainą ir pasiūlymą, mums reikia "konkretikos". Pirmiausia, reikia tiksliai nurodyti krovinio svorį (kilogramais arba tonomis) ir matmenis (ilgį, plotį, aukštį). Tai lemia, kokio tipo transportas reikalingas – ar pakakti 3,5 tonų sunkvežimio ("vandikos"), ar reikės standartinio 24 tonų sunkvežimio su tentu.

Antra, labai svarbu nurodyti pakrovimo ir iškrovimo adresus. Vokietija didelė šalis, ir kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar važiuojame į Hamburgo uostą, ar į Bavarijos kaimelį Alpėse. Taip pat reikia numatyti adreso prieinamumą – ar ten gali privažiuoti sunkvežimis (ar yra siauros gatvės, ar reikia specialių leidimų). Galiausiai, reikia nurodyti prekių pavadinimą (HS kodas, jei žinomas) ir jų vertę. Tai būtina draudimo ir muitinės (jei reikia) formalumų užtikrinimui. Kuo tiksliau pateiksite šiuos duomenis pradžioje, tuo greičiau ir be klaidų bus suformuota kaina.

2. Kokį pervežimo būdą pasirinkti: dalinį (LTL) ar pilną krovinį (FTL)?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, o teisingas pasirinkimas gali sutaupyti nemažai lėšų. Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) tai tada, kai jūsų siunta užima visą sunkvežimio vietą. Jums užtikrinamas greitas pristatymas, nes transportas važiuoja tiesiai į tikslinę vietą be sustojimų. Tai idealu, jei siunčiate, tarkime, 20 europaletų arba 22 tonas prekių.

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) yra naudingas, kai prekių mažiau – 1–5 paletės. Tuo atveju jūsų krovinys yra įkeltas į sunkvežimį kartu su kitų klientų siuntomis. Sunkvežimis važiuoja maršrutu, sustoja prie keliasdešimt sandėlių. Tai pigiau, nes mokate tik už užimtą vietą, tačiau trunka ilgiau – nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo maršrutų sudėtingumo. Jei skubate gerokiau, rinkites pilną krovinį arba ekspresinį dalinį pervežimą. Mano patirtis rodo, kad jei siuntos vertė aukšta o terminas griežtas, FTL visada saugesnis dėl mažesnės krovinio perkelimo ir iškrovimo rizikos tarpiniuose punktuose.

3. Kaip formuojama kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas nėra paslaptis, jis grindžiamas logika. Pagrindinis komponentas – nuvažiuotas atstumas. Tačiau Vokietijoje yra specifika – mokesčiai už kelių naudojimą (MAUT). Vokietijos keliai yra mokami sunkvežimiams, ir šis mokestis įskaičiuojamas į galutinę sumą. Taip pat kainą įtakoja degalų kaina, kuri, kaip žinome, svyruoja pasaulyje.

Svarbus faktorius yra vietos rinkos pasiūla ir paklausa. Jei, pavyzdžiui, yra daug parvežamų krovinių iš Vokietijos į Lietuvą (statybinės medžiagos, mašinos), o atgal į Vokietiją veža mažai, tuomet kaina gali būti aukštesnė, nes vairuotojas važiuoja tuščias atgal (arba su daliniu krovininiu). Mes, kaip logistikos ekspertai, stengiamės to išvengti surandant "grįžtamąjį krovinį", tačiau tai ne visada įmanoma 100%. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, priežiūra ir, žinoma, kompanijos marža. Neklauskite "kokia pigiausia kaina", klauskite "kokia kaina užtikrina saugų ir laiku atvykstantį pervežimą".

4. Kokius dokumentus reikia paruošti prekių pervežimui?

Dokumentų rengimas dažnai baimina klientus, bet čia viskas yra standartizuota. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntos važtaraštis, arba CMR (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par Route). Tai yra tarptautinis kelių transporto konvencijos dokumentas, kuris patvirtina sandorio (pervežimo) sudarymą. Jame nurodomos siuntėjo ir gavėjo rekvizitai, krovinio aprašymas ir kiekis.

Be CMR, būtinos parduotuvės sąskaitos-faktūros (SF) arba prekių pirkimo-skyrymo dokumentai. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir vidinės prekybos atveju muitinės formalumai dažniausiai netaikomi, vokiški muitinės pareigūnai gali sustabdyti transportą ir paprašyti įrodyti prekių kilmę. Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos atvežtos į Lietuvą ir saugomos sandėlyje), reikalingas TRL (Transporto dokumentas – išorinės prekybos prekių judėjimo apskaitos dokumentas) arba EX1 dokumentas, patvirtinantis, kad mokesčiai ES buvo sumokėti. Visada pasirūpinkite, kad vairuotojas turėtų šiuos dokumentus rankinėje arba elektroniniu pavidalu prieš išvykdamas.

5. Ar reikia drausti kroviniį ir kas tai apima?

Trumpas atsakymas: taip, labai rekomenduojama. Pagal CMR konvenciją, pervežėjas atsakingas už krovinį tik ribotai. Standartinė atsakomybės riba yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (apie 10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką arba baldus, ši suma neatitiks realiosios krovinio vertės.

Mes visada patariame užsisakyti "Visų rizikų" draudimą (All Risk). Jis užtikrina, kad įvykus avarijai, gaisrui ar vagystei, bus kompensuota pilna prekių vertė. Draudimo kaina svyruoja nuo 0,2% iki 0,5% nuo krovinio vertės, priklausomai nuo rizikos lygio. Atsimenu vieną atveją, kai klientas sutaupė 50 eurų nenusipirkęs draudimo, o vėliau, sužinojęs, kad sunkvežimius sudegino gaisras, prarado tūkstančius. Negailėkite pinigų už draudimą – tai jūsų ramybės garantas.

6. Kiek laiko trunka pervežimas iki Vokietijos?

Standartinis pervežimas Lietuva–Vokietija paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Jei krovinys keliauja daliniu būdu (LTL), terminas gali išsitęsti iki 4–5 dienų dėl tarpinių sandėlių apkrovimų Vokietijoje (pvz., Halėje ar Miunchene). Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL) iš Vilniaus į Berlyną, tai gali būti padaryta per 24–30 valandų, jei vairuotojas nekeliauja poilsio laiku.

Tačiau reikia atsižvelgti ir į vairuotojų poilsio režimus. Pagal Europos Sąjungos taisykles, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų poilsio per parą. Tai gali šiek tiek padidinti kelionės trukmę. Taip pat didelę įtaką turi oro sąlygos – žiemos metu, kai yra slidūs keliai Vakarų Lietuvoje ar Lenkijoje, greitis gali būti mažesnis. Visada planuokite savo logistiką su nedideliu laiko rezervu – ypač jei prekės skirtos konkrečiai gamybos linijai ar prekybai.

7. Ar yra kokių nors ypatingų apribojimų vairuotojams Vokietijoje?

Vokietija yra griežta šalį, ir ten nėra "negirdėtų" taisyklių. Viena svarbiausių taisyklių – vairuotojų poilsio laikas. Vokietijoje draudžiama nukreipti vairuotoją poilsio (nakties poilsio) tiesiog sunkvežimio kabinoje (priešingai nei, pvz., kai kuriose Rytų Europos šalyse), jei tai nėra specialiai įrengta vieta, bet dažniausiai patikrinimų metu reikalaujama, kad vairuotojas praleistų poilsį viešbutyje ar poilsio zonoje po 45 savaitės valandų. Tai vadinama "Savaitinio poilsio" taisykle. Jei vairuotojas pažeidžia šią taisyklę, griežčia bauda skiriama ne jam, o pervežimo įmonei.

Be to, Vokietijoje galioja griežti kelių eismo taisyklių reikalavimai, susiję su sunkiasvorių transporto eismo draudimais sekmadieniais ir švenčių dienomis. Sunkvežimiai negali važiuoti tam tikromis dienomis (dažniausiai sekmadieniais nuo 00:00 iki 22:00). Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys turi atvykti pirmadienio ryte į gamyklą, jis turi būti Vokietijoje jau šeštadienį arba sekmadienio vakare. Mums, logistikos specialistams, reikia šiuos grafikus suplanuoti iš anksto, kad vairuotojas neštųtųsi be reikalo sienoje.

8. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet būtina žinoti, kaip veikia mechanizmas. Jei pasirašant važtaraštį (CMR) pastebimi pažeidimai (sugadinta pakuotė, drėgmė, trūkstamos dėžės), vairuotojas privalo tai užrašyti į CMR dokumentą į specialų "Pastabos" (Remarks) lauką. Tai yra pagrindinis dokumentas draudimo išmokai gauti. Jei pažeidimai pastebimi tik iškrovus, turi būti sudarytas privalomas pažeidimo protokolas (Schadensprotokoll), kurį pasirašo abiejų pusių atstovai.

Tada prasideda draudimo išmokos procesas. Mes, kaip tarpininkai, padedame surinkti visus įrodymus (nuotraukas, dokumentus, privalomus protokolus) ir perduodame juos draudimo kompanijai. Jei krovinys buvo draustas, pinigai grąžinami per 2–4 savaites. Jei ne – turiame remtis CMR atsakomybės ribomis, kaip minėjau anksčiau. Svarbiausia – niekada nepasirašykite "švaraus" važtaraščio, jei matote, kad su siunta kažkas negerai. Vokiški klientai yra labai disciplinuoti, ir jie visada tikrina krovinius prieš pasirašydami.

9. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Anksčiau turėdavome tik pasitikėjimą vairuotojo žodžiu ir retus telefoninius skambučius iš taksofonų. Šiandien kiekvienas mūsų sunkvežimis yra aprūpintas GPS sekimo sistema. Jūs galite matyti, kur yra transportas, kokia jo greitis, ir kada jis sustojo poilsio.

Dauguma mūsų klientų gauna nuorodą arba prisijungimus prie klientų portalo, kur gali stebėti savo siuntos statusą realiu laiku. Be to, sistema automatiškai siunčia pranešimus (SMS arba el. paštu), kai krovinys pakrautas, kai jis atvyko į tarpinį sandėlį ir kai jis iškrautas pas gavėją. Tai leidžia jums planuoti savo verslą be neapibrėžtumo. Kai vokiškas partneris klausia "Kur yra mano prekė?", jūs galite atsakyti tiksliai per kelias sekundes.

10. Kokios prekės yra labiausiai populiarios siunčiant į Vokietiją?

Per savo dvidešimt metų esu matęs viską: nuo vieno šalto kibiro iki milžiniškų transformatorių. Tačiau statistiškai dažniausiai į Vokietiją keliauja mediena ir medienos gaminiai (lentos, malkos, furnitūros detalės), maisto produktai (pieno produktai, uogienės, duona), statybinės medžiagos ir plastiko gaminiai. Taip pat vis dažniau vežame aukštos technologijos komponentus – elektrines dalis, baterijas, kurios reikalauja specialios priežiūros (ADR transporto).

Taip pat pastebime tendenciją, kad lietuviški baldai ir interjero detalės vis labiau įsigyja populiarumo vokiškojoje rinkoje dėl savo kainos ir kokybės santykio. Nesvarbu, kas tai yra – svarbu, kad kiekviena prekė būtų tinkamai supakuota. Vokiški klientai yra labai reikalaujantys dėl pakuotės kokybės. Jei atvyksta paletė, kurią "sulaikė" tik viena plastikinė juosta, tai sukelia nemalonumus. Mums visada primygtinai patariame klientams pakruoti prekes taip, tarsi jas tektų mesti iš trečio aukšto (natūralai, tai hiperbolė, bet pakuočių tvirtumas turi būti idealus).

Išvada

Užsakomas pervežimas į Vokietiją iš tiesų yra lengvas ir aiškus procesas, jei jis yra patikėtas profesionalams. Rinktis pervežėją reikia ne pagal mažiausią kainą paieškos sistemoje, o pagal patikimumą, ilgametę patirtį ir gebėjimą išspręsti problemas. Logistika – tai ne tik vairuotojas ir sunkvežimis, tai sudėtingas mechanizmas, kurį sukuria dispečeriai, brokeriai, vadybininkai ir daugelis kitų žmonių.

Niekada nebijokite klausti ekspertų. Jūsų užduotis – užsiimti savo verslu ir gaminti prekes, o mūsų užduotis – jas pristatyti. Mes esame čia tam, kad pašalintume jūsų rūpesčius. Nuo tada, kai pirmą kartą atidarėme Lietuvos-Vokietijos maršrutą, daug ką pasiekėme, bet vienas dalykas išliko nepakitęs: noras padėti klientui pasiekti jo tikslą. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti procesą ir jaučiatės drąsiau planuodami savo siuntas.