Užsakomas pervežimas: atvykimo laikai iš Vokietijos – ką nusprendžia realybė?

Įvadas

Dirbant logistikos srityje daugiau kaip dvi dešimtmetis, susiduriama su visokiais klientų klausimais, tačiau vienas jų pasikartoja reguliariai ir, žinant mano patirtį, sukelia daugiausia emocijų: „Kada tiksliai atvyks krovinys iš Vokietijos?“. Atrodytų, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai turime GPS stebėjimą realiu laiku ir mobiliuosius telefonus, atsakymas turėtų būti trivialus. Tačiau logistika – tai ne tik matematika ir fizika, tai ir žmonių faktorius, bei biurokratiniai procesai, kurie dažnai sukelia netikėtų vėlavimų.

Vokietija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važinėja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo mažmeninės prekybos prekių iki industrinės įrangos. Nors atstumas tarp, tarkime, Berlyno ir Vilniaus yra apie 1000 kilometrų, kas atrodo įskaitomą per vieną dieną, realus pervežimo laikas gali stipriai svyruoti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ir paaiškinsiu, kodėl „užsakomame pervežime“ nėra tiksliai fiksuoto atvykimo laiko, o tik apytikslės datos, ir nuo ko priklauso jūsų siuntos greitis.

Svarbu suprasti, kad kai sakome „užsakomas pervežimas“, kalbame ne apie siuntą kurjeriu, o apie dalinį (LTL) ar pilną krovinių (FTL) transportą. Čia veikia visiškai kitos taisyklės. Klientas dažnai mato savo prekių stovykloje Vokietijoje ir manykite, kad jei vairuotojas važiuoja 90 km/h valandą, tai po 10–12 valandų jis bus pas mus. Tačiau šis skaičiavimas ignoruoja kritinius etapus: krovinio surinkimą sandėlyje, dokumentų sutvirtinimą, vairuotojo poilsio režimus bei galimas užstatas ant kelių.

Toliau straipsnyje mes išnagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kur padėsime jums suformuoti realių lūkesčių ir geriau suprasti, kas vyksta „už scenos“ tais momentais, kai jūsų siunta keliauja Vokietijos autobonais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl negaliu gauti tikslaus atvykimo laiko valandomis?

Tai bene dažniausias nesusipratimas. Klientas, užsakęs pervežimą, nori žinoti, kad pirmadienį 10:00 ryte vairuotojas bus prie jo durų. Tačiau tarptautiniame pervežime, ypač kai kalbame apie dalinius krovinius, „tikslus laikas“ yra oksimoronas. Vokietijoje krovinys gali būti paruoštas tik vėlai pavakare, o vairuotojas turi griežtai reglamentuojamą vairavimo ir poilsio laiką. Jei vairuotojas pradeda važiuoti pietų metu, po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Be to, pačiame Vokietijoje „Fenster“ (langai) – tai tikslios laiko juostos, kai sandėliai priima krovinius. Jei vairuotojas pavėluoja 15 minučių, jis gali praleisti savo eilę ir laukti iki kitos dienos. Todėl logistikos ekspertas visada duos laiko intervalą (pvz., „tarp antradienio ir ketvirtadienio“), o ne fiksuotą valandą.

2. Kiek vidutiniškai trunka pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Geografiškai atstumas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos regiono keliama. Jei tai yra netoli Berlyno ar Frankfurto prie Oderio, kelias yra trumpesnis – apie 800–900 km. Jei krovinys renkamas iš Miuncheno ar Hamburdo, atstumas siekia 1300–1500 km. Vairuotojas, laikydamasis visų taisyklių, gali įveikti maždaug 700–800 km per parą. Taigi, techniškai kelionė trunka 1–2 dienas. Tačiau logistikoje mes skaičiuojame ne tik važiavimo laiką. Reikia pridėti dieną krovinio surinkimui (picking) Vokietijos sandėlyje ir galbūt dienai iškrovimui Lietuvoje, jei tai yra dalinis krovinys, kurį reikia iškrauti keletui vietų. Taigi, realus laikas nuo užsakymo iki pristatymo dažnai svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų.

3. Ką reiškia „krovinio surinkimas“ ir kodėl jis užtrunka?

Daugelis klientų įsivaizduoja, kad sunkvežimis atvažiuoja į gamyklą, juo užkrauna prekes ir važiuoja toliau. Tačiau dažniausiai yra kitaip. Jei užsakote dalinį pervežimą (LTL), jūsų prekės pateikia į didelį konsolidacijos sandėlį. Ten joms priskiriamas numeris, jos sugrupuojamos su kitomis prekėmis, kurioms reikia į tą pačią kryptį (Lietuva ar Baltijos šalis). Šis procesas vadinamas „krovinio surinkimu“ arba konsolidacija. Jis nevyksta akimirką – tai gali užtrukti nuo 12 iki 48 valandų. Sandėlio darbuotojai turi suvesti visus dokumentus, užfiksuoti prekių būklę (pakrauti ant paletės, ojepti juostomis) ir tik tada perduoti juos vairuotojui. Taip atsiranda laiko tarpas tarp to, kai prekės „paruoštos“, ir to, kai sunkvežimis išvyksta.

4. Ar savaitgaliai ir šventės veikia atvykimo laikus?

Absoliučiai taip. Vokietijoje galioja griežti draudimai vairuoti sunkvežimius šventinėmis dienomis ir daugumoje federalinių žemių – sekmadieniais. Tai vadinama „Sonntagsfahrverbot“. Jei jūsų krovinys turėtų išvykti šeštadienį, tačiau vairuotojas pavėluoja arba dokumentai sutvirtinami vėlai, jis privalo sustoti ir laukti pirmadienio ryto. Tai automatiškai uždelia pristatymą dviem dienomis. Be to, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos šventes. Jei atvyksta didelė šventė, o vairuotojas neturi galimybės iškrauti krovinio (pvz., gavėjo sandėlys uždarytas), krovinys gali „užstrigti“ sunkvežimyje iki pirmojo darbo dienos. Patirtis rodo, kad planuojant pervežimus šventiniu laikotarpiu, visada reikia įsiskaityti papildomas 2–3 dienas atsargai.

5. Kokios vairuotojo darbo laiko taisyklės lemia vėlavimus?

Europos Sąjungoje galioja vienos griežčiausių vairuotojų darbo laiko taisyklių pasaulyje. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali išsiplėsti iki 10 valandų dviem dienoms per savaitę), po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo sustoti. Be to, per savaitę jis negali dirbti daugiau kaip 56 valandų. Kasnį, po 6 savaičių, turi būti savaitinė poilsio laikas. Tai reiškia, kad net jei kelias iki Lietuvos truktų tik 10 valandų, jei vairuotojas pradeda važiuoti vakare, jis gali tekti sustoti nakvynei (poilsio laikas turi būti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamai). Šios taisyklės nėra pasirenkamos – jos užtikrina saugumą keliuose, bet klientui jos atrodo kaip nepagrįstas vėlavimas.

6. Kokia yra Lenkijos vaidmuo šiame maršrute?

Nors krovinys važiuoja iš Vokietijos, jis turi kirsti Lenkiją. Tai kritinis etapas. Lenkijos keliai, nors pagerinti, vis dar patiria didžiulius apkrovus, ypač A2 autostradoje. Eismo įvykiai, remonto darbai ar net paprasti spūstys („stau“) gali užstrigti transportą valandomis. Be to, Lenkijoje taip pat yra savo kontrolės punktai. Jei sunkvežimis yra perkrautas arba yra techninių trūkumų, jis gali būti sulaikytas. Dažnai vairuotojai stengiasi pervežti Lenkiją kuo greičiau, tačiau netikėtas sniegas Žemutinės Silezijos vaivadijoje ar avarija gali visą grafiką sudaužyti. Mano patirtis rodo, kad pro Lenkiją prasibraunant reikia skirti mažiausiai 4–6 valandas atsargai prie numatomo laiko.

7. Kaip oro sąlygos veikia pervežimus iš Vokietijos?

Vokietija ir Lietuva yra geografiškai arti, tačiau klimatas gali skirtis. Žiemos mėnesiais Vokietijoje, ypač kalnuotose vietovėse (Bavarija, Schwarzvaldas), gali būti stiprių sniego audrų, kurios verčia stabdyti sunkvežimius. Net jei Vilniuje saulėta, Miunchene gali vykti „Blizzardas“. Tada vairuotojams įsigalioja įpareigojimas dėti žieminę padangą (nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.), o jei jos neįrengtos – griežtos baudos. Taip pat rūkas, kuris dažnai būna Vokietijos lygumose rudenį, gali sulėtinti eismą iki 30 km/h. Visos šios sąlygos yra neprognozuojamos ir tiesiogiai veikia atvykimo laiką.

8. Kas atsitinka, jei krovinys pasiekia Lietuvą, bet vairuotojas negali iškrauti?

Tai labai nepavykusi situacija, kuri, deja, ne reta. Vokietijos vairuotojas atvyksta į paskirtinį adresą Lietuvoje penktadienį vakare 17:30 val. Sandėlis jau uždaras, o vadybininkas neatsiliepia. Vairuotojas privalo laukti iki pirmadienio ryto. Tokiu atveju klientas, žiūrėdamas į GPS, mato, kad sunkvežimis „jau čia“, tačiau prekių negali gauti. Be to, laukimas gali kainuoti papildomai – dauguma pervežėjų turi laisvą laiko intervalą iškrovimui (pvz., 2 valandas). Jei jis viršijamas dėl gavėjo kaltės, gali būti taikomos „detention“ (uždelsimo) baudos. Todėl būtina suderinti iškrovimo laiką iš anksto ir užtikrinti, kad atsakingas asmuo sandėlyje bus pasiruošęs priimti krovinią.

9. Ar „Expresinio“ pervežimo pasirinkimas tikrai pagreitina dalykus?

Taip, bet su sąlyga, kad suprantate, ką perkate. Standartinis pervežimas (LTL) yra pigesnis, nes sunkvežimis surenka krovinius iš kelių siuntėjų. Ekspresinis pervežimas dažniausiai reiškia, kad jums skiriamas atskiras sunkvežimis (FTL) arba dalinis krovinys, kuriam prioritetas yra aukštesnis. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai į adresą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tai gali sutrumpinti laiką nuo 3–5 dienų iki 1–2 dienų. Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau. Taip pat reikia nepamiršti, kad net ir ekspresiniame režime vairuotojas negali pažeisti poilsio taisyklių – jis negali vairuoti 24 valandas iš eilės, net jei jums labai skubu.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį atvykimą?

Geriausias būdas padėti mums, logistikos ekspertams, yra tikslumas ir greitaveikis. Pirmiausia, užtikrinkite, kad krovinio aprašymas (prekių sąrašas, svoris, tūris) yra tikslus. Jei dokumentuose nurodytas svoris 500 kg, o realu – 5 tonos, tai gali lemti tai, kad atvykęs sunkvežim tiesiog negalės pakrauti siuntos dėl techninių galimybių ar reikalaujamų leidimų. Antra, jei atvyksta vairuotojas iš Vokietijos, būkite pasirengę iškrauti. Turėkite reikiamus įrankius (keltuvus, šakutes), jei krovinys yra ant paletės. Ir trečia, nepraraskite ryšio su vadybininku. Jei žinote, kad jūsų sandėlyje bus trikdžių, praneškite iš anksto – mes galėsime persiųsti vairuotojui informaciją, kad jis pakeistų maršrutą arba planuotų atvyktą vėliau, taip išvengiant nereikalingų laukimo mokesčių.

Išvada

Užsakomo pervežimo iš Vokietijos procesas yra sudėtingas mechanizmas, kurio kiekvienas dantelas – nuo sandėlininko, pakančio prekę ant paletės, iki vairuotojo, laikančio 45 minučių pertrauką Vokietijos autostradoje – turi savo reikšmę. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje mokė vieno: ramybė ir supratimas yra vertingesni nei bandymas spėlioti tikslų valandą.

Kai užsakote pervežimą, visada kreipkite dėmesį į tai, kad pateikta data yra prognozė, remiantis optimaliomis sąlygomis. O realybėje dažnai tenka susidurti su eismo spūstimis Lenkijoje, uždarytais sandėliais sekmadieniais ar biurokratiniais nukrypimais. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas – planuokite savo verslo procesus su atsarga. Jei prekės jums reikalingos penktadienį, geriau užsisakykite pervežimą, kad jos atvyktų iki ketvirtadienio vakaro.

Logistika neapsiriboja tik kelių kilometrais; tai yra informacijos, dokumentų ir žmonių koordinavimas. Pasitikėkite savo pervežėju, pateikite išsamią informaciją iš anksto ir būkite kantrūs. Tada net ir atsitiktiniai vėlavimai netaps kritine problema, o tik nedideli nukrypimai nuo grafiko, kuriuos galima lengvai kompensuoti.