Transporto sprendimai iš Europos didelėms grupėms: Efektyvumas, patikimumas ir optimizavimas

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų, esu patyręs ne tik įvairias rinkos svyravimus, bet ir tų svyravimų poveikį didelėms verslo struktūroms. Didelėms prekybos ar gamybos grupėms logistika nėra paprastas prekių perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas, preciziškai suderintas mechanizmas, kurio sėkmė ar nesėkmė tiesiogiai įtakoja bendrovės pelningumą, klientų pasitenkinimą ir rinkos reputaciją. Europos Sąjungoje, kur keliai yra geriausi pasaulyje, o rinka yra glaudžiai integruota, pasirinkimas tarp skirtingų transporto sprendimų gali atrodyti be galo platus, tačiau tikrovėje reikalingas gilus specialistų žinojimas, kad šie sprendimai tarnautų verslo strateginiam tikslui.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip sukurti efektyvią logistikos sistemą didelėms grupėms, kurios planuoja arba jau vykdo prekių pervežimus iš Europos. Mes aptarsime ne tik techninius aspektus, bet ir strateginius sprendimus, kurie leidžia taupyti biudžetą neprarandant kokybės.

Įvadas

Kai kalbame apie didžiąsias prekybos ar gamybas grupes, logistikos iššūkiai auga geometrine progresija. Prieš daugelį metų, pradedamas savo karjerą, mažesnių klientų poreikiai dažnai apsiribojo tuo, kad prekės būtų atvežtos laiku ir nenukentėjusios. Šiandien, dirbdamas su „Fortune 500“ lygio įmonėmis ar didelėmis regioninėmis grupėmis, matau, kad lūkestis žymiai aukštesnis. Čia svarbi ne tik laikybė, bet ir išlaidų prognozuojamumas, atsparumas išoriniams šokams, pavyzdžiui, kainų šuoliams degalams ar geopolitiniams nepalankiems įvykiams, darnumas (sustainability) ir visiškas skaidrumas.

Transporto sprendimai iš Europos didelėms grupėms turi būti integruoti į bendrąjį tiekimo grandinės valdymą (Supply Chain Management). Negalima traktuoti logistikos kaip atskiro, izoliuoto bloko, kurio tikslas – tiesiog perkelti tonas. Tai yra strateginis įrankis. Didelėms grupėms, kurios dažnai turi keletą sandėlių skirtingose šalyse ir parduotuvių ar gamyklų tinklą, būtinas „end-to-end“ (nuo pradžios iki galo) požiūris. Tai reiškia, kad reikia tiksliai suprasti, kiekvienas krovinys, paliekantis Vokietijos, Lenkijos ar Olandijos uostą, turi savo unikalų vaidmenį atsargų valdyme.

Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuos per pastaruosius dešimtmečius išmokiau, yra tai, kad standartiniai sprendimiai retai tinka didžiausioms įmonėms. Jei mažas verslas gali tenkinti „paskutiniojo momento“ skambinimas kurjeriui, tai didelė grupė negali veikti chaoso režime. Jai reikalinga ilgalaike strategija, fiksuotos kainos (arba jų ribojimo mechanizmai), o taip pat lankstumas, kuris leidžia greitai perkelti resursus ten, kur jie šiuo momentu labiausiai reikalingi. Pavyzdžiui, jei viename iš rinkų paspartėja prekyba, logistikos sistema turi užtikrinti, kad papildomas kiekis prekių pasieks paskirties vietą nepertraukiant kitų maršrutų. Tokio lankstumo pasiekimas be partnerio, turinčio didelę parką ir platų tinklelių tinklą, yra beveik neįmanomas.

Taip pat negalima ignoruoti technologinės pažangos. Anksčiau vairuotojas su mobiliuoju telefonu buvo aukščiausios innovacijos lygis. Šiandien didelėms grupėms suteikiame realaus laiko stebėjimo sistemas, kurios integruojamos tiesiogiai į jų ERP (Enterprise Resource Planning) sistemas. Klientas mati, kur yra jo krovinys, kokia yra temperatūra priekaboje (jei kalbame apie maisto produktus ar vaistus) ir kada tiksliai bus atliktas iškrovimas. Šis duomenų srautas leidžia imtis proaktyvių sprendimų – pavyzdžiui, jei fiksavome vėlavimą dėl rūsčių oro sąlygų Vokietijoje, sandėlio vadovas Lietuvoje gali jau perskirstyti iškrovimo grafiką, kad išvengtų pasikartojančių išlaidų.

Europos logistika taip pat turi savo specifinių ypatumų, susijusių su teisine reglamentacija. Nors ES yra viena rinka, kiekviena šalis turi savo niuansų, susijusių su vairuotojų darbo laiku, sunkiųjų transporto priemonių eismo apribojimais arba specifiniais muitinės reikalavimais (ypač jei prekės keliauja per šalis, kurios nėra Eurozonos ar Šengeno erdvės narių). Ilgametė patirtis moko, kad sėkmė slepiasi detalėse – teisingai užpildytas transportavimo dokumentas gali sutaupyti valandų, jei ne dienų, pasienio kontrolėje.

Štai kodėl, renkantis partnerį transporto sprendimams iš Europos, svarbiausia yra ne tik mažiausia kaina, bet ir patikimumas, gebėjimas spręsti problemas bei technologinis išmanumas. Toliau straipsnyje atsakinėdama į dažniausiai užduodamus klausimus, detaliau panagrinėsime, kas sudaro šiuolaikinę, efektyvią logistiką didelėms grupėms.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuo skiriasi transporto sprendimai didelėms grupėms nuo mažų įmonių pervežimų? Skirtumas yra fundamentalias ir liesė ne tik to, kiek prekių pervežiama, bet ir kaip tai valdoma. Mažoms įmonėms dažnai užtenka paprasto „spot“ (rinkos) rinkos – reikėjo vežti, paskambino brokeriui, gavo kainą ir atvežė. Didelėms grupėms tokis modelis būtų žalingas dėl biudžeto nestabilumo. Didžiosios grupės dažniausiai pasinaudoja ilgalaikiais kontraktais (tenderiais), kurie užtikrina fiksuotas kainas ir garantuotą vietų (truck capacity) skaičių. Be to, didelėms grupėms reikalinga integruota IT sprendimai, automatizuotas dokumentų apdorojimas ir „Key Account“ vadybininkai, kurie supranta specifinę kliento verslo logiką, o ne tik tiesiogiai pervežimą. Logistika čia tampa strategine verslo dalimi, prisiimančia atsakomybę už tiekimo grandinės nenutrūkstamumą.

2. Kaip pasirinkti optimalų transporto būdą (kelių, jūros, oro ar geležinkelio) didelėms siuntoms? Pasirinkimas priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių: laiko, kainos ir krovinio rūšies. Kelių transportas yra lankščiausias ir populiariausias Europoje, idealus tais atvejais, kai reikia „just-in-time“ (tik laiku) pristatymo ir kai distancijos neviršija 1500–2000 km. Jei kalbame apie didžiulius kiekius (tūkstančiai tonų) ilgiems nuotoliams, geležinkelis ar jūros transportas gali būti žymiai pigesnis. Pavyzdžiui, krovinių gabenimas iš Ispanijos į Lietuvą griežtumo kriterijumi gali būti palankesnis geležinkeliu, nors ir truks šiek tiek ilgiau. Oro transportas didelėms grupėms naudojamas retai, tik labai brangiems ar skubantiems, nedidelio tūrio, bet didelės vertės kroviniams. Dažniausia didelėms grupėms taikomas „multimodal“ (kombinuotas) principas – pavyzdžiui, didelė dalis keliauja traukiniu ar laivu, o paskutinis kilometras atliekamas sunkvežimiu. Tai leidžia sujungti kainos privalumus ir pristatymo greitį.

3. Kaip užtikrinti, kad didelės partijos prekių bus pristatytos laiku, ypač šventiniuose sezonuose? Planavimas yra viskas. Dirbdamas su didelėmis grupėmis, visada pradedame nuo prognozių. Jei žinome, kad Kalėdų ar Vasario 16-osios laikotarpiu paklaus ims šokti, privalome užtikrinti transporto priemonių rezervavimą iš anksto (prieš 2–3 mėnesius). Taip pat taikome strateginius „buffer“ (atsarginių) sandėlius arba paskirstome krovinius į kelis mažesnius, bet dažnesnius siuntimus, kad sumažintume riziką vieno didelio krovinio praradimo ar vėlavimo atveju. Be to, naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti realią situaciją kelyje. Jei matome, kad susiformavo spūstis, galime iš karto paskirti alternatyvų maršrutą arba įjungti atsarginį vairuotoją, kad išlaikytume laikotarpą. Komunikacija su klientu taip pat yra raktas – pranešti apie vėlavimą iš anksto yra geriau nei nieko nesakyti.

4. Kokia svarba yra krovininių transporto priemonių (vilkikų) puspriekabių tipų pasirinkimui? Techninė įranga turi būti priderinta prie prekės. Didelėms grupėms dažnai tenka pervežti įvairias prekes – nuo maisto produktų iki elektronikos ar statybinių medžiagų. Standartinės tentinės puspriekabės (tarpautiniai) tinka daugumai prekių, tačiau jei kalbame apie maisto pramonės grupę, būtina naudoti šaldytuvus arba termopuspriekabes, kurios užtikrina pastovią temperatūrą. Jei pervežame pavojingas krovinius (ADR), reikalingi specialiai sertifikuoti vairuotojai ir įranga. Pastaruoju metu vis dažniau didelės grupės užsakoma „MEGA“ puspriekabes, kurios yra aukštesnės, leidžiančios susidėti daugiau prekių (dažniausia 33 europalete vietoj 33), kas sumažina vieneto kainą. Taip pat svarbu ir iškrovimo būdas – jei sandėlyje nėra rampų, reikalingos puspriekabės su pakėlėjais (tail-lift). Neteisingai pasirinktas transportas gali lemti tai, kad į sandėlį netilps visos prekės, arba jos sugest pervežimo metu.

5. Kaip didelėms grupėms sumažinti transporto išlaidas neprarandant kokybės? Vienas iš efektyviausių būdų yra krovinių konsolidacija. Dažnai didelės grupės turi keletą tiekėjų vienoje šalyje (pavyzdžiui, Italijoje). Vietoj to, kad kiekvienas tiekėjas siųstų atskirą sunkvežimį, mes galime sujungti šias siuntas į vieną pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load) arba dalinį (LTL – Less than Truck Load) konsoliduotą krovinį. Taip taupoma degalų ir vairuotojų darbo laikas. Taip pat svarbu optimizuoti maršrutus – taikyti „backhaul“ principą, t.y. rasti tokią krovinį grįžimo keliui, kad vairuotojas nebegrįžtų tuščias. Be to, ilgalaikiai kontraktai leidžia „ušaldyti“ kainas ir išvengti rinkos spekuliacijų. Taip pat rekomenduočiau reguliariai analizuoti maršrutus – kartais 50 km atkarpą nukrypimas nuo greitkelio gali sutaupyti degalų (dėl mažesnės kainos degalinėse) ir mokesčių už kelių naudojimą.

6. Kokias rizikas keliauja muitinės ir dokumentų tvarkymas pervežiant prekes iš ES? Nors ES yra muitų sąjunga, dokumentų tvarkymas išlieka kritiškai svarbus. Jei grupės prekės keliauja per šalis, kurios nėra ES narės (pavyzdžiui, per Šveicariją arba Jungtinę Karalystę po „Brexit“), reikalingi TIR carnetai arba eksporto/importo deklaracijos. Net ir vidutinėse ES šalyse, jei prekės yra reglamentuojamos (alkoholis, tabakas, vaistai), reikalingi specialūs leidimai (ACCISE dokumentai). Pagrindinė rizika yra neteisingai užpildyti prekių sandorio dokumentai (CMR), dėl ko krovinys gali būti sulaikytas patikrinimo metu. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų ne dėl techninių problemų, o būtent dėl biurokratinių klaidų. Didelėms grupėms būtina turėti patikimus logistikos partnerius, kurie turi savo muitinės brokerius arba gali užtikrinti sklandų dokumentacijos teką.

7. Kokia yra „Green Logistics“ (Žalioji logistika) reikšmė didelėms grupėms ir kaip tai įtakoja kainas? Darnumo klausimas yra vienas pagrindinių šiuolaikinės verslo strategijos dalių. Didelės grupės turi didelę „anglų pėdsaką“ ir yra spaudžiamos ne tik legislatyvos (ES „Fit for 55“ paketas), bet ir vartotojų, kurie nori pirkti iš atsakingų įmonių. Tai reiškia perėjimą prie naujesnių, mažiau teršiančių sunkvežimių (Euro 6, dujų ar elektros kuro), taip pat maršrutų optimizavimą taip, kad sumažėtų CO2 emisijos. Tai iš pradžių gali šiek tiek padidinti išlaidas, tačiau ilgainiui tai duoda konkurencinį pranašumą. Be to, daugelis šalių suteikia mokesčių lengvatas „žaliems“ sunkvežimiams (pvz., mažesni keliai mokesčiai Vokietijoje ar Austrijoje), kas gali kompensuoti didesnes techninės išlaikymo išlaidas. Logistikos partneris, kuris gali pateikti išsamias CO2 emisijų ataskaitas, šiandien yra vertingesnis už paprastą pervežėją.

8. Kaip technologijos (TMS, IoT) pagerina didelių grupių logistikos procesus? Technologijos yra akis ir ausys šiuolaikinėje logistikoje. Transporto valdymo sistemos (TMS – Transportation Management System) leidžia automatizuoti užsakymų pateikimą, sekti išlaidas ir analizuoti vairuotojų efektyvumą. Didelėms grupėms svarbi integracija – jų sistemos „kalba“ su mūsų sistemomis be žmogaus įsikišimo. IoT (Internet of Things) jutikliai leidžia stebėti ne tik vietą, bet ir drėgmę, temperatūrą, smūgius netgi atidarius uždurą. Jei, tarkime, prekės buvo pažeistos krovinimo metu, jutiklis fiksuoja smūgį, ir mes galime nedelsiant pranešti klientui bei draudimo kompanijai. Tai sumažina ginčus ir padeda greičiau spręsti problemas. Dirbant be šių technologijų, didelėms grupėms būtų beveik neįmanoma išlaikyti kontrolės ties tūkstančiais siuntų kas mėnesį.

9. Ką daryti, jei įvykia avarija ar sunkvežimis sugenda kelio viduryje? Tai blogiausias scenarijus, tačiau su juo reikia būti pasiruošusiu. Pirmasis žingsnis – greitas reagas. Mūsų 24/7 dispečerinis centras turi gauti pranešimą iš vairuotojo iš karto. Tada pradedamas „križminis“ (cross-docking) procesas – ieškome artimiausio partnerio, kuris galėtų perkrauti prekes į kitą sunkvežimį. Jei krovinys yra labai skubus, gali būti nuspręsta padalyti jį į dalis ir pervežti keliais mažesniais automobiliais. Svarbu, kad klientas būtų informuotas ne tik apie problemą, bet ir apie sprendimą. Didelėms grupėms tokios situacijos nebegąsdina, jei matyti veiksmų planą. Čia svarbu ir draudimas – užtikriname, kad viskas būtų aptarnauta pagal aukščiausius standartus, o kliento nuostoliai būtų kompensuoti.

10. Kaip pasirinkti ilgalaikį logistikos partnerį? Pasirinkimas turėtų remtis ne tik kaina. Pirmiausia, vertinkite finansinį partnerio stabilumą – per 20 metų mačiau nemažai bankrutavusių įmonių, palikusių klientus su kroviniais kelyje. Antra, žiūrėkite į jų techninį potencialą – ar turi modernų parką, ar gali pasiūlyti IT sprendimus? Trečia, patikrinkite jų patirtį su jūsų tipo krovinius. Jei jūs pervežate vaistus, partneris turi tur�ti patirties su GDP (Good Distribution Practice) standartais. Ketvirta, kalbėkite su jų komanda – ar jie sugeba suvokti jūsų verslo iššūkius? Geriausias partneris yra tas, kuris elgiasi ne kaip paslaugų teikėjas, o kaip jūsų verslo dalis, įsitraukianti į problemų sprendimą ir tobulinimą.

Išvada

Apibendrinant, transporto sprendimai iš Europos didelėms grupėms yra daugiau nei paprastas logistikos paslaugų pirkimas. Tai yra strateginė partnerystė, reikalaujanti gilios žinių, technologinio pasirengimo ir gebėjimo numatyti iššūkius. Ilgalaikė patirtis šioje srityje moko, kad sėkmės formulė paprasta: derinti kainą ir kokybę įmanoma tik turint pilną kontrole ir skaidrumą. Didelėms grupėms būtina ne tiesiog rasti pigų pervežėją, o sukurti tvirtą, atsparią ir lankstią logistikos sistemą, kuri leis verslui augti ir konkurvuoti rinkoje.