Transporto paslaugos iš Vokietijos: patogus išvykimo laikas ir logistikos optimizavimas

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik ekonominiu, bet ir logistiniu Europos širdimi. Kasdien tarp šalies ir Lietuvos, taip pat kitų Europos šalių, vyksta tūkstančiai krovinių pervežimų. Esdamas srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors techninė įranga, sunkvežimiai ir vagonai gerovėja, pagrindinis iššūkis išlieka tas pats – laikas. Klientai dažnai klaidingai manyti, kad svarbiausia yra tik kaina ar vežėjo reputacija, tačiau tą pačią reputaciją gali sugriauti netinkamas išvykimo laikas.

Transporto paslaugos iš Vokietijos su patogiu išvykimo laiku – tai ne prabangos paslauga, o būtinybė šiuolaikinėje tiekimo grandinėje. Kodėl? Todėl, kad logistika neapsiriboja tik vairuotojo vairavimu. Tai sudėtingas procesas, kuriam reikalingas sinchroninis vežėjo, siuntėjo ir gavėjo darbas. Pasirinkus tinkamą išvykimo langą, galime išvengti eismo kamščių ant Vokietijos autostradų, sutaupyti vairuotojo poilsio laiką ir, kas svarbiausia, užtikrinti, kad krovinys atvyks tada, kai jį tikrai tikisi įkrauti į sandėlį.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuoti tvarkingą pervežimo grafiką, kad jis tarnautų jūsų verslo interesams, o ne trukdytų jam. Kalbėsime ne tik apie tai, kada geriau važiuoti, bet ir apie tai, kodėl Vokietijos specifika lemia tam tikrus apribojimus bei galimybes.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kodėl išvykimo iš Vokietijos laikas yra toks svarbus, jei krovinys vis tiek turi nuvažiuoti tą patį atstumą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, o atsakymas glūdi logistikos ekonominėje pusėje. Atstumas iš tiesų nekinta, tačiau kelionės trukmė ir kaina – kinta labai smarkiai. Vokietijoje, ypač industrializuotose srityse, pvz., Šiaurės Reino-Vestfalijoje arba Bavarijoje, rytiniai ir vakariniai peakai yra intensyvūs. Jei sunkvežimis išvyksta 8:00 valandą ryto, pirmąją kelionės dalį jis praleis stovėdamas kamščiuose.

Be to, svarbu vairuotojo darbo ir poilsio valandų valdymas. Jei išvykimas planuojamas vėlai vakare, o vairuotojas jau yra pavargęs, greičiausiai teks sustoti viešbutyje po 4,5 valandų vairavimo. Tai prailgina pristatymą. Patogus išvykimo laikas leidžia suderinti vairuotojo poilsio pertraukas su naktiniais rąžiais arba mažiau intensyviu eismu, taip užtikrinant, kad krovinys atvyks per kalendorinių dienų skaičių, o ne po nereikalingų delsimų. Taip pat svarbu atsižvelgti į gavėjo sandėlių darbo laiką – nėra jokios naudos atvykti į paskirties vietą 5:00 ryto, jei sandėlis atsidaro tik 8:00.

2. Kaip vairuotojų darbo laiko reglamentavimas (EU reglamentai) veikia išvykimo laiko pasirinkimą?

Esu matęs daugybę situacijų, kai neatsižvelgimas į šiuos reglamentus kainavo brangiai. Europos Sąjungoje galioja griežtos tachografo taisyklės: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per paros ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų), bendras darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę.

Planuodami išvykimą iš Vokietijos, mes tiesiogiai privalome žinoti, kiek vairuotojas jau yra dirbęs prieš tai. Jei vairuotojas atvyko į Vokietiją ankstesnį vakarą ir praleido laiką įsiregistravus prie uosto ar prie sandėlio, jo vairavimo laikas gali būti jau beveik išsekęs. Todėl patogus išvykimo laikas šiuo atveju gali reikšti ne tik klientui patogų laiką, bet ir laiką, leidžiantį vairuotojui legaliai ir saugiai pradėti kelionę be pažeidimų. Mūsų įmonėje visada pirmiausia tikriname vairuotojo likusį darbo laiką – tai lemia, ar mes galime išvykti iš karto po pakrovimo, ar reikia planuoti išvykimą ryte po 45 minučių (arba 9 valandų) poilsio.

3. Ar yra tam tikrų dienų savaitėje, kai geriau planuoti išvykimą iš Vokietijos?

Absoliučiai taip. Vokietijos logistika turi savo ritmą, kurį lemia ne tik eismas, bet ir verslo procesai. Antradienis, ketvirtadienis ir penktadienis paprastai yra intensyviausi išvykimų dienos. Pirmadieniais dažnai būna „užstrigusių“ krovinių, kurie nebuvo išvežti savaitgalį, todėl pakrovimo vietose gali būti eilės.

Penktadienis yra dviprasmiška. Iš vienos pusės, norima išvežti krovinius prieš savaitgalį, kad sandėliai nevirtųsi. Iš kitos pusės, jei krovininis keliauja toliau į rytus (Lietuva, Latvija, Estija), penktadienio vakarą išvykęs vairuotojas gali atsidurti situacijoje, kai jam teks praleisti poilsį savaitgalį kelyje arba prieš paskirties vietą (jei skrydis trunka ilgiau nei viena diena). Geriausias variantas dažnai būna trečiadienis arba ankstyvas ketvirtadienis – tai leidžia sumažinti riziką užstrigti savaitgalį ir išvengti didžiausių savaitės pradžios bei pabaigos spaudimų.

4. Kaip Vokietijos šventės ir brangiosios dienų taisyklės veikia transporto paslaugas?

Vokietijoje šventės traktuojamos ypatingai rimtai, o „Brückentage“ (t. y. dienos tarp švenčių ir savaitgalio) sukuria specifinę situaciją. Vokietijoje galioja griežtas krovinių transporto važiavimo draudimas švenčių dienomis ir tam tikromis valandomis sekmadieniais. Pavyzdžiui, jei šventė yra ketvirtadienį, tai penktadienis dažnai tarsi „tarpinė“ diena, kai dauguma vairuotojų jau nepradeda naujų reisų, o siekia grįžti namo.

Planuodami išvykimą, mes būtinai tikriname šį kalendorių. Jei klientas pageidauja išvežti krovinį prieš šventes, reikia veikti labai greitai – dažnai paskutinės leistinos išvykimo valandos yra labai ankstyvos (pvz., vidurnaktį arba ryte). Ignoruojant šias taisykles, rizikuojame, kad sunkvežimis bus sustabdytas policijos ir pristatymas bus atidėtas keletą dienų, kas gali būti kritiška prekių, kurios turi trumpą galiojimo laiką, atveju.

5. Kokį vaidmenį vaidina eismo kamščiai (Stau) Vokietijos autostradose?

Vokietijos autostradų tinklas nors ir platus, tačiau labai apkrautas. Projektavimo metu mes stengiamės išvengti didžiųjų miestų aplinkų (pvz., Frankfurto, Miuncheno, Kelno) aukščiausio eismo intensyvumo laiku. Ryto 6:00–9:00 valandos ir vakaro 16:00–19:00 valandos yra laikomos „rush hour“.

Patogus išvykimo laikas dažnai yra naktis arba ankstyvas rytas (prieš 5:00 valandą). Naktiniu reisu vairuotojas gali pravažiuoti „peršokti“ didmiesčių mazgus, kai eismas minimalus, ir taip sutaupyti iki 2–3 valandų grynojo laiko. Be to, Vokietijoje dažnai vyksta statybos darbai autostradose, kurie sukelia eismo spūstis net ir naktį. Mūsų patirtis leidžia numatyti šias vietas ir keisti maršrutus arba išvykimo laikus taip, kad kliento krovinys nepraleistų brangaus laiko stovėdamas prie „Baustellen“ ženklo.

6. Kaip „Just-in-Time“ (JIT) principas veikia su išvykimo laiku?

„Just-in-Time“ arba „Tik laiku“ principas reikalauja, kad krovinys būtų pristatytas būtent tada, kai jis reikalingas gamybai, o ne anksčiau ir ne vėliau. Tai reiškia, kad išvykimo laikas turi būti apskaičiuotas su milimetrine tikslumu. Jei gamykla Lietuvoje pradeda gamybos ciklą antradienį 8:00 ryto, o kelionė iš Vokietijos trunka 18 valandų, mes negalime tiesiog pasakyti „išvyksta kada nors“.

Mums reikia atsižvelgti ne tik į vairavimo laiką, bet ir į įsiregistravimą prie gavėjo, kuris gali užtrukti 30–60 minučių. Taip pat reikia atsižvelgti į galimus nesklandumus. Esu ekspertas, todėl žinau: 100 proc. tikslumas JIT sistemoje be atsargos laiko yra pavojingas. Todėl, planuodami patogų išvykimo laiką JIT klientams, mes visada paliekame mažą laiko „buferį“, dažnai siūlydami išvykti šiek tiek anksčiau (pvz., prieš 4–5 valandas), kad galėtume kompensuoti nedidelius nesklandumus ir vis tiek atvykti tiksliai laiku.

7. Ar yra skirtumas tarp pilnakrovių (FTL) ir dalinių krovinių (LTL) išvykimo laiko planavimo?

Žymus skirtumas. Pilnakrovių (Full Truck Load) atveju išvykimo laikas yra lankstesnis ir dažniausiai priklauso nuo to, kada bus baigtas pakrovimas. Jei krovinys užima visą sunkvežimį, mes planuojame maršrutą pagal konkretaus kliento poreikius.

Daliniai kroviniai (Less than Truck Load) yra sudėtingesni. Čia išvykimo laikas priklauso nuo konsolidacijos (susiejimo) proceso. Sunkvežimis turi susirinkti keletą krovinių iš skirtingų Vokietijos vietų. Todėl „patogus išvykimo laikas“ gali reikšti tai, kad kliento krovinys bus paimtas vėliau, kad būtų galima užpildyti mašiną kelyje. Mūsų užduotis – aiškiai paaiškinti klientui, kad jo krovinys gali būti paruoštas išvyksti (paimtas) pagal grafiką, pvz., tik trečiadienį, nors jis buvo paruoštas jį paimti nuo pirmadienio. Tai leidžia sumažinti pervežimo kainą, bet reikalauja kantrybės.

8. Kaip techninės būklės patikrinimas (pre-trip inspection) įtakoja išvykimą?

Patikimas ekspertas niekada neleidžia vairuotojui išvykti be išsamaus techninės būklės patikrinimo. Vokietijoje griežtai tikrinami sunkvežimiai, o techninės gedimai gali ne tik stabdyti kelionę, bet ir uždrausti ją. Prieš išvykstant (prieš pakrovimą arba po jo) vairuotojas privalo skirti laiką padangų, stabdžių, šviesų, kabinos ir krovininės dalies („tent“) patikrinimui.

Kartais klientai nusiskundžia, kodėl vairuotojas „užtrunka“ prieš išvykstant 30 ar 40 minučių po to, kai krovinys jau įkeltas. Tai ne tinginys, tai saugumas. Jei išvyksime be šio patikrinimo ir ant kelio plyš padanga, prarastas laikas viršys bet kokią sutaupyta valandą „išvykimo lange“. Todėl mūsų standartas – išvykti tik tada, kai techninė būklė garantuoja sklandžią kelionę.

9. Kaip sezoniniai svyravimai (pvz., prieš Kalėdas ar vasarą) keičia optimalų išvykimo laiką?

Logistika turi savo sezonus. Prieš Kalėdas (lapkričio viduo – gruodžio pradžia) paklausos banga sukuria didžiulę spaudimą. Šiuo laikotarpiu „patogus išvykimo laikas“ tampa „bet koks išvykimo laikas“. Reikia planuoti išvykimus daug anksčiau, dažnai savaitėmis iš anksto rezervuoti vietą.

Vasara yra kita istorija. Vokietijoje vyksta masinės statybos, o taip pat atostogų laikotarpis reiškia daugiau lengvųjų automobilių keliuose, kas padidina avarijų riziką ir spūstis. Vasarą taip pat reikia atsižvelgti į karščio poveikį vairuotojui – dienomis, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, vairuotojai greičiau pavargsta. Todėl vasarą mums dažniau tenka planuoti išvykimus ankstyvą rytą arba vėlaus vakaro, kad vairuotojas galėtų vairuoti vėsesniu paros metu.

10. Ką klientas turėtų padaryti, kad užtikrintų greitą ir patogų išvykimo laiką?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai tikslumas ir komunikacija. Jei klientas žino, kad krovinys bus paruoštas tik antradienį 14:00 valandą, jis turėtų apie tai pranešti ne antradienį 13:00, o prieš savaitę ar bent prieš kelias dienas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad prie išvykimo vietos nėra fizinės kliūtys (pvz., sniegas, įvažiavimo apribojimai).

Klientas taip pat turėtų aiškiai nurodyti, ar jam svarbu kaina (tai gali reikšti dalinio krovinio laukimą), ar greitis (tai gali reikšti brangesnį ekskursinį reisą). Mūsų patirtis rodo, kad geriausiai sekasi tiems projektams, kai klientas pasidalija ne tik adreso, bet ir savo verslo poreikiais – pvz., „mums reikia, kad ši prekė būtų parduotuvėje iki penktadienio ryto, nes tada vyksta akcija“. Tokia informacija leidžia mums pasirinkti idealiausią išvykimo laiką, kad tiksliai būtų pasiektas šis verslo tikslas.

Išvada

Transporto paslaugos iš Vokietijos yra daug daugiau nei tik prekių perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai subtili logistiko choreografija, kurioje kiekviena minutė turi savo vertę. Patogus išvykimo laikas nėra fiksuotas standartas, jis kiekvienam kroviniui yra skirtingas ir priklauso nuo begalės veiksnių: nuo Vokietijos kelių eismo intensyvumo ir vairuotojo poilsio režimo iki kliento sandėlio darbo grafiko ir sezoninių ypatumų.

Dirbdamas šioje srityje virš dvidešimties metų, esu įsitikinęs, kad sėkmė slepiasi ne tiesiog greičiame, o planavime ir bendradarbiavime. Kai klientas ir ekspertas dirba vienoje komandoje, atsižvelgdami į išvykimo niuansus, galima pasiekti fenomenalių rezultatų – krovinys atvyksta anksčiau nei planuota, išvengiama nereikalingų laukimų ir, svarbiausia, išlaikoma užtikrinta kokybė.

Jei planuojate krovinių pervežimą iš Vokietijos, neskubėkite pasirinkti pigiausio pasiūlymo, kuris nerodo išvykimo laiko. Klauskite apie grafiką, apie vairuotojo paruošimą ir apie tai, kaip šis planas derinamas su jūsų verslo poreikiais. Teisingai pasirinktas išvykimo laikas – tai jūsų ramybė ir verslo efektyvumas.