Transporto paslaugos iš Vokietijos: išvykimo ir atvykimo laikų nuodugnus vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonomikos varikliu. Kasdien tarp šios šalies ir Lietuvos kursuoja tūkstančiai sunkvežimių, pervežančių įvairiausią krovinių – nuo mažų prekių siuntų iki industrinių agregatų, sveriančių tonas. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, su vadybininkais ir verslo atstovais dažnai tenka aptarinėti vieną ir tą pačią temą, kuri sukelia daugiausia nerimo ir nesusipratimų. Tai – laikas.

Klausimas „kada krovinius gausiu?“ atrodo paprastas, tačiau už jo slypi sudėtingas logistikos mechanizmas, kurį veikia ne tik atstumas, bet ir įvairūs techniniai bei organizaciniai faktoriai. Suprasti išvykimo ir atvykimo laikus nereiškia tik žinoti, kiek valandų reikia važiuoti iš Berlyno į Vilnių. Tai reiškia suprasti visą procesą: nuo to, kaip subrandamas krovinių partija, iki to, kaip vairuotojo poilsio laikai ar net orų sąlygos gali šiek tiek pasukti laikrodžio rodyklę.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktine patirtimi, pasistengsime išsamiai paaiškinti, kaip formuojasi transporto paslaugų iš Vokietijos laikai, ką galite numatyti iš anksto ir kodėl kartais terminai gali šiek tiek pasislinkti. Mūsų tikslas – suteikti jums žinių, leidžiančių ne tik tiksliau planuoti savo verslo procesus ar asmeninius reikalus, bet ir jausti ramybę, žinant, kad jūsų krovinys yra gerose rankose.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks vidutinis krovinių gabenimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas yra sąvoka, kurią dažnai painiojama su garantiniu terminu. Kalbant apie pilnavertį krovinių transportą (FTL – Full Truck Load), kai sunkvežimis yra užpildytas vieno kliento kroviniu arba keliauja tiesiai į paskirties vietą be papildomų sustojimų, važiavimo laikas priklauso nuo konkretaus Vokietijos regiono.

Jei krovinys yra pakrautas Vokietijos vakarinėje arba pietinėje dalyje (pvz., Miunchene, Štutgarte, Frankfurte arba netoli Nyderlandių sienos), iki Lietuvos reikia įveikti apie 1200–1400 kilometrų. Atsižvelgiant į vairuotojo darbo ir poilsio režimus, šis kelionės laikas paprastai svyruoja nuo 18 iki 24 valandų. Jei krovinys paimamas šiaurės rytuose (pvz., Berlyne ar Hamburge), atstumas trumpesnis (apie 800–1000 km), ir kelionė gali trukti 12–16 valandų.

Tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra grybas važiavimo laikas. Reikia įtraukti laiką pakrovimui ir iškrovimui. Taigi, realus laikas nuo užsakymo patvirtinimo iki prekių atvykimo į sandėlį dažniausiai yra 1–3 darbo dienos. Jei kalbame apie dalinių krovinių transportą (LTL – Less Than Truck Load), kur vienu sunkvežimiu vežamos kelios skirtingų klientų siuntos, laikas gali ilgti iki 3–5 darbo dienų dėl reikalingo konsolidavimo (krovinių surinkimo) proceso.

2. Kodėl dalinių krovinių (DKT) gabenimas trunka ilgiau nei pilnavertis?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų šaltinių. Užsakovas, įpratęs, kad prekės iš Vokietijos atvyksta per dvi dienas, gali būti nustebintas, kai jo maža siunta keliauja penkias dienas. Kodėl taip atsitinka?

Dalinių krovinių transporto esmė yra efektyvumas. Logistikos kompanijos nesiunčia pusiau tuščio sunkvežimio vien dėl vienos paletės. Vietoj to, jos naudoja konsolidacijos sandėlius. Procesas atrodo taip: sunkvežimis surenka krovinius iš įvairių Vokietijos vietų, veža juos į centrą (pavyzdžiui, netoli Berlyno ar Frankfurto), ten kroviniai iškraunami, rūšiuojami ir perkraunami į kitą sunkvežimį, kuris važiuoja konkrečia kryptimi (pvz., į Lietuvą, Latviją ir Estiją).

Šis „maišymo“ procesas užtrunka. Sunkvežimis turi surinkti pakankamai krovinių, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Todėl, jei jūsų krovinys atvyksta į konsolidacijos sandėlį pirmadienį ryte, o sunkvežimis į Lietuvą išvyksta tik trečiadienį vakare, laukimas yra neišvengiamas. Tai leidžia klientams mokėti už transportą tik už užimtą vietą, o ne už visą sunkvežimį, bet reikalauja kantrybės.

3. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikai įtakoja atvykimo laiką?

Profesionalus vairuotojo poilsis nėra norėjimas pailsėti – tai griežtas saugumo reikalavimas, reglamentuojamas Europos Sąjungos įstatymų. Sunkvežimių vairuotojai turi tachografus, kurie stebi jų veiklą, o šie duomenys yra tikrinami.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į dvi dalis – 15 min. ir 30 min.). Be to, per parą vairuotojas turi turėti mažiausiai 11 valandų nepažeidžiamo poilsio.

Ką tai reiškia klientui? Jei sunkvežimis išvyksta iš Vokietijos sandėlio vakare (pvz., 18:00 val.), po 4,5 valandų vairavimo jis turės sustoti. Vėliau ateina naktis, kai, nors ir galima vairuoti, dažnai laikomasi saugumo sumetimų arba sustojama tam, kad vairuotojas galėtų pradėti savo 11 valandų poilsio laikotarpį. Tai reiškia, kad krovinys gali atvykti ne ryte, o dienos viduryje ar net vėliau, nors atstumas toks pat. Mes visuomet planuojame maršrutus taip, kad vairuotojai neišnaudotų visų galimybių iki galo, užtikrindami maksimalų saugumą ir laikrodžio tikslumą.

4. Ar savaitgaliai ir šventės veikia transporto laikus?

Absoliučiai taip. Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimų eismui savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, vadinami „Fahrverbot“. Paprastai sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Taip pat yra nemažai švenčių per metus.

Jei jūsų krovinys turi būti paimtas penktadienį pavakare, o vairuotojas nebespėja išvykti iki draudimo pradžios, kelionė bus pradėta tik pirmadienį ryte. Tai automatiškai sustabdo laikrodį dviem dienoms. Be to, Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi šventės (pavyzdžiui, Vokietijoje daugiau regioninių švenčių), todėl patyręs ekspertas visuomet patikrina kalendorių prieš skirdamas transportą. Jei jums svarbus greitas pristatymas, būtina apie tai galvoti anksčiau ir, jei įmanoma, planuoti siuntą savaitės pradžioje.

5. Kokios dažniausios pasitaikančios delsos priežastys?

Nepaisant puikiai suorganizuoto logistikos tinklo, yra veiksnių, kurių nei logistikos vadybininkas, nei vairuotojas negali kontroliuoti.

Vienas dažniausių – tai eismo įvykiai ir spūstys. Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra intensyvaus eismo, o net nedidelė avarija gali sukelti valandomis trunkančias spūstis, ypač artėjant prie didžiųjų miestų ar sankryžų.

Kita priežastis – techniniai gedimai. Naujausi sunkvežimiai yra patikimi, tačiau mechaninės dalys gali suirti. Pneumatikų plyšimas, elektronikos gedimas arba problemos su priekaba gali sustabdyti maršrutą. Šiuo atveju profesionali kompanija turi greitai organizuoti pagalbą vietoje arba net perkrauti krovinius į kitą sunkvežimį, tačiau tai visada sukelia laiko nuostolius.

Taip pat reikia paminėti orų sąlygas. Žiemos metu, ypač sausio ar vasario mėnesiais, stiprus sniegas Vokietijoje arba Lenkijoje gali visiškai sustabdyti eismą kelioms valandoms. Nors meteorologijos prognozės gerėja, staigus temperatūros kritimas gali nustebinti net patyrusius vairuotojus.

6. Kaip įvyksta pakrovimo procesas ir kaip jis veikia išvykimo laiką?

Dažnai klientai manau, kad vairuotojas atvyksta į sandėlį, penkias minutes įkrauna krovinį ir važiuoja toliau. Tikrovėje pakrovimo procesas gali trukti nuo 30 minučių iki kelių valandų.

Viskas prasideda nuo dokumentų patikrinimo. Vairuotojas turi pateikti užsakymą, CMR konosamentą, o kartais ir papildomus leidimus (pvz., temperatūros režimo kontrolės dokumentus, jei gabenamas šaldytas krovinys). Tada atliekamas vizualinis krovinio apžiūrėjimas.

Jeigu krovinys yra paletėse, pakrovimas su šakių keltuvu trunka trumpai. Tačiau jei tai yra „kraunamas“ krovinys (pvz., mediena, metalo konstrukcijos, neįpakuotos prekės), jis turi būti pakrautas rankiniu būdu arba su kranu, kas užtrunka ilgiau. Be to, didžiųjų Vokietijos prekybos centrų sandėliuose (tokie kaip „Metro“, „Kaufland“ ar tiekėjų terminalai) yra griežti grafikai. Jei vairuotojas pavėluoja į numatytą laiką (time slot), jis gali būti priverstas laukti iki kito laisvo langelio, kas gali užtrukti kelias valandas ar net iki dienos pabaigos.

7. Ar įmanoma užtikrinti tikslią atvykimo valandą?

Užtikrinti tikslią valandą (pvz., „atvyks 14:30“) tarptautiniame pervežime yra beveik neįmanoma dėl aukščiau minėtų neprognozuojamų faktorių. Tačiau mes visuodate stengiamės nurodyti tikslų datą ir, jei įmanoma, laiko intervalą.

Paprastai mes kalbame apie atvykimo dieną. Pavyzdžiui, jei krovinys išvyksta antradienį, mes sakome, kad jis bus Lietuvoje ketvirtadienį. Jei reikalingas labai tikslus laikas, pvz., dėl gamybos sustabdymo ar statybų grafiko, rekomenduojama naudoti ekspressinio tipo transportą arba pranešti apie tai iš anksto. Tuomet vadybininkas gali susitarti su vairuotoju dėl prioriteto, tačiau net ir tada įvykių tikimybė lieka.

Geriausias praktikos ypatumas – susiderėti su gavėju dėl „lanksto“ laiko. Pavyzdžiui, krovinys atvyks ryte (nuo 8:00 iki 12:00). Tai leidžia vairuotojui ir logistikos kompanijai išvengti streso, jei kelyje pasitaiko nedidelė spūstis.

8. Kaip keliaus prekės, jei jos siunčiamos iš mažesnių Vokietijos miestelių?

Vokietijos infrastruktūra išvystyta puikiai, tačiau ne visi gamintojai ar sandėliai yra įsikūrę šalia automagistralių. Dažnai tenka vykti į mažus miestelius Bavarijos kalnuose arba Šlėzvige-Holšteine.

Jei užsakymas yra mažas (viena ar dvi paletės), paprastai naudojame vietinės distribucijos sunkvežimėlius (mažesnio toniažo), kurie paima krovinį iš gamintojo ir veža jį į artimiausią didelį terminalą. Ten jis perkeliamas į didelį sunkvežimį, važiuojantį į Lietuvą.

Jei tai yra pilnas sunkvežimis, vairuotojas turi nuvažiuoti tiesiai į tą vietovę. Tai gali pridėti papildomų 2–4 valandų (ar net daugiau, jei keliai siauri ir vingiuoti) prie išvykimo laiko. Todėl, nurodydami siuntos vietą, būtina nurodyti ne tik miestą, bet ir tikslų adresą, kad mes galėtume realiai įvertinti nuvažiavimo laiką.

9. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitesnį pristatymą?

Kliento vaidmuo šiame procese yra labai svarbus, nors dažnai nepastebimas. Vienas svarbiausių dalykų – tai dokumentų tvarka.

Jei krovinys yra paruoštas, pažymėtas (etiketės ant kiekvienos dėžės ar paletės), o pirkėjo-sąskaitos-faktūros išsiųstos iš anksto elektroniniu būdu, vairuotojas sandėlyje praleidžia minimalų laiką. Jeigu dokumentai netvarkingi, vairuotojas turi laukti, kol juos perdirba arba išrašo naujus. Tai gali sustabdyti išvykimą valandomis.

Taip pat svarbu tiksliai užpildyti užsakymo formą: nurodyti tikslų svorį, matmenis ir krovinių kiekį. Jei nurodyta „apie 2 tonos“, o realus svoris yra 5 tonos, gali reikėti keisti sunkvežimį (paimti mažesnę, bet stipresnę priekabą), kas visiškai sužlugsto pradinį grafiką.

10. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta, o gavėjo sandėlys uždarytas?

Tai klasikinė problema, ypač siunčiant prekes į mažas įmones arba kai prekės siunčiamos fiziniam asmeniui, kuris nėra pasiruošęs priimti krovinių.

Jei sunkvežimis atvyksta į adresą, o gavėjo nėra arba sandėlis uždarytas (pvz., nenurodytos darbo laikas ar atostogos), vairuotojas privalo laukti. Laukimas dažnai yra mokamas. Standartinė praktika – pirmosios 2 valandos laukimo gali būti nemokamos (arba įskaičiuotos į tarifą), bet toliau mokestis už kiekvieną pradėtą valandą auga.

Be to, jei krovinys negali būti išduotas, jis gali būti parvežtas atgal į siuntėjo sandėlį (kas labai brangu) arba paliktas laikiname sandėlyje Lietuvoje (tai taip pat kainuoja). Todėl būtina iš anksto susisiekti su gavėju, patvirtinti adresą, darbo laiką ir įsitikinti, kad yra kas priims siuntą (turi būti atsakingas asmuo su pasais arba įgaliojimu).

Išvada

Transporto paslaugų iš Vokietijos planavimas yra sudėtingas, bet valdomas procesas. Kaip matėte, laikas nuo išvykimo iki atvykimo priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo dešimčių smulkių detalių: nuo vairuotojo poilsio režimų iki to, kaip greitai bus surinkta dalinių krovinių siunta.

Esu dirbęs šioje srityje ilgai ir galiu pasakyti viena: geriausias būdas išvengti streso ir nesklandumų – tai atviras ir ankstyvas bendravimas.