Transporto paslaugos iš Vokietijos: efektyvumas ir patogumas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės širdies židiniu. Šalis, pasižyminti itin išvystyta pramonine galia, inžineriniu meistriškumu ir griežta kokybės kultūra, yra natūralus prekybos partneris visoms aplinkinėms šalims, ypač Lietuvai. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai prekių keitimų – nuo sudėtingų industrinių įrenginių iki mažmeninės prekybos prekių bei individualių pirkinių. Tokio masto prekybai neįmanoma egzistuoti be patikimos, sudėtingos ir sinchronizuotos logistikos sistemos.

Dirbant šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, galima drąsiai teigti, kad transporto paslaugos iš Vokietijos yra daugiau nei tik prekių pervežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių apie tarptautinius taisykles ir gebėjimo numatyti potencialias problemas dar prieš jų atsiradimą. Šiuolaikinis klientas, nebūtantis susipažinęs su logistikos niuansais, dažnai svyruoja tarp kainos ir kokybės paieškos, nerimauja dėl terminų laikymosi ar krovinių saugumo. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip sukonstruotos šios paslaugos, kodėl jos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo technologijų ir žmogiškojo faktoriaus derinimo, ir kodėl profesionalus požiūris į logistiką gali taupoti ne tik laiką, bet ir nemažai nervų.

Efektyvumas šioje srityje nėra atsitiktinis dalykas. Jis pasiekiamas dėl gero geografinio išsidėstymo, modernių kelių infrastruktūros Vokietijoje ir ilgamečio bendradarbiavimo tarp vežėjų bei tarpininkų. Patogumas klientui atsiskleidžia tada, kai jam nereikia galvoti apie muitinės procedūras, kompleksinius dokumentus ar vairuotojų poilsių režimus – visą šią „užkandinę“ turi užvaldyti transporto kompanija. Šiandien mes pažvelgsime giliau į tai, kaip tai veikia praktikoje, ir atsakysime į dažniausius kylančius klausimus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius tipų krovinius dažniausiai vežame iš Vokietijos ir ar yra tokių, kurių negalima pervežti?

Vokietijos rinka yra itin plati, todėl pervežamų krovinių asortimentas apima beveik viską, ką tik įsivaizduoti. Dažniausiai tai yra pramoninė įranga ir jos dalys, mašinos, statybinės medžiagos, baldai, chemijos pramonės gaminiai bei maisto produktai. Taip pat labai aktyvi yra automobilių, motociklų ir kitų transporto priemonių pervežimo rinka, tiek komercinės, tiek asmeninės paskirties.

Kalbant apie apribojimus, teoriškai beveik viskas gali būti pervežta, jeigu tam yra tinkamos sąlygos ir leidimai. Tačiau praktikoje išskiriamos keletas kategorijų, reikalaujančių ypatingo dėmesio. Tai yra pavojingi kroviniai (ADR), kuriems reikalingi specialūs sertifikuoti vairuotojai ir transporto priemonės, bei sunkiasvoriai arba nestandartinio dydžio (perdideli) kroviniai, kuriems reikia gauti specialius leidimus kelių tarnybų ir kartais lydinti specialiuose automobiliuose. Taip pat griežtai reguliuojami gyvūnų pervežimai, reikalaujantys atitinkamų veterinarinių patvirtinimų, bei kai kurie maisto produktai, kuriems būtina užtikrinti šaltkrovės režimą. Paprastai prekės, kurios yra draudžiamos cirkuliuoti Europos Sąjungoje, pvz., narkotinės medžiagos ar ginklai be leidimų, natūraliai negali būti pervežamos legaliomis transporto paslaugomis.

2. Kuo skiriasi dalinis krovinius pervežimas nuo pilnos mašinos krovinio, ir kuris variantas labiau apsimoka?

Tai vienas esminių klausimų, kurį klientai dažnai kelia su tuo siekdami optimizuoti savo išlaidas. Pilnos mašinos krovinys (angliškai vadinamas FTL – Full Truckload) reiškia, kad klientas užsisako visą sunkvežimio talpą (paprastai 33–34 europalette arba apie 22 tonas svorio). Šis pasirinkimas idealus tais atvejais, kai turite didelį prekių kiekį, pvz., perkate gamybos liniją ar didmeninį prekių kiekį sandėliui. Tokiu atveju krovinys važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų tarpiniame punkte, kas užtikrina greičiausią pristatymą ir mažesnę krovinių pažeidimo riziką.

Dalinių krovinių pervežimas (LTL – Less Than Truckload) arba kitaip vadinamos „krovininės linijos“, yra pasirinkimas tada, kai prekių užtenka tik kelios paletėms ar netgi vienai. Šiuo atveju viena sunkvežimio priekaba sujungia keleto skirtingų klientų siuntas ir veža jas vienu maršrutu. Pavyzdžiui, vienas sunkvežimis surinko prekes iš trijų skirtingų Vokietijos miestų ir veža į Lietuvą, kur iškrauna skirtingiems pirkėjams. Šis metodas yra ekonomiškesnis mažiems ir vidutiniams verslams, tačiau jis užtrunka šiek tiek ilgiau dėl reikalingo krovinių surinkimo ir iškrovimo procesų tarpiniuose terminaluose. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų skubo ir biudžeto – jei laikas nėra kritinis, dalinis pervežimas yra žymiai pigesnis.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui, kad jis be problemų praeitų per sieną?

Nors Vokietija ir Lietuva yra vienoje erdvėje – Europos Sąjungoje, ir tarpinės sienos kontrolės formaliai nebėra, dokumentacija išlieka labai svarbi. Be teisingai užpildytų dokumentų, krovinys gali būti sulaikytas, o pirkėjas – nubaustas. Pagrindinis ir svarbiausias dokumentas yra prekių siuntos vadybinis dokumentas, dažniausiai vadinamas CMR važtaraščiu. Jame nurodomi siuntėjo, gavėjo, vežėjo duomenys, krovinio aprašymas, svoris ir t.t. Tai pagrindinis krovinio „pasas“.

Be to, būtina turėti komercinę sąskaitą-faktūrą (invoice), kurioje nurodyta prekių vertė, prekių kodai (pagal TN VED tarifą) ir kilmės šalis. Ši informacija būtina ne tik PVM apskaitai, bet ir muitinės statistikai. Jei pervežame pavojingas krovinius, reikalingas ADR sertifikatas, o jei maisto produktus – veterinarijos sertifikatai. Svarbu paminėti, kad jei prekės yra iš ne ES šalių (pvz., iš Kinės atvykusios į Vokietiją ir toliau vežamos į Lietuvą), gali reikėti TIDL dokumento (T2), kad būtų įrodyta, kad muitai jau buvo sumokėti Vokietijoje. Profesionali transporto kompanija visada padeda patikrinti, ar dokumentai suderinti, kad išvengtume nesklandumų kelio įvykio metu.

4. Kaip susiformuoja kaina už pervežimą ir kodėl ji kartais svyruoja?

Dažnai klientai stebisi, kad kaina šiandien gali skirtis nuo paskutiniųjų metų kainos. Transporto paslaugų rinka yra labai dinamiška ir priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių. Pagrindinis komponentas yra degalų kaina. Degalai sudaro didelę dalį vežėjo išlaidų, todėl juose brangant, automatiškai brangsta ir pervežimo paslaugos (taikomas degalų priedas). Kitas svarbus veiksnys yra paklausos ir pasiūlos balansas. Vokietijoje labai aktyvus laivybos sektorius – kai daugiau prekių atvyksta jūromis į Vokietijos uostus (Hamburgas, Briemenas), didėja paklausa vairuotojams, kas sukelia kainų šuolį.

Taip pat įtakos turi sezoniniai svyravimai. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas arba vasaros atostogų pradžią kainos gali šokti dėl didelio krovininių automobilių užimtumo. Ne mažiau svarbus yra ir krovinio charakteristikas: ar jis telpa į standartinę priekabą, ar reikalinga papildoma įranga (pvz., liftas, „tentų“ užtempimas), ar krovinys yra lengvas, bet užima daug vietos (t.y. „tūringas“ krovinys). Galiausiai, kainą įtakoja ir EUR/USD valiutų kursai, kadangi dauguma transporto įmonių pirkimas vyksta dolerais (padangos, dalys, technika), o apmokėjimas gaunamas eurais.

5. Kiek laiko užtrunka kroviniui nukeliauti iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartinis pristatymo laikas priklauso nuo atstumo ir konkretaus Vokietijos regiono. Jei siunčiate iš vakarinės Vokietijos dalies (pvz., Reino kraštas-Pfalcas ar Šiaurės Reino-Vestfalija), kelias iki Lietuvos trunka apie 1–2 dienas. Jei krovinys renkamas iš pietinės (Bavarija) ar rytinės (Saksonija) Vokietijos dalies, tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau – iki 2–3 dienų.

Svarbu suprasti skirtumą tarp „važiavimo laiko“ ir „pristatymo termino“. Vairuotojas gali įveikti šį atstumą greičiau, tačiau logistikoje taikomi tvarkaraščiai, leidžiantys vairuotojams laikytis poilsio režimų, o taip pat – krovinio surinkimo laikas. Jei tai dalinis krovinys (krovininė linija), prieš pradedant važiuoti į Lietuvą, sunkvežimis turi užsukti į kelis Vokietijos sandėlius ir surinkti kitų klientų siuntas. Tai gali pridėti papildomos dienos prie bendro termino. Tačiau dėl gerai išvystytos Vokietijos autostradų tinklo, kuris beveik neturėjo greičio apribojimų sunkvežimiams (naujausių reglamentų keitimais tai keičiasi, bet vis tik eismas labai sklandus), atstumai įveikiami efektyviai.

6. Ar reikia mokėti verytinį mokestį ar PVM importuojant prekes iš Vokietijos?

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs PVM mokestį taikymo tarp ES šalių principas pasikeitė – tai vadinama „kita užsienio prekyba“ iš Vokietijos. Paprasčiau tariant, jeigu esate PVM mokėtojas Lietuvoje ir perkate prekes iš PVM mokėtojo Vokietijoje, jums nereikia mokėti PVM importuojant (t.y. mokėti tiesiogiai Lietuvos muitinės terminaluose), jeigu prekių vertė (bendra visų siuntų iš tos pačios šalies per metus) viršija 10 000 eurų.

Tokiu atveju PVM apskaitą atliekate savo mėnesinėje (ar ketvirtinėje) deklaracijoje – taip vadinamas „PVM atsipirkimas“ (self-billing). Jeigu esate fizinis asmuo (nepriklausomas nuo PVM) arba perkate mažesnes siuntas, PVM gali būti taikomas tiesiogiai Vokietijos pardavėjo sąskaitoje (jeigu jis taiko „PVM mokestį atsiskaitymo vietoje“ procedūrą) arba turite sumokėti Lietuvos muitinėje atėjus siuntai. Štai kodėl labai svarbu tiksliai nurodyti savo PVM mokėtojo kodą užsakyme ir dokumentuose. Muitinės rinkliavos (importo muitų) paprastai nėra, jeigu prekės yra kilusios iš ES šalių (turite „ES kilmės“ dokumentą), tačiau jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių per Vokietiją, muitai gali būti taikomi pagal ES tarifus.

7. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas kelionės metu?

Saugumas yra vienas iš prioritetaš mūsų srityje. Pradedant nuo pakavimo – kiekvienas krovinys turi būti tvirtai užfiksuotas priekaboje, kad nejudėtų vairuojant, stabdant ar posūkiuose. Naudojamos specialios juostos, trosai, oro pagalvės (dėlėms užpildyti) ir skydeliai. Be to, didžioji dalis sunkvežimių šiuolaikiniame kelyje yra įrengti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia logistikos centrui realiu laiku matyti, kur yra mašina.

Jei taip nutinka, kad mašina sugenda ar įvykia avarija, vežėjas turi nedelsiant pranešti dispečeriui, o kompanija turi imtis veiksmų krovinio išgelbėjimui ar perpakavimui. Taip pat visada rekomenduojama krovinį drausti. Nors CMR konvencija numato atsakomybę, ji yra ribota (paprastai iki apie 8,33 SDR vienam kilogramui, kas yra apie 10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką ar vaistažoles, standartinė atsakomybė gali nepadengti nuostolių, todėl papildomas krovinio draudimas („All Risk“) yra protingas investicija, užtikrinantis pilną vertės kompensaciją neįvertinus atvejais.

8. Kokios yra specifikos pervežant automobilius iš Vokietijos?

Automobilių pervežimas iš Vokietijos yra viena populiariausių paslaugų Lietuvoje, tačiau ji turi savų niuansų. Automobiliai gali būti pervežami dviejais būdais: atvirose platformose (autovežiuose) arba uždarose priekabose (vadinamuosiuose „tentuose“). Atviros platformos paprastai pigesnės, tačiau automobilis yra pažeidžiamas – jį gali pasiekti dulkes, drėgmė, akmenys iš kito automobilio ratus. Uždaros priekabos saugesnės, brangesnės ir dažniau naudojamos brangių, retų ar restauruotų automobilių pervežimui.

Svarbus dalykas yra dokumentai. Norint išvežti automobilį iš Vokietijos, jis turi turėti techninį pasą (Fahrzeugbrief) ir registracijos liudijimą (Fahrzeugschein), taip pat draudimo „žaliąją kortelę“, kuri galioja tarptautiniu reisu. Be to, vairuotojas turi turėti notarinę įgaliojimo formą, leidžiančią valdyti šį automobilį (jei nėra numatyta kitaip). Kai kurie klientai bando sutaupyti ir važiuoti patys į Vokietiją atsiimti automobilio, tačiau apskaičiavus laiką, degalus, nakvynes ir nervus, dažniausiai pasirodo, kad profesionali pervežimo paslauga yra ne tik patogesnė, bet ir panašios kainos.

9. Kas atsitinka, jei gavėjas nesugeba priimti krovinio nustatytu laiku?

Tai gana dažna situacija, ypač dirbant su dideliais sandėliais, kurie gali turėti griežtus grafikus. Jei sunkvežimis atvyksta į vietą ir negali iškrauti, jis pradeda „stovėti“. Standartinė praktika yra ta, kad vairuotojui suteikiama nemokama laukimo laika (paprastai 1–2 valandos). Jei šis laikas viršijamas, pradedamas skaičiuoti laukimo mokestis (demurrage), kuris gali būti nemažas – jis apima vairuotojo darbo užmokestį, automobilio degalus ir jo nenaudojimo nuostolius.

Kad išvengtume tokių situacijų, labai svarbu nuolat bendrauti. Jei žinote, kad sandėlys uždaras ar sunkvežimis pavėluos, praneškite apie tai transporto kompanijai iš anksto. Kartais įmanoma pakeisti pristatymo laiką arba net atidėti iškrovimą kitai dienai (jei tai leidžia krovinio pobūdis ir sandėliavimo taisyklės). Geras ryšys ir operatyvumas padeda išvengti nereikalingų išlaidų abiem šalims. Nors mūsų tikslas – pristatyti tiksliai laiku, kartą per metus įvyksta techniniai nesklandumai ar eismo įvykiai, dėl kurių gali pavėluoti vairuotojas, ir tada supratimas iš kliento pusės yra labai vertinamas.

10. Kokios tendencijos matomos transporto srityje ir ką tai reiškia klientui?

Transporto sektorius sparčiai keičiasi. Viena ryškiausių tendencijų yra skaitmenizacija. Vis daugiau dokumentų pereina į elektroninę formą, o klientai gali stebėti savo siuntą realiu laiku per programas, matydami ne tik vietą bet ir orus kelyje, ar vairuotojo vairavimo režimą. Taip pat didžiulį dėmesį skiriama aplinkosaugai – Vokietijoje ir visoje ES stiprėja reikalavimai degalų kokybei ir CO2 emisijoms, kas skatina keisti parką į naujesnius, „Euro 6“ ar net elektros krosnių sunkvežimius.

Kitas dalykas – trūkumas kvalifikuotų vairuotojų.