Transporto paslaugos į Vokietiją: skubus pervežimas be streso

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnerke. Statistikos duomenys rodo, kad didžioji dalis mūsų šalies eksporto nukeliauja būtent į šią šalį, o vokiškos prekės užpildo Lietuvos lentynas. Toks intensyvumas sukuria ir didelę paklausą logistikos srityje. Tačiau, nepaisant to, kad maršrutai Vilnius–Berlynas ar Kaunas–Miunchenas yra išgraibstyti kasdien, kiekvienas siuntos išsiuntimas gali tapti streso šaltiniu, jei tik nebus tiksliai suplanuotas.

Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, mačiau viską – nuo paprastų paletų su baldais, kurias įvežėme per dvi dienas, iki sudėtingų pramoninių įrengimų projektinių pervežimų, kuriuose kiekviena valanda buvo verta tūkstančius eurų. Ilgalaikė patirtis mokė viena: sėkmimas pervežimas nėra stebuklas, o kruopštus planavimas, žinojimas ir tikslus vykdymas.

Šiame straipsnyje nesnaudžiuosi specialiaja terminija, bet stengsiuosi paprastai ir aiškiai paaiškinti, kaip veikia krovinių pervežimas į Vokietiją. Sužinosite, kuo skiriasi skubus pervežimas nuo standartinio, kokius dokumentus reikia turėti ir kodėl pigiausias pasiūlymas visada nėra geriausias. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų prekės pasiektų paskirties vietą laiku, o jūs galėtumėt miegoti ramiai, nebijodami telefoninio skambučio vairuotojo naktį.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Norint, kad logistika taptų ne „juodoji dėžė“, o suprantamas procesas, reikia žinoti atsakymus į pagrindinius klausimus. Žemiau pateikiamas 10 klausimų ir atsakymų, kurie dažniausiai rūpina klientus renkantis transporto paslaugas į Vokietiją.

1. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite.

Standartinis krovinių gabenimas (taip vadinamos dalinės siuntos, kai sunkvežimis veža keletą klientų krovinių) paprastai trunka nuo 2 iki 4 darbo dienų. Pavyzdžiui, jei krovinys yra paruoštas Kaune pirmadienį ryte, jis gali būti išvežtas į Vokietijos sandėlius (pvz., Hamburge arba Frankfurte) jau antradienį arba trečiadienį. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojai turi laikytis poilsio režimo, o tai gali šiek tiek prailginti kelionę.

Jei kalbame apie skubų pervežimą, situacija kitokia. Tokiu atveju mums dažnai tenka organizuoti tiesioginį reisą vienam klientui. Tada krovinys gali pasiekti paskirties vietą per 24–48 valandas, o netgi per 12 valandų, jei siunčiate į artimesnius miestus, pvz., Berlyną ar Štetiną. Čia svarbu ne nuotolis, o organizacija ir vairuotojo pasirengimas važiuoti be nereikalingų sustojimų.

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje yra gana geras kelių tinklas (autobanai), tačiau eismo spūstys dideliuose miestuose gali sukelti vėlavimų. Patikimas ekspeditorius visada įsiskaičiuoja šį laiko rezervą į savo planus.

2. Kokie yra pagrindiniai krovinių pervežimo būdai į Vokietiją?

Logistikoje, kaip ir gyvenime, vienas dydis netinka visiems. Priklausomai nuo jūsų krovinio dydžio, skubos ir biudžeto, galite rinktis iš kelių pagrindinių variantų.

Pirmasis ir populiariausias – visą sunkvežimį užpildantis pervežimas (FTL – Full Truck Load). Tai idealus pasirinkimas, jei turite daug prekių (paprastai 20–33 europaletes arba 22–24 tonas svorio). Tokiu atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį. Tai greičiausias ir saugiausias būdas, nes krovinys neperkraunomas tarpiniuose punktuose.

Antrasis – dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load). Jei siunčiate tik 1–5 paletes, neapsimoka mokėti už visą sunkvežimį. Tokiu atveju krovinys surinkiamas kartu su kitais klientų siuntomis viename sunkvežimyje. Tai pigiau, tačiau gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi apvažiuoti keliuos paadresius ir iškrauti kitus krovinius.

Trečiasis – ekspresinis pervežimas. Tai pasirinkimas tais atvejais, kai laikas yra svarbiau nei pinigai. Čia gali būti naudojamas mažesnis transportas (pvz., 3,5 t sunkvežimis su keliu) ar net netiesioginis reisas, kai vienas vairuotojas veža, o kitas jį pakeičia tam tikroje vietoje, kad kelionė nebūtų stabdoma poilsio laiku.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam pervežimui?

Dokumentų tvarka – tai logistikos „kraujas“. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES narės ir sandrauga yra atvira, teisingai parengti dokumentai išvengia nesusipratimų ir muitinės patikrinimų (nors jie reti, tačiau įmanomi).

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Tai tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas, patvirtinantis, kad krovinys buvo priimtas pervežimui. Jame turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, svoris ir vietų skaičius. Neteisingai užpildytas CMR gali sukelti problemų pristatymo metu.

Be to, būtina turėti prekių prekybinę sąskaitą-faktūrą (Invoice). Ji reikalinga ne tik apskaitai, bet ir vokiškų partnerių sandėliuose. Sąskaitoje turi būti nurodytos prekės, jų kodai (jei yra), svoriai ir kaina. Jei prekės yra pavojingos (pvz., degios), reikalingas specialus ADR sertifikatas.

Jei prekės yra pavojingos arba reikalauja specialių sąlygų (pvz., šaldytos), būtina pateikti ir techninius pasus arba specialius leidimus. Ilgą patirtį turintis ekspeditorius visada patikrins šiuos dokumentus prieš išvykstant transportui, kad kelionė neštųsi staigmenų.

4. Kaip susiformuoja kaina už pervežimą į Vokietiją?

Klientai dažnai klausia: „Kodėl kaina svyruoja?“ Arba „Kodėl viena firma siūlo brangiau už kitą?“. Kaina nėra susiformavusi atsitiktinai – ji yra kompleksinis dydis, susidedantis iš kelių komponentų.

Pagrindinis komponentas – kelio atstumas. Kuo toliau į Vokietijos gilumą (pvz., į Miunchenį arba Bavariją), tuo brangiau. Tačiau ne tik kilometrai lemia kainą.

Labai svarbus yra kuro kainos kompensavimas. Kuro kaina rinkoje nuolat kinta, todėl dauguma transporto kompanijų taiko priedus, kurie keičiasi kas savaitę ar net kas mėnesį.

Taip pat būtina atsižvelgti į MAUT mokestį Vokietijoje. Tai specialus mokestis už važiavimą automagistralėmis sunkiasvoriais transportais. Jis priklauso nuo sunkvežimio emisijų klasės ir nuvažiuoto atstumo. Nors Lietuvoje ir Lenkijoje tokių mokesčių nėra (arba jie žymiai mažesni), Vokietijoje tai sudaro didelę išlaidų dalį.

Be to, kainą įtakoja siuntos pobūdis (ar reikia šaldymo, ar krovinys yra sunkus, ar nestandartinis), bei sezoniškumas. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas arba vasarą, kai auga statybų medžiagų pervežimai, kainos gali šokti.

5. Ar reikia jaudintis dėl muitinės ir formalumų?

Nes Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos erdvėje, dauguma krovinių keliauja be jokio muitinės kontrolės. Tai vadinama „laisva prekyba“. Tačiau „be kontrolės“ nereiškia „be dokumentų“.

Yra atvejų, kai muitinė gali sustabdyti transportą. Pavyzdžiui, jei krovinys keliauja iš trečiosios šalies per Lietuvą į Vokietiją (tranzitas), arba jei prekės yra akcizuojamos (alkoholis, tabakas, degalai). Tokiu atvejai būtina turėti TIRD dokumentus (tranzito režimas).

Taip pat verta prisiminti, kad po „Brexit“ dažnai kyla klausimų dėl prekių, kurios atvyksta iš Didžiosios Britanijos. Jei jūsų krovinys yra iš JK, jis turi būti deklaruojamas įvedant į ES, net jei vėliau važiuoja į Vokietiją be sustojimų Lietuvoje.

Mūsų patirtis rodo, kad gerai paruošti dokumentai (ypač EXW arba DDP sąlygų supratimas) išvengia 99% problemų Muitinės departamente. Todėl visada patariu klientams nedaryti spėjimų ir klausti ekspertų, jei prekių kilmė arba paskirtis yra neįprasta.

6. Kas yra „skubus pervežimas“ ir kada jį verta rinktis?

Terminas „skubus pervežimas“ (angliškai – Express) dažnai vartojamas labai placiai, tačiau profesionalioje logistikoje turi konkrečią reikšmę. Skubus pervežimas yra paslauga, kurios prioritetas yra laikas, o ne kaina.

Jums reikėtų rinktis šią paslaugą, jei: * Jūsų gamybos linija sustojo, nes trūksta detalės iš Vokietijos (vadinamasis „Line stop“). * Turite garantinį pristatymą, kurio neįvykdymas baudžiamas didelėmis baudomis. * Siunčiate lengvą, bet brangų krovinį (pvz., elektroniką ar medicinos prietaisus).

Skubaus pervežimo metu dažnai naudojami specialiųjų transportų būriai. Tai gali būti 3,5 tonų sunkvežimiai, kurie gali važiuoti greičiau (nėra apribojimų greičiui, kaip kai kuriems sunkvežimiams, nors tai irgi keičiasi), arba netgi furgonai. Kartais organizuojame dviejų vairuotojų reisus – vienas vairuoja, kitas ilsisi, taip leisdami transportui judėti be sustojimų beveik parą.

Taip pat yra ir aviacinis pervežimas. Nors jis brangiausias, jis gali pristatyti krovinį į Frankfurto oro uostą per kelias valandas. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį, dažniausiai pakanka greito automobilio transporto, kuris yra daug pigesnis už lėktuvą.

7. Kokios yra specifinės Vokietijos logistikos ypatybės?

Vokietija yra žinoma savo tvarka ir taikymosi taisyklėms, o logistika čia ne išimtis. Viena svarbiausių ypatybių – vairuotojų darbo ir poilsio laikas bei važiavimo draudimai sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Vokietijoje griežtai draudžiama sunkiasvoriam transportui važiuoti automagistralėmis sekmadieniais (nuo 0:00 iki 22:00) ir švenčių dienomis. Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys turi būti pristatytas pirmadienį ryte, jis turi būti išvežtas iš Lietuvos jau ketvirtadienį arba penktadienį, kad vairuotojas spėtų pasiekti paskirties vietą arba tinkamą stovėjimo vietą prieš sekmadienį. Jei planuojate siuntą penktadienį, būkite pasiruošę, kad ji gali atvykti tik antradienį.

Be to, Vokietijoje labai griežtai vertinamas krovinių fiksavimas. Jei vairuotojas atvyks į paskirties vietą, o krovinys bus prastos kokybės užfiksuotas (gali sujudėti, sugadinti kitą prekę arba pačią save), vokiški klientai gali atsisakyti priimti krovinį arba reikalauti žalos atlyginimo. Todėl mūsų vairuotojai visada turi su savimi pakankamai įrangos (diržų, guminių kilimėlių, stygų) ir yra mokomi tvirtinti krovinius pagal Vokietijos standartus (VDMA).

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas – tai ne tik fizinė apsauga, bet ir atsakomybė. Visiems kroviniams yra privalomas draudimas. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), transporto įmonė atsako už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį išduoda.

Standartinis CMR draudimas apima 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui svorio. Tai reiškia, kad jei dingsta standartinė 500 kg paletė, atlyginimas gali nevisiškai padengti prekės vertę, jei ji yra labai brangi.

Todėl, siunčiant brangius krovinius, visada rekomenduojama papildomasis krovinio draudimas. Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,2–0,5% nuo prekių vertės), tačiau suteikia ramybės. Jei įvyksta avarija, gaisras ar vogimas, draudimo kompanija sumoka visą prekių vertę.

Be to, technologinės priemonės, tokios kaip GPS stebėjimas realiu laiku, leidžia mums matyti, kur yra transportas. Jei pastebime, kad sunkvežimis per ilgai stovi vietoje arba nukrypsta nuo maršruto, iš karto susisiekime su vairuotoju ir įvertiname situaciją.

9. Ar galima pervežti nestandartinius krovinius (permatomus, ilguosius, sunkiuosius)?

Žinoma. Logistika nėra tik dėžės ir paletės. Per 20 metų pervežėme viską: nuo didžiulių vamzdžių, kurie ilgesni už sunkvežimį, iki milžiniškų transformatorių, svorančių 60 tonų.

Tokiu atveju kalbame apie projektinius pervežimus. Čia neįtinka standartiniai kainodaros arba laiko grafikai. Reikia specialių leidimų (pvz., jei krovinio plotis ar aukštis viršija leistinus normas), lydinčių automobilių bei specialios technikos (keltuvų) pakrovimui ir iškrovimui.

Jei jums reikia pervežti nestandartinį krovinią į Vokietiją, svarbiausia yra pateikti kuo tikslesnius duomenis: išmatavimus (ilgį, plotį, aukštį), svorį, svorio centrą ir pritvirtymo taškus. Vokietija yra griežta nestandartinių krovinių maršrutų planavimo atžvilgiu – ten reikia gauti specialias leidimų knygeles iš kiekvieno federacinės žemės (Land) administracijos, pro kurias važiuosime. Tai procesas, kurį reikia pradėti planuoti savaitėmis ar net mėnesiais ankstiau.

10. Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas negali iškrauti krovinio?

Tai klasikinis nesusipratimas, kurį dažnai matome. Vairuotojas atvyksta į sandėlį, o ten nėra keltuvo, arba vartai per žemi, arba nėra kas su kuriuo susitarti.

Pirmiausia, reikia aiškiai susitarti dėl iškrovimo sąlygų dar užsakant transportą. Kas iškrauna? Ar tai daro vairuotojas su „palete“ (rankiniu įranga iškeliamu priekabos gale), ar jums reikalingas vairuotojas su „kranu“ (HDS), ar tai turi padaryti jūsų sandėlio darbuotojai?

Vokietijoje dauguma sandėlių dirba pagal griežtą grafiką. Jei atvykstate be išankstinio pranešimo, gali tekti laukti valandas ar net dieną. Todėl visada primename vairuotojams paskambinti gavėjui ir pranešti apie atvykimo laiką (ETA) bent 24 valandas, o geriau – 48 valandas iki pristatymo.

Jei nėra techninės galimybės iškrauti, mūsų komanda greitai suranda sprendimą – nuo artimiausio mobilaus keltuvo nuomos iki krovinio perpakavimo į mažesnį transportą, kuris gali privažiuoti arčiau. Svarbiausia – nedelsiant pranešti apie problemą, o ne laukti, kol vairuotojas nervingai skambins.