Transporto paslaugos: greiti ir patogūs reisai dabar – kaip tai veikia iš vidaus?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt met�, turi galimybę stebėti, kaip vystosi pasaulis ir kaip keičiasi logistikos reikalavimai. Anksčiau, kai tik pradėdavau savo kelionę šioje srityje, pagrindinis kriterijus klientui dažnai būdavo vienintelis – kaina. Visi kiti dalykai, tiek pristatymo greitis, tiek krovinio saugumas ar patogumas, dažnai buvo aukojami dėl pigesnio kvito. Tačiau šiandienos rinka, ypač pastaraisiais metais, pasuko visai kitu keliu. Šiuolaikinis verslas, e-komercijos sprogimas ir vis didesnis klientų reikalavimų lygis privertė transporto kompanijas taikytis. Dabar "greiti ir patogūs reisai" nėra tik marketingo šūkis – tai standartas, be kurio sunku išgyventi.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kas iš tikrųjų slepiasi už šių dviejų – greičio ir patogumo – sąvokų. Mes pažvelgsime ne tik į tai, kaip vairuotojas važiuoja iš taško A į tašką B, bet ir į sudėtingas procesas, kuris vyksta užkulisiuose: nuo krovinio planavimo iki galutinio pristatymo į rankas. Suprasdami šiuos mechanizmus, Jūs, kaip klientai, galėsite geriau pasirinkti partnerį ir tikėtis, kad Jūsų krovinys atvyks laiku ir be nereikalingų rūpesčių.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juos padės suprasti šiuolaikinės logistikos esmę.

1. Kodėl šiuolaikiniai transporto reisai tapo tiek greitesni nei prieš 10–15 metų?

Pagrindinis šuolis į priekį yra technologijų diegimas. Prieš daugelį metų maršruto planavimas buvo remiamas popieriniais žemėlapiais ir vairuotojo intuicija. Dabar naudojamos pažangios transporto valdymo sistemos (TMS), kurios realiu laiku analizuoja eismo sąlygas, kelio darbus, oro sąlygas ir netgi mokesčius už kelių naudojimą. Sistemės sugeba apskaičiuoti efektyviausią maršrutą, kuris ne tik trumpiausias, bet ir leidžia išvengti spūsčių, kurios dažnai būna didžiausia delsimų priežastis.

Be to, pagerėjo infrastruktūra. Nors Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vis dar yra ką tobulinti, tačiau autostradų tinklas išsiplėtė, o sienų kirtimo procedūros, ypač Schengen erdvėje, tapo daug sklandesnės. Anksčiau sienų punktuose tekdavo stovėti valandomis, šiandien dažnai tai užtrunka tik kelias minutes, jei visi dokumentai tvarkingi. Taip pat reikia paminėti ir pačių transporto priemonių techninę būklę – naujesni sunkvežimiai yra patikimesni, greičiau vejami ir mažiau gedą, kas leidžia išlaikyti pastovų greitį.

2. Ką klientas turi omenyje kalbėdamas apie "patogų" reisą? Ar tai tik apie greitį?

Nebūtinai. Mano patirtimi, "patogumas" klientui dažniausiai reiškia ramybę ir aiškumą. Tai yra vadybininko pasiekiamumas, aiškus dokumentų pateikimas, galimybė bet kuriuo metu sužinoti, kur yra krovinys, ir aiškus pristatymo laikas. Patogumas – tai tai, kad klientui nereikia skambinti vairuotojui ar jį drąsinti, kai jis vairuoja. Viską sužino per savo vadybininką.

Taip pat patogumas reiškia lankstumą. Jei paskutinę minutę pasikeičia pristatymo vieta ar laikas, patogi transporto paslauga gali adaptuotis ir neprarasti galvos dėl biurokratijos. Šiuolaikinės kompanijos siūlo "duris į duris" (door-to-door) paslaugas, kai visus muitinės formalumus ir perkrovimus įmonė ima į savo rankas. Klientui tereikia pasirašyti pristatymo važtaraštį – štai tikrasis šiuolaikinio verslo patogumas.

3. Kaip technologijos padeda sekti krovinius realiu laiku, ir ar tai tikslu?

Dabar beveik visi sunkvežimiai yra aprūpinti GPS/GPRS stebėjimo sistemomis. Jos ne tik rodo vietą žemėlapyje, bet ir siunčia duomenis apie greitį, degalų suvartojimą, net ir vairuotojo darbo laiką (tacho grafiko duomenis). Tai leidžia mums, logistikos ekspertams, matyti padėtį tiksliai.

Klientui dažnai suteikiama nuoroda į svetainę arba mobiliąją programą, kurioje jis gali įvesti savo užsakymo numerį ir pamatyti, kur yra krovinys. Tikslumas šiuo metu siekia keleto metrų, tačiau svarbiausia yra ne tik geografinė padėtis, o ir prognozė. Sistemos mums leidžia nustatyti, kad vairuotojas atvyks į paskirties vietą po 4 valandų 30 minučių, ir šis prognozės tikslumas paprastai būna labai aukštas, nes sistema automatiškai atsižvelgia į vidutinį greitį ir poilsio laikus.

4. Kokio tipo krovinius dažniausiai pervežami greitais reisais?

Greitieji reisai (dar vadinami "express" arba "sprinter" reisais) dažniausiai naudojami kroviniams, kuriems būdingas trumpas galiojimo laikas ar aukšta vertė. Tai gali būti farmacijos produktai, medicinos įranga, brangios elektronikos dalys, arba gamybai būtinos detalės, kurių trūkumas sustabdytų visą konvejerį (just-in-time logistika).

Taip pat labai daug šių paslaugų naudoja e-komercijos sektorius. Kai pirkėjas užsisako prekę internetą ir tikisi ją gauti kitą dieną, visa logistikos grandinė turi veikti kaip laikrodis. Tokiu atveju net ne tiek svarbu, kokia sunki masė, bet koks tikslus yra pristatymo terminas. Mes dažnai organizuojame dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), kai viename sunkvežimyje susirenka keletas smulkių, bet skubiai reikalingų siuntų skirtingiems klientams tam pačiam maršrutui.

5. Ar greitas pristatymas kainuoja daugiau, ir kodėl?

Taip, tai beveik neišvengiama taisyklė. Greitas pristatymas kainuoja daugiau dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, tai yra tiesioginiai išlaidos – norint važiuoti greičiau, kartais tenka rinkti brangesnes, bet greitesnes trasas (pvz., vengti nemokamų, bet užstrigusių kelių arba naudoti keltus, jei tai trumpina kelią).

Antra, logistinės schemos pokyčiai. Standartinis reisas gali trukti 3–4 dienas, nes sunkvežimis renka krovinius kelyje (užpildomas tranzitu). Skubus reisas dažnai yra "dedikuotas" – sunkvežimis važiuoja tiesiai siuntėjo į gavėją be sustojimų tarpinėse vietose. Tai reiškia, kad klientas sumoka ne tik už važiavimą, bet ir už visą sunkvežimio talpą, net jei jo krovinys užima tik trečdalį erdvės. Be to, vairuotojo darbo laiko apribojimai (EU reglamentai) reiškia, kad norint važiuoti greičiau, kartais reikia keisti vairuotojus arba organizuoti dvigubą ekipažą, kas žymiai brangiau.

6. Kaip išvengti nesklandumų muitinėje, kad tai nedelsiotų reiso?

Muitinė – tai viena dažniausių delsimų priežasčių tarptautiniuose pervežimuose. Kaip ekspertas galiu pasakyti: 90 % problemų galima išvengti dar prieš krovinį išvežant. Svarbiausia yra kruopštus dokumentų paruošimas. Prekių deklaracija, pristatymo sąskaitos-faktūros, kilmės sertifikatai, specialiųjų leidimų (jei prekės reglamentuojamos) turi būti tvarkingi.

Dabar daugelis šalių taiko NCTS (Naujoji jungtinė tranzito sistema) procedūras, kurias galima pateikti elektroniniu būti. Mūsų kompanija visada tikrina, ar visi HTS (prekių tarptautinio prekybos sistemos) kodai pateikti teisingai. Jei klientas pateikia neteisingą kodą, muitinė gali sustabdyti krovinį patikrinimui. Todėl patogumas ir greitis čia priklauso nuo bendradarbiavimo – kuo anksčiau klientas pateikia duomenis, tuo greičiau mes galime suformuoti preliminarią deklaraciją ir užtikrinti "žaliąją šviesą" sienai kirsti.

7. Kokios yra pagrindinės krovinių saugumo garantijos šiuolaikiniame transporte?

Saugumas yra mums prioritetas nr. 1. Naujausi sunkvežimiai turi pažangias saugumo sistemas: automatinį stabdymą, laikosi eismo juostos, nuovargio daviklius. Tačiau kalbant apie patį krovinių saugumą (nuo vagystės ar sugadinimo), čia taikomi kiti metodai.

Visi mūsų vairuotojai yra apmokyti krovinių fiksavimo procedūrų. Neteisingai užfiksuotas krovinys gali ne tik sugesti, bet ir sukelti avariją. Taip pat naudojame "smart" užraktus ant kėbulo, kurie praneša sistemoje, jei durys būtų atidarytos neplanuotu metu. Kroviniai apdraudžiami visos vertės transporto draudimu (CMR draudimas), kuris apsaugo klientą nuo finansinių nuostolių įvykus nelaimei. Šiuolaikinis "patogumas" taip pat reiškia tai, kad klientas gali būti ramus – jo turtas yra apsaugotas geriausiomis įmanomis priemonėmis.

8. Kaip pasirinkti tarp kelių, jūros ir oro transporto, kai svarbu greitis ir patogumas?

Tai klasikinis dilema, su kurią susiduria kiekvienas eksportuotojas ar importuotojas. * Oro transportas – yra greičiausias, tačiau brangiausias. Jis tinka labai brangiems ir labai skubantiems siuntoms (pvz., 500 kg elektronikos, reikalingos šiandien). Tačiau "patogumas" čia ribotas – dėl griežtų oro uostų taisyklių, reikia atvežti krovinį labai anksti. * Jūros transportas – pigiausias, bet lėčiausias. Nors laivai dabar plaukia greičiau, o konteinerių terminalai dirba efektyviau, tai vis tiek trunka savaites ar mėnesius. Tinka dideliems kiekiams, kai laikas nėra kritinis. * Kelių transportas – auksinis vidurkis. Jis suteikia geriausią balansą tarp kainos ir greičio. Be to, jis yra patogiausias, nes sunkvežimis gali atvykti tiesiai į sandėlį, o ne į terminalą. Dėl to 90 % "greitų ir patogių reisų" Europoje vykdoma būtent kelių transportu.

9. Ar įmanoma organizuoti pervežimą "iš ryto į ryto" tarp šalių, pvz., Lietuvos ir Vokietijos?

Taip, tai yra labai populiari paslauga, vadinama "Next Day Delivery" arba "24h pervežimas". Atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno arba Miuncheno yra apie 1000–1200 km. Profesionalus vairuotojas, laikydamasis visų poilsio reikalavimų, gali įveikti šį atstumą per maždaug 12–14 valandų važiavimo.

Kad tai būtų įmanoma "iš ryto į ryto", reikalingas geras planavimas. Krovinys turi būti paruoštas išvežimui ankstyvą rytą (pvz., 6:00 val.), kad vairuotojas pradėtų maršrutą. Tada jis gali atvykti į paskirties vietą kitą rytą arba net tą pačią dieną vėlai vakare. Tokiu atveju labai svarbu, kad gavėjas būtų pasiruošęs priimti prekes, nes vairuotojo darbo laikas yra griežtai ribojamas, ir jo laukimas gali sugriauti grafiką.

10. Kokios ateities tendencijos laukia transporto paslaugų srities?

Matome ryškų posūkį įsivaizduojamųjų (angl. "green") logistikos link. Klientai vis dažniau klausia ne tik apie greitį, bet ir apie CO2 emisijas. Ateityje "greiti ir patogūs reisai" taip pat reikš "ekologiški". Jau dabar matome elektros sunkvežimių miestuose ir vandenilio kuro elementų bandymus tolimuose maršrutuose.

Taip pat vystomos dirbtinio intelekto (AI) technologijos, kurios leis dar labiau optimizuoti maršrutus ir numatyti potencialias problemas prieš jos įvykstant. Mano manymu, artimiausiu metu paslaugos taps dar labiau integruotos – klientas užsakys pervežimą vienu mygtuko spustelėjimu, o visa informacija nuo muitinės iki pristatymo bus automatiškai sinchronizuota tarp jo ir transporto kompanijos sistemų. Tai padarys procesą dar sklandesnį ir mažiau įtrauks žmogiškojo faktoriaus klaidų.

Išvada

Apibendrinant, transporto paslaugos šiandien yra daug daugiau nei tik judantis metalas kelyje. "Greiti ir patogūs reisai" – tai sudėtingas ekosistema, kurioje susipina technologijos, žmogiškasis išmanumas, patirtis ir kliento orientacija. Per savo dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė nuo "mes pervežime, jei pavyks" iki "mes užtikriname, kad pavyks".

Klientui svarbiausia yra pasitikėjimas. Žinoti, kad pasirinkęs patikimą partnerį, jis gali užmiršti apie logistikos rūpesčius ir susikoncentruoti į savo verslo vystymą. Greitis yra svarbus, bet ne už viską – svarbiau yra tas patogumas, kuris kyla iš aiškios komunikacijos, prognozuojamumo ir saugumo. Nors pasaulis keičiasi, ir ateityje mus laukia nauji iššūkiai, nuo degalų kainų svyravimų iki naujų ekologinių reikalavimų, vienas dalykas išliks nepakitęs: poreikis perkelti prekes taip, kad klientas jaustumtųsaugumo ir ramybės. Būtent įtį mes siekiame kiekviename reise.