Transporto paslaugos: efektyvi kelionės trukmė į Vokietiją

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių – nuo mažmeninės prekybos produkcijos iki sunkiosios pramonės įrengimų. Būtent todėl klausimas apie efektyvią kelionės trukmę į šią šalį niekada nepraranda savo aktuališkumo. Dirbdamas logistikos srityje beveik dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną ir tą patį klausimą: „Kiek laiko užtruks kroviniui pasiekti paskirties vietą?“ Atsakymas, kaip ir dauguma dalykų šioje srityje, nėra vienareikšmis. Jis priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo sudėtingų logistinių grandinių, kurias aptarsime šiame straipsnyje.

Efektyvumas šiuo atveju nereiškia tik greičio. Tai balansas tarp greito pristatymo, krovinių saugumo ir racionalių išlaidų. Dažnai klientai, siekdami „perspėti“ terminą, nuošalina svarbiausius veiksnius, lemiančius sėkmingą transportavimą. Šiame straipsnyje mes žengsime už uždarų durų ir pažiūrėsime, kas iš tikrųjų lemia tą, kai vairuotojas pasuka ratus link Vokietijos automagistralių. Mes ne tik aptarsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir išnagrinėsime iššūkius, su kuriais susiduriama kelyje, bei pateiksime praktinius patarimus, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys pasiekti paskirties vietą ne tik greitai, bet ir be nereikalingų nesklandumų.

Suprasti procesą – tai pirmasis žingsnis link kontrolės. Klientas, kuris žino, kas vyksta „užkulisiuose“, gali realiau planuoti savo verslo procesus, išvengti streso ir bendradarbiauti su logistikos partneriais efektyviau. Tad, kviečiu pasinerti į tarptautinių pervežimų pasaulį ir kartos sužinoti, kaip susidaro ta viena svarbiausia vertės – laikas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks vidutinis laikas reikalingas kroviniui pristatyti iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis laikas priklauso nuo konkretaus maršruto ir paskirties vietos Vokietijoje, tačiau apibendrinant galima teigti, kad standartinis krovinių pervežimas (FTL – pilna sunkvežimio mašina) trunka nuo 18 iki 26 valandų vairavimo laiko. Tačiau praktikoje šis laikas visada išplečiamas dėl vairuotojo poilsio režimo (tachografo duomenų), įkrovos ir iškrovos procedūrų bei galimų užtūrimų. Jeigu kalbame apie „durų į duris“ (door-to-door) paslaugą, klientas turėtų planuoti, kad nuo krovinio pasiruošimo iki jo galutinio pristatymo gali praeiti 1–2 dienos. Pavyzdžiui, krovinys, išvežtas iš Vilniaus pirmadienio ryte, dažniausiai pasiekia Berlyną arba Hamburgą antradienio popietę arba trečiadienio ryte. Svarbu prisiminti, kad Vokietija didelė šalis – kelionė į Miuncheną užtruks ilgiau nei į Hanoverį.

2. Kokius veiksnius labiausiai įtakoja kelionės trukmė?

Nors atstumas yra akivaizdus veiksnys, yra daugybė kitų, kurie gali stipriai pakeisti planuojamą atvykimo laiką. Vienas svarbiausių – meteorologinės sąlygos. Žiemos periodu, ypač per šventes arba staigių temperatūros kritimų metu, kelių būklė Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje gali sulėtinti eismą. Taip pat nepaisytina ir eismo intensyvumas – Vokietijos automagistralės (Autobahn) dažnai būna užtūrusios dėl avarijų ar remonto darbų (baustellen). Dar vienas kritiškas veiksnys yra vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Europos Sąjungos reglamentai griežtai riboja vairavimo laiką (4,5 valandos vairavimo, po to 45 min. poilsis), tad net ir jei kelionė fiziškai trunka 12 valandų, teisėtai ją įvykdyti neįmanoma be pertraukų arba 45 minučių miego. Galiausiai, pačios įkros ir iškros organizavimas – jei sandėlyje reikia laukti keltuvojo arba dokumentų patvirtinimo, tai prideda papildomų valandų prie bendro laiko.

3. Ar greičiau keliauti keltu per Klaipėdą ar važiuoti per Lenkiją ir kitas šalis?

Tai klasikinis dilema, su kurią susiduria daugelis ekspeditorių. Kelias per Klaipėdos uostą ir keltu (pvz., į Kylą arba Zasnitzą) dažnai pasirodo esąs trumpesiu atstumu žemėlapyje, tačiau jis reikalauja daugiau logistinių operacijų: reikia atvykti į uostą nustatytu laiku, laukti įlaipinimo, praleisti laiką jūroje ir išlaipinti vėliau. Be to, keltų tvarkaraščiai ne visada derinami su vairuotojo poilsio grafiku. Tuo tarpu maršrutas per Lenkiją (dažniausiai via Suvalkai arba Lazdijai) yra lankstesnis. Jis leidžia tiesiogiai važiuoti automagistralėmis A1 ir A18, tačiau čia susiduriama su Lenkijos kelių kokybe (nors ji gerėja) ir dideliais mokesčiais už važiavimą keliais (vinjetės). Dažniausiai, kroviniams, kuriems skubėjimas nėra kritiškas, ekonomiškiau ir laižiau pasirinkti sausumos kelią, tuo tarpu ekspresinėms siuntoms keltu gali būti efektyvesnis variantas, jei naktinis reisas leidžia išsaugoti vairuotojo darbo laiką. Mano patirtis rodo, kad standartiniai pervežimai vis dar renkasi sausumos kelią dėl jo prognozuojamumo.

4. Kaip vairuotojo poilsio laikas veikia pristatymo terminą?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų, bet kritiškai svarbių aspektų. Pagal ES reglamentus, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (iš jų iki 10 valandų du kartus per savaitę), o po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, kasdien reikalingas 11 valandų kasdieninis poilsis. Tai reiškia, kad net jei atstumas tarp Vilniaus ir Frankfurto yra maždaug 1400 km, fiziškai įveikti jį viena diena neįmanoma legaliai. Vairuotojas privalo sustoti, nakvytinėti (paprastai tai būna po 8-9 valandų vairavimo). Todėl, kai klientas klauso „galima nuvežti per 12 valandų?“, profesionalus logistas atsakys, kad ne, jei norime, kad krovinys būtų pristatytas legaliai ir saugiai. Šie apribojimai yra griežtai stebimi tachografais, o jų pažeidimas gali baigtis ne tik didelėmis baudomis transportavimo įmonei, bet ir vairuotojo kvalifikacijos praradimu.

5. Kas yra „Express“ pervežimas ir kiek jis trumpina laiką?

„Express“ arba ekspresinės transporto paslaugos y�ra sukurtos tiems atvejams, kai kiekviena valanda skiria. Standartiniame pervežime mes planuojame maršrutą taip, kad vairuotojas išnaudotų savo dienos normą, o ekspresiniame reisuose dažnai įtraukiamas antras vairuotojas. Kai vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tokiu būdu mašina gali judėti be ilgesnių sustojimų (išskyrus degalinių apsilankymus) beveik visą parą. Tai leidžia sutrumpinti kelionės trukmę net 30–40 %. Tačiau ši paslauga kainuoja gerokai brangiau, nes reikia sumokėti už dviejų vairuotojų darbą ir greitesnį grįžtamojo reiso organizavimą (tuščia arba su daliniu krovininiu). Ekspresinėms siuntoms taip pat naudojamos smulkesnės transporto priemonės (prieškariniai sunkvežimiai „Sprinter“ tipo), kurios gali važiuoti greičiau ir lengviau įsivažiuoja į miesto centrus, tačiau jų krovininė erdvė yra mažesnė.

6. Ar dokumentų tvarkymas gali prailginti kelionę prie sienos?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje ir tarp šalių nėra papildomų muitinių patikrų kroviniams, dokumentų tvarkymas vis tiek yra svarbus. Jeigu krovinio dokumentacija (CMR važtaraštis, prekių sąrašai, eksporto/importo deklaracijos, jei reikalinga) yra neteisingai užpildyta arba trūksta kurių nors priedų (pavyzdžiui, sertifikatų medienai arba cheminei produkcijai), tai gali sukelti problemų. Lietuvos ir Lenkijos pasienio punktuose kartais atliekamos atsitiktinės kontrolės, ir jei policija randa neatitikimų, mašina gali būti sulaikyta iki kol situacija išsiaiškinama. Be to, jeigu krovinys yra pavojingas (ADR), jame turi būti visi reikiami leidimai. Patirtis rodo, kad kruopštus dokumentų paruošimas iš anksto sutaupo daugiau laiko nei greitas vairavimas. Gerai parengti dokumentai – tai „žalias šviesoforas“ sklandžiam pervežimui.

7. Kaip Vokietijos eismo įvykiai (stuchos) veikia pristatymą?

Vokietija turi vieną tankiausių automagistralių tinklų Europoje, tad eismo įvykiai čia – kasdienybė. Avarija A9 magistralėje (kuria dažnai važiuojama į Miuncheną) arba A2 (link Berlyno) gali sustabdyti eismą valandomis. Profesionalios transporto kompanijos turi dispečerius, kurie stebi eismo situaciją realiu laiku ir gali nukreipti vairuotoju apėjimo maršrutais. Tačiau net ir apėjimas užtrunka laiko. Be to, Vokietijoje yra griežti apribojimai sunkvežimiams daugiau kaip 7,5 tonų – jiems draudžiama važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis (vokiškai vadinama „Sonntag- und Feiertagsfahrverbot“). Jeigu krovinys atvyksta į šalies borderį šeštadienio vakare ir nebuvo įveiktas paskirties taškas, vairuotojas privalo sustoti ir laukti iki sekmadienio vidurnakčio (arba pirmadienio ryto, priklausomai nuo federalinės žemės). Tai labai svarbu žinoti planuojant just-in-time (tik laiku) pristatymus.

8. Kokios yra skirtumai tarp dalinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) pervežimo trukmės?

Pilno krovinio (FTL) pervežimas yra paprastesnis ir greitesnis, nes mašina krauna vieno kliento prekę ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą. O dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) atveju, krovinys yra „kombinuojamas“ su kitais klientų siuntomis. Tai reiškia, kad mašina turi apvažiuoti pagal kelias įkrovos vietas (Lietuvoje arba kelyje) ir paskui kelias iškrovos vietas Vokietijoje. Tokio tipo pervežimas gali trukti ilgiau, nes reikia laukti kitų krovinių surinkimo (konsolidacijos) sandėlyje (paprastai 1 diena), o pati kelionė gali būti ilgesnė dėl daugelio sustojimų iškrauti. Jeigu jums svarbu greitis, FTL arba dalinis krovinys maža dalimi (pvz., 1-3 europaletės) su tiesioginiu reisu bus geriau pasirinkimas nei standartinis LTL, kuris važiuoja pagal fiksuotą maršrutą.

9. Ar sezonas veikia pervežimo trukmę į Vokietiją?

Žinoma, sezonas turi didelę įtaką. Pavasario ir vasaros pabaigoje (gegužės–birželio mėn.) prasideda statybų sezonas – tada Vokietijoje didžiulis poreikis statybinių medžiagų, tad sunkvežimų skaičius išauga, o statybinių aikštelių prieigose susidaro eilės iškrovai. Rudenį ir žiemą padidėja maisto produktų, šaldytų krovinių pervežimai prieš šventes. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu visame pasaulyje (ir Vokietijoje) padidėja siuntų srautas (Black Friday, pirkinių manija), kas sukuria spūstis tiek keliuose, tiek sandėliuose. Be to, žiemą Vokietijoje yra privalomas žiemos padangų reikalavimas, o kai sniegas pasitaiko retai, vokiečiai gana greitai pradeda varginėti transporto priemones, kas taip pat gali sulėtinti judėjimą. Planuodami pervežimą šiais laikotarpiais, visada verta turėti laiko atsargą.

10. Kaip klientas pats gali prisidėti prie greitesnio pristatymo?

Geriausias būdas padėti mums padėti jums – yra kruopštumas ir planavimas. Pirmiausia, užtikrinkite, kad krovinys bus paruoštas įkrovai laiku. Jeigu vairuotojas atvyksta į sandėlį, o krovinys dar nėra supakuotas arba reikia laukti keltuvojo, prarandamos valandos. Antra, tiksliai nurodykite adreso duomenis – Vokietijoje gatvių numeriacija ir zonos gali būti sudėtingos, o neteisingas kodas (Postleitzahl) gali nuvesti į kitą miesto dalį. Trečia, jei krovinys reikalauja specialios įrangos iškrovai (pvz., krautuvas su šakėmis tam tikro ilgio), apie tai praneškite iš anksto, kad vairuotojas nepraleistų laiko ieškodamas atsarginių priemonių. Ir galiausia, būkite pasiekiami. Jei reikia koordinuoti iškrovą su paskirties sandėliu, greitas atsakymas į dispečerio skambutį gali padėti išvengti ilgos laukimo eilės.

Išvada

Sumažėjus, efektyvi kelionės trukmė į Vokietiją nėra tik fizinio atstumo ir greičio klausimas. Tai kompleksinė užduotis, reikalaujanti gero žinojimo, planavimo ir tarpusavio pasitikėjimo tarp kliento ir transporto įmonės. Kaip matėme, 20 metų patirtis šioje srityje moko vieno: greitis be saugumo ir legalumo yra kelias į problemas. Tikslas nėra nuvažiuoti taip, tarsi lenktyniaujant Formulėje-1, o užtikrinti, kad krovinys pasiektų vietą tada, kai to tikisi verslas, ir tinkamoje būklėje.

Ryšiai su Vokietija tik stiprės, o logistika taps vis labiau automatizuota. Visgi, žmogiškasis faktorius ir profesionalus požiūris į kiekvieną detalę išliks lemiamas. Nuo to, kaip tiksliai bus užpildyti dokumentai, kaip bus suplanuotas vairuotojo poilsis ir kaip greitai bus sureguliuota įkroga, priklauso jūsų verslo sėkmė ir klientų pasitikėjimas. Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo jums giliau suprasti procesus ir leis ateityje planuoti savo siuntas dar efektyviau. Logistika – tai ne tik prekių judėjimas, tai informacijos ir laiko valdymas, o šioje srityje žinios yra geriausia investicija.