Transporto paslaugos: Dažni išvykimai ir atvykimai šiuolaikinėje logistikoje

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur vartotojų lūkesčiai nuolat auga, o rinkos dinamika pasikeičia per naktį, logistika nebebuvo paprastas prekių perkėlimas iš taško A į tašką B. Ji tapo gyvenimo arterija, kurioje laikas – tai ne tik pinigai, bet ir konkurencinis privalumas. Ilgą laiką transporto paslaugos buvo planojamos pagal „tiek reikia“ principą, tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė drastiškai. Dabar, kai e-komercija verčia logistikos kompanijas greitėti, o gamybos grandinės tampa vis siauresnės, dažni išvykimai ir atvykimai tapo ne prabangos paslauga, o būtinybe.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, aš mačiau, kaip pasaulis išėjo iš laiko, kai sunkvežimiai važiuodavo tik tada, kai priekaba būdavo pilna iki pat stogo. Šiandien situacija kitokia: klientai nori matyti savo prekes rytoj, o ne po savaitės. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime, kaip susiformavo šiandieninė dažnių išvykimų sistema, kas ją lemia ir kodėl tai yra kritiškai svarbu jūsų verslui. Mes pažvelgsime ne tik į techninę pusę, bet ir į tai, kaip šie procesai veikia kainas, saugumą ir pasitikėjimą tarp partnerių.

Norint suprasti šiuolaikinę logistiką, reikia žiūrėti į ją kaip į sudėtingą mechanizmą, kur kiekvienas dantukas – nuo vairuotojo iki sandėlio priėmimo skyriaus – turi dirbti sinchroniškai. Dažni išvykimai reiškia, kad logistikos centrai turi dirbti be pertraukų, o technologijos turi užtikrinti, kad informacija apie krovinią būtų tiksliai ir realiu laiku. Šiame tekste mes atsakysime į daugumą klausimų, kurie rūpi verslams, ieškantiems patikimų ir greitų transporto sprendimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl šiuo metu transporto paslaugose vis labiau siekiama dažnių išvykimų, o ne didelių partijų kaupimo?

Šis pasikeitimas yra tiesioginis atspindys tai, kaip keičiasi pasaulinė ekonomika ir vartojimo įpročiai. Anksčiau dominavo „ekonomijos masto“ principas: buvo pigiau vežti vieną didelę partiją kartu per savaitę nei penkias mažas per tą patį laiką. Tačiau šiandien verslai, ypač mažmeninės prekybos ir gamybos sektoriuose, stengiasi sumažinti sandėliavimo kaštus. Vietoj to, kad laikyti didžiulius prekių atsargas (kurios gali nusidėvėti arba pasenusi), įmonės perleidžia šią funkciją logistikos partneriams.

Taip atsiranda poreikis „Just-in-Time“ (tik laiku) pristatymams. Klientas užsako prekę, ir ji turi būti pristatyta kuo greičiau, kad nebūtų užšaldžiama lėšų apyvarta. Dažni išvykimai leidžia palaikyti mažas atsargas, kas išlaisvina verslo kapitalą. Be to, e-komercijos bumas privertė logistikos įmones pritaikyti savo maršrutus prie nedidelių, bet dažnų siuntų srautų. Dabar nebe krovinys laukia sunkvežimio, o sunkvežimis (ir jo grafikas) pritaikomas prie krovinio poreikių.

2. Kaip įmonės sugeba organizuoti kasdienius išvykimus į tolimas šalis, pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę ar Skandinaviją?

Organizuoti kasdienius išvykimus į tolimas šalis galima tik dėka labai gerai suorganizuotų „hubų“ (sankryžų) ir konsolidacijos centrų sistemos. Tai yra pagrindinis mūsų srities akmuo. Pavyzdžiui, kai kalbame apie maršrutą Lietuva – Jungtinė Karalystė, vienas sunkvežimis negali važiuoti ten ir atgal kasdien ir uždirbti, jei jis veža tik vieno kliento krovinią. Tačiau naudojant konsolidaciją, mes surinkame dešimtis ar net šimtus mažesnių siuntų iš įvairių siuntėjų Lietuvoje, suruošiame juos vienoje didelėje priekaboje (prijungiamoje prie vilkiko) ir išvykstame.

Kai sunkvežimis atvyksta į paskirties šalį, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją, jis atvyksta į mūsų partnerio logistikos centrą. Ten krovinys iškraunamas, segreguojamas ir išsiuntinėjamas toliau vietiniais transporto priemonėmis (paprastai mažesniais sunkvežimiais) prie galutinio gavėjo. Tuo pačiu metu tas pats vilkikas gali užsipildyti grįžtamiesiems kroviniams ir sugrįžti į Lietuvą. Dėl to, kad šie srautai yra nuolatiniai ir dideli, mes galime pasiūlyti išvykimus beveik kasdien, o ne kartą per savaitę. Tai reikalauja didelių investicijų į IT sistemas, kurios leidžia tiksliai suplanuoti, kurios prekės kuriame priekabos kampe turėtų būti, kad jų nebereikėtų perkrauti.

3. Ar dažni išvykimai nepadidina transporto paslaugų kainos galutiniam vartotojui?

Tai vienas dažniausiai kylančių kliūčių ir mitų. Logiška būtų manyti, kad jei sunkvežimis važiuoja dažniau tuščias arba pusiau tuščias, kaina turi augti. Tačiau šiuolaikinėje logistikoje veikia kitoks principas. Dažni išvykimai leidžia geriau užpildyti transporto priemonės tūrį dėl didesnio srauto. Kada yra daugiau maršrutų, klientams lengviau priderinti savo siuntas prie mūsų grafiko. Tai padidina krovinio užpildymo procentą (fill rate).

Be to, laiko taupymas taip pat yra piniginis dydis. Jei klientas gaus prekę per 2 dienas vietoj 5, jis gali greičiau ją parduoti arba panaudoti gamyboje. Šis greitis sumažina jo „lėšų užšaldymo“ kaštus. Taigi, nors vieno kelio kaina gali būti panaši, bet bendrasis efektyvumas auga. Taip pat, dėl to, kad kursuojame dažnai, mes turime didesnės galios derėtis su kuro tiekėjais ir priežiūros paslaugomis, kas leidžia išlaikyti stabilias kainas net ir esant rinkos svyravimams. Ilgalaikėje perspektyvoje, dėl didesnio krovinio srauto stabilumo, mes galime siūlyti fiksuotas, o ne spekuliatyvias kainas.

4. Kokios technologijos užtikrina, kad dažni išvykimai ir atvykimai vyktų be nesklandumų?

Be pažangios technologijos, dažni išvykimai būtų chaosmas. Esu matęs laikus, kai viskas buvo reikiama ant popieriaus, ir šiandieninis skirtumas yra astronomiškas. Pirmiausia, tai yra Transporto valdymo sistemos (TMS). Jos leidžia sekti kiekvieną krovinį realiu laiku, matyti, kur yra kiekvienas vilkikas, kiek jam liko degalų, net ir vairuotojo vairavimo režimą.

Antra, itin svarbi yra integracija su klientų sandėlių valdymo sistemomis (WMS). Kai klientas užsako prekę savo sistemoje, informacija automatiškai patenka pas mus, ir mes pradedame planuji vietą kelyje. Nereikia žmogaus įsikišimo, kad išsiųstų el. paštą ar faksą – viskas vyksta sekundėmis.

Trečia, GPS ir geolokacijos technologijos leidžia mums tiksliai numatyti atvykimo laikus (ETA). Jei vilkikas užstringa spūstyje Vokietijoje, sistema automatiškai perskaičiuoja atvykimo laiką ir praneša klientui. Tai leidžia išvengti nereikalingo laukimo sandėliuose ir optimizuja iškrovimo procesus. Be šių technologijų, dažni išvykimai būtų neįmanomi dėl organizacinio trikdyimo.

5. Kaip dažni išvykimai veikia krovinių saugumą?

Saugumas visada buvo ir išlieka prioritetas, o dažni išvykimai netgi gali jį padidinti, jei valdomi teisingai. Kai krovinys keliauja trumpesniais etapais arba yra dažniau perkeliamas (ypač tarp hubų), jis yra dažniau tikrinamas. Sandėliuose, kur vyksta konsolidacija, kroviniai yra fiksuojami, o jų būklė dokumentuojama.

Tačiau yra ir rizikų. Dažniau manevruojant ir perkraunant prekes, gali padidėti mechaninių pažeidimų tikimybė. Todėl profesionalios transporto įmonės investuoja į specialią įrangą: tvirtinimo juostas, užtvaras, orno pagalves, kurios apsaugo krovinius nuo poslinkių. Be to, dažni išvykimai reiškia, kad vairuotojai yra labiau įsijungę į ritmą, mažiau pavargę ir labiau susitelkę, nei jei jie vežtų vieną milžinišką krovinį ir važiuotų 10 valandų be sustojimo. Nuolatinis srautas leidžia geriau planuoti vairuotojų darbo ir poilsio grafikus, kas tiesiogiai įtakoja eismo saugumą kelyje.

6. Kokios yra pagrindinės problemos ar iššūkiai, su kuriais susiduriama organizuojant dažnus išvykimus?

Nepaisant to, kad technologijos tobulėja, žmogaus faktorius ir išorinės aplinkybės visada sukuria iššūkius. Vienas didžiausių šiuo metu yra vairuotojų trūkumas visoje Europos Sąjungoje. Neturint pakankamai kvalifikuotų vairuotojų, sunku išlaikyti dažną grafiką, nes vilkikai tiesiog stovi aikštelėse.

Kitas didelis iššūkis – tai biurokratiniai kliūčiai ir muitinės procedūros, ypač atvykstant į ne ES šalis (pvz., Jungtinė Karalystę po „Brexit“). Jei dokumentuose yra klaida, visa laisva eiga gali būti sustabdyta valandoms ar dienoms. Tai suardo dažnių išvykimų grafiką. Taip pat svarbu paminėti meto sąlygas ir eismo įvykius. Žiemą, kai keliai slysta, greitis mažėja, ir net ir idealus planas gali sužlugti. Todėl dažni išvykimai visada turi turėti tam tikrą „rezervą“ arba lankstumo maršrutų planavime, kad vieno vilkiko vėlavimas neparalyžiuotų visos sistemos.

7. Kaip „krovininių konsolidacija“ (groupage) susijusi su dažniais išvykimais?

Krovininių konsolidacija yra būtent tas mechanizmas, kuris leidžia dažnius išvykimus padaryti ekonomiškais. Tai procesas, kai keletas mažų krovinių, skirtų skirtingiems gavėjams, sujungiami į vieną didelę siuntą. Be šio proceso, maži ir vidutiniai verslai negalėtų sau leisti tarptautinių pervežimų, nes vienos vietos (pavyzdžiui, 1 euro paletės) nuvežimas pilnu vilkiku kainuotų astronomiškai.

Dėl konsolidacijos mes galime išvykti iš Lietuvos tada, kai turime pakankamai krovinių, kad užpildytume 80-90 proc. priekabos, tačiau dėl didelio klientų skaičiaus šis užpildymas įvyksta kasdien. Klientui tai atrodo kaip individualus, greitas pervežimas, nors iš tikrųjų jo prekė keliauja kartu su kitomis. Tai lemia ir tai, kad atvykimo laikai gali šiek tiek svyruoti, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas krovinys, tačiau profesionalios įmonės šį laiką sugeba sumažinti iki minimumo (paprastai 1-2 dienas nuo užsakymo pateikimo).

8. Kaip klientas gali pasiruošti, kad maksimaliai išnaudotų šias dažnio paslaugas?

Kliento parengimas yra lygiai tiek pat svarbus, kiek ir logistikos įmonės darbas. Norint, kad krovinys būtų išvežtas greitai (pvz., tą pačią dieną ar rytoj), turi būti laikomasi kelių taisyklių. Pirma, tikslus ir išsamus krovinio aprašymas. Jei mes žinome, kad tai yra 20 paletų, kiekviena sveria 500 kg ir yra 1,2 metro aukščio, mes galime joms priskirti vietą iš karto.

Antra, dokumentų tvarka. Visi prekių sandėravimo lapai, prekių specifikacijos ir, jei reikia, muitinės deklaracijos turi būti pateikti elektroniniu būdu iš karto. Jei dokumentai vėluoja, krovinys gali praleisti planuojamą išvykimą.

Trečia, pakavimas. Krovinys turi būti pakruotas ant standartinių (EUR) paletų ir tvirtai suvyniotas (pvz., plastikine plėvele). Tai leidžia greitai įkelti jį į vilkiką ir išvengti žalos pervežimo metu. Klientas, kuris yra disciplinuotas ir pasiruošęs, visada gauna prioritetą ir gali mėgautis tuo, kad jo prekės keliauja greičiausiu maršrutu.

9. Ar dažni išvykimai yra ekologiški? Nenukenčia aplinka dėl padidėjusio transporto intensyvumo?

Tai labai aktualus klausimas, su kuriuo susiduriame vis dažniau. Pirmiausia, vertinant iš vieno vilkiko perspektyvos, jei jis važiuoja dažniau, bet visada gerai užkrautas, jo degalų suvartojimas vienam krovinio kilogramui mažėja. Tuščias arba pusiau tuščias vilkikas yra labiau kenksmingas aplinkai nei pilnas, net jei jis važiuoja rečiau.

Tačiau, žiūrint globaliai, didesnis transporto srautas visada sukuria daugiau išmetamųjų teršalų. Todėl atsakingos transporto įmonės, kurios siūlo dažnius išvykimus, taip pat investuoja į „žaliąją“ logistiką. Tai apima vilkikus su „Euro 6“ ir naujesniais standartais, kurie mažina NOx ir kietųjų dalelių išmetimą. Taip pat naudojame specialų programinį įrangą, kurie optimizuoja maršrutus taip, kad vengtume nereikalingo važiavimo tuščiais grįžtant (backhaul). Be to, vis dažniau bandome integruoti geležinkelio transportą ilgose atkarpose (pvz., tarp Lietuvos ir Olandijos), o vairuotojų naudojame tik paskutiniuose etapuose. Tai leidžia išlaikyti dažnumą, bet mažiau teršia orą.

10. Kuo ateities transporto paslaugos skirsis nuo dabartinių dažnių išvykimų?

Žiūrėdamas į artimiausius 5-10 metų, matau, kad „dažnumas“ taps standartu, o ne privalumu. Vartotojai ims reikalauti pristatymo per 24 valandas tarp bet kurių dviejų ES taškų. Tai bus įmanoma tik dėl visiško automatizacijos. Matome jau dabar bandymus su savivaisiais vilkikais „platoon“ režimu (kai vienas vilkikas vairuoja, kiti eina už jo arti, taupant degalus), tačiau tai dar neįtraukia miestų paskutiniųjų mylių.

Ateityje didesnę rolę vaidins dirbtinis intelektas planuojant maršrutus. Jis galės numatyti, kad po savaitės Tamperėje bus didelis prekių paklausa, ir automatiškai nukreips vilkikus ten iš anksto, be žmogaus įsikišimo. Taip pat tikėtina, kad dažniau bus naudojami dronai arba nedideli elektriniai sunkvežimai miestuose, o didieji vilkikai veš prekes tik iki didelių distribucijos centrų. Pagrindinis pokytis bus tas, kad klientas nebežinos, kas ir kaip veža – jam tiesiog pasirodys pasirinktas pristatymo langas, kuris bus visiškai garantuotas.

Išvada

Apibendrinant, transporto paslaugos, pasižyminčios dažniais išvykimais ir atvykimais, yra nebe tiesiog tendencija, o naujoji logistinos realybė. Jos atsirado dėl rinkos reikalavimų greičio, lankstumo ir efektyvumo atžvilgiu. Nors šios paslaugos atrodo paprastos iš kliento pusės – „užsakovauju ir gaunu“ – už jų stovi sudėtingos technologinės sistemos, patyrusi vairuotojų komanda ir gera organizacija.

Mano daugelio metų patirtis šioje srityje leidžia teigti, kad sėkmės raktas yra ne vien greitis, bet ir pasitikėjimas. Klientas turi būti tikras, kad jo krovinys, nepaisant to, kad jis keliauja daliniu krovininiu reisu su kitomis prekėmis, atvyks saugiai ir laiku.